Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-01 · Civilinė byla Nr. 2A-526-275/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-01
Bylos Nr.
2A-526-275/2011
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-08151-2009-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Alma Urbanavičienė
Atsakovas
L. A. H.
Ieškovas
A. G., P. G., A. B., E. B.
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-526-275/2011Teisminio proceso Nr. 2-03-3-08151-2009-4Procesinio sprendimo kategorija 42.10.; 63.1.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. A. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. G., P. G., A. B. ir E. B. ieškinius atsakovui L. A. H. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo L. A. H. priešieškinį dėl paskolos sutarčių nuginčijimo, tretysis asmuo ieškovų pusėje A. A.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai A. G., P. G., A. B. ieškinyje nurodė, kad 2009-04-06 su atsakovu L. A. H. sudarė paskolų sutartis, pagal kurias A. G. paskolino atsakovui 6 800 Lt, P. G. – 1 200 Lt, o A. B. – 4 000 Lt. Atsakovas pinigus įsipareigojo grąžinti 2009-04-10, tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė. Ieškovas A. G. prašė priteisti 6 800 Lt paskolą ir 228,48 Lt delspinigius, P. G. – 1 200 Lt paskolą ir 40,32 Lt delspinigius, o A. B. – 4 000 Lt paskolą ir 134,40 Lt delspinigius. Ieškovai taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. metines procesines palūkanas ir su bylos vedimu susijusias išlaidas. Prie civilinės bylos buvo prijungta civilinė byla pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui L. A. H. dėl skolos priteisimo. Ieškinyje E. B. nurodė, kad pagal 2009-04-06 paskolos sutartį A. A. iki 2009-04-10 paskolino L. A. H. 4 000 Lt. Reikalavimo teisę pagal minėtą paskolos sutartį A. A. 2009-09-08 perleido ieškovui E. B. . Atsakovas paskolos negrąžino, todėl ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 4 000 Lt paskolą, 1 232 Lt delspinigius, 156,80 Lt palūkanas, 5 proc. metines procesines palūkanas, 170 Lt žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas L. A. H. su ieškiniais nesutiko, pareiškė priešieškinį. Atsiliepimuose į ieškinius ir priešieškinyje atsakovas nurodė, kad paskolos sutartys pripažintinos negaliojančiomis, nes buvo sudarytos atsakovui iš esmės suklydus dėl ieškovų panaudotos apgaulės, pinigai pagal paskolos sutartį atsakovui nebuvo perduoti. 2009-04-02 tarp ieškovų ir atsakovo buvo sudarytos UAB „Akalsta“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartys. Su ieškovu A. G. dėl 1 700 Lt, P. G. dėl 300 Lt, A. B. dėl 1 000 Lt, A. A. dėl 1 000 Lt vertės akcijų pirkimo. Sudarant šias sutartis ieškovai su atsakovu tarėsi dėl bendrų ateities investicijų į UAB „Akalsta“ ir iki ieškinio gavimo atsakovas galvojo, kad būtent dėl šių susitarimų yra pasirašomos ginčo paskolos sutartys. Atsakovui buvo paaiškinta, kad kiekvienas akcininkas investuos į bendrovę sumą, kuri gaunama turimų akcijų vertę dauginant iš keturių, ir kad atsakovas privalo su kiekvienu iš akcininkų pasirašyti sutartis dėl tolimesnio investavimo į UAB „Akalsta“. Tokiu būdu apgaule buvo pateiktos atsakovui pasirašyti paskolos sutartys, juose nurodytas vienašalis atsakovo įsipareigojimas grąžinti ieškovams pinigus, kurių atsakovas nėra iš ieškovų gavęs. Ieškovų atlikti veiksmai, t.y. tikrojo paskolų sutarčių turinio nuslėpimas, vertintini, kaip tyčiniai su tikslu apgauti atsakovą. Atsakovas yra Filipinų Respublikos pilietis, nemoka lietuvių kalbos, t.y. nei skaityti nei rašyti, todėl negalėjo perskaityti ir suprasti ginčijamų paskolos sutarčių sąlygų. Kita kalba paskolos sutartys nebuvo surašytos ir atsakovai paaiškino visai kitokį, nei yra iš tikrųjų, jų turinį. Atsakovas pagrįstai manė ir jam taip buvo teigiama, kad jis pasirašo sutartis dėl tolimesnio investavimo. Šis atsakovo suklydimas turi esminės reikšmės, nes buvo suklysta dėl esminių sutarties sąlygų, todėl sandoriai pripažintini negaliojančiais.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškovų A. G., P. G. ir A. B. ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo L. A. H. ieškovo A. G. naudai 6 800 Lt negrąžintos paskolos, 228,48 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 7 028,48 Lt priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-11-02 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 210,82 Lt žyminio mokesčio, 114 Lt procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu išlaidas, 400 Lt laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo išlaidas ir 847 Lt advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovo L. A. H. ieškovo P. G. naudai 1 200 Lt negrąžintos paskolos, 40,32 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 1 240,32 Lt priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-11-02 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 37,21 Lt žyminio mokesčio ir 847 Lt advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovo L. A. H. ieškovo A. B. naudai 4 000 Lt negrąžintos paskolos, 134,40 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 4 134,40 Lt priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-11-02 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 124,03 Lt žyminio mokesčio ir 847 Lt advokato pagalbai apmokėti. Ieškovo E. B. ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo L. A. H. ieškovo E. B. naudai 4 000 Lt negrąžintos paskolos, 123,20 Lt delspinigių, 156,80 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 4 123,20 Lt priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-01-19 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 128,40 Lt žyminio mokesčio ir 162,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu išlaidas. Kitoje dalyje ieškovo E. B. ieškinio netenkino. Atsakovo L. A. H. priešieškinį atmetė.

Teismas atmetė atsakovo priešieškinį, motyvuodamas, kad atsakovas L. A. H. byloje neįrodė, jog ginčijamus sandorius sudarė dėl suklydimo (CK 1.90 str.) ir dėl apgaulės (CK 1.91 str.). Civilinio kodekso 1.90 straipsnio 2 dalis suklydimu laiko sandorio šalies klaidingą prielaidą apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Tačiau suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 190 str. 5 d.). Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad pasirašydamas paskolos sutartis, jis suklydo dėl lietuvių kalbos nemokėjimo, nesuprato sutarčių turinio, todėl manė, kad ginčo sutartys yra ieškovų ir atsakovo bendri susitarimai dėl investicijų į UAB „Akalsta“. Atsakovas yra Filipinų Respublikos pilietis ir nemoka lietuvių kalbos. Tačiau atsakovas jau ilgą laiką, apie 7,5 metų gyvena Lietuvoje, yra vedęs lietuvę, turi šeimą, čia užsiima verslu, steigia ir vadovauja įmonėms. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismui nekilo abejonių, kad atsakovas, nors ir nemokėdamas lietuvių kalbos, tačiau turėdamas pakankamą gyvenimo ir verslo patirtį Lietuvoje, būdams protingas ir apdairus asmuo, prieš pasirašydamas ginčo sutartis gerai išsiaiškino ir suprato jų turinį. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas ginčo sutartis sudarė dėl ieškovų ir trečiojo asmens panaudotos apgaulės, todėl šiuos atsakovo argumentus teismas taip pat laikė visiškai nepagrįstais ir neįrodytais. Argumentai, kad atsakovas negavo ginčo sutartyse nurodytų pinigų prieštarauja ginčijamų sutarčių turiniui, iš kurių matyti, kad skolinami pinigai atsakovui buvo perduoti sutarčių pasirašymo momentu. Ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių rašytinius įrodymus, todėl aiškinimus, kad pinigai nebuvo sumokėti, teismas laikė visiškai nepagrįstais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas L. A. H. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį patenkinti. Priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalies normomis ir skundžiamu sprendimu nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas privalo grąžinti ieškovams pinigus, kurių nėra iš ieškovų bei trečiojo asmens gavęs. Sprendime teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog ginčijamus sandorius sudarė dėl suklydimo ir dėl apgaulės. 2009-04-02 tarp ieškovų ir atsakovų bei trečiojo asmens buvo sudarytos UAB „Akalsta“ akcijų prikimo-pardavimo sutartys. Sudarant šias sutartis atsakovas su ieškovais tarėsi dėl bendrų ateities investicijų į UAB „Akalsta“ ir galvojo, kad būtent dėl šių susitarimų yra pasirašomos 2009-04-06 paskolos sutartys tarp atsakovo ir A. G. dėl 6 800 Lt, tarp atsakovo ir P. G. dėl 1 200 Lt, tarp atsakovo ir A. B. dėl 4 000 Lt ir tarp atsakovo ir A. A. dėl 4 000 Lt. Atsakovui buvo paaiškinta, kad kiekvienas akcininkas investuos į bendrovę sumą, kuri gaunama turimų akcijų vertę dauginant iš keturių, ir kad atsakovas privalo su kiekvienu iš akcininkų pasirašyti sutartį dėl tolimesnio investavimo į UAB „Akalsta“. Tokiu būdu, apgaule buvo pateiktos atsakovui pasirašyti paskolos sutartys su ieškovais, jose nurodytas vienašalis atsakovo įsipareigojimas grąžinti ieškovams pinigus, kurių atsakovas nėra iš jų gavęs. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad atsakovas yra Filipinų Respublikos pilietis, jis nemoka lietuvių kalbos, t.y. nei skaityti, nei rašyti, todėl negalėjo perskaityti ir suprasti ginčijamų paskolos sutarčių sąlygų. Kita kalba paskolos sutartys surašytos nebuvo, ir atsakovui ieškovai paaiškino visai kitokį, nei yra iš tikrųjų, jų turinį. Vertinant, ar buvo suklysta, atsižvelgiama į sandorio šalies, teigiančios, kad suklydo, amžių, išsimokslinimą, sandorio sutarymo aplinkybes ir kitas aplinkybes, svarbias pripažįstant sandorį negaliojančiu (LAT 2003-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2003). Esant aplinkybėms, kuomet atsakovas įsigijo UAB „Akalsta“ akcijas iš ieškovų ir buvo tariamasi dėl tolesnio investavimo į bendrovę, atsakovas pagrįstai manė, kad jis pasirašo sutartis būtent dėl tolimesnio investavimo. Šis atsakovo suklydimas turi esminės reikšmės, nes buvo suklysta dėl esminių sutarties sąlygų, todėl sandoris pripažintinas negaliojančiu. Ieškovų atlikti veiksmai, t.y. tikrojo paskolos sutarčių turinio nuslėpimas, vertintini, kaip tyčiniai su tikslu apgauti atsakovą, todėl šios paskolos sutartys teismo turėjo būti pripažintos nealiojančiomis, nes buvo sudarytos atsakovui iš esmės suklydus dėl ieškovų panaudotos apgaulės, todėl jos negalėjo būti vykdomos. Ieškovų reikalavimas įvykdyti ginčo paskolos sutartis, kuomet pinigai atsakovui nebuvo perduoti, prieštarautų ne tik paskolos sutarties, kaip realinės sutarties esmei, bet ir prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Aplinkybę, kad atsakovas nemoka lietuvių kalbos, teisme patvirtino liudininkai M. P. ir M. A. Kad su atsakovu visada bendravo anglų kalba neneigė ir patys ieškovai, jie patys patvirtino teismo posėdžio metu, kad lietuvių kalba su atsakovu nėra niekada bendravę. Akivaizdu, kad kalbos, kuria buvo surašytos paskolos sutartys, nemokėjimo įrodymas, patvirtina faktą, kad atsakovas nesuprato pasirašomų sutarčių turinio. Teismas nepagrįstai, nustatė, kad pinigai pagal paskolos sutartis buvo perduoti atsakovui. Pinigų perdavimo faktą pagrindžiančiu įrodymu teismas laikė įrašą, kad pinigai paskolos sutarčių pasirašymo metu yra perduoti atsakovui. Tačiau, kaip jau buvo minėta, atsakovas nemoka lietuvių kalbos, todėl pasirašydamas nesuprato sakinio apie pinigų gavimą reikšmės. Tuo tarpu kitų įrodymų, kad pinigai pagal paskolos sutartis buvo perduoti atsakovui, ieškovai nepateikė. Iš aukščiau paminėto darytina išvada, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas skundžiamame Sprendime netinkamai įvertino atskirus įrodymus, nevertino byloje pateiktų įrodymų viseto, taip pat nenurodė argumentų, dėl kurių nesiremia kitais byloje esančiais įrodymais, ir tuo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei netinkamai pritaikė ir pažeidė Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalies normas.

Atsiliepimas

Ieškovai A. G., P. G., A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo L. A. H. apeliacinį skundą - atmesti. Iš atsakovo ieškovų naudai priteisti su bylos vedimu susijusias išlaidas. Nurodo, kad ieškovai A. G., P. G., A. B., tretysis asmuo A. A. su atsakovu L. A. H. buvo sudarę ne tik keturias 2009-04-06 paskolų sutartis, pagal kurias atsakovui paskolino 16 000 Lt, tačiau ir atsakovo su priešieškiniu pateiktas UAB „Akalsta“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias ieškovai, tretysis asmuo susitarė su atsakovu L. A. H. dėl dalies minėtos bendrovės akcijų pardavimo atsakovui. Ieškovai atsakovą L. A. H. pakankamai ilgą laiko tarpą pažinojo kaip patyrusį ir perspektyvų verslininką, juo pasitikėjo, todėl ketino užsiimti bendru verslu - steigti kavinę ir dėl šių priežasčių atsakovui L. A. H. perleido dalį savo turėtų UAB „Akalsta“ akcijų. Už šias akcijas atsakovas su ieškovais ir trečiuoju asmeniu iki šiol neatsiskaitė, šią aplinkybę patvirtina visų civilinėje byloje esančių UAB „Akalsta“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių antruosiuose lapuose duomenų (rankraštinių įrašų) apie tai, jog pirkėjas pardavėjams sumokėjo už akcijas, nebuvimas, pastarąją aplinkybę pripažino ir pats atsakovas. Atsakovas L. A. H. UAB „Akalsta“ akcininkų sprendimu buvo paskirtas įmonės direktoriumi ir šį sprendimą nulėmė ne tik paties atsakovo noras vadovauti minėtai įmonei, tačiau ir nemenka jo patirtis šioje verslo srityje (viešojo maitinimo įmonių ir su tuo susijusi veikla), kurią jis Lietuvos Respublikoje vykdė pakankamai ilgą laiko tarpą (nuo 2004 metų pradžios), o taip pat vykdo ir šiuo metu. Pastarosios aplinkybės rodo, jog atsakovas L. A. H. yra patyręs verslininkas, kuriam Lietuvos Respublikoje steigti įmones, joms vadovauti netrukdė nei užsieniečio statusas, nei tikrai ar tariamai menkas lietuvių kalbos žinių bagažas. Be to įmonės akcininkui bei vadovui yra keliami padidinti, teisės aktuose, o taip pat ir įmonės įstatuose, su įmonės vadovu sudarytoje darbo sutartyje numatyti reikalavimai, sietini tiek su teisės aktų nuostatų žinojimu bei taikymu, tiek ir gebėjimu priimti praktinius sprendimus vadovaujant įmonei, įgyvendinti juos ir pan. Dėl visų šių priežasčių atsakovo L. A. H. teiginiai, jog jis nesuprato su ieškovais sudaromų paskolos sutarčių turinio, o ieškovai jį tyčia dėl to klaidinę - yra visiškai neįtikėtini ir niekuo nepagrįsti, juo labiau - visose su ieškovais ir trečiuoju asmeniu sudarytose paskolos sutartyse nėra paminėtas UAB „Akalsta“ pavadinimas, įmonės kodas, kiti būtini rekvizitai, kurie turėtų būti privalomai nurodyti sutartyje, sietinoje su investicijų į šią bendrovę padarymu ar kitokių klausimų, susijusių su UAB „Akalsta“ sprendimu, ir šios aplinkybės atsakovas negalėjo nepastebėti ir atitinkamai neįvertinti. Be to, visai nesuprantama, kodėl tokio pobūdžio (investicijų į bendrovę) sandoriai galėjo/turėjo būti sudaromi vieno akcininko su keliais kitais UAB „Akalsta“ akcininkais, o ne su pačia įmone ir pan. Duodamas paaiškinimus teisme atsakovas L. A. H. nurodė naują aplinkybę, t.y. pasirašydamas paminėtas paskolų sutartis teigė manęs, jog pasirašo ne su investavimu į UAB „Akalsta“ susijusias sutartis, o šios bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Pažymėtina, jog ieškovai jokių sutarčių dėl investavimo į UAB „ Akalsta“ su atsakovu nesudarinėjo, neturėjo ir tokių tikslų, jiems taip pat, kaip beje - ir atsakovui, yra gerai žinoma, jog panašaus pobūdžio klausimai yra sprendžiami akcininkų susirinkimuose ar per kitus įmonės valdymo organus. Apie tai, jog ieškovai, tretysis asmuo su atsakovu buvo sudarę ir UAB „Akalsta“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, paminėta aukščiau, tačiau tik bylą nagrinėjant teisme pirmą kartą ieškovai išgirdo, jog ir šias sutartis atsakovas vertina kaip paskolų sutartis. Pastaroji aplinkybė taip pat reiškia, kad atsakovas ne tik klaidino teismą, tačiau ir pats susipainiojo savo paaiškinimuose. Ieškovai teigia, jog atsakovas suvokė su ieškovais sudaromų paskolos sutarčių turinį, siekė jas sudaryti, netgi ieškovams aiškino kokiam tikslui jam reikalingi skolinami pinigai (baldų įsigijimui), todėl privalo įvykdyti pagal jas prisiimtas prievoles ir ieškovams sugrąžinti pasiskolintus pinigus, taip pat sumokėti delspinigius bei procesines palūkanas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Dėl netinkamo įrodymų vertinimo

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, jog teismas, atmesdamas jo reikalavimą pripažinti negaliojančiomis paskolų, sudarytų su ieškovais A. G., P. G., A. B. ir E. B., sutartis negaliojančiomis, netinkamai įvertino įrodymus byloje, nesirėmė tam tikrais esančiais byloje įrodymais, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, netinkamai pritaikė ir pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies normas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atsakovo argumentus sekančiais motyvais:

Pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinio atmetimą motyvavo tuo, kad atsakovas jau ilgą laiką - 7,5 metų gyvena Lietuvoje, yra vedęs lietuvę, turi šeimą, čia užsiima verslu, steigia ir vadovauja įmonėms, todėl daroma išvada, kad atsakovas, nors ir nemokėdamas lietuvių kalbos, tačiau turėdamas pakankamą gyvenimo ir verslo patirtį Lietuvoje, būdamas protingas ir apdairus asmuo, prieš pasirašydamas ginčo sutartis, gerai išsiaiškino ir suprato jų turinį. Nei vieno iš šių teismo nurodytų argumentų atsakovas nepaneigė, t.y. sutiko su tokiomis teismo išvadomis, kaip aplinkybe, jog jis ilgą laiką gyvena Lietuvoje, čia užsiima verslu, steigia ir vadovauja įmonėms. Net ir priėmus atsakovo ir jo pateiktų liudytojų paaiškinimus apie tai, kad jis nemoka lietuvių kalbos, pagrindu atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimus buvo tai, kad jis neįrodė, jog ieškovai jam paaiškino visai kitokį paskolos sutarčių turinį, nei jis buvo iš tikrųjų. LR CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tuo atveju, kai asmuo pats padaro klaidą, t.y. nėra suklaidinamas kitų asmenų- kitos sandorio šalies dėl sandorio pasirašymo, o šioje byloje atsakovo nurodytos aplinkybės - jog jis pasirašė tokio turinio sandorį dėl to, kad buvo informuotas, jog sutarties turinys yra kitoks būtent kitos sandorio šalies - ieškovų, atitinka CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, t.y. darytina išvada, kad pagal ieškinio pagrindą atsakovas reiškia priešieškinį CK 1.691 straipsnio 1 dalies pagrindu, nurodydamas ieškovų apgaulę, įvykdytą jo atžvilgiu. Ieškovams neigiant, kad jie turėjo išversti paskolos sutarties turinį, atsakovo pareiga buvo įrodyti, kad jie išvertė atsakovui sutarčių turinį klaidingai, ir tuo pasireiškė ieškovų apgaulė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino sutarčių pasirašymo aplinkybę atsižvelgdamas į atsakovo kaip verslininko patirtį, todėl padaryta išvada, kad apdairus žmogus, pasirašydamas paskolos sandorį, negalėjo pasitikėti kitos sandorio šalies padarytu sutarties teksto žodiniu vertimu, t.y. jos turinio paaiškinimu, yra tinkamu įrodymų įvertinimu byloje. Kitos bylos aplinkybės - tai, jog atsakovas nepateikė byloje duomenų apie tai, kad jis su ieškovais galėjo sudaryti investavimo į UAB „Akalsta“ sutartis, yra netiesioginiu atsakovo nepagrįsto teigimo apie sutarties teksto nežinojimą, įrodymu. Atsakovas, teigdamas, kad yra sudaręs investavimo į UAB „Akalsta“ sutartis, o ne paskolos sutartis, turėjo pateikti įrodymus, kuriam iš ieškovų, kada ir kokiomis sumomis perdavė pinigus ar buvo įsipareigojo sudaryta sutartimi perduoti, kokiam tikslui turėjo būti investuotos į bendrovę papildomos lėšos, turėjo pateikti paaiškinimus, dėl kokios priežasties investavimo į bendrovę sutartys buvo sudaromos sudarytos būtent su ieškovais. Tokių įrodymų nepateikus, teismas pagrįstai atmetė atsakovo paaiškinimą dėl to, kad jis nesupratęs, jog pasirašo paskolos sutartis.

Ieškovams atsiliepime į ieškinį ( b.l. 20-22) nurodžius argumentus, jog atsakovas moka lietuvių kalbą, nes yra gavęs leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, todėl turėjo būti išlaikęs valstybinės lietuvių kalbos egzaminą, teismas nevertino šios aplinkybės, todėl dalinai galima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas sprendime neįvertino visų įrodymų ir argumentų, kuriuos pateikė šalys byloje. Tačiau šis ieškovų pateiktas gali būti įvertintas tik atsakovo nenaudai, todėl šie ieškovų paaiškinimai nevertintini apeliacinės instancijos teisme, nes dėl to priimta nutartis būtų blogesniu atsakovo atžvilgiu sprendimu, nei yra skundžiamas sprendimas.

Atsakovas nurodo kasacinės instancijos teismo nutartį, priimtą 2003-04-23 civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2003, kurioje nurodoma, kad teismas turėjo atsižvelgti į šalies, teigiančios, kad suklydo, amžių, išsimokslinimą ir kita aplinkybes. Pripažinus, kad pareikštu pagrindu atsakovas siekia, kad sandoris būti pripažintas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, o ne CK 1.90 straipsnio pagrindu, nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo byla nėra analogiška su nagrinėjama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

2011-11-12 Vilniaus apygardos teisme buvo gautas ieškovų A. ir P. G., A. B. atstovės advokatės I. P. prašymas priteisti už teisines konsultacijas ir atsiliepimo į skundą surašymą kiekvienam iš trijų ieškovų po 484 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, kad su apeliaciniu skundu nebuvo teikiami nauji įrodymai, todėl atstovavimo išlaidos mažintinos kiekvienam iš ieškovų – A. G., P. G. ir A. B. prieisiant po 350 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovams A. G. (a/k (duomenys neskelbtini)), P. G. (a/k (duomenys neskelbtini)) ir A. B. (a/k (duomenys neskelbtini)) po 350 Lt iš atsakovo L. A. H. ( a/k (duomenys neskelbtini)).

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo L. A. H. 10,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rita KisielienėDanutė KutrienėAlma Urbanavičienė