- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- I-8133-554/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b.l. 2) nurodė, kad nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. sausio 12 d. buvo kalinamas Alytaus pataisos namuose (toliau – Alytaus PN) netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjui teko mažesnis plotas nei nustatyta teisės aktuose, tai pareiškėją labai sukrėtė, veikė neigiamai, nebuvo privatumo. Gyvenamosiose patalpose neveikė ventiliacija, vėdinama buvo tik per langą, dėl netinkamos ventiliacijos buvo sudrėkę čiužiniai, palikus atvirą langą kildavo skersvėjis. Nurodė, kad yra infekuotas ŽIV, serga epilepsija ir tokie dalykai jam pavojingi, buvo įvykęs ne vienas epilepsijos priepuolis. Duše nebuvo guminių kilimėlių, kurie yra būtini, nes paslydus duše galima stipriai susižeisti. Į dušą vedama tik kartą į savaitę, tačiau pareiškėjui sergančiam epilepsija būtina dažniau naudotis dušu, nes priepuolio metu savęs nekontroliuodamas visada apsišlapindavo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Alytaus PN prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 6–11) nurodė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN atlikinėjo nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2018 m. sausio 12 d. Buvo paskirtas ir laikomas 1, 6 ir 2 lokaliniuose sektoriuose – nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. birželio 22 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 10 būrio 2 miegamajame, kuris yra 44,17 kv.m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,68 kv.m, nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjas paskirtas į 15 būrio 4 miegamąjį, kuris yra 34,35 kv.m ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,81 kv.m, nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 15 būrio 6 miegamąjį, kuris yra 33,02 kv.m ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,66 kv.m, nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2018 m. sausio 12 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 16 būtio 4 miegamąjį, kurio plotas 44,57 kv.m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,71 kv.m. Pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. 2016 m. gruodžio 9 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktą, kuris apėmė visas Alytaus PN patalpas. Minėto akto išvadose visuomenės sveikatos centras pažymėjo, kad higienos normos pažeidimų nenustatyta. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Alytaus PN vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir šiltuoju metų periodu užtikrina, kad bendrabučio tipo kambariuose oro temperatūra būtų 18°C - 28 °C, šaltuoju metų laiku 18°C - 22 °C, šiltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė 35-65 %, šaltuoju 35-60, šiltuoju mėtų laiku oro judėjimo greitis 0,15 m/s - 0,25m/s., šaltuoju - 0,05-0,15, dirbtinė apšvieta 200 lx ir daugiau. Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose. Bendrabučio tipo miegamieji ventiliuojami atidarius langus, kamerų tipo patalpų sanitariniuose mazguose veikia ištraukiamoji ventiliacija. Patalpas pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus PN administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Nurodė, kad nuteistiesiems sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu vieną kartą per savaitę. Dušai yra tvarkingi ir veikiantys. Pažymėjo, kad higienos normos nenustato, kad duše turi būti guminiai kilimėliai ar medinės grotelės.
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. sausio 12 d. Atsižvelgiant į atsakovo atstovo pateiktus duomenis, kad pareiškėjas Alytaus PN atliko bausmę nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2018 m. sausio 12 d. (b. l. 12), šioje byloje vertintinas paminėtas laikotarpis.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.
Byloje pateikti įrodymai (b.l. 6–7, 12, 13–15) patvirtina, kad vertinamuoju laiku pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose – 10 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, 15 būrio 4 ir 6 gyvenamosiose patalpose, 16 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje.
Visą laikotarpį jis buvo laikomas patalpose, kuriose, priešingai nei nurodo pareiškėjas, jo kalinimo sąlygos atitiko reikalavimus dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto (pareiškėjui teko nuo 3,66 iki 3,81 kv. m gyvenamojo ploto bendrabučio tipo patalpose ir 6,45 kv.m gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpose). Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, pareiškėjas, gavęs atsiliepimą į skundą, jų neginčijo, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ir konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose buvo netinkama ventiliacija, dėl to patalpose kaupėsi drėgmė (sudrėkdavo čiužiniai) ir būdavo skersvėjai.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Bylos duomenys patvirtina, kad Alytaus PN gyvenamosios patalpos vėdinamos per atidaromus langus (b. l. 17–20), pareiškėjas skunde taip pat patvirtina šią aplinkybę. Teismas vertina, kad toks patalpų vėdinimo būdas atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, galinčių neabejotinai patvirtinti, jog jis negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamus langus ir taip pašalinti drėgmės perteklių patalpose. Patalpose, kurias reguliariai vėdina, tinkamai prižiūri ir tvarko jose gyvenantys asmenys, nebūtų sąlygų perteklinei drėgmei kauptis.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog dušu galėjo pasinaudoti tik vieną kartą per savaitę, o dėl sveikatos būklės dušu jam buvo būtina naudotis dažniau.
Pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte yra įtvirtinta analogiška nuostata, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Iš pareiškėjo skundo aplinkybių matyti, kad šios teisės normos pažeistos nebuvo. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (b. l. 24–37) nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės gydytojai būtų rekomendavę pareiškėjui naudotis dušu dažniau nei vieną kartą per savaitę. Be to, akcentuotina, jog kiekvieno būrio sanitariniame mazge yra įrengta prausykla, kurioje pareiškėjas galėjo praustis kasdien. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar patirtos neturtinės žalos naudojantis dušu tik kartą per savaitę, atmestini.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad duše nebuvo guminių kilimėlių, todėl paslydus duše buvo galima stipriai susižeisti.
Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Aprūpinimo normos) buvo numatyta, jog dušinėje, be kita ko, turi būti guminiai kilimėliai. Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusiose Aprūpinimo normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, numatyta, kad dušo patalpose turi būti kilimėlis arba grotelės po 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos, kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai – pagal poreikį.
Byloje nėra duomenų apie dušinėje esančius kilimėlius, tačiau teismas pabrėžia, kad byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN administraciją dėl nesančių kilimėlių dušo patalpose. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismas pabrėžia, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Pareiškėjas taip pat nenurodo konkrečių neigiamų pasekmių, kurios jam kilo dėl dušo patalpų neaprūpinimo kilimėliais, tik teigia, kad „paslydus duše galima stipriai susižeisti“. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė ir nedetalizavo šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmetami.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.