- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-28
- Bylos Nr.
- eI3-1146-505/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00081-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Joniškio rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Žilvinas Klimavičius
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui P. M.,
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. K.,
atsakovės Joniškio rajono savivaldybės administracijos atstovui advokato padėjėjui Žilvinui Klimavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovėms Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama:
1) panaikinti Valstybinės teritorijų? planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2024 m. sausio 4 d. sprendimą? Nr. 2D-106 „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN-1465 įvykdymo“ (toliau – Inspekcijos 2024 m. sausio 4 d. sprendimas) ir palikti galioti 2023 m. spalio 13 d. (lapkričio 29 d. yra rašymo apsirikimas) Inspekcijos privalomąjį? nurodymą? Nr. PN–1465 (toliau – Privalomasis nurodymas);
2) panaikinti Joniškio rajono savivaldybės (taip nurodyta skunde) (toliau – Administracija) 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. (3.13 Mr) S-5451 „Dėl 2023 m. rugpjūčio 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymo“.
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdyje jos atstovas paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) ketina plėtoti vėjo elektrines Joniškio rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje. Pažymėjo, jog Administracija šiuo metu rengia Atsinaujinančių išteklių energetikos infrastruktūros vystymo Savivaldybės teritorijoje specialųjį planą (toliau – Specialusis planas) ir jo sprendinius (www.tpdris.lt, TPD Nr. S-RJ-47-21-771). Teigė, kad 2023 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėja, susipažinusi su Specialiojo plano sprendiniais, Administracijai ir Specialiojo plano rengėjai (duomenys neskelbtini) (toliau – Rengėja) pateikė pasiūlymą į Specialiojo plano sprendinius įtraukti vėjo elektrinių vystymui įvardintus žemės sklypus (toliau – Pasiūlymas), tačiau Rengėja 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. P-23-112 ir Administracija tos pačios dienos sprendimu Pasiūlymo netenkino, todėl pareiškėja kreipėsi su skundu į Inspekciją dėl 2023 m. rugsėjo 4 d. minėtų sprendimų panaikinimo. 2023 m. spalio 18 d. Inspekcija sprendimu Nr. 2D-17910 išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir konstatavo, kad Administracija, kaip teritorijų planavimo organizatorė, nesilaikė pareigos tinkamai motyvuoti atsisakymą atsižvelgti į Pasiūlymą. Dėl to 2023 m. spalio 13 d. Administracijai buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-1465, kuriuo ji įpareigota pašalinti šiame nurodyme nurodytus pažeidimus. Pažymėjo, kad nors Administracija 2023 m. gruodžio 22 d. pateikė sprendimą, kuriuo teigė įvykdžiusi Privalomąjį nurodymą dėl Specialiojo plano, ir Inspekcija 2024 m. sausio 4 d. pateikė sprendimą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo, kuriame nurodyta, kad Privalomasis nurodymas įvykdytas, pareiškėja laikosi pozicijos, kad Administracija Privalomojo nurodymo faktiškai neįgyvendino, todėl Inspekcijos išvada dėl jo įvykdymo buvo nepagrįsta.
Pareiškėjos atstovo įsitikinimu, Inspekcija nepagrįstai priėmė 2024 m. sausio 4 d. sprendimą, kuriame nurodyta, kad Administracija įgyvendino Privalomąjį nurodymą. Taip pat ir Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimas yra parengtas netinkamai, chaotiškai, nepateikiant jokių realių (aktualių) argumentų dėl Pasiūlymo atmetimo. Teigė, jog Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendime pateikiamos tik atsietos teisės aktų citatos, įvairios rekomendacijos, cituojami įvairių valstybių mokslininkų moksliniai straipsniai ir pan., tačiau jokių aiškių taisyklių, kurios (absoliučiai) draustų aktualiuose žemės sklypuose statyti vėjo elektrines, nėra. Taip pat, pareiškėjos vertinimu, Inspekcija visiškai neįsigilino į Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo turinį, neįvertino Administracijos teikiamos perteklinės ir niekaip nesusijusios su situacija informacijos ir dėl šios priežasties Privalomojo nurodymo tikslai nebuvo įgyvendinti. Todėl Inspekcija negalėjo padaryti išvados, kad pagrįstai į Specialiojo plano sprendinius žemės sklypai nėra įtraukiami visa apimtimi ar dalimi. Mano, kad Administracija, atmesdama pasiūlymus, prieštarauja savo pačios dėstomiems argumentams bei remiasi niekaip su Pasiūlymu nesusijusia informacija – Administracija 2023 m. gruodžio 22 d. sprendime pateikia ir tokią informaciją, kuri neturi jokio tiesioginio ryšio net ir su Specialiuoju planu ir jo sprendiniais. Pareiškėjai nėra aišku, dėl kokios priežasties Administracija pateikia daugybę teisės aktų, rekomendacijų, citatų, siekdama pagrįsti, dėl kokios priežasties žemės sklypai nėra įtraukiami į Specialiojo plano sprendinius, jei vėliau nurodo, kad vis dėlto vėjo elektrinės žemės sklypuose, esant tam tikroms palankioms aplinkybėms / atlikus tam tikrus tyrimus, jeigu tam nebūtų užkirstas kelias Specialiuoju planu, galėtų būti planuojamos Pasiūlyme įvardintuose žemės sklypuose. Akcentavo, kad Administracijos nenuoseklumas, visiškai nereikšmingos ir neaktualios informacijos pateikimas atsispindi visame Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendime, kuriame pateikiama tokia teorinė informacija, kuri labiau tiktų ne pasiūlymų atmetimui, o įvairių paskaitų apie vėjo elektrines vedimui. Tokie teisės aktai, rekomendacijos percituojami ir Inspekcijos 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendime ir tai pagrindžia šio sprendimo nepagrįstumą, t. y. Inspekcija nepagrįstai laiko, kad vien įvairių mokslinių straipsnių, mokslinių tyrimų, rekomendacijų pateikimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Pareiškėjos, jos atstovo vertinimu, nors Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendime ir yra pricituota daug įvairios informacijos, tačiau jame nėra jokio aiškaus pagrįstumo. Kadangi nėra nežinoma, kur tiksliai stovės vėjo elektrinės, kokius susijusių žemės sklypų savininkų sutikimus pareiškėja gaus ar negaus, todėl lieka neaišku, dėl kokios priežasties žemės sklypai nėra įtraukiami į Specialiojo plano sprendinius, taikant ribojimą dėl jų priskyrimo urbanistinėms teritorijoms, juo labiau kad tiek Inspekcija, tiek pati Administracija yra patvirtinusios, jog vėjo elektrinių statyba tokiose teritorijose yra galima. Pažymėtina, kad nors Administracija 2023 m. gruodžio 22 d. sprendime nurodo ribojimą – paviršinių vandens telkinių apsaugos zonas, sprendimo motyvai grindžiami tik nuogąstavimais, kurie negali būti laikomi pakankamu pagrindu atmesti Pasiūlymą. Juolab kad vėjo elektrinių įrengimas apsaugos zonose yra iš esmės galimas, o duomenų apie konkretų neigiamą poveikį šikšnosparniams ar kitiems paukščiams būtent planuojamų vėjo elektrinių vietose – nepateikta. Teigė, kad, priešingai nei teigia Administracija, pagal teisinį reglamentavimą vėjo elektrinės gali būti statomos ir šalia miško, o jų poveikis aplinkai tokiose teritorijose nustatomas poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) metu. Nurodė, kad jei vėjo elektrinės darytų kokį nors poveikį aplinkai, tai gali būti numatomos poveikį mažinančios priemonės. Tą patvirtino ir pati Administracija 2023 m. gruodžio 22 d. sprendime. Pareiškėjos įsitikinimu, spręsti, kokiu pajėgumu dirbs vėjo elektrinės bei kokias stabdymo priemones joms taikyti, priklauso išimtinai vėjo elektrinių statytojams bei atsakingoms institucijoms, kurios vertina kiekvieną projektą individualiai ir, jeigu tai būtina, prisiima tam tikras rizikas dėl būtinybės riboti veiklos mastą (tam, kad sumažintų neigiamą poveikį aplinkai), o ne Specialiojo plano organizatorei. Mano, kad žemės sklypų neįtraukimas į sprendinius, nurodant aspektus, kurių įgyvendinimas priklauso išimtinai ne nuo teritorijų planavimo dokumentų turinio, o rezultatų visai kituose procesuose, kuriuose dalyvauja statytojai (pavyzdžiui, atliekant PAV), yra nepagrįstas. Pareiškėjos atstovo nuomone, jeigu būtų vadovaujamasi Administracijos argumentais, pateiktais jos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendime, tiesiogiai, tai reikštų, kad vėjo elektrinės apskritai negali būti statomos jokiose teritorijose, kadangi jų atžvilgiu būtų taikomi net ir rekomendacijose numatyti apribojimai, o veikla būtų ribojama net ir tais atvejais, kai teisės aktuose yra numatytos alternatyvos (pavyzdžiui, veikla galima gavus tam tikrų asmenų sutikimą, veikla galima pritaikius poveikį mažinančias priemones ir kt.). Pastebėjo, jog Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendime pateikiami argumentai dėl žemės sklypų neįtraukimo į Specialiojo plano sprendinius yra visiškai nepagrįsti, pateikiami neįvertinus visų teisės aktų, tik išskirtinai cituojant Administracijai palankius teisės aktus (jų dalis), rekomendacijas. Todėl akivaizdu, kad minėtame sprendime nurodyti ribojimai, dėl kurių žemės sklypai neva tai negali būti įtraukiami į Specialiojo plano sprendinius, yra nepagrįsti. Mano, kad Administracija neįvykdė Privalomojo nurodymo, todėl Inspekcijos 2024 m. sausio 4 d. sprendimas yra neteisėtas. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepime į skundą nurodė ir atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad teritorijų planavimo dokumento rengimą organizuoja planavimo organizatorius (šiuo atveju – Joniškio savivaldybės administracijos direktorius), o, įsigaliojus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ) nuostatoms, prievolė nerengti ar nutraukti pradėtą teritorijų planavimo procesą nėra įtvirtinta šiame ar kituose įstatymuose. Mano, kad kiekvienu konkrečiu atveju dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo / nerengimo turi būti vertinama situacija ir visos aktualios aplinkybės. Akcentavo, jog pagal teisinį reglamentavimą iš esmės yra įtvirtinti du galimi planavimo organizatoriaus elgesio modeliai gavus visuomenės pateiktus pasiūlymus – jiems pritarti (visiškai ar iš dalies į juos atsižvelgti, atitinkamai pakoreguojant teritorijų planavimo dokumentą) arba motyvuotai atmesti. Taip pat, prieš priimdamas sprendimą dėl gautų visuomenės pasiūlymų, planavimo organizatorius juos privalo išnagrinėti, apsvarstyti ir įvertinti kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju, o priėmus sprendimą pasiūlymus atmesti, planavimo organizatoriaus atsakyme turi būti išsamiai nurodomos pasiūlymų nepriimtinumo (nepagrįstumo) priežastys. Tai suponuoja planavimo organizatoriaus pareigą atlikti išsamų ir visapusišką gautų visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą, o jeigu gauti pasiūlymai atmetami – raštu (arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS), jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje) nurodyti šiuos pasiūlymus pateikusiems asmenims aiškius ir išsamius pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą) lėmusius motyvus. Pabrėžė, kad visuomenės pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumentų teikimas ir nagrinėjimas yra svarbi su teritorijų planavimo viešumo principo įgyvendinimu susijusi procedūra, todėl, siekiant įgyvendinti teritorijų planavimo viešumo principą ir tinkamai užtikrinti visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese, itin svarbu išsamiai motyvuoti šio proceso metu priimamus sprendimus, kad visiems suinteresuotiems asmenims būtų aiškūs jų priėmimo motyvai. Akcentavo, jog teisės aktai nenumato planavimo organizatoriui pareigos bet kuriuo atveju priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl dokumento sprendinių, tačiau planavimo organizatorius turi motyvuotai paaiškinti pasiūlymų teikėjams, kodėl jų pasiūlymai atmetami.
Paaiškino, kad baigiamojo etapo sprendinių derinimo stadijoje planavimo organizatorius, gavęs pareiškėjos pasiūlymus, pateikė atsakymą, kurį pareiškėja apskundė teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Inspekcija, įvertinusi planavimo organizatoriaus – Joniškio rajono savivaldybės administracijos – 2023 m. rugsėjo 4 d. raštą Nr. (3.21 E) S-3434 „Dėl pasiūlymo“ (toliau – Administracijos 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimas), nustatė, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 37 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 6 straipsnio 12 dalimi ir 4 straipsnio 4 dalies 1 bei 2 punktais, Inspekcija surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo planavimo organizatorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos atstovo pasiūlymą (kiekvieną jo punktą) ir pateikti išsamų, motyvuotą atsakymą, pagrįstą konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, faktiniais argumentais bei aktualiais duomenimis. Pastebėjo, kad Inspekcija, antrą kartą vertindama planavimo organizatoriaus pateiktą Joniškio rajono savivaldybės 2023 m. spalio 30 d. atsakymą Nr. (3.21 K) S-4442 „Dėl atsinaujinančių išteklių energetikos infrastruktūros vystymo Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje specialiojo plano“ (toliau – Administracijos 2023 m. spalio 30 d. sprendimas), nustatė, jog Privalomojo nurodymo reikalavimai įvykdyti ne pilnai, t. y. planavimo organizatorius pateikė motyvuotus argumentus tik dėl Pasiūlymo 1, 4 ir 5a punktų. Tačiau atsakymo dalis dėl Pasiūlymo 2, 3 ir 5b punktų buvo pripažinta nemotyvuota, nes trūko pagrindimo dėl į Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje Specialiojo plano sprendinius neįtrauktų pareiškėjos įvardintų žemės sklypų, nebuvo nurodyta papildomų faktinių duomenų bei konkrečių teisės aktų nuostatų, kuriais būtų galima argumentuoti veiklos ribojimus ir pan. Teigė, kad, vertinant Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo turinį, buvo nustatyta, jog planavimo organizatorius pateikė išsamų atsakymą, nurodė pasiūlymų nepriimtinumą ir motyvus, taip pat išsamiai paaiškino, kodėl į pasiūlymus neatsižvelgė, atsakymą pagrindė teisės aktų nuostatomis ir objektyviais duomenimis, jame nurodytos aiškios atitinkamo sprendimo priėmimą lėmusios priežastys, iš atsakymo matyti, jog planavimo organizatorius realiai įvykdė pareigą ir išnagrinėjo pareiškėjos teiktus pasiūlymus.
Atsakovės atstovės nuomone, Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimas ir Inspekcijos 2024 m. sausio 4 d. sprendimas buvo priimti laikantis nustatytų procedūrų ir atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus. Teritorijų planavimo procedūrų metu galutinis sprendimas, kuriuo konstatuojama, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė arba iš dalies atsižvelgė į pareiškėjos pasiūlymą, šioje stadijoje neturėjo būti priimtas. Inspekcija privalėjo tik tinkamai įvykdyti jai įstatymo suteiktą pareigą – pagal kompetenciją patikrinti, ar planavimo organizatorius motyvuotai ir raštu atsakė pasiūlymus pateikusiems asmenims. Todėl mano, kad pareiškėjos atstovas neįrodė ginčijamų aktų neteisėtumo ar nepagrįstumo. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Atsakovė Administracija su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą pažymėjo, taip pat atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjos ginčijami aktai jai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Vien tai, kad ji pasinaudojo suteikta teise kreiptis į teismą dėl teritorijos planavimo dokumento viešojo administravimo procedūroje priimtų sprendimų, savaime nereiškia, kad pareiškėja įrodė savo materialinį teisinį suinteresuotumą. Pastebėjo, jog pareiškėja skunde neidentifikavo, kokią būtent atitinkamo įstatymo saugomą jos teisę, ar įstatymų saugomą teisėtą interesą, kokiu aspektu, kokiu konkrečiu būdu pažeidė atsakovės priimdamos ginčijamus administracinius sprendimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo teisinio pagrindo siūlyti planavimo organizatoriui įtraukti į Specialiojo plano sprendinius 16 žemės sklypų, kurių bendrovė nevaldė nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais, todėl pareiškėja šia apimtimi negali būti laikoma šioje byloje įrodžiusia savo materialinį teisinį suinteresuotumą, ginčydama atsakovių aktus, bei reikšti pretenzijas dėl 16 žemės sklypų neįtraukimo į Specialiojo plano sprendinius. Be to, pažymėjo, kad pareiškėjos skundo motyvai, esą Administracija 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) išbraukė iš Specialiojo plano, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti, kadangi Pasiūlymas dėl šio žemės sklypo buvo patenkintas. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėjos skundžiami sprendimai jai nesukelia teisinių pasekmių ir dėl tų 35 žemės sklypų, kuriuos pareiškėja Pasiūlymo pateikimo dieną valdė nuomos teisinių santykių pagrindais.
Paaiškino, kad rengiant Specialųjį planą yra siekiama Savivaldybės tarybos 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T-203 „Dėl atsinaujinančių išteklių energetikos infrastruktūros vystymo Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje specialiojo plano rengimo ir planavimo tikslų nustatymo“ (toliau – Tarybos 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimas) 2 punkte iškeltų tikslų, kurie yra suformuluojami atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus. Tikslas numatyti vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančių išteklių energetikos inžinerinės infrastruktūros vystymo plėtrai reikalingas teritorijas derinasi su kitais Specialiojo plano rengimo tikslais. Specialiojo plano, pateikto svarstyti visuomenei, aiškinamajame rašte dėl reikalavimų ir ribojimų vėjo elektrinių plėtrai yra išskirtos vėjo elektrinės, kurių įrengtoji galia mažesnė kaip 30 kW, ir vėjo elektrinės, kurių įrengtoji galia didesnė kaip 30 kW. Dėl vėjo elektrinių, kurių įrengtoji galia mažesnė nei 30 kW, išvardytos taikomos supaprastintos įrengimo sąlygos. Tuo tarpu vėjo elektrinėms, kurių galia viršija 30 kW, nurodyta, kad potencialios plėtros teritorijos nenustatomos savivaldybės teritorijų dalyse, kuriose jų įrengimas yra neįmanomas arba ribojamas dėl aplinkosaugos reikalavimų bei teritorijų planavimo sąlygų. Į pateikto svarstyti visuomenei Specialiojo plano aiškinamąjį raštą buvo įtraukta nuostata dėl vėjo elektrinių, kurių įrengtoji galia didesnė kaip 30 kW, išdėstymo. Teigė, kad UAB (duomenys neskelbtini) atstovas 2023 m. rugsėjo 29 d. susirinkime pasiūlė šią nuostatą pašalinti iš Specialiojo plano aiškinamojo rašto ir šiam pasiūlymui buvo pritarta, nuspręsta šią nuostatą išbraukti. Nurodė, kad pareiškėjos iškeltam ginčui aktualus Specialusis planas nėra galiojantis teritorijos planavimo dokumentas, nes jis nėra patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl jame numatyti sprendiniai neturi jokios teisinės galios, nesukelia jokių teisinių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Valstybinės teritorijų? planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. 2D-106 „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN-1465 įvykdymo“ ir Joniškio rajono savivaldybės 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. (3.13 Mr) S-5451 „De?l privalomojo nurodymo Nr. PN-1465 įvykdymo ir atsinaujinančių išteklių energetikos infrastruktūros vystymo Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje specialiojo plano“ teisėtumas ir pagrįstumas.
Byloje nustatyta, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos infrastruktūros vystymo Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje specialiojo plano rengimo procedūros buvo pradėtos vykdant Savivaldybės tarybos 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. T-203. Šio sprendimo 2 punkte buvo nustatyti šie Specialiojo plano rengimo tikslai:
iii. Kokie skaičiavimai bei tyrimai buvo atlikti dėl poveikio gyvenamosioms teritorijoms;
1) iš naujo išnagrinėti Pasiūlymą (kiekvieną punktą) bei išsamiai ir motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais bei situacijai aktualiais duomenimis) atsakyti UAB (duomenys neskelbtini), priimant sprendimą panaikinti ar pakeisti 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą;
Taip pat atkreipė dėmesį, jog, įvertinus informaciją, pateiktą į atsakymo 4 punktą, iškyla pagrįstas klausimas, kuo remiantis žemės sklypai nėra įtraukiami į Specialiojo plano sprendinius, jeigu savo atsakyme planavimo organizatorius nurodo: „Atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesus ir gavus teigiamą atsakingosios institucijos sprendimą dėl PAV, Specialiajame plane nustatytos vėjo elektrinių teritorijos tikslinamos pagal PAV dokumentą.“
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas nurodytą teisės normą, yra ne kartą pažymėjęs, kad joje aptariami pasiūlymai neturi privalomojo pobūdžio planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad, gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamoje teisės normoje yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis: laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotu raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytus kriterijus. Taigi, pagal nustatytą reglamentavimą, planavimo organizatorius neprivalo priimti teikiamų pasiūlymų ir turi tik motyvuotai paaiškinti pasiūlymų teikėjams, kodėl jų pasiūlymai atmetami. Tuo tarpu TPĮ 37 straipsnio 2 dalyje numatytu skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo etapu yra vertinamas būtent planavimo organizatoriaus atsakymo pasiūlymus pateikusiam asmeniui tinkamumas, t. y. ar atsakymas buvo motyvuotas ir pateiktas raštu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-356-624/2015, 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2029-442/2016, 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1699/2014, 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015, 2015 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-493-822/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 7(17), 2009 m., psl. 426–427). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog TPĮ 37 straipsnyje nurodytų institucijų teikiami atsakymai į asmenų pasiūlymus turi atitikti ir VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta akto apskundimo tvarka. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Taigi, pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-834/2013, 2011 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-2147/2011). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (2008 m. liepos 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008, 2021 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3526-624/2020).
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teritorijų planavimo dokumentai (bendrieji, detalieji, specialieji planai) sudaro atitinkamą hierarchinę struktūrą, kurią apsprendžia dokumento teisinis statusas, planavimo lygmuo, įskaitant suplanuotos teritorijos dydį bei sprendinių konkretizavimo lygį. Įstatymų leidėjas numatė, kad teritorijų planavimo dokumentų taikymo ir jų tarpusavio sąveikos organizacinė struktūra veikia vadovaujantis TPĮ ir kitais teisės aktais. Kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. To paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti tarpusavyje suderinti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus (TPĮ 4 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad teismas, nagrinėdamas planavimo organizatoriaus bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą, neturi teisės vertinti rengiamų bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016). Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikties teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-2215/2013, 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2058-602/2020).
Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021) pabrėžiama, kad įstatymų leidėjui suteikus teisę visuomenei teikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų ir asmenims nusprendus šia teise pasinaudoti, toks naudojimasis nurodyta teise turi būti ne formalus, o realiai padėti siekti ja numatytų tikslų – veiksmingai įgyvendinti teritorijų planavimo viešumo principą ir visuomenės dalyvavimo teisę teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese, derinant privačių asmenų, savivaldybių ir valstybės interesus bei sudarant sąlygas racionaliam žemės naudojimui. Planavimo organizatoriui priėmus sprendimą pasiūlymus atmesti, atsakyme išdėstyti tokių pasiūlymų atmetimo motyvai, visų pirma, turi atliepti pasiūlymus pateikusių asmenų nurodytus argumentus (būti individualizuoti) ir turi būti pakankamai išsamūs, kad tiek šio teisinio santykio dalyviams, tiek teritorijų planavimo proceso valstybinę priežiūrą vykdantiems subjektams ar teismui (jeigu toks ginčas vėliau būtų inicijuotas) būtų aiškios atitinkamo sprendimo priėmimą lėmusios priežastys (kodėl pareiškėjų pateiktiems pasiūlymams negali būti pritarta) ir iš šio atsakymo būtų matyti, jog planavimo organizatorius realiai įvykdė pareigą išnagrinėti jam pateiktus pasiūlymus, juos apsvarstė bei įvertino. Siekiant įgyvendinti teritorijų planavimo viešumo principą ir tinkamai užtikrinti visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese, itin svarbu išsamiai motyvuoti šio proceso metu priimamus sprendimus, kad visiems suinteresuotiems asmenims būtų aiškūs jų priėmimo motyvai. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai baigiamasis teritorijų planavimo proceso dokumentas yra norminis administracinis aktas, kuriam ABTĮ nustatyta speciali apskundimo tvarka ir ribotas subjektų, galinčių inicijuoti tokių aktų teisėtumo patikrą, ratas. Be to, išsamių visuomenės pasiūlymų atmetimo motyvų pateikimas kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimo stadijoje inter alia (taip pat) sudaro prielaidas sklandžiam teritorijų planavimo procesui sekančiose stadijose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-280-492/2021, 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-460-463/2022).
Pagal Priežiūros įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) 25² straipsnio 2 dalį, Inspekcijos administraciniai sprendimai, priimti teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityje, jeigu šiame įstatyme ar specialiuosiuose įstatymuose nenustatyta kitokia jų apskundimo tvarka, pasirinktinai skundžiami tiesiogiai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai arba teismui.
Pareiškėja prašo panaikinti Inspekcijos 2024 m. sausio 4 d. sprendimą? ir palikti galioti Inspekcijos 2023 m. spalio 13 d. privalomąjį? nurodymą? Nr. PN–1465, kuriuo Administracija buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti Pasiūlymą (kiekvieną punktą) bei išsamiai ir motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais bei situacijai aktualiais duomenimis) atsakyti UAB (duomenys neskelbtini), priimant sprendimą panaikinti ar pakeisti 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2024 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. T-182 patvirtintas Atsinaujinančių išteklių energetikos infrastruktūros vystymo Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje specialusis planas nėra kliūtis nagrinėjamu atveju teismui įvertinti Inspekcijos 2024 m. sausio 4 d. sprendimo ir Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes ginčas kilo dar besitęsiant Specialiojo plano baigiamo etapo viešinimo stadijai, o pareiškėja tinkamai realizavo teisę teikti savo pasiūlymus.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja Pasiūlymo 2 punkte nurodė, jog tuo atveju, jei Pasiūlymo 1 punkte išdėstytas prašymas nebūtų patenkintas, ji siūlo į Specialiojo plano sprendinius įtraukti 52 išvardytus žemės sklypus. Tuo tarpu Pasiūlymo 3 punkte pareiškėja prašė, kad jei nurodyti žemės sklypai (visi, kai kurie ar jų dalys) nebūtų įtraukti į Specialiojo plano sprendinius, tokiu atveju turi būti pateikta individualizuota motyvacija, pagrindžianti, kodėl šie žemės sklypai ar jų dalys negali būti įtraukti.
Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus dėl Inspekcijos 2024 m. sausio 4 d. sprendimo, kuriuo Inspekcija pripažino, kad Administracija yra tinkamai įvykdžiusi Privalomąjį nurodymą ir tinkamai atsakiusi į pareiškėjos pateikto Pasiūlymo 2, 3 ir 5b punktus, daro išvadą, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, kodėl neatsižvelgiama į jos pasiūlymus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo ir Inspekcijos 2024 m. sausio 4 d. sprendimo turinį dėl atsakymo į Pasiūlymo 2 ir 3 punktus motyvuotumo, išsamumo, individualizavimo, pagrindimo teisės aktų nuostatomis, konstatuoja, jog Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendime aiškiai išskirti atsakymai į Pasiūlymo 2, 3 punktus. Lentelėje 1, susijusioje su pasiūlymais dėl 52 žemės sklypų įtraukimo į Specialiojo plano sprendinius, kiekvienam Pasiūlyme nurodytam sklypui (antroje lentelės skiltyje) individualiai pateikta informacija, kuriai sklypo daliai (visam sklypui ar jo daliai) taikomi atitinkami apribojimai. Gretimoje – trečioje – lentelės skiltyje nurodytos konkrečios priežastys, dėl kurių tam tikrose sklypų dalyse galimi arba negalimi vėjo elektrinių statybos apribojimai. Lentelės 3 skiltyje atskirai pagal kiekvieną žemės sklypą prie kiekvienos vėjo elektrinių statybos apribojimo priežasties yra pažymėtas atitinkamas skaičius, nukreipiantis į lentelės 4 skiltį „Apribojimų nustatymo pagrindimas“, kurioje skaičiais yra pažymėti teisės aktai ir pacituotos atitinkamos jų normos, kuriomis Administracija pagrindė lentelės 3 skiltyje nurodytų ribojimų nustatymą. Be to, Lentelės 3 skiltyje, kur nurodomi vėjo elektrinių statybos apribojimai tam tikruose žemės sklypuose, kai kurios priežastys pažymėtos žvaigždutėmis. Jų reikšmės paaiškintos po Lentelės 1: * – bendrasis planas; ** – projektas (VENBIS) (https://corpi.lt/venbis/).
Sutiktina su Inspekcijos 2024 m. sausio 4 d. sprendimo motyvais, jog planavimo organizatorius, pateikdamas 2023 m. gruodžio 22 d. atsakymą dėl žemės sklypų (ar jų dalių) įtraukimo ar neįtraukimo į Specialiojo plano sprendinius, Lentelėje Nr. 1 pateiktą informaciją pagrindė individualizuotais, aktualiais duomenimis. Atsakyme cituotos ir nurodytos konkrečios teisės aktų nuostatos, vadovautasi:
1) Joniškio rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu;
2) Joniškio miesto bendruoju planu;
3) projekto „Vėjo energetikos plėtra ir biologinei įvairovei svarbios teritorijos (VENBIS)“ (įgyvendinto 2015 m. vasarį – 2017 m. kovą Lietuvos ornitologų draugijos su partneriais – Pajūrio tyrimų ir planavimo institutu bei Lietuvos energetikos institutu) duomenimis;
4) AIEĮ aktualiomis nuostatomis;
5) Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis dėl gamtinio karkaso;
6) Gamtinio karkaso nuostatomis bei jų sąsajomis su Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ir 2 priedais;
7) Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu;
8) Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktu ekspertiniu vertinimu;
9) Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis;
10) Saugomų rūšių informacinės sistemos (SRIS) duomenimis (https://sris.am.lt);
11) 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos bei Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos nuostatomis;
12) Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatomis;
13) Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro, saugomų teritorijų valstybės kadastro bei SRIS duomenimis;
14) Europos Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos;
15) EB svarbos natūralių miško buveinių tvarkymo rekomendacijomis (parengtomis prof. dr. G. B., prof. dr. V. M., D. A., dr. Ž. P., S. Š.-M.);
16) Lietuvos kariuomenės vado 2016 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-217 patvirtinto žemėlapio „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose gali būti ribojami vėjo elektrinių (aukštų statinių) projektavimo ir statybos darbai“ duomenimis.
Įvertinus Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį dėl atsakymo į Pasiūlymo 2 ir 3 punktus, pripažintina, jog ši dalis yra individualizuota, pagrįsta teisės aktų nuostatomis, motyvuota ir išsami, atitinkanti TPĮ ir VAĮ reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Pasiūlymo 5b punktu pareiškėja prašė pateikti informaciją, nes suinteresuotam asmeniui (pareiškėjai) nėra žinomi jokie skaičiavimai ir (ar) tyrimai, kurie būtų atlikti rengiant sprendinius, kad būtų nustatytas (i) poveikis natūralioms buveinėms; (ii) poveikis paukščiams ir šikšnosparniams; (iii) poveikis gyvenamosioms teritorijoms; (iv) poveikis kraštovaizdžiui.
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo bei Inspekcijos 2024 m. sausio 4 d. sprendimo turinį, kiek tai susiję su atsakymo į Pasiūlymo 5b punktą motyvavimu, išsamumu, individualizavimu ir pagrindimu teisės aktų nuostatomis, pritaria Inspekcijos išvadai, kad ši sprendimo dalis atitinka minėtus reikalavimus. Planavimo organizatoriaus atsakyme nurodoma: „Galimi poveikiai natūralioms buveinėms, paukščiams ir šikšnosparniams, gyvenamosioms teritorijoms, kraštovaizdžiui įvertinti atlikus teorinius tyrimus: išanalizavus, susisteminus ir apibendrinus aktualius teisės aktus, aplinkos ir infrastruktūros komponentus, atliktų empirinių tyrimų rezultatus, susijusių registrų informaciją, metodines rekomendacijas, modeliavimo rezultatus, SPAV subjektų pagrįstas pastabas, pasiūlymus, ekspertinius vertinimus.“ Jis detalizavo, kad: „Galimas poveikis natūralioms buveinėms įvertintas atlikus išsamią teisinės bazės, aplinkos ir infrastruktūros komponentų, atliktų tyrimų Lietuvoje ir kitose šalyse duomenų, susijusių registrų informacijos analize, susisteminus turimus duomenis, remiantis metodinėmis rekomendacijomis, kompetentingais ekspertiniais vertinimais bei pateiktomis SPAV subjektų pagrįstomis pastabomis, pasiūlymais (žr. 1 pav.).“
Planavimo organizatorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis bei remdamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenimis (https://stk.am.lt/portal/), pažymėjo Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje esančias saugomas teritorijas. Jis išskyrė, kad didžiausias galimas neigiamas vėjo elektrinių plėtros poveikis tikėtinas Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbiose teritorijose (PAST). Taip pat pateikė projekte „Vėjo energetikos plėtra ir biologinei įvairovei svarbios teritorijos“ (toliau – VENBIS) rekomenduojamų tikslinių paukščių rūšių apsaugos zonų sąrašą šiose Natura 2000 PAST teritorijose.
Planavimo organizatorius atsakyme akcentavo, kad „Elektrinių plėtros teritorijose yra ir saugomų Europos ekologinio tinklo Natura 2000 buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST), kuriose saugomos Europos bendrijos svarbos natūralios buveinės susijusios su miškų, pelkių ir pievų ekosistemomis. Dauguma buveinių yra prioritetinės: <...>“, ir įvardijo informaciją apie Natura 2000 BAST teritorijas, duomenis pateikdamas lentelėje.
Minėtas išvadas planavimo organizatorius padarė vadovaudamasis: EB svarbos natūralių miško buveinių tvarkymo rekomendacijomis ((duomenys neskelbtini)); Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastru; Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastru; Saugomų rūšių informacinės sistemos (SRIS) duomenimis; projekto „Vėjo energetikos plėtra ir biologinei įvairovei svarbios teritorijos“ (VENBIS) duomenimis; aktualiomis užsienio šalyse skelbiamomis publikacijomis; Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ekspertiniu vertinimu; Joniškio rajono savivaldybės bendrojo plano sprendiniais.
„Vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis, Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis, projekto „Vėjo energetikos plėtra ir biologinei įvairovei svarbios teritorijos“ (toliau – VENBIS) rekomendacijomis, Žagarės regioninio parko tvarkymo plano sprendiniais, Joniškio rajono savivaldybės bendrojo plano sprendiniais bei kitais buveinių ar paukščių apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, rekomendacijomis, atliktų tyrimų analize, siekiant išvengti reikšmingo poveikio natūralioms buveinėms, saugomose teritorijose ir Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijose, miškuose, miško žemėje, natūraliose pievose ir ganyklose elektrinių plėtra neplanuojama, ir nustatomi papildomi apribojimai, kai vėjo elektrinių plėtros teritorijos atitraukiamos:
– nuo Gubernijos miškas PAST – 2 km;
– nuo Gedžiūnų miškas PAST – 2 km;
– nuo Mūšos tyrelio pelkė PAST – 2 km;
– nuo Žagarės regioninio parko – 1 km;
– nuo Natura 2000 BAST – 500 m;
– 500 m nuo miškų ar jų masyvų, kurių plotas didesnis kaip 50 ha. Vėjo elektrinių plėtros teritorijose 500 m atstumu nuo visų miškų, kurių plotas mažesnis kaip 50 ha, taikyti reikalingas biologinės įvairovės apsaugos priemones: vadovaujantis VENBIS projekto rekomendacijomis turės būti rengiama paukščių ir šikšnosparnių monitoringo programa, atliekami paukščių stebėjimai iki projekto įgyvendinimo pradžios.
Vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo nuostatomis planuojant ūkinę veiklą Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijų artimoje aplinkoje taikomos poveikio aplinkai vertinimo procedūros.“
Planavimo organizatorius atsakyme nurodė, jog: „Galimas poveikis paukščiams ir šikšnosparniams įvertintas atlikus išsamią teisinės bazės, aplinkos ir infrastruktūros komponentų, atliktų tyrimų Lietuvoje ir kitose šalyse duomenų, susijusių registrų informacijos analize, susisteminus turimus duomenis, remiantis metodinėmis rekomendacijomis, kompetetingais ekspertiniais vertinimais bei pateiktomis SPAV subjektų pagrįstomis pastabomis, pasiūlymais (žr. 2 pav.).“
Išanalizavęs užsienio šalių patirtį, identifikavo potencialius vėjo energetikos plėtros ir biologinės įvairovės konfliktus. Remdamasis SRIS duomenimis, nurodė 186 patenkančias saugomų paukščių radavietes saugomose teritorijose ir už saugomų teritorijų ribų, kurioms pagal VENBIS rekomenduojamos apsaugos zonos, bei išskyrė, kad VENBIS rekomenduojama apsaugos zona šikšnosparniams – 1000 m, o saugomų paukščių rūšių radaviečių sankaupos labiau būdingos rytiniam, pietrytiniam Joniškio rajono pakraščiui.
Planavimo organizatorius atsakyme nurodė, kad: „Joniškio rajono savivaldybės teritorijos funkcinė struktūra ir urbanistinių centrų vystymas plėtojami vadovaujantis Joniškio rajono savivaldybės teritorijos, Joniškio miesto bei Žagarės miesto bendraisiais planais. Bendruosiuose planuose nustatytos su planuojamos ūkinės veiklos poveikiu gyvenamai aplinkai susijusios teritorijos: užstatytos ir užstatomos teritorijos, perspektyvių gyvenamųjų vietovių įtakos zonos, urbanistinės-ūkinės integracijos ašių zonos, rekreacinių vietovių zonos. Planuojamoje teritorijoje dominuoja žemės ūkio paskirties žemės ūkio su prioritetine augalininkystės-gyvulininkystės specializacija zona (žr. 3 pav.).“
Taip pat planavimo organizatorius nurodė, jog: „Vėjo elektrinės dėl technologinių ypatumų gali daryti neigiamą poveikį gyventojams. Vėjo elektrinių eksploatacijos poveikis visuomenės sveikatai yra susijęs su triukšmo, šešėliavimo, elektromagnetinės spinduliuotės, infragarso aspektais.“ Ir šį teiginį grindė Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V–604, išdėstytomis nuostatomis, taip pat vėjo elektrinių sukeliamo triukšmo ir jo sklaidos (gesimo) aplinkoje vertinimo situacijos modeliavimo duomenimis, gautais panaudojant „MAS Environmental Ltd.“ sukurtą modelį.
Pasiremdamas Lietuvos higienos norma HN 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose“, pateikė aktualius duomenis bei įžvalgas dėl infragarso ir žemo dažnio garso, pažymėjo, kad: „Lietuvos Respublikoje nėra nustatyti infragarso ir žemo dažnio garsų sklidimo prognozavimo (modeliavimo) metodai. Vėjo elektrinių sukeliamo infragarso prognozavimą galima daryti tik vertinant literatūros šaltinių duomenis ir informaciją.“ Taip pat padarė išvadą, jog: „Užsienyje ir Lietuvoje atlikti matavimai rodo, kad vėjo elektrinių sukeliami infragarso ir žemo dažnio garsai yra gerokai mažesni nei ribiniai ar girdimumo lygiai pagal HN 30:2009, todėl nesukelia neigiamo poveikio visuomenės sveikatai. Analizuojant modernių vėjo elektrinių poveikį aplinkai, infragarsas gali būti atmestas kaip nereikšmingas.“
Taip pat planavimo organizatorius pateikė informaciją dėl galimos elektromagnetinės spinduliuotės, šešėliavimo ir mirgėjimo bei nurodė, kad: „Vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatomis, didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės gali būti statomos mažesniu atstumu, jeigu pastatų savininkai neprieštarauja ir raštu tai patvirtina, ir jeigu atlikus planuojamos elektros energijos gamybos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje poveikio aplinkai ir (ar) visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, nustatoma, kad atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams yra.“
Planavimo organizatorius atsakyme pažymėjo: „Galimo poveikio kraštovaizdžiui įvertinimas atliktas išanalizavus teisinę bazę, aplinkos ir infrastruktūros komponentus, jau atliktų tyrimų duomenis, susijusių registrų informaciją, metodines rekomendacijas, ekspertinius vertinimus bei SPAV subjektų pagrįstas pastabas, pasiūlymus, ir atlikus informacijos ir duomenų sisteminimą bei atlikus preliminarų potencialių vizualinės taršos objektų (vėjo elektrinių) matomumo įvertinimą ir nustačius vizualinės įtakos zonas (žr. 5 pav.).“
Pažymėtina, kad planavimo organizatorius, atsakydamas į Pasiūlymo 5b punktą, rėmėsi: Kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija, Nacionaliniu kraštovaizdžio tvarkymo planu ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu (www.am.lrv.lt); moksline literatūra (Abromas, J. Vėjo elektrinių vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimas: disertacija, 2014; Abromas, J. Vėjo elektrinių vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimo metodinės gairės. Darnios aplinkos vystymas (ISSN 2538-9017), 2021; UAB „Infraplanas“, Vizualinės taršos gamtiniams kraštovaizdžio kompleksams ir objektams nustatymo metodika, 2015); Žagarės regioninio parko tvarkymo schema; AIEĮ nuostatomis; Vertingiausių Lietuvos kraštovaizdžio panoramų apžvalgos taškų žemėlapio (www.vstt.lt) duomenimis.
Įvertinęs informaciją bei duomenis, planavimo organizatorius konstatavo, kad:
„<...> - atsižvelgiant į Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano sprendinius kraštovaizdžio vertybes išsaugančio konservacinio-tausojančio naudojimo pobūdžio zonose elektrinių, biodujų gamybos įrenginių vystymas neplanuojamas; – Žagarės regioninio parko teritorijoje ir jo buferinės apsaugos zonoje elektrinių, biodujų gamybos įrenginių vystymas nenumatomas; – nuo Žagarės regioninio parko ribos nustatoma 7 km zona, kurioje vėjo elektrinių statyba nėra draudžiama, bet privalomas vėjo elektrinių vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimas, atsižvelgiant į konkrečių planuojamų VE bendrą aukštį.“
Apibendrindamas atsakyme pateiktą informaciją, planavimo organizatorius pažymėjo, kad:
„<...> parengtame Atsinaujinančių išteklių energetikos infrastruktūros vystymo Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje specialiajame plane nustatyta, kad Specialiojo plano sprendiniai bus įgyvendinami ne tiesiogiai, o per žemesnio lygmens planus ar techninius projektus, rengiamus žymiai stambesniame mastelyje ir labiau konkretizuojamus. Tolesniuose planavimo etapuose, detalizuojant sprendinius, kuomet jau tampa aiškūs planuojamos veiklos mastai bei konkretūs elektrinių, biodujų gamybos įrenginių techniniai parametrai, rengiant poveikio aplinkai vertinimo dokumentus (jeigu tai privalu vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo nuostatomis), konkretizuojamos vėjo ir saulės energetikos vystymo, biodujų gamybos pasekmės aplinkai, numatomos priemonės neigiamų pasekmių prevencijai vykdyti, jas sumažinti ar kompensuoti.“
Kaip jau minėta, planavimo organizatorius, gavęs nurodytus pasiūlymus, turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Planavimo organizatoriui priėmus sprendimą pasiūlymus atmesti, atsakyme išdėstyti tokių pasiūlymų atmetimo motyvai, visų pirma, turi atliepti pasiūlymus pateikusių asmenų nurodytus argumentus (būti individualizuoti) ir turi būti pakankamai išsamūs, kad tiek šio teisinio santykio dalyviams, tiek teritorijų planavimo proceso valstybinę priežiūrą vykdantiems subjektams ar teismui (jeigu toks ginčas vėliau būtų inicijuotas) būtų aiškios atitinkamo sprendimo priėmimą lėmusios priežastys (kodėl pareiškėjų pateiktiems pasiūlymams negali būti pritarta) ir iš šio atsakymo būtų matyti, jog planavimo organizatorius realiai įvykdė pareigą išnagrinėti jam pateiktus pasiūlymus, juos apsvarstė bei įvertino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021).
Pažymėtina, kad pareiškėja skunde kelia ne motyvų nebuvimo, o jų išsamumo, pakankamumo klausimus ginčijamuose administraciniuose aktuose. Teismas nagrinėjamoje byloje daro išvadą, kad motyvų išsamumas skundžiamo Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalyse dėl atsakymo į Pasiūlymo 2, 3 ir 5b punktus buvo pakankamas. Ginčas kilo ne dėl to, kad pareiškėja nežinojo skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų, o dėl to, kad su jais nesutiko. Nesutikimo su motyvais argumentų teismas nagrinėjamoje byloje neanalizuoja, nes, kaip minėta, pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikties teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-2215/2013, 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2058-602/2020, 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3526-624/2020).
Įvertinus Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį dėl atsakymo į Pasiūlymo 5b punktą, pripažintina, jog ši dalis yra individualizuota, pagrįsta teisės aktų nuostatomis, motyvuota ir išsami, atitinkanti TPĮ ir VAĮ reikalavimus.
Priežiūros įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta, kad Inspekcija yra įgaliota institucija vykdyti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, kuri apima ir asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su teritorijų planavimo procesu, nagrinėjimą (Priežiūros įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Apibendrinant pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą bei vadovaujantis nuosekliai formuojama teismų praktika, matyti, kad pareiškėjos ginčijamu Inspekcijos 2024 m. sausio 4 d. sprendimu nustatyta, jog planavimo organizatorius pateikė išsamų atsakymą, nurodė pasiūlymų nepriimtinumą ir motyvus, taip pat išsamiai paaiškino, kodėl į pasiūlymus neatsižvelgė, atsakymą pagrindė teisės aktų nuostatomis ir objektyviais duomenimis. Ginčijamame Inspekcijos 2024 m. sausio 4 d. sprendime nurodytos aiškios šio sprendimo priėmimą lėmusios priežastys, iš atsakymo matyti, kad planavimo organizatorius realiai įvykdė pareigą ir išnagrinėjo pareiškėjos atstovo teiktus pasiūlymus. Taigi, Inspekcijos 2024 m. sausio 4 d. sprendimas buvo priimtas laikantis nustatytos procedūros ir atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, numatytus VAĮ. Vadovaujantis teritorijų planavimo procedūromis, šioje stadijoje galutinis sprendimas, kuriuo būtų konstatuojama, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė ar iš dalies atsižvelgė į pareiškėjos pasiūlymą, neturėjo būti priimtas. Inspekcija privalėjo tik tinkamai atlikti jai įstatymo leidėjo pavestą pareigą – pagal kompetenciją patikrinti, ar planavimo organizatorius tinkamai įvykdė pareigą motyvuotai raštu atsakyti pasiūlymus pateikusiems asmenims. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė Inspekcijos sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nepaisant to, jog aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui, minėtose teisės normose inter alia yra nustatytas planavimo organizatoriui privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal ABTĮ 91 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1790-602/2020, 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3526-624/2020, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2253-822/2020).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, nustatytas bylos faktines aplinkybes, vertina, kad Administracija tinkamai išnagrinėjo ir įvertino pareiškėjos pasiūlymus bei pateikė motyvuotus paaiškinimus, kodėl pareiškėjos pasiūlymai atmetami. Skundžiamame Administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendime išdėstyti pareiškėjos pateiktų pasiūlymų atmetimo motyvai šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju atliepia pasiūlymus pateikusios pareiškėjos nurodytus argumentus (individualizuoti) ir pakankamai išsamūs. Iš jų galima aiškiai suprasti šio sprendimo priėmimą lėmusias priežastis (kodėl pareiškėjos pateiktiems pasiūlymams negali būti pritarta) ir iš šio sprendimo matyti, jog planavimo organizatorius realiai įvykdė pareigą išnagrinėti jam pateiktus pasiūlymus, juos apsvarstė bei įvertino. Inspekcija 2024 m. sausio 4 d. sprendime išsamiai išnagrinėjo ir atsakė į pareiškėjos 2023 m. lapkričio 14 d. skundo Inspekcijai argumentus ir priėmė teisėtą, pagrįstą, VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Įvertinus nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau, pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamo ginčo atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.