Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1146-505/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-05-28
Bylos Nr.: eI3-1146-505/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-00081-2024-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Daina Kukalienė, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Joniškio rajono savivaldybės administracijos
Advokatai: Žilvinas Klimavičius

Kategorijos

16.3Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai ir jų rengimo procesas

Administracinė byla Nr. eI3-1146-505/2025Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00081-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.3.; 16.4; 16.5.; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 28 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui P. M.,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. K.,

atsakovės Joniškio rajono savivaldybės administracijos atstovui advokato padėjėjui Žilvinui Klimavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovėms Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama:

1) panaikinti Valstybinės teritorijų? planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2024 m. sausio 4 d. sprendimą? Nr. 2D-106 „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN-1465 įvykdymo“ (toliau – Inspekcijos 2024 m. sausio 4 d. sprendimas) ir palikti galioti 2023 m. spalio 13 d. (lapkričio 29 d. yra rašymo apsirikimas) Inspekcijos privalomąjį? nurodymą? Nr. PN–1465 (toliau – Privalomasis nurodymas);

2) panaikinti Joniškio rajono savivaldybės (taip nurodyta skunde) (toliau – Administracija) 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. (3.13 Mr) S-5451 „Dėl 2023 m. rugpjūčio 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymo“.

Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdyje jos atstovas paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) ketina plėtoti vėjo elektrines Joniškio rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje. Pažymėjo, jog Administracija šiuo metu rengia Atsinaujinančių išteklių energetikos infrastruktūros vystymo Savivaldybės teritorijoje specialųjį planą (toliau – Specialusis planas) ir jo sprendinius (www.tpdris.lt, TPD Nr. S-RJ-47-21-771). Teigė, kad 2023 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėja, susipažinusi su Specialiojo plano sprendiniais, Administracijai ir Specialiojo plano rengėjai (duomenys neskelbtini) (toliau – Rengėja) pateikė pasiūlymą į Specialiojo plano sprendinius įtraukti vėjo elektrinių vystymui įvardintus žemės sklypus (toliau – Pasiūlymas), tačiau Rengėja 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. P-23-112 ir Administracija tos pačios dienos sprendimu Pasiūlymo netenkino, todėl pareiškėja kreipėsi su skundu į Inspekciją dėl 2023 m. rugsėjo 4 d. minėtų sprendimų panaikinimo. 2023 m. spalio 18 d. Inspekcija sprendimu Nr. 2D-17910 išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir konstatavo, kad Administracija, kaip teritorijų planavimo organizatorė, nesilaikė pareigos tinkamai motyvuoti atsisakymą atsižvelgti į Pasiūlymą. Dėl to 2023 m. spalio 13 d. Administracijai buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-1465, kuriuo ji įpareigota pašalinti šiame nurodyme nurodytus pažeidimus. Pažymėjo, kad nors Administracija 2023 m. gruodžio 22 d. pateikė sprendimą, kuriuo teigė įvykdžiusi Privalomąjį nurodymą dėl Specialiojo plano, ir Inspekcija 2024 m. sausio 4 d. pateikė sprendimą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo, kuriame nurodyta, kad Privalomasis nurodymas įvykdytas, pareiškėja laikosi pozicijos, kad Administracija Privalomojo nurodymo faktiškai neįgyvendino, todėl Inspekcijos išvada dėl jo įvykdymo buvo nepagrįsta.

Pareiškėjos atstovo įsitikinimu, Inspekcija nepagrįstai priėmė 2024 m. sausio 4 d. sprendimą, kuriame nurodyta, kad Administracija įgyvendino Privalomąjį nurodymą. Taip pat ir Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimas yra parengtas netinkamai, chaotiškai, nepateikiant jokių realių (aktualių) argumentų dėl Pasiūlymo atmetimo. Teigė, jog Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendime pateikiamos tik atsietos teisės aktų citatos, įvairios rekomendacijos, cituojami įvairių valstybių mokslininkų moksliniai straipsniai ir pan., tačiau jokių aiškių taisyklių, kurios (absoliučiai) draustų aktualiuose žemės sklypuose statyti vėjo elektrines, nėra. Taip pat, pareiškėjos vertinimu, Inspekcija visiškai neįsigilino į Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo turinį, neįvertino Administracijos teikiamos perteklinės ir niekaip nesusijusios su situacija informacijos ir dėl šios priežasties Privalomojo nurodymo tikslai nebuvo įgyvendinti. Todėl Inspekcija negalėjo padaryti išvados, kad pagrįstai į Specialiojo plano sprendinius žemės sklypai nėra įtraukiami visa apimtimi ar dalimi. Mano, kad Administracija, atmesdama pasiūlymus, prieštarauja savo pačios dėstomiems argumentams bei remiasi niekaip su Pasiūlymu nesusijusia informacija – Administracija 2023 m. gruodžio 22 d. sprendime pateikia ir tokią informaciją, kuri neturi jokio tiesioginio ryšio net ir su Specialiuoju planu ir jo sprendiniais. Pareiškėjai nėra aišku, dėl kokios priežasties Administracija pateikia daugybę teisės aktų, rekomendacijų, citatų, siekdama pagrįsti, dėl kokios priežasties žemės sklypai nėra įtraukiami į Specialiojo plano sprendinius, jei vėliau nurodo, kad vis dėlto vėjo elektrinės žemės sklypuose, esant tam tikroms palankioms aplinkybėms / atlikus tam tikrus tyrimus, jeigu tam nebūtų užkirstas kelias Specialiuoju planu, galėtų būti planuojamos Pasiūlyme įvardintuose žemės sklypuose. Akcentavo, kad Administracijos nenuoseklumas, visiškai nereikšmingos ir neaktualios informacijos pateikimas atsispindi visame Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendime, kuriame pateikiama tokia teorinė informacija, kuri labiau tiktų ne pasiūlymų atmetimui, o įvairių paskaitų apie vėjo elektrines vedimui. Tokie teisės aktai, rekomendacijos percituojami ir Inspekcijos 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendime ir tai pagrindžia šio sprendimo nepagrįstumą, t. y. Inspekcija nepagrįstai laiko, kad vien įvairių mokslinių straipsnių, mokslinių tyrimų, rekomendacijų pateikimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Pareiškėjos, jos atstovo vertinimu, nors Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendime ir yra pricituota daug įvairios informacijos, tačiau jame nėra jokio aiškaus pagrįstumo. Kadangi nėra nežinoma, kur tiksliai stovės vėjo elektrinės, kokius susijusių žemės sklypų savininkų sutikimus pareiškėja gaus ar negaus, todėl lieka neaišku, dėl kokios priežasties žemės sklypai nėra įtraukiami į Specialiojo plano sprendinius, taikant ribojimą dėl jų priskyrimo urbanistinėms teritorijoms, juo labiau kad tiek Inspekcija, tiek pati Administracija yra patvirtinusios, jog vėjo elektrinių statyba tokiose teritorijose yra galima. Pažymėtina, kad nors Administracija 2023 m. gruodžio 22 d. sprendime nurodo ribojimą – paviršinių vandens telkinių apsaugos zonas, sprendimo motyvai grindžiami tik nuogąstavimais, kurie negali būti laikomi pakankamu pagrindu atmesti Pasiūlymą. Juolab kad vėjo elektrinių įrengimas apsaugos zonose yra iš esmės galimas, o duomenų apie konkretų neigiamą poveikį šikšnosparniams ar kitiems paukščiams būtent planuojamų vėjo elektrinių vietose – nepateikta. Teigė, kad, priešingai nei teigia Administracija, pagal teisinį reglamentavimą vėjo elektrinės gali būti statomos ir šalia miško, o jų poveikis aplinkai tokiose teritorijose nustatomas poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) metu. Nurodė, kad jei vėjo elektrinės darytų kokį nors poveikį aplinkai, tai gali būti numatomos poveikį mažinančios priemonės. Tą patvirtino ir pati Administracija 2023 m. gruodžio 22 d. sprendime. Pareiškėjos įsitikinimu, spręsti, kokiu pajėgumu dirbs vėjo elektrinės bei kokias stabdymo priemones joms taikyti, priklauso išimtinai vėjo elektrinių statytojams bei atsakingoms institucijoms, kurios vertina kiekvieną projektą individualiai ir, jeigu tai būtina, prisiima tam tikras rizikas dėl būtinybės riboti veiklos mastą (tam, kad sumažintų neigiamą poveikį aplinkai), o ne Specialiojo plano organizatorei. Mano, kad žemės sklypų neįtraukimas į sprendinius, nurodant aspektus, kurių įgyvendinimas priklauso išimtinai ne nuo teritorijų planavimo dokumentų turinio, o rezultatų visai kituose procesuose, kuriuose dalyvauja statytojai (pavyzdžiui, atliekant PAV), yra nepagrįstas. Pareiškėjos atstovo nuomone, jeigu būtų vadovaujamasi Administracijos argumentais, pateiktais jos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendime, tiesiogiai, tai reikštų, kad vėjo elektrinės apskritai negali būti statomos jokiose teritorijose, kadangi jų atžvilgiu būtų taikomi net ir rekomendacijose numatyti apribojimai, o veikla būtų ribojama net ir tais atvejais, kai teisės aktuose yra numatytos alternatyvos (pavyzdžiui, veikla galima gavus tam tikrų asmenų sutikimą, veikla galima pritaikius poveikį mažinančias priemones ir kt.). Pastebėjo, jog Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendime pateikiami argumentai dėl žemės sklypų neįtraukimo į Specialiojo plano sprendinius yra visiškai nepagrįsti, pateikiami neįvertinus visų teisės aktų, tik išskirtinai cituojant Administracijai palankius teisės aktus (jų dalis), rekomendacijas. Todėl akivaizdu, kad minėtame sprendime nurodyti ribojimai, dėl kurių žemės sklypai neva tai negali būti įtraukiami į Specialiojo plano sprendinius, yra nepagrįsti. Mano, kad Administracija neįvykdė Privalomojo nurodymo, todėl Inspekcijos 2024 m. sausio 4 d. sprendimas yra neteisėtas. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija atsiliepime į skundą nurodė ir atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad teritorijų planavimo dokumento rengimą organizuoja planavimo organizatorius (šiuo atveju – Joniškio savivaldybės administracijos direktorius), o, įsigaliojus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ) nuostatoms, prievolė nerengti ar nutraukti pradėtą teritorijų planavimo procesą nėra įtvirtinta šiame ar kituose įstatymuose. Mano, kad kiekvienu konkrečiu atveju dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo / nerengimo turi būti vertinama situacija ir visos aktualios aplinkybės. Akcentavo, jog pagal teisinį reglamentavimą iš esmės yra įtvirtinti du galimi planavimo organizatoriaus elgesio modeliai gavus visuomenės pateiktus pasiūlymus – jiems pritarti (visiškai ar iš dalies į juos atsižvelgti, atitinkamai pakoreguojant teritorijų planavimo dokumentą) arba motyvuotai atmesti. Taip pat, prieš priimdamas sprendimą dėl gautų visuomenės pasiūlymų, planavimo organizatorius juos privalo išnagrinėti, apsvarstyti ir įvertinti kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju, o priėmus sprendimą pasiūlymus atmesti, planavimo organizatoriaus atsakyme turi būti išsamiai nurodomos pasiūlymų nepriimtinumo (nepagrįstumo) priežastys. Tai suponuoja planavimo organizatoriaus pareigą atlikti išsamų ir visapusišką gautų visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą, o jeigu gauti pasiūlymai atmetami – raštu (arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS), jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje) nurodyti šiuos pasiūlymus pateikusiems asmenims aiškius ir išsamius pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą) lėmusius motyvus. Pabrėžė, kad visuomenės pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumentų teikimas ir nagrinėjimas yra svarbi su teritorijų planavimo viešumo principo įgyvendinimu susijusi procedūra, todėl, siekiant įgyvendinti teritorijų planavimo viešumo principą ir tinkamai užtikrinti visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese, itin svarbu išsamiai motyvuoti šio proceso metu priimamus sprendimus, kad visiems suinteresuotiems asmenims būtų aiškūs jų priėmimo motyvai. Akcentavo, jog teisės aktai nenumato planavimo organizatoriui pareigos bet kuriuo atveju priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl dokumento sprendinių, tačiau planavimo organizatorius turi motyvuotai paaiškinti pasiūlymų teikėjams, kodėl jų pasiūlymai atmetami.

Paaiškino, kad baigiamojo etapo sprendinių derinimo stadijoje planavimo organizatorius, gavęs pareiškėjos pasiūlymus, pateikė atsakymą, kurį pareiškėja apskundė teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Inspekcija, įvertinusi planavimo organizatoriaus – Joniškio rajono savivaldybės administracijos – 2023 m. rugsėjo 4 d. raštą Nr. (3.21 E) S-3434 „Dėl pasiūlymo“ (toliau – Administracijos 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimas), nustatė, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 37 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 6 straipsnio 12 dalimi ir 4 straipsnio 4 dalies 1 bei 2 punktais, Inspekcija surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo planavimo organizatorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos atstovo pasiūlymą (kiekvieną jo punktą) ir pateikti išsamų, motyvuotą atsakymą, pagrįstą konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, faktiniais argumentais bei aktualiais duomenimis. Pastebėjo, kad Inspekcija, antrą kartą vertindama planavimo organizatoriaus pateiktą Joniškio rajono savivaldybės 2023 m. spalio 30 d. atsakymą Nr. (3.21 K) S-4442 „Dėl atsinaujinančių išteklių energetikos infrastruktūros vystymo Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje specialiojo plano“ (toliau – Administracijos 2023 m. spalio 30 d. sprendimas), nustatė, jog Privalomojo nurodymo reikalavimai įvykdyti ne pilnai, t. y. planavimo organizatorius pateikė motyvuotus argumentus tik dėl Pasiūlymo 1, 4 ir 5a punktų. Tačiau atsakymo dalis dėl Pasiūlymo 2, 3 ir 5b punktų buvo pripažinta nemotyvuota, nes trūko pagrindimo dėl į Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje Specialiojo plano sprendinius neįtrauktų pareiškėjos įvardintų žemės sklypų, nebuvo nurodyta papildomų faktinių duomenų bei konkrečių teisės aktų nuostatų, kuriais būtų galima argumentuoti veiklos ribojimus ir pan. Teigė, kad, vertinant Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo turinį, buvo nustatyta, jog planavimo organizatorius pateikė išsamų atsakymą, nurodė pasiūlymų nepriimtinumą ir motyvus, taip pat išsamiai paaiškino, kodėl į pasiūlymus neatsižvelgė, atsakymą pagrindė teisės aktų nuostatomis ir objektyviais duomenimis, jame nurodytos aiškios atitinkamo sprendimo priėmimą lėmusios priežastys, iš atsakymo matyti, jog planavimo organizatorius realiai įvykdė pareigą ir išnagrinėjo pareiškėjos teiktus pasiūlymus.

Atsakovės atstovės nuomone, pareiškėjos ginčijamas Inspekcijos 2024 m. sausio 4 d. sprendimas yra priimtas laikantis nustatytos procedūros, nustatyta tvarka ir terminais bei atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, pagrįstas teisės aktų nuostatomis bei konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Atkreipė dėmesį, jog skundas teismui dėstomas pasiremiant ir cituojant planavimo organizatoriaus ginčijamo rašto turinį, tačiau iš skundo nėra aišku, kurie konkrečiai Inspekcijos ginčijamo sprendimo punktai netenkina pareiškėjos ar pažeidžia galiojančių teisės aktų nuostatas. Skunde nepateikiama jokių aplinkybių ar argumentų, kurie leistų manyti, kad Inspekcijos 2024 m. sausio 4 d. sprendimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Mano, jog pareiškėjos motyvai, esą Inspekcija neatliko pareigos išsamiai ir nuosekliai įvertinti, ar Privalomasis nurodymas yra įvertintas tinkamai, nepagrįsti. Pastebėjo, kad Inspekcijos 2023 m. lapkričio 29 d. sprendime Nr. 2D-20547 „Dėl planavimo organizatoriaus veiksmų ir privalomojo nurodymo Nr. PN-1465 įvykdymo bei 2023-11-14 skundo“ (toliau – Inspekcijos 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimas) buvo nurodyti išsamūs motyvai, kodėl planavimo organizatoriaus 2023 m. spalio 30 d. sprendimas dėl Pasiūlymo 2, 3 ir 5b punktų buvo pripažintas nemotyvuotu ir neatitinkančiu VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Pažymėjo, kad iš 2024 m. sausio 4 d. Inspekcijos sprendimo turinio akivaizdu, kad Inspekcija, vertindama, ar planavimo organizatorius įvykdė privalomąjį nurodymą, ar išsamiai ir motyvuotai atsakė į Pasiūlymo 2, 3 ir 5b punktus, atskirai pagal kiekvieną nurodytą Pasiūlymo punktą nagrinėjo, kokiais argumentais planavimo organizatorius papildė savo ankstesnį (2023 m. spalio 30 d.) sprendimą. Nurodė, jog buvo nustatyta, kad planavimo organizatorius, atsakydamas į Pasiūlymo 2, 3 ir 5b punktus, ginčijamame rašte išsamiai paaiškino ir individualizavo informaciją dėl kiekvieno žemės sklypo, ją papildė situacijai aktualiais duomenimis, pagrindė teisės aktų normomis, priėmė TPĮ ir VAĮ reikalavimus atitinkantį sprendimą. Akcentavo, kad Inspekcija įvertino Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo turinį dėl Privalomojo nurodymo reikalavimų ir išdėsčiusi poziciją 2024 m. sausio 4 d. sprendime konstatavo Privalomojo nurodymo įvykdymą. Pažymėjo, kad Inspekcija neturi teisės įpareigoti planavimo organizatoriaus priimti planavimo pasiūlymus, nes teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai suteikia organizatoriui diskrecijos teisę savarankiškai spręsti, ar pasiūlymus priimti, ar atmesti. Todėl nagrinėdama skundus dėl atmestų pasiūlymų, Inspekcija, nustačiusi, kad atsakymas yra nemotyvuotas ar neatitinka teisės aktų reikalavimų, gali įpareigoti tik pakartotinai išnagrinėti pasiūlymus ir pateikti motyvuotą atsakymą juos pateikusiems asmenims. Pabrėžė, kad Inspekcija, vykdydama jai pavestas teritorijų planavimo valstybinės priežiūros funkcijas, privalo laikytis jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir negali viršyti jai suteiktų įgaliojimų.

Atsakovės atstovės vertinimu, pareiškėjos atstovas, analizuodamas Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą, pateikia subjektyvią nuomonę ir asmeninius įsitikinimus, tačiau jų nepagrindžia konkrečiais teisės aktais, taisyklėmis ar kitais informacijos šaltiniais, kurie paneigtų ginčijamame planavimo organizatoriaus rašte nurodytus jau atliktus tyrimus, mokslinių straipsnių ar rekomendacijų turinį kaip netikslius ar neatitinkančius tikrovės. Inspekcijos manymu, informacijos rinkimas bei analizė, kuri atlikta aktualioje srityje, vertintina labiau teigiamai nei neigiamai. Pažymėjo, kad rengiamo savivaldybės Specialiojo plano lygmuo – planuojamos teritorijos, išsiskiriančios administraciniu (savivaldybės) ar funkciniu bendrumu (rengiami bendrieji planai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai masteliu M 1:20 000–1:50 000). Sprendiniai formuojami sistemiškai visai savivaldybės teritorijai.

Teigė, kad pareiškėjos atstovas, teikdamas pasiūlymus, nepateikė konkrečių faktinių duomenų, kurie suponuotų, jog pasiūlyme nurodytose teritorijose vystant ūkinę veiklą absoliučiai nebūtų žalos aplinkai bei visuomenei (konkrečiose teritorijose atlikti gamtiniai tyrimai, stebėsenos ir kita). Specialiojo plano rengimo procese planuojamos ūkinės veiklos vertinimas nėra atliekamas, nes tai nėra numatyta teisės aktuose. Specialiojo plano rengimo metu vykdoma strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūra, kurios metu institucijos pagal kompetenciją įvertina strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitoje pateiktus duomenis ir pateikia savo išvadas, kuriomis remiantis toliau vykdomas Specialiojo plano rengimas.

Atsakovės atstovės nuomone, Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimas ir Inspekcijos 2024 m. sausio 4 d. sprendimas buvo priimti laikantis nustatytų procedūrų ir atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus. Teritorijų planavimo procedūrų metu galutinis sprendimas, kuriuo konstatuojama, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė arba iš dalies atsižvelgė į pareiškėjos pasiūlymą, šioje stadijoje neturėjo būti priimtas. Inspekcija privalėjo tik tinkamai įvykdyti jai įstatymo suteiktą pareigą – pagal kompetenciją patikrinti, ar planavimo organizatorius motyvuotai ir raštu atsakė pasiūlymus pateikusiems asmenims. Todėl mano, kad pareiškėjos atstovas neįrodė ginčijamų aktų neteisėtumo ar nepagrįstumo. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Atsakovė Administracija su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą pažymėjo, taip pat atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjos ginčijami aktai jai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Vien tai, kad ji pasinaudojo suteikta teise kreiptis į teismą dėl teritorijos planavimo dokumento viešojo administravimo procedūroje priimtų sprendimų, savaime nereiškia, kad pareiškėja įrodė savo materialinį teisinį suinteresuotumą. Pastebėjo, jog pareiškėja skunde neidentifikavo, kokią būtent atitinkamo įstatymo saugomą jos teisę, ar įstatymų saugomą teisėtą interesą, kokiu aspektu, kokiu konkrečiu būdu pažeidė atsakovės priimdamos ginčijamus administracinius sprendimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo teisinio pagrindo siūlyti planavimo organizatoriui įtraukti į Specialiojo plano sprendinius 16 žemės sklypų, kurių bendrovė nevaldė nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais, todėl pareiškėja šia apimtimi negali būti laikoma šioje byloje įrodžiusia savo materialinį teisinį suinteresuotumą, ginčydama atsakovių aktus, bei reikšti pretenzijas dėl 16 žemės sklypų neįtraukimo į Specialiojo plano sprendinius. Be to, pažymėjo, kad pareiškėjos skundo motyvai, esą Administracija 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) išbraukė iš Specialiojo plano, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti, kadangi Pasiūlymas dėl šio žemės sklypo buvo patenkintas. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėjos skundžiami sprendimai jai nesukelia teisinių pasekmių ir dėl tų 35 žemės sklypų, kuriuos pareiškėja Pasiūlymo pateikimo dieną valdė nuomos teisinių santykių pagrindais.

Paaiškino, kad rengiant Specialųjį planą yra siekiama Savivaldybės tarybos 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T-203 „Dėl atsinaujinančių išteklių energetikos infrastruktūros vystymo Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje specialiojo plano rengimo ir planavimo tikslų nustatymo“ (toliau – Tarybos 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimas) 2 punkte iškeltų tikslų, kurie yra suformuluojami atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus. Tikslas numatyti vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančių išteklių energetikos inžinerinės infrastruktūros vystymo plėtrai reikalingas teritorijas derinasi su kitais Specialiojo plano rengimo tikslais. Specialiojo plano, pateikto svarstyti visuomenei, aiškinamajame rašte dėl reikalavimų ir ribojimų vėjo elektrinių plėtrai yra išskirtos vėjo elektrinės, kurių įrengtoji galia mažesnė kaip 30 kW, ir vėjo elektrinės, kurių įrengtoji galia didesnė kaip 30 kW. Dėl vėjo elektrinių, kurių įrengtoji galia mažesnė nei 30 kW, išvardytos taikomos supaprastintos įrengimo sąlygos. Tuo tarpu vėjo elektrinėms, kurių galia viršija 30 kW, nurodyta, kad potencialios plėtros teritorijos nenustatomos savivaldybės teritorijų dalyse, kuriose jų įrengimas yra neįmanomas arba ribojamas dėl aplinkosaugos reikalavimų bei teritorijų planavimo sąlygų. Į pateikto svarstyti visuomenei Specialiojo plano aiškinamąjį raštą buvo įtraukta nuostata dėl vėjo elektrinių, kurių įrengtoji galia didesnė kaip 30 kW, išdėstymo. Teigė, kad UAB (duomenys neskelbtini) atstovas 2023 m. rugsėjo 29 d. susirinkime pasiūlė šią nuostatą pašalinti iš Specialiojo plano aiškinamojo rašto ir šiam pasiūlymui buvo pritarta, nuspręsta šią nuostatą išbraukti. Nurodė, kad pareiškėjos iškeltam ginčui aktualus Specialusis planas nėra galiojantis teritorijos planavimo dokumentas, nes jis nėra patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl jame numatyti sprendiniai neturi jokios teisinės galios, nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Atsakovės nuomone, Inspekcija pareiškėjos skundą dėl Administracijos 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimo išnagrinėjo tinkamai, duodama Administracijai Privalomąjį nurodymą. Inspekcijos 2023 m. lapkričio 29 d. ir 2024 m. sausio 4 d. sprendimų turinys patvirtina, kad, vykdydama Privalomojo nurodymo vykdymo kontrolę, Inspekcija buvo itin griežta Administracijai. Lapkričio 29 d. sprendimu, pripažindama Privalomąjį nurodymą įvykdytu iš dalies, ji siekė ir pasiekė, kad Administracija pateiktų labai išsamius ir pagrįstus atsakymus į visus UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymo punktus.

Kategoriškai nesutiko, kad Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes pareiškėjos netenkinantys, jai nepatinkantys motyvai teismui negali būti pagrindas administracinį sprendimą laikyti nemotyvuotu. Pažymėta, kad ginčijamu sprendimu pareiškėjai buvo išsamiai paaiškintas aktualus teisinis reglamentavimas, pateikta informacija buvo pagrįsta oficialiais dokumentais, nurodyta, su kokiais galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, strateginiais planais ir programomis yra susijęs rengiamas specialiojo teritorijos planavimo dokumentas, kokiais aktualiais Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais bei informacijos šaltiniais buvo vadovautasi rengiant šiuos specialiojo teritorijos planavimo procedūrinius dokumentus. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Valstybinės teritorijų? planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. 2D-106 „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN-1465 įvykdymo“ ir Joniškio rajono savivaldybės 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. (3.13 Mr) S-5451 „De?l privalomojo nurodymo Nr. PN-1465 įvykdymo ir atsinaujinančių išteklių energetikos infrastruktūros vystymo Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje specialiojo plano“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos infrastruktūros vystymo Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje specialiojo plano rengimo procedūros buvo pradėtos vykdant Savivaldybės tarybos 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. T-203. Šio sprendimo 2 punkte buvo nustatyti šie Specialiojo plano rengimo tikslai:

a) sudaryti sąlygas darniai ir racionaliai atsinaujinančių energijos išteklių inžinerinės infrastuktūros raidai, kompleksiškai spręsti ekologinius ir su klimato kaitos padariniais susijusius uždavinius;

b) numatyti Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančių išteklių energetikos inžinerinės infrastruktūros vystymo ir įgyvendinimo gaires, numatyti plėtrai reikalingas teritorijas;

c) sudaryti sąlygas racionaliam energijos išteklių naudojimui ir atkūrimui;

d) kurti sveiką, saugią, darnią, ekologišką, klimato kaitos padarinius mažinančią inžinerinę infrastruktūrą;

e) sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, skatinančioms alternatyvų energijos šaltinių technologijų plėtrą, didinančioms atsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumą;

f) derinti fizinių, juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybės ir valstybės interesus dėl teritorijų naudojimo ir veiklos, susijusios su atsinaujinančių energijos išteklių inžinerinės infrastuktūros kūrimu ir plėtojimu planuojamoje teritorijoje, sąlygų;

g) sudaryti sąlygas racionaliam žemės naudojimui, numatyti priemones, užtikrinančias savivaldybės gamtinio ir kraštovaizdžio savitumo, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą, ekologinei pusiausvyrai būtino gamtinio karkaso formavimą.

Specialiojo planavimo proceso parengiamajame etape teisės aktų nustatyta tvarka buvo atliktas esamos būklės Savivaldybės teritorijoje įvertinimas, atliktas strateginio pasekmių aplinkai vertinimas, parengta strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, kuriai pritarė kompetentingos valstybės institucijos, parengta ir patvirtinta Atsinaujinančių išteklių energetikos infrastruktūros vystymo Savivaldybės teritorijoje koncepcija. Vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų normomis, atsižvelgiant į aktualius teritorijų planavimo ir kitus dokumentus, taip pat į Atsinaujinančių išteklių energetikos infrastruktūros vystymo Savivaldybės teritorijoje koncepciją bei strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą, buvo parengtas Specialusis planas. Administracija teisės aktų nustatyta tvarka informavo visuomenę apie visas specialiojo planavimo proceso procedūras, susipažinimo su dokumentais tvarką ir vietą, pasiūlymų ir pastabų pateikimo tvarką ir terminus.

2023 m. liepos 25 d. buvo paskelbta apie parengto Specialiojo plano (TPD Nr. S-RJ-47-21-771) viešinimą informuojant visuomenę, kad su sprendiniais galima susipažinti nuo 2023 m. liepos 28 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d., pasiūlymus galima teikti iki viešo supažindinimo su sprendiniais pabaigos, o sprendinių viešas aptarimas vyks 2023 m. rugpjūčio 29 d.

UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 28 d. pateikė Administracijai ir Specialiojo plano Rengėjai Pasiūlymą dėl Specialiojo plano. UAB (duomenys neskelbtini) Pasiūlymu prašė:

„1) Inicijuoti Specialiojo plano rengimo procedūrų nutraukimą remiantis AIEĮ 49 straipsniu.

2) Jeigu 1) dalyje nurodytas prašymas nebus tenkinamas, tai į Specialiojo plano sprendinius įtraukti nurodomus žemės sklypus (visa apimtimi), kuriuose būtų leidžiama vėjo elektrinių statyba: žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) 3) Jeigu 2) dalyje nurodyti žemės sklypai (visa apimti) ar kai kurie tokių žemės sklypų (visa apimtimi), ar tokie žemės sklypai dalimi ploto nebūtų į Specialiojo plano Sprendinius įtraukiami, tai tokiu atveju reikalaujame pateikti individualizuotą motyvaciją, kodėl tokie žemės sklypai ar jų dalys į Specialiojo plano Sprendinius įtraukiami negali būti. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, planavimo organizatoriaus atsakymai į visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų negali būti grindžiami išimtinai tik planavimo organizatoriaus diskrecijos teise tokiems pasiūlymams pritarti arba juos atmesti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021).

4) Nurodyti, kokie teisės aktai suteikia teisę rengiant Specialųjį planą nesivadovauti Aplinkos apsaugos agentūros priimtais sprendimais dėl atrankos poveikio aplinkai vertinimo.

5) Pagrįsti, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus, kokiais skaičiavimais ir (ar) tyrimais remiantis Specialiojo plano Sprendiniuose yra nurodoma, kad:

a. „Vėjo elektrinės potencialiose plėtros teritorijose turi būti išdėstytos taip, kad atstumas tarp jų būtų 3–10 sparnuotės skersmenų, priklausomai nuo individualių vietos aplinkybių. Tarpai tarp vėjo elektrinių yra kompromisas tarp kompaktiškumo, kuris sumažina lėšų sąnaudas, ir tinkamo elektrinių atskyrimo, siekiant sumažinti energijos nuostolius. Nustatyta, kad ~20–50 ha plote galima įrengti 1 vėjo elektrinę priklausomai nuo konkrečių vėjo elektrinių techninių parametrų.“

b. „Atsinaujinančių išteklių energetikos infrastruktūros vystymo Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje specialiojo plano (toliau – Specialusis planas) sprendiniai parengti pagal suderintą Specialiojo plano koncepciją, Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą bei vadovaujantis aktualiais teisės aktais. Vadovaujantis vėjo, saulės šviesos energijos, biodujų elektrinių bei biodujų gamybos įrenginių plėtros ribojimais, išanalizavus aplinkos ir infrastruktūros komponentus bei atmetus teritorijas, kuriose elektrinių statyba negalima, įvertinus galimą poveikį pagrindiniams aplinkos komponentams: saugomoms teritorijoms (saugomoms teritorijos, kultūros paveldui, natūralioms buveinėms, paukščiams ir šikšnosparniams), gyvenamosioms teritorijoms, kraštovaizdžiui, planuojamoje teritorijoje nustatytos potencialios vėjo, saulės šviesos energijos ir biodujų elektrinių vystymo teritorijos bei zonos jose, kuriose turės būti taikomos prevencinės, poveikio sumažinimo ar kompensacinės priemonės biologinei įvairovei, kultūros paveldui.“, t. y. konkrečiai išskiriant:

i. Kokie skaičiavimai bei tyrimai buvo atlikti dėl poveikio natūralioms buveinėms;

ii. Kokie skaičiavimai bei tyrimai buvo atlikti dėl poveikio paukščiams ir šikšnosparniams;

iii. Kokie skaičiavimai bei tyrimai buvo atlikti dėl poveikio gyvenamosioms teritorijoms;

iv. Kokie skaičiavimai bei tyrimai buvo atlikti dėl poveikio kraštovaizdžiui.“

Į UAB (duomenys neskelbtini) Pasiūlymą Administracija atsakė 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu, o Specialiojo plano Rengėja atsakė 2023 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. P-23-112 „Dėl atsinaujinančių išteklių energetikos infrastruktūros vystymo Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje specialiojo plano“. Pareiškėja, vadovaudamasi TPĮ 37 straipsniu, 2023 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi su skundu į Inspekciją dėl minėtų sprendimų panaikinimo.

Inspekcija, išnagrinėjusi UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 15 d. skundą, 2023 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 2D-17910 „Dėl planavimo organizatoriaus veiksmų ir privalomojo nurodymo Nr. PN-1465 pateikimo“ nurodė, kad Administracija, kaip teritorijų planavimo organizatorė, nesilaikė įpareigojimo tinkamai motyvuoti atsisakymą atsižvelgti į Pasiūlymą, ir konstatavo, kad, pagal TPĮ 37 straipsnio reikalavimus, į Pasiūlymą turi atsakyti planavimo organizatorius, t. y. Administracija. Inspekcija nenagrinėjo Rengėjos atsakymo į Pasiūlymą išsamumo ir pagrįstumo. Administracijos 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Inspekcija pripažino neatitinkančiu TPĮ 37straipsnio 2 dalies ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktų reikalavimų.

Inspekcija 2023 m. spalio 13 d. davė Administracijai Privalomąjį nurodymą, kuriuo nurodė ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šio privalomojo nurodymo gavimo dienos:

1) iš naujo išnagrinėti Pasiūlymą (kiekvieną punktą) bei išsamiai ir motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais bei situacijai aktualiais duomenimis) atsakyti UAB (duomenys neskelbtini), priimant sprendimą panaikinti ar pakeisti 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą;

2) nevykdyti Specialiojo plano tolesnio planavimo proceso, iki bus pašalinti pirmiau nustatyti planavimo organizatoriaus padaryti teritorijų planavimą reglamentuojančių teises aktų pažeidimai;

3) apie priimtą sprendimą informuoti Inspekciją;

4) planavimo procesą tęsti tik gavus Inspekcijos pranešimą apie priimtą sprendimą, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas.

Administracija, vykdydama Privalomąjį nurodymą ir išnagrinėjusi Pasiūlymą iš naujo, 2023 m. spalio 30 d. priėmė sprendimą ir tą pačią dieną informavo Inspekciją apie Privalomojo nurodymo įvykdymą. Pareiškėja, vadovaudamasi TPĮ 37 straipsniu, 2023 m. lapkričio 14 d. kreipėsi su skundu į Inspekciją dėl Administracijos 2023 m. spalio 30 d. sprendimo panaikinimo.

Inspekcija, išnagrinėjusi UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 14 d. skundą, 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu pripažino, kad Administracija 2023 m. spalio 30 d. sprendimu Privalomąjį nurodymą įvykdė iš dalies. Administracijos 2023 m. spalio 30 d. sprendimo dalį, kuria Administracija atsakė į Pasiūlymo 1, 4 ir 5a punktus, Inspekcija pripažino atitinkančia TPĮ ir VAĮ reikalavimus. Kitą Administracijos 2023 m. spalio 30 d. sprendimo dalį (dėl atsakymų į Pasiūlymo 2, 3 ir 5b punktus) Inspekcija pripažino nepakankamai motyvuota ir išsamia.

Inspekcija nurodė, kad AIEĮ nuostatos nedraudžia statyti vėjo elektrinių urbanizuotose ar urbanizuojamose teritorijose, todėl itin svarbu visapusiškai įvertinti situaciją tiek pagal faktinius duomenis (pvz., žemės sklypų naudojimo būdus), tiek teisės požiūriu. Tuo tarpu planavimo organizatorius nepakankamai pagrindė savo sprendimą dėl Specialiojo plano sprendiniuose neįtrauktų pareiškėjo nurodytų žemės sklypų. Jis nepateikė nei aktualių žemėlapių, nei galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, nei papildomų faktinių duomenų ar konkrečių teisės aktų nuostatų, kurie pagrįstų veiklos apribojimus. Atsakyme prie žemės sklypų lentelėje buvo tiesiog nurodytos bendro pobūdžio frazės, tokios kaip: „urbanistinės–ūkinės integracijos ašių zonos pagal Bendrąjį planą“, „gamtinio karkaso migracinių koridorių“, „paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos“, „aukštos įtampos elektros tinklų apsaugos zonos“, „500 m nuo miškų, kurių plotas >50 ha“, „500 m nuo Natura 2000 BAST“, „rekreacinės teritorijos pagal Bendrąjį planą“.

Taip pat atkreipė dėmesį, jog, įvertinus informaciją, pateiktą į atsakymo 4 punktą, iškyla pagrįstas klausimas, kuo remiantis žemės sklypai nėra įtraukiami į Specialiojo plano sprendinius, jeigu savo atsakyme planavimo organizatorius nurodo: „Atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesus ir gavus teigiamą atsakingosios institucijos sprendimą dėl PAV, Specialiajame plane nustatytos vėjo elektrinių teritorijos tikslinamos pagal PAV dokumentą.“

Inspekcija taip pat nurodė, kad planavimo organizatorius, teikdamas atsakymą dėl Pasiūlymo 5b punkto, taip ir nepaaiškino, kokie konkrečiai skaičiavimai bei tyrimai buvo / nebuvo atlikti dėl poveikio natūralioms buveinėms, dėl poveikio paukščiams ir šikšnosparniams, dėl poveikio gyvenamosioms teritorijoms, dėl poveikio kraštovaizdžiui. Todėl Privalomąjį nurodymą (dėl atsakymų į Pasiūlymo 2, 3 ir 5b punktus) laikė neįvykdytu, nurodydama, kad Specialiojo planavimo procesas negali būti tęsiamas.

Administracija, pakartotinai išnagrinėjusi UAB (duomenys neskelbtini) Pasiūlymo 2, 3 ir 5b punktus, priėmė 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą, kuriuo papildė Administracijos 2023 m. spalio 30 d. sprendimo motyvus, atsižvelgdama į Inspekcijos 2023 m. lapkričio 29 d. sprendime nurodytas pastabas. Taip pat Administracija raštu informavo Inspekciją apie Privalomojo nurodymo įvykdymą, pridėdama Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą.

Inspekcija 2024 m. sausio 4 d. sprendimu konstatavo, kad Administracija į UAB (duomenys neskelbtini) Pasiūlymo 2, 3 ir 5b punktus atsakė išsamiai, motyvuotai, todėl Administracijos 2023 m. gruodžio 23 d. sprendimas atitinka TPĮ ir VAĮ reikalavimus. Inspekcija konstatavo, kad Administracija Privalomąjį nurodymą įvykdė.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja TPĮ, Priežiūros įstatymas, VAĮ ir kiti teisės norminiai aktai.

Valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų sprendimai dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų, planavimo darbų programa ir informacija apie numatomą SPAV rengimą skelbiama šių institucijų interneto svetainėse ir seniūnijų skelbimo lentose, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPĮ 34 straipsnio 2 dalis).

Fiziniai ir juridiniai asmenys ar jų padaliniai ar kitos organizacijos ar jų padaliniai turi teisę susipažinti su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teritorijų planavimą organizavusioje institucijoje, gauti teritorijų planavimo dokumentų ar jų dalių, brėžinių kopijas už Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimą, kuris nustatomas apskaičiavus išlaidas, susijusias su šių dokumentų parengimu (kopijavimu, leidyba ir kita) (TPĮ 35 straipsnio 1 dalis).

TPĮ 2 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad specialusis teritorijų planavimas – teritorijų planavimas tam tikroms veikloms reikalingų teritorijų ir saugomų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonėms nustatyti.

Pagal TPĮ 2 straipsnio 15 dalį, specialiojo teritorijų planavimo dokumentai – teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomos tam tikroms veikloms planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės.

Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pradedami rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios ir planavimo tikslų (TPĮ 30 straipsnio 2 dalis).

Savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi. Kitų patvirtintų savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai derinami, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, su atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, o rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą, integruojami į atitinkamo bendrojo plano sprendinius (TPĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Teritorijų planavimas yra viešas, išskyrus atvejus, kai planuojama krašto apsaugos tikslams reikalinga teritorija, kuri yra ar bus valdoma ir naudojama krašto apsaugos sistemos institucijų, taip pat kai valstybės sienos ir strateginės reikšmės objektai yra susiję su įslaptinta informacija pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas (TPĮ 31 straipsnio 1 dalis).

TPĮ 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teritorijų planavimo viešinimą užtikrina planavimo organizatorius. Bendroji ir supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentų rūšį ir lygmenį, nustatoma Vyriausybės tvirtinamuose Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose. Bendroji teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka taikoma rengiant naujus (keičiant) visų rūšių teritorijų planavimo dokumentus, koreguojant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, išskyrus šio įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje nurodytus atvejus ir kompleksinio teritorijų planavimo dokumento techninių klaidų taisymo atvejus. Supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka taikoma koreguojant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus šio įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais ir koreguojant specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, išskyrus specialiojo teritorijų planavimo dokumento techninių klaidų taisymo atvejus.

Pagal TPĮ 32 straipsnį, viena iš teritorijų planavimo viešinimo procedūrų yra pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas. Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. Planavimo organizatorius apie parengtą ir pagal pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta, pataisytą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje (TPĮ 37 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Specialiojo plano planavimo organizatoriaus pateikto atsakymo į pareiškėjos Pasiūlymą, pateiktą TPĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, bei Inspekcijos skyriaus sprendimo, priimto išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl planavimo organizatoriaus atsakymo.

TPĮ 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas nurodytą teisės normą, yra ne kartą pažymėjęs, kad joje aptariami pasiūlymai neturi privalomojo pobūdžio planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad, gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamoje teisės normoje yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis: laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotu raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytus kriterijus. Taigi, pagal nustatytą reglamentavimą, planavimo organizatorius neprivalo priimti teikiamų pasiūlymų ir turi tik motyvuotai paaiškinti pasiūlymų teikėjams, kodėl jų pasiūlymai atmetami. Tuo tarpu TPĮ 37 straipsnio 2 dalyje numatytu skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo etapu yra vertinamas būtent planavimo organizatoriaus atsakymo pasiūlymus pateikusiam asmeniui tinkamumas, t. y. ar atsakymas buvo motyvuotas ir pateiktas raštu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-356-624/2015, 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2029-442/2016, 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1699/2014, 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015, 2015 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-493-822/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 7(17), 2009 m., psl. 426–427). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog TPĮ 37 straipsnyje nurodytų institucijų teikiami atsakymai į asmenų pasiūlymus turi atitikti ir VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta akto apskundimo tvarka. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Taigi, pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-834/2013, 2011 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-2147/2011). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (2008 m. liepos 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008, 2021 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3526-624/2020).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teritorijų planavimo dokumentai (bendrieji, detalieji, specialieji planai) sudaro atitinkamą hierarchinę struktūrą, kurią apsprendžia dokumento teisinis statusas, planavimo lygmuo, įskaitant suplanuotos teritorijos dydį bei sprendinių konkretizavimo lygį. Įstatymų leidėjas numatė, kad teritorijų planavimo dokumentų taikymo ir jų tarpusavio sąveikos organizacinė struktūra veikia vadovaujantis TPĮ ir kitais teisės aktais. Kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. To paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti tarpusavyje suderinti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus (TPĮ 4 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad teismas, nagrinėdamas planavimo organizatoriaus bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą, neturi teisės vertinti rengiamų bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016). Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikties teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-2215/2013, 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2058-602/2020).

Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021) pabrėžiama, kad įstatymų leidėjui suteikus teisę visuomenei teikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų ir asmenims nusprendus šia teise pasinaudoti, toks naudojimasis nurodyta teise turi būti ne formalus, o realiai padėti siekti ja numatytų tikslų – veiksmingai įgyvendinti teritorijų planavimo viešumo principą ir visuomenės dalyvavimo teisę teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese, derinant privačių asmenų, savivaldybių ir valstybės interesus bei sudarant sąlygas racionaliam žemės naudojimui. Planavimo organizatoriui priėmus sprendimą pasiūlymus atmesti, atsakyme išdėstyti tokių pasiūlymų atmetimo motyvai, visų pirma, turi atliepti pasiūlymus pateikusių asmenų nurodytus argumentus (būti individualizuoti) ir turi būti pakankamai išsamūs, kad tiek šio teisinio santykio dalyviams, tiek teritorijų planavimo proceso valstybinę priežiūrą vykdantiems subjektams ar teismui (jeigu toks ginčas vėliau būtų inicijuotas) būtų aiškios atitinkamo sprendimo priėmimą lėmusios priežastys (kodėl pareiškėjų pateiktiems pasiūlymams negali būti pritarta) ir iš šio atsakymo būtų matyti, jog planavimo organizatorius realiai įvykdė pareigą išnagrinėti jam pateiktus pasiūlymus, juos apsvarstė bei įvertino. Siekiant įgyvendinti teritorijų planavimo viešumo principą ir tinkamai užtikrinti visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese, itin svarbu išsamiai motyvuoti šio proceso metu priimamus sprendimus, kad visiems suinteresuotiems asmenims būtų aiškūs jų priėmimo motyvai. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai baigiamasis teritorijų planavimo proceso dokumentas yra norminis administracinis aktas, kuriam ABTĮ nustatyta speciali apskundimo tvarka ir ribotas subjektų, galinčių inicijuoti tokių aktų teisėtumo patikrą, ratas. Be to, išsamių visuomenės pasiūlymų atmetimo motyvų pateikimas kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimo stadijoje inter alia (taip pat) sudaro prielaidas sklandžiam teritorijų planavimo procesui sekančiose stadijose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-280-492/2021, 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-460-463/2022).

Pagal Priežiūros įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) 25² straipsnio 2 dalį, Inspekcijos administraciniai sprendimai, priimti teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityje, jeigu šiame įstatyme ar specialiuosiuose įstatymuose nenustatyta kitokia jų apskundimo tvarka, pasirinktinai skundžiami tiesiogiai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai arba teismui.

Pareiškėja prašo panaikinti Inspekcijos 2024 m. sausio 4 d. sprendimą? ir palikti galioti Inspekcijos 2023 m. spalio 13 d. privalomąjį? nurodymą? Nr. PN–1465, kuriuo Administracija buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti Pasiūlymą (kiekvieną punktą) bei išsamiai ir motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais bei situacijai aktualiais duomenimis) atsakyti UAB (duomenys neskelbtini), priimant sprendimą panaikinti ar pakeisti 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą.

Kaip jau byloje nustatyta, Inspekcija, išnagrinėjusi UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 14 d. skundą, 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu pripažino, kad Administracija 2023 m. spalio 30 d. sprendimu Privalomąjį nurodymą įvykdė iš dalies. Administracijos 2023 m. spalio 30 d. sprendimo dalį, kuria Administracija atsakė į Pasiūlymo 1, 4 ir 5a punktus, Inspekcija pripažino atitinkančia TPĮ ir VAĮ reikalavimus. Kitą Administracijos 2023 m. spalio 30 d. sprendimo dalį (dėl atsakymų į Pasiūlymo 2, 3 ir 5b punktus) Inspekcija pripažino nepakankamai motyvuota ir išsamia, todėl Privalomąjį nurodymą šia apimtimi laikė neįvykdytu, nurodydama, kad specialiojo planavimo procesas negali būti tęsiamas. Kadangi byloje nėra duomenų, kad šis Inspekcijos 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimas yra panaikintas ar pakeistas, todėl Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo ir Inspekcijos 2024 m. sausio 4 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėtinas ir vertintinas tik dėl atsakymų į Pasiūlymo 2, 3 ir 5b punktus išsamumo ir motyvuotumo pakankamumo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2024 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. T-182 patvirtintas Atsinaujinančių išteklių energetikos infrastruktūros vystymo Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje specialusis planas nėra kliūtis nagrinėjamu atveju teismui įvertinti Inspekcijos 2024 m. sausio 4 d. sprendimo ir Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes ginčas kilo dar besitęsiant Specialiojo plano baigiamo etapo viešinimo stadijai, o pareiškėja tinkamai realizavo teisę teikti savo pasiūlymus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja Pasiūlymo 2 punkte nurodė, jog tuo atveju, jei Pasiūlymo 1 punkte išdėstytas prašymas nebūtų patenkintas, ji siūlo į Specialiojo plano sprendinius įtraukti 52 išvardytus žemės sklypus. Tuo tarpu Pasiūlymo 3 punkte pareiškėja prašė, kad jei nurodyti žemės sklypai (visi, kai kurie ar jų dalys) nebūtų įtraukti į Specialiojo plano sprendinius, tokiu atveju turi būti pateikta individualizuota motyvacija, pagrindžianti, kodėl šie žemės sklypai ar jų dalys negali būti įtraukti.

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus dėl Inspekcijos 2024 m. sausio 4 d. sprendimo, kuriuo Inspekcija pripažino, kad Administracija yra tinkamai įvykdžiusi Privalomąjį nurodymą ir tinkamai atsakiusi į pareiškėjos pateikto Pasiūlymo 2, 3 ir 5b punktus, daro išvadą, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, kodėl neatsižvelgiama į jos pasiūlymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo ir Inspekcijos 2024 m. sausio 4 d. sprendimo turinį dėl atsakymo į Pasiūlymo 2 ir 3 punktus motyvuotumo, išsamumo, individualizavimo, pagrindimo teisės aktų nuostatomis, konstatuoja, jog Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendime aiškiai išskirti atsakymai į Pasiūlymo 2, 3 punktus. Lentelėje 1, susijusioje su pasiūlymais dėl 52 žemės sklypų įtraukimo į Specialiojo plano sprendinius, kiekvienam Pasiūlyme nurodytam sklypui (antroje lentelės skiltyje) individualiai pateikta informacija, kuriai sklypo daliai (visam sklypui ar jo daliai) taikomi atitinkami apribojimai. Gretimoje – trečioje – lentelės skiltyje nurodytos konkrečios priežastys, dėl kurių tam tikrose sklypų dalyse galimi arba negalimi vėjo elektrinių statybos apribojimai. Lentelės 3 skiltyje atskirai pagal kiekvieną žemės sklypą prie kiekvienos vėjo elektrinių statybos apribojimo priežasties yra pažymėtas atitinkamas skaičius, nukreipiantis į lentelės 4 skiltį „Apribojimų nustatymo pagrindimas“, kurioje skaičiais yra pažymėti teisės aktai ir pacituotos atitinkamos jų normos, kuriomis Administracija pagrindė lentelės 3 skiltyje nurodytų ribojimų nustatymą. Be to, Lentelės 3 skiltyje, kur nurodomi vėjo elektrinių statybos apribojimai tam tikruose žemės sklypuose, kai kurios priežastys pažymėtos žvaigždutėmis. Jų reikšmės paaiškintos po Lentelės 1: * – bendrasis planas; ** – projektas (VENBIS) (https://corpi.lt/venbis/).

Sutiktina su Inspekcijos 2024 m. sausio 4 d. sprendimo motyvais, jog planavimo organizatorius, pateikdamas 2023 m. gruodžio 22 d. atsakymą dėl žemės sklypų (ar jų dalių) įtraukimo ar neįtraukimo į Specialiojo plano sprendinius, Lentelėje Nr. 1 pateiktą informaciją pagrindė individualizuotais, aktualiais duomenimis. Atsakyme cituotos ir nurodytos konkrečios teisės aktų nuostatos, vadovautasi:

1) Joniškio rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu;

2) Joniškio miesto bendruoju planu;

3) projekto „Vėjo energetikos plėtra ir biologinei įvairovei svarbios teritorijos (VENBIS)“ (įgyvendinto 2015 m. vasarį – 2017 m. kovą Lietuvos ornitologų draugijos su partneriais – Pajūrio tyrimų ir planavimo institutu bei Lietuvos energetikos institutu) duomenimis;

4) AIEĮ aktualiomis nuostatomis;

5) Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis dėl gamtinio karkaso;

6) Gamtinio karkaso nuostatomis bei jų sąsajomis su Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ir 2 priedais;

7) Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu;

8) Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktu ekspertiniu vertinimu;

9) Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis;

10) Saugomų rūšių informacinės sistemos (SRIS) duomenimis (https://sris.am.lt);

11) 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos bei Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos nuostatomis;

12) Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatomis;

13) Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro, saugomų teritorijų valstybės kadastro bei SRIS duomenimis;

14) Europos Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos;

15) EB svarbos natūralių miško buveinių tvarkymo rekomendacijomis (parengtomis prof. dr. G. B., prof. dr. V. M., D. A., dr. Ž. P., S. Š.-M.);

16) Lietuvos kariuomenės vado 2016 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-217 patvirtinto žemėlapio „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose gali būti ribojami vėjo elektrinių (aukštų statinių) projektavimo ir statybos darbai“ duomenimis.

Įvertinus Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį dėl atsakymo į Pasiūlymo 2 ir 3 punktus, pripažintina, jog ši dalis yra individualizuota, pagrįsta teisės aktų nuostatomis, motyvuota ir išsami, atitinkanti TPĮ ir VAĮ reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Pasiūlymo 5b punktu pareiškėja prašė pateikti informaciją, nes suinteresuotam asmeniui (pareiškėjai) nėra žinomi jokie skaičiavimai ir (ar) tyrimai, kurie būtų atlikti rengiant sprendinius, kad būtų nustatytas (i) poveikis natūralioms buveinėms; (ii) poveikis paukščiams ir šikšnosparniams; (iii) poveikis gyvenamosioms teritorijoms; (iv) poveikis kraštovaizdžiui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo bei Inspekcijos 2024 m. sausio 4 d. sprendimo turinį, kiek tai susiję su atsakymo į Pasiūlymo 5b punktą motyvavimu, išsamumu, individualizavimu ir pagrindimu teisės aktų nuostatomis, pritaria Inspekcijos išvadai, kad ši sprendimo dalis atitinka minėtus reikalavimus. Planavimo organizatoriaus atsakyme nurodoma: „Galimi poveikiai natūralioms buveinėms, paukščiams ir šikšnosparniams, gyvenamosioms teritorijoms, kraštovaizdžiui įvertinti atlikus teorinius tyrimus: išanalizavus, susisteminus ir apibendrinus aktualius teisės aktus, aplinkos ir infrastruktūros komponentus, atliktų empirinių tyrimų rezultatus, susijusių registrų informaciją, metodines rekomendacijas, modeliavimo rezultatus, SPAV subjektų pagrįstas pastabas, pasiūlymus, ekspertinius vertinimus.“ Jis detalizavo, kad: „Galimas poveikis natūralioms buveinėms įvertintas atlikus išsamią teisinės bazės, aplinkos ir infrastruktūros komponentų, atliktų tyrimų Lietuvoje ir kitose šalyse duomenų, susijusių registrų informacijos analize, susisteminus turimus duomenis, remiantis metodinėmis rekomendacijomis, kompetentingais ekspertiniais vertinimais bei pateiktomis SPAV subjektų pagrįstomis pastabomis, pasiūlymais (žr. 1 pav.).“

Planavimo organizatorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis bei remdamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenimis (https://stk.am.lt/portal/), pažymėjo Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje esančias saugomas teritorijas. Jis išskyrė, kad didžiausias galimas neigiamas vėjo elektrinių plėtros poveikis tikėtinas Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbiose teritorijose (PAST). Taip pat pateikė projekte „Vėjo energetikos plėtra ir biologinei įvairovei svarbios teritorijos“ (toliau – VENBIS) rekomenduojamų tikslinių paukščių rūšių apsaugos zonų sąrašą šiose Natura 2000 PAST teritorijose.

Planavimo organizatorius atsakyme akcentavo, kad „Elektrinių plėtros teritorijose yra ir saugomų Europos ekologinio tinklo Natura 2000 buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST), kuriose saugomos Europos bendrijos svarbos natūralios buveinės susijusios su miškų, pelkių ir pievų ekosistemomis. Dauguma buveinių yra prioritetinės: <...>“, ir įvardijo informaciją apie Natura 2000 BAST teritorijas, duomenis pateikdamas lentelėje.

Minėtas išvadas planavimo organizatorius padarė vadovaudamasis: EB svarbos natūralių miško buveinių tvarkymo rekomendacijomis ((duomenys neskelbtini)); Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastru; Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastru; Saugomų rūšių informacinės sistemos (SRIS) duomenimis; projekto „Vėjo energetikos plėtra ir biologinei įvairovei svarbios teritorijos“ (VENBIS) duomenimis; aktualiomis užsienio šalyse skelbiamomis publikacijomis; Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ekspertiniu vertinimu; Joniškio rajono savivaldybės bendrojo plano sprendiniais.

Planavimo organizatorius atsakyme konstatavo, kad:

„Vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis, Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis, projekto „Vėjo energetikos plėtra ir biologinei įvairovei svarbios teritorijos“ (toliau – VENBIS) rekomendacijomis, Žagarės regioninio parko tvarkymo plano sprendiniais, Joniškio rajono savivaldybės bendrojo plano sprendiniais bei kitais buveinių ar paukščių apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, rekomendacijomis, atliktų tyrimų analize, siekiant išvengti reikšmingo poveikio natūralioms buveinėms, saugomose teritorijose ir Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijose, miškuose, miško žemėje, natūraliose pievose ir ganyklose elektrinių plėtra neplanuojama, ir nustatomi papildomi apribojimai, kai vėjo elektrinių plėtros teritorijos atitraukiamos:

– nuo Gubernijos miškas PAST – 2 km;

– nuo Gedžiūnų miškas PAST – 2 km;

– nuo Mūšos tyrelio pelkė PAST – 2 km;

– nuo Žagarės regioninio parko – 1 km;

– nuo Natura 2000 BAST – 500 m;

– 500 m nuo miškų ar jų masyvų, kurių plotas didesnis kaip 50 ha. Vėjo elektrinių plėtros teritorijose 500 m atstumu nuo visų miškų, kurių plotas mažesnis kaip 50 ha, taikyti reikalingas biologinės įvairovės apsaugos priemones: vadovaujantis VENBIS projekto rekomendacijomis turės būti rengiama paukščių ir šikšnosparnių monitoringo programa, atliekami paukščių stebėjimai iki projekto įgyvendinimo pradžios.

Vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo nuostatomis planuojant ūkinę veiklą Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijų artimoje aplinkoje taikomos poveikio aplinkai vertinimo procedūros.“

Planavimo organizatorius atsakyme nurodė, jog: „Galimas poveikis paukščiams ir šikšnosparniams įvertintas atlikus išsamią teisinės bazės, aplinkos ir infrastruktūros komponentų, atliktų tyrimų Lietuvoje ir kitose šalyse duomenų, susijusių registrų informacijos analize, susisteminus turimus duomenis, remiantis metodinėmis rekomendacijomis, kompetetingais ekspertiniais vertinimais bei pateiktomis SPAV subjektų pagrįstomis pastabomis, pasiūlymais (žr. 2 pav.).“

Išanalizavęs užsienio šalių patirtį, identifikavo potencialius vėjo energetikos plėtros ir biologinės įvairovės konfliktus. Remdamasis SRIS duomenimis, nurodė 186 patenkančias saugomų paukščių radavietes saugomose teritorijose ir už saugomų teritorijų ribų, kurioms pagal VENBIS rekomenduojamos apsaugos zonos, bei išskyrė, kad VENBIS rekomenduojama apsaugos zona šikšnosparniams – 1000 m, o saugomų paukščių rūšių radaviečių sankaupos labiau būdingos rytiniam, pietrytiniam Joniškio rajono pakraščiui.

Planavimo organizatorius atsakyme nurodė, kad: „Joniškio rajono savivaldybės teritorijos funkcinė struktūra ir urbanistinių centrų vystymas plėtojami vadovaujantis Joniškio rajono savivaldybės teritorijos, Joniškio miesto bei Žagarės miesto bendraisiais planais. Bendruosiuose planuose nustatytos su planuojamos ūkinės veiklos poveikiu gyvenamai aplinkai susijusios teritorijos: užstatytos ir užstatomos teritorijos, perspektyvių gyvenamųjų vietovių įtakos zonos, urbanistinės-ūkinės integracijos ašių zonos, rekreacinių vietovių zonos. Planuojamoje teritorijoje dominuoja žemės ūkio paskirties žemės ūkio su prioritetine augalininkystės-gyvulininkystės specializacija zona (žr. 3 pav.).“

Taip pat planavimo organizatorius nurodė, jog: „Vėjo elektrinės dėl technologinių ypatumų gali daryti neigiamą poveikį gyventojams. Vėjo elektrinių eksploatacijos poveikis visuomenės sveikatai yra susijęs su triukšmo, šešėliavimo, elektromagnetinės spinduliuotės, infragarso aspektais.“ Ir šį teiginį grindė Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V–604, išdėstytomis nuostatomis, taip pat vėjo elektrinių sukeliamo triukšmo ir jo sklaidos (gesimo) aplinkoje vertinimo situacijos modeliavimo duomenimis, gautais panaudojant „MAS Environmental Ltd.“ sukurtą modelį.

Pasiremdamas Lietuvos higienos norma HN 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose“, pateikė aktualius duomenis bei įžvalgas dėl infragarso ir žemo dažnio garso, pažymėjo, kad: „Lietuvos Respublikoje nėra nustatyti infragarso ir žemo dažnio garsų sklidimo prognozavimo (modeliavimo) metodai. Vėjo elektrinių sukeliamo infragarso prognozavimą galima daryti tik vertinant literatūros šaltinių duomenis ir informaciją.“ Taip pat padarė išvadą, jog: „Užsienyje ir Lietuvoje atlikti matavimai rodo, kad vėjo elektrinių sukeliami infragarso ir žemo dažnio garsai yra gerokai mažesni nei ribiniai ar girdimumo lygiai pagal HN 30:2009, todėl nesukelia neigiamo poveikio visuomenės sveikatai. Analizuojant modernių vėjo elektrinių poveikį aplinkai, infragarsas gali būti atmestas kaip nereikšmingas.“

Taip pat planavimo organizatorius pateikė informaciją dėl galimos elektromagnetinės spinduliuotės, šešėliavimo ir mirgėjimo bei nurodė, kad: „Vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatomis, didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės gali būti statomos mažesniu atstumu, jeigu pastatų savininkai neprieštarauja ir raštu tai patvirtina, ir jeigu atlikus planuojamos elektros energijos gamybos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje poveikio aplinkai ir (ar) visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, nustatoma, kad atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams yra.“

Planavimo organizatorius atsakyme pažymėjo: „Galimo poveikio kraštovaizdžiui įvertinimas atliktas išanalizavus teisinę bazę, aplinkos ir infrastruktūros komponentus, jau atliktų tyrimų duomenis, susijusių registrų informaciją, metodines rekomendacijas, ekspertinius vertinimus bei SPAV subjektų pagrįstas pastabas, pasiūlymus, ir atlikus informacijos ir duomenų sisteminimą bei atlikus preliminarų potencialių vizualinės taršos objektų (vėjo elektrinių) matomumo įvertinimą ir nustačius vizualinės įtakos zonas (žr. 5 pav.).“

Pažymėtina, kad planavimo organizatorius, atsakydamas į Pasiūlymo 5b punktą, rėmėsi: Kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija, Nacionaliniu kraštovaizdžio tvarkymo planu ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu (www.am.lrv.lt); moksline literatūra (Abromas, J. Vėjo elektrinių vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimas: disertacija, 2014; Abromas, J. Vėjo elektrinių vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimo metodinės gairės. Darnios aplinkos vystymas (ISSN 2538-9017), 2021; UAB „Infraplanas“, Vizualinės taršos gamtiniams kraštovaizdžio kompleksams ir objektams nustatymo metodika, 2015); Žagarės regioninio parko tvarkymo schema; AIEĮ nuostatomis; Vertingiausių Lietuvos kraštovaizdžio panoramų apžvalgos taškų žemėlapio (www.vstt.lt) duomenimis.

Įvertinęs informaciją bei duomenis, planavimo organizatorius konstatavo, kad:

„<...> - atsižvelgiant į Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano sprendinius kraštovaizdžio vertybes išsaugančio konservacinio-tausojančio naudojimo pobūdžio zonose elektrinių, biodujų gamybos įrenginių vystymas neplanuojamas; – Žagarės regioninio parko teritorijoje ir jo buferinės apsaugos zonoje elektrinių, biodujų gamybos įrenginių vystymas nenumatomas; – nuo Žagarės regioninio parko ribos nustatoma 7 km zona, kurioje vėjo elektrinių statyba nėra draudžiama, bet privalomas vėjo elektrinių vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimas, atsižvelgiant į konkrečių planuojamų VE bendrą aukštį.“

Apibendrindamas atsakyme pateiktą informaciją, planavimo organizatorius pažymėjo, kad:

„<...> parengtame Atsinaujinančių išteklių energetikos infrastruktūros vystymo Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje specialiajame plane nustatyta, kad Specialiojo plano sprendiniai bus įgyvendinami ne tiesiogiai, o per žemesnio lygmens planus ar techninius projektus, rengiamus žymiai stambesniame mastelyje ir labiau konkretizuojamus. Tolesniuose planavimo etapuose, detalizuojant sprendinius, kuomet jau tampa aiškūs planuojamos veiklos mastai bei konkretūs elektrinių, biodujų gamybos įrenginių techniniai parametrai, rengiant poveikio aplinkai vertinimo dokumentus (jeigu tai privalu vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo nuostatomis), konkretizuojamos vėjo ir saulės energetikos vystymo, biodujų gamybos pasekmės aplinkai, numatomos priemonės neigiamų pasekmių prevencijai vykdyti, jas sumažinti ar kompensuoti.“

Kaip jau minėta, planavimo organizatorius, gavęs nurodytus pasiūlymus, turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Planavimo organizatoriui priėmus sprendimą pasiūlymus atmesti, atsakyme išdėstyti tokių pasiūlymų atmetimo motyvai, visų pirma, turi atliepti pasiūlymus pateikusių asmenų nurodytus argumentus (būti individualizuoti) ir turi būti pakankamai išsamūs, kad tiek šio teisinio santykio dalyviams, tiek teritorijų planavimo proceso valstybinę priežiūrą vykdantiems subjektams ar teismui (jeigu toks ginčas vėliau būtų inicijuotas) būtų aiškios atitinkamo sprendimo priėmimą lėmusios priežastys (kodėl pareiškėjų pateiktiems pasiūlymams negali būti pritarta) ir iš šio atsakymo būtų matyti, jog planavimo organizatorius realiai įvykdė pareigą išnagrinėti jam pateiktus pasiūlymus, juos apsvarstė bei įvertino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021).

Pažymėtina, kad pareiškėja skunde kelia ne motyvų nebuvimo, o jų išsamumo, pakankamumo klausimus ginčijamuose administraciniuose aktuose. Teismas nagrinėjamoje byloje daro išvadą, kad motyvų išsamumas skundžiamo Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalyse dėl atsakymo į Pasiūlymo 2, 3 ir 5b punktus buvo pakankamas. Ginčas kilo ne dėl to, kad pareiškėja nežinojo skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų, o dėl to, kad su jais nesutiko. Nesutikimo su motyvais argumentų teismas nagrinėjamoje byloje neanalizuoja, nes, kaip minėta, pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikties teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-2215/2013, 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2058-602/2020, 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3526-624/2020).

Įvertinus Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį dėl atsakymo į Pasiūlymo 5b punktą, pripažintina, jog ši dalis yra individualizuota, pagrįsta teisės aktų nuostatomis, motyvuota ir išsami, atitinkanti TPĮ ir VAĮ reikalavimus.

Priežiūros įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta, kad Inspekcija yra įgaliota institucija vykdyti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, kuri apima ir asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su teritorijų planavimo procesu, nagrinėjimą (Priežiūros įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 9 punktu, gavusi skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į visuomenės pasiūlymus, pagal kompetenciją tikrina, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė gautus visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento. Inspekcija, nagrinėdama skundus dėl atmestų planavimo pasiūlymų, nustačiusi, kad atsakymas nemotyvuotas ir nepagrįstas teisės aktų reikalavimais, gali įpareigoti planavimo organizatorių tik pakartotinai išnagrinėti pasiūlymus ir motyvuotai atsakyti pasiūlymus pateikusiems asmenims.

Apibendrinant pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą bei vadovaujantis nuosekliai formuojama teismų praktika, matyti, kad pareiškėjos ginčijamu Inspekcijos 2024 m. sausio 4 d. sprendimu nustatyta, jog planavimo organizatorius pateikė išsamų atsakymą, nurodė pasiūlymų nepriimtinumą ir motyvus, taip pat išsamiai paaiškino, kodėl į pasiūlymus neatsižvelgė, atsakymą pagrindė teisės aktų nuostatomis ir objektyviais duomenimis. Ginčijamame Inspekcijos 2024 m. sausio 4 d. sprendime nurodytos aiškios šio sprendimo priėmimą lėmusios priežastys, iš atsakymo matyti, kad planavimo organizatorius realiai įvykdė pareigą ir išnagrinėjo pareiškėjos atstovo teiktus pasiūlymus. Taigi, Inspekcijos 2024 m. sausio 4 d. sprendimas buvo priimtas laikantis nustatytos procedūros ir atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, numatytus VAĮ. Vadovaujantis teritorijų planavimo procedūromis, šioje stadijoje galutinis sprendimas, kuriuo būtų konstatuojama, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė ar iš dalies atsižvelgė į pareiškėjos pasiūlymą, neturėjo būti priimtas. Inspekcija privalėjo tik tinkamai atlikti jai įstatymo leidėjo pavestą pareigą – pagal kompetenciją patikrinti, ar planavimo organizatorius tinkamai įvykdė pareigą motyvuotai raštu atsakyti pasiūlymus pateikusiems asmenims. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė Inspekcijos sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nepaisant to, jog aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui, minėtose teisės normose inter alia yra nustatytas planavimo organizatoriui privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal ABTĮ 91 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1790-602/2020, 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3526-624/2020, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2253-822/2020).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, nustatytas bylos faktines aplinkybes, vertina, kad Administracija tinkamai išnagrinėjo ir įvertino pareiškėjos pasiūlymus bei pateikė motyvuotus paaiškinimus, kodėl pareiškėjos pasiūlymai atmetami. Skundžiamame Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendime išdėstyti pareiškėjos pateiktų pasiūlymų atmetimo motyvai šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju atliepia pasiūlymus pateikusios pareiškėjos nurodytus argumentus (individualizuoti) ir pakankamai išsamūs. Iš jų galima aiškiai suprasti šio sprendimo priėmimą lėmusias priežastis (kodėl pareiškėjos pateiktiems pasiūlymams negali būti pritarta) ir iš šio sprendimo matyti, jog planavimo organizatorius realiai įvykdė pareigą išnagrinėti jam pateiktus pasiūlymus, juos apsvarstė bei įvertino. Inspekcija 2024 m. sausio 4 d. sprendime išsamiai išnagrinėjo ir atsakė į pareiškėjos 2023 m. lapkričio 14 d. skundo Inspekcijai argumentus ir priėmė teisėtą, pagrįstą, VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau, pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamo ginčo atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjos Daina KukalienėJolanta MedvedevienėAsta Urbonienė