Šiaulių apygardos teismo sprendimas

ieškovo - akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ atstovui T. S.;

atsakovo - uždarosios akcinės bendrovės „Eglyta“ atstovei advokatei V. G.;

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (įmonės kodas 304151376, buveinė – Aguonų g. 24, Vilnius) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Eglyta“ (įmonės kodas 301133978, buveinė – Narušių k. 8, Raseinių r. sav.) dėl įsiskolinimo už sunaudotą elektros energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio esmė, faktai ir reikšmingos aplinkybės, ieškovo nurodomos aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Motyvuojamoji dalis

II. Atsakovo teikti argumentai ir nesutikimo su ieškiniu teisiniai aspektai.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

III. Teismas konstatuoja:

1. Dėl ieškinio tenkinimo iš dalies sąlygų ir pagrindų.

Teismas nustatė, kad ieškovas 2010-07-29 sudarytos Elektros energijos pardavimo - pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (4 priedas) pagrindu tiekė elektros energiją Sutarties I priede nurodytiems objektams:

1) pastatui, esančiam, (duomenys neskelbtini), (suteiktas galingumas 50 kW.), ir kuriame elektros energijos apskaita vykdoma elektros skaitikliu Nr. (duomenys neskelbtini) Objektas Nr. 1);

2) pastatui (atsakovo gamybinei medžio apdirbimo įmonei) esančiam, (duomenys neskelbtini) (suteiktas galingumas 300 kW.), ir kuriame elektros energijos apskaita vykdoma elektros skaitikliu Nr. (duomenys neskelbtini) (Objektas Nr. II).

2013-02-01 su atsakovu buvo sudaryta Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis II) (5 priedas), kurios pagrindu ieškovas teikia atsakovui elektros energijos persiuntimo paslaugą.

Nuo 2013-02-01 elektros energiją atsakovas pirko iš nepriklausomo tiekėjo UAB „Eco Energy Systems".

Bylos duomenimis nuo 2014-01-01 elektros energiją atsakovui tiekė nepriklausomas tiekėjas UAB „Elektrum Lietuva". Ieškovas atsakovui nuo šio laikotarpio teikė tik elektros energijos persiuntimo paslaugą.

Remiantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (Žin., 2013, Nr. 125-6396) (toliau - Taisyklės) 48 punktu, bei Sutarties II 7 punktu, operatoriaus ir vartotojo sudaryta elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis yra laikoma ir elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartimi. Šios sutarties pagrindu ieškovas tiekia elektros energiją atsakovui sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka.

Teismas pažymi, jog dėl energijos tiekimo ir perdavimo bei kokybės aptariamu laikotarpiu tarp šalių ginčo nėra. Šalių ginčo esmė – ieškovo tiektos atsakovui ir faktiškai suvartotos energijos kiekis, kuris, ieškovo teigimu, dėl elektros skaitiklio neteisingo rodmenų fiksavimo buvo dešimt kartų didesnis, nei užfiksuotas ir atsakovo apmokėtas per visą laikotarpį nuo elektros skaitiklio Nr. (duomenys neskelbtini) (Objektas Nr. II) įrengimo – t. y. nuo 2012-01-05 d. Šiuo atveju ieškovas, teigia jog atsakovas turi pareigą tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartinę prievolę (CK 6.38 str., 6.63 str.), t. y. sumokėti skolą už jam faktiškai patiektą ir atsakovo suvartotą elektros energiją, nurodydamas jog skola susidarė dėl elektros skaitiklio neteisingo duomenų fiksavimo.

Byloje ieškovo yra pateiktas elektros energijos apskaitos atsakovo objekte patikrinimo aktas pagal užduotį Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimas atliktas 2015-09-08. Patikrinimas atliktas dalyvaujant atsakovo direktoriui V. U.. Jį atliko elektros apskaitų duomenų sąnaudų valdymo skyriaus darbuotojai A. Ž. ir A. Z., bei Prevencijos ir kontrolės skyriaus darbuotojas A. V.. Akte konstatuojama, jog atlikdami apskaitos patikrinimą atsakovo Objekte II, kontrolieriai nustatė, kad įvadinio apskaitos skydo srovės ir įtampos antrinių grandinių bandymo gnybtyne nuo pat apskaitos įrengimo 2012-01-05 yra užtrumpintos antrinės srovės grandinės, todėl apskaitos prietaisas Nr. 85795 fiksuoja 10,83 karto mažesnį į Objektą II persiunčiamos elektros energijos kiekį nei realiai persiunčiama (6 priedas).

Akte nurodomas 10,83 karto mažesnis apskaitos prietaiso fiksuojamos elektros energijos kiekis nustatytas, esant nekintančiam apkrovimui, patikrinus apskaitos prietaiso fiksuojamą momentinę elektros energiją:

c) užfiksavus apskaitos prietaiso fiksuojamą momentinę elektros energiją atjungus visus elektros energijos imtuvus (be apkrovimo).

Palyginus skaitiklio fiksuojamus elektros energijos kiekius antrinės srovės grandinėms, esant užtrumpintoms su skaitiklio fiksuojama elektros energija, esant atitrumpintoms antrinės srovės grandinėms, nustatyta kad skaitiklio fiksuojama elektros energija atitrumpinus antrinės srovės grandines buvo 10,83 karto didesnė. Elektros skaitiklio patikrinimo metu užfiksuoti momentiniai duomenys atspausdinti pateikiamame 8 priede.

Teismas bylos nagrinėjimo metu apklausė patikrinime dalyvavusius asmenis, kurie paaiškino mechanizmą, kaip atsirado skirtumas tarp elektros skaitiklio rodmenų ir faktinio elektros energijos suvartojimo atsakovo įmonėje. Liudytojas A. Z. paaiškino jog jis dirba energijos skyriaus operatoriumi, vyr. kontrolės inžinieriumi. Teigė, jog buvo nustatytas linijoje, kurioje labai daug objektų, energijos nuotėkis. Buvo ieškoma kur energija galėtų nutekėti. Patikrinta ir atsakovo įmonė. Kilo įtarimas, jog įmonė, kuri turi 300 kW galingumo ir jai toks buvo įrengtas energijos naudoja kaip buitinis vartotojas nuosavame name, t. y. apie 10 kW, nors tai buvo medžio apdirbimo įmonė. Todėl patikrino atsakovo naudojamus elektros energijos apskaitos prietaisus. Buvo fiksuota, jog nuo elektros apskaitos prietaiso (skaitliuko ir visos spintos) įrengimo – 2012-01-05 yra užtrumpintos antrinės srovės grandinės įvadiniame apskaitos skyde. Per jas, apeinant apskaitą, atsakovui taip pat buvo tiekiama elektros energija, todėl atliekant eilinius patikrinimus ir esant nepažeistoms plomboms, ankstesnių patikrinimų metu elektros energijos tiekimo atsakovui apeinant apskaitą faktas nebuvo fiksuojamas. Liudytojai A. Z. ir A. Ž. paaiškino, jog tik naudojant tuo pat metu ir kompiuterį ir įtampos reples buvo galima nustatyti skaitiklio rodmenų neatitikimą tiekiamos energijos kiekiui. Todėl naudojant aptartą metodą, t. y. atjungus vartotoją, po to antrinę srovės grandinę ir priešingai buvo nustatytas koeficientas, t. y. nekintamas dydis, kuris parodė kiek kartų mažiau atsakovui teikiamos elektros energijos fiksuoja elektros skaitiklis. Kadangi antrinėje grandinėje varža žymiai mažesnė, per ją elektros energijos buvo tiekiama dešimt kartų daugiau nei per apskaitą. Todėl susidarė didelė skola ir nepriemoka.

Liudytojas A. V. paaiškino, jog jis dalyvavo tikrinant elektros apskaitos prietaisų veikimą, nes buvo įtarimas, jog elektros energija yra vagiama. Tačiau tokie įtarimai nepasitvirtino, t. y. nebuvo nustatyta atsakovo kaltė, nes visos plombos buvo nepažeistos, tačiau aptiktas apskaitos prietaiso veikimo netikslumas, kadangi jis nefiksavo visos atsakovui tiekiamos elektros energijos.

Nors atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais dėl energijos suvartojimo kiekio, tačiau jokių patikimų įrodymų, paneigiančių ieškovo nustatytus elektros energijos suvartojimo tikruosius kiekius nepateikė. Todėl teismas konstatuoja, jog įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovui nuo pat elektros energijos suvartojimo apskaitos prietaiso įrengimo, dėl prijungimo klaidos ne visa suvartota elektros energija buvo apskaitoma, t. y. jos buvo apskaitoma 10,83 karto mažiau nei buvo suvartojama. Tokią teismo išvadą patvirtina ne tik su ieškiniu teikti įrodymai, liudytojų parodymai bei į bylą pateikti patikrinimo aktai, tačiau ir bylos nagrinėjimo metu ieškovo pateikti kiti įrodymai. Vienas jų tai UAB „Eglyta“ elektros suvartojimo aptariamame Objekte Nr. II laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2016 m. sausio mėn. ir vėliau, kur akivaizdžiai matomas elektros suvartojimo kiekio padidėjimas po gedimo (pažeidimo) pašalinimo momento, t. y. po 2015-09 mėn., kuris skiriasi daugiau nei dešimt kartų. Gi atsakovas jokiais patikimais įrodymais nepagrindė, jog tokį suvartojimo pakitimą, (padidėjimą) nulėmė kitos priežastys, pvz. padidėjusi gamyba, darbo intensyvumas ir pan. Atsakovo teikti įrodymai dėl įrengimų nuomos nėra patikimi, nes patikimų duomenų, patvirtinančių jų naudojimą byloje nėra.

Esant šiems įrodymams konstatuotina, jog ieškovo nustatytas mažesnis nei iš tikrųjų atsakovo veikloje elektros energijos vartojimo be apskaitos faktas (nesant atsakovo kaltės) yra nustatytas. Atsakovo vartotos elektros apskaitos prietaisas – elektros skaitiklis nuo jo įrengimo fiksavo mažesnį suvartotos energijos kiekį. Ir šis 10,83 karto mažesnis apskaitos prietaiso fiksuojamos elektros energijos kiekis apskaičiuotas, esant nekintančiam apkrovimui, patikrinus apskaitos prietaiso fiksuojamą momentinę elektros energiją:

a) antrinės srovės grandinėms esant užtrumpintoms;

c) užfiksavus apskaitos prietaiso fiksuojamą momentinę elektros energiją atjungus visus elektros energijos imtuvus (be apkrovimo).

d) palyginus skaitiklio fiksuojamus elektros energijos kiekius antrinės srovės grandinėms, esant užtrumpintoms su skaitiklio fiksuojama elektros energija, esant atitrumpintoms antrinės srovės grandinėms.

Tokiu būdu nustatyta kad skaitiklio fiksuojama elektros energija atitrumpinus antrinės srovės grandines buvo 10,83 karto didesnė. Elektros skaitiklio patikrinimo metu užfiksuoti momentiniai duomenys atspausdinti pateikiamame 8 priede.

Atsakovas UAB „Eglyta“ aptariamu ginčo laikotarpiu naudojo ieškovo tiekiamą energiją savo veikloje ir mokėjo už ją ieškovo pateiktas sąskaitas-faktūras, kuriose ieškovas nurodė elektros suvartojimo kiekius ir kainą, kurią atskirais laikotarpiais atsakovas sumokėjo. Apie atliktus mokėjimus liudija byloje esantys įrodymai. Tačiau 2015 m. rugsėjo mėnesį atlikus detalų atsakovo naudotos elektros energijos apskaitos prietaiso patikimumo patikrinimą ir fiksavus rodmenų neteisingumą, atsakovas, pagal pateiktus skaičiavimus, liko skolingas ieškovui už suvartotą elektros energiją. Ši skola susidarė objektyviai, t. y. dėl netinkamai veikusio elektros apskaitos prietaiso, kuris dėl antrinės srovės grandinės neatjungimo fiksavo ne visą atsakovo suvartotą elektros energiją. Todėl ieškovui 2015 m. rugsėjo – spalio mėnesiais pateikus apmokėjimui sąskaitas-faktūras pagal suvartotos elektros energijos perskaičiavimo žiniaraštį už laikotarpį nuo 2012-01-05 iki 2015-09-08, atsakovui kilo pareiga (prievolė) iš šalių sutarties sumokėti už visą faktiškai persiųstą ir atsakovo suvartotą per minimą laikotarpį elektros energiją.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimu, teigia argumentą, jog jeigu ir buvo nustatytas elektros skaitiklio rodmenų neteisingumas, tai ne jo kaltė ir atsakomybė, bet paties ieškovo, kuris įrengė elektros skaitiklį, jį kasmet tikrino ir netgi pats nepastebėjo jog skaitiklio parodymai nėra tikslūs. Jis yra tik vartotojas, kuris yra ginamas Konstitucijos ir jos bei teisės esminių principų, t. y. teisėtų lūkesčių, teisingumo ir teisėtumo principų. Kadangi šiuo konkrečiu atveju dėl ieškovo nurodomos skolos kaltas yra tik pats ieškovas, t. y. kreditorius, jis ir privalo prisiimti visą atsakomybę ir nuostolius, jeigu tokie buvo, dėl prievolės nevisiško įvykdymo.

Kadangi ieškovo buvo nustatyta, kad apskaitos prietaisas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2012-01-05 fiksavo 10,83 karto mažesnį į Objektą Nr. II persiunčiamos elektros energijos kiekį nei realiai persiunčiama, patikrinimo akto pagrindu 2015-09-11 buvo perskaičiuotas į Atsakovo Objektą Nr. II 2012-01-05 - 2015-09-08 laikotarpiu persiųstos elektros energijos kiekis (2015-09-11 Suvartotos elektros energijos perskaičiavimo žiniaraštis prie SAP akto (duomenys neskelbtini) (9 priedas)). Perskaičiavimas atliktas elektros skaitiklio atitinkamose skalėse fiksuotos suvartotos elektros energijos kiekius padauginus iš patikrinimo metu nustatyto koeficiento 10,83, kuris yra pastovus dydis nepriklausomai nuo apkrovimo.

Apibendrinant šias Taisyklių nuostatas, taip pat šio galutinio teismo procesinio sprendimo argumentus ir motyvus konstatuotina, jog net ir tuo atveju, kai dėl elektros vartojimo apeinant jos apskaitos prietaisus nėra tiesioginės vartotojo kaltės, jis vis vien turi pareigą sumokėti už suvartotą elektros energiją, už kurią liko skolingas, išskyrus atvejus griežtai nurodytus įstatyme. Aptariamas atvejis tokios išlygos, kuri visiškai eliminuotų atsakovo civilinę atsakomybę, tokios teisės atsakovui nesuteikia. Tačiau ir aptariamos Taisyklės ir Civilinio Kodekso nuostatos nustato atvejus, kuomet skolininko prievolė sumokėti už suvartotą energiją gali būti mažinama, arba nustatomi skirtingos trukmės laikotarpiai už kuriuos galima perskaičiuoti suvartotą elektros energiją ir apmokėjimą už ją ir jį mažinti.

Štai Taisyklių 131.19. punkte nurodoma, kad tam tikrais atvejais (kai pažeidimai akivazdūs ir matomi) gali būti perskaičiuojamas laikotarpis nuo operatoriaus darbuotojo ar operatoriaus įgalioto trečiojo asmens paskutinės apskaitos prietaisų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnis kaip 1 (vieneri) metai. Galutinis perskaičiuojamo laikotarpio terminas nustatomas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus surašytą Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, jame išdėstytas aplinkybes bei su tuo susijusius kitus duomenis ir įrodymus, vartotojo ar jo atstovo papildomai pateiktus paaiškinimus (jei jie pateikiami);

131.20. punkte nurodoma, jog kai nustatoma, kad siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis, elektros apskaitos prietaisas ar elektros apskaitos schemos elementai yra paveikti kitaip, o operatoriaus darbuotojas ar operatoriaus įgaliotas trečiasis asmuo per paskutinį elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimą šios veikos dėl jos slapto pobūdžio negalėjo pastebėti (išorinio magnetinio lauko poveikis, elektros apskaitos prietaisų rodmenys atsukami atgal ar stabdomi specialiaisiais prietaisais, elektros apskaitos prietaisų, matavimo transformatorių falsifikavimas ar pan.), elektros imtuvai prijungti prieš elektros apskaitos sistemos įrengimo vietą arba be jos, arba padaryta kitų Taisyklių 8 punkto sąvokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 3 punkte nurodytų pažeidimų, operatorius turi teisę perskaičiuoti vartotojui patiektos elektros energijos kiekį ir (ar) persiųstos elektros energijos persiuntimo paslaugos vertę Taisyklių 131.18 punkte nustatyta tvarka per laikotarpį nuo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų dienos, bet ne ilgesnį kaip 3 (treji) metai. Galutinis perskaičiuojamo laikotarpio terminas nustatomas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus surašytą Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, jame išdėstytas aplinkybes bei su tuo susijusius kitus duomenis ir įrodymus, vartotojo ar jo atstovo papildomai pateiktus paaiškinimus (jei jie pateikiami).

Šioje byloje nustatytas tarsi kartu ir neteisėtas elektros vartojimo faktas atsakovo gamyboje, tačiau kartu dėl tokio vartojimo tiesioginės vartotojo kaltės nėra. Todėl esant tokiam prieštaravimui neteisinga atsakomybės naštą dėl prievolės nepilno įvykdymo uždėti vien tik atsakovui (vartotojui). Aptariamoje ir analizuojamoje faktinėje situacijoje dėl nesavalaikio ir nepilno atsakovo sutartinės prievolės įvykdymo (neįvykdymo) yra akivaizdi ir kreditoriaus (tiekėjo) kaltė. Tačiau jos suabsoliutinti ir visiškai eliminuoti ir atsakovo (vartotojo) kaltės negalima, nes šiuo atveju tik vartotojas – uždaroji akcinė bendrovė „Eglyta“ žinojo kokius įmonė savo gamyboje naudoja įrengimus, kokia jų galia ir darbo apkrovimas, kiek jie preliminariai vartoja elektros energijos, todėl atsakovas privalėjo būti rūpestingas ir atidus, ir kreiptis į tiekėją dėl pernelyg mažo elektros energijos suvartojimo galingoje įmonės.

Šiame kontekste pažymėtina, jog teismo proceso metu nebuvo paneigti ieškovo argumentai, jog neįtikėtina, kad šiuo atveju vartotojas – UAB „Eglyta“, būdamas verslininku, turėdamas ir naudodamas savo gamybinėje veikloje didelius gamybinius pajėgumus, kuriems, akivaizdu, reikalingos ir didžiulės energijos sąnaudos, nesuvokė ir nesuprato, jog energijos suvartojimą fiksuojantis elektros skaitiklis netinkamai ir neteisingai fiksuoja visą jo suvartojamą energiją, juo labiau, jog byloje yra duomenų, jog atsakovas lygino elektros energijos suvartojimą abiejuose objektuose, tačiau į tiekėją kreipėsi tik dėl Objekto Nr. I, kuriame, jo manymu, elektros suvartojimas pernelyg didelis. Nors privalėjo būti rūpestingas, bendradarbiauti ir kooperuotis, ir kreiptis į tiekėją dėl pernelyg mažo elektros energijos suvartojimo galingoje įmonės apskaitos prietaise Objekte Nr. II.

Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovas sudarytomis sutartimis (Sutartis I ir Sutartis II) įsipareigojo nedelsdamas informuoti ieškovą, jeigu pagal apskaitos prietaisus elektros suvartojimas jo vertinimu nepagrįstai ar ženkliai sumažėjo ar padidėjo, nedelsdamas pranešti ieškovui apie elektros tiekimo sutrikimus, pastebėtus tiekėjo elektros įrenginių, elektros apskaitos prietaisų gedimus (Sutarties I 5.3, 5.5 punktai ir Sutarties I110.10 punktas).

Lietuvos Respublikos CK numato, jog sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Taisyklių 57.3 punktą vartotojas, išskyrus buitinį vartotoją, privalo elektros įrenginiams eksploatuoti skirti arba samdyti darbuotojus, turinčius reikiamą kvalifikaciją ir teisę atlikti darbus elektros įrenginiuose. Atsakovas yra juridinis asmuo, o jo pagal sutartį gaunama elektros energija vartojama ūkinėje veikloje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo elektros įrenginius prižiūri arba privalo prižiūrėti kvalifikuotas energetikas. Taigi atsakovas, ne pirmus metus vartodamas elektros energiją, vykdydamas ūkinę-komercinę veiklą ir būdama verslininkas turėjo šią pareigą, todėl, galėjo ir turėjo pastebėti tam tikrus neatitikimus tarp faktiško savo vartojimo galingumų ir elektros apskaitos prietaisu fiksuojamo elektros energijos suvartojimo, kitaip tariant turėjo elgtis rūpestingai, apdairiai ir sąžiningai ir bendradarbiauti su ieškovu, informuojant jį apie tai.

Todėl įvertinęs visumą šių argumentų, teismas pripažįsta, kad atsakovas iš dalies pažeidė pareigą užtikrinti apskaitos prietaiso, tinkamą veikimą, informuoti ieškovą apie galimą netikslumą apskaitos prietaise Objekte Nr. II, todėl teismas konstatuoja, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp žalos ir atsiradusių padarinių. Teismas konstatuoja, jog asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo toks rūpestingas ir apdairus, koks atitinkamomis sąlygomis turėjo būti. Šiuo atveju taikant civilinę atsakomybę, skolininko kaltė preziumuojama, todėl ieškovas, prašydamas priteisti už faktiškai atsakovo suvartotą elektros energiją ir nuostolius, patirtus dėl neteisėto elektros energijos naudojimo, neprivalo įrodyti atsakovų kaltės, o įrodymus, paneigiančius jų kaltę, privalo pateikti patys atsakovai, kurie, teismo proceso metu nors ir teigė nežinoję apie apskaitos prietaiso netinkamą veikimą, tačiau nepaneigė aukščiau šiame sprendime nurodyto argumentų ir pareigos būti rūpestingiems, kitaip tariant nepaneigė dalies kaltės prezumpcijos. Kadangi atsakovų veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, tai atsakovams kyla prievolė sumokėti dalį nesumokėtos prievolės atsiradusios dėl neteisingo elektros apskaitos prietaiso dėl pažeidimo neatjungiant antrinės srovės grandinę ir tokiu būdu gaunant didžiąją dalį elektros energijos be apskaitos.

Apskaičiuodamas patirtus nuostolius (nedamoką už suvartotą el. energiją) bei ieškovo reikalavimo patenkinimo apimtį ir dydį, teismas įvertino tai, kad ieškovas 2005 m. rugsėjo 8 d. tikrino atsakovo Objekte Nr. II elektros apskaitos prietaisą, jau įtardamas, jog apskaita veikia neteisingai dėl kitokio poveikio, t. y. nustatė jau šiame procesiniame sprendime nustatytus ir aprašytus pažeidimus, jų nenustatė paskutinio tikrinimo metu t. y. 2014-06-19, teismas, pripažindamas ieškovo teisę reikalauti apmokėjimo už trejus metus, visumos argumentų pagrindu sprendžia kad formaliai apskaičiuoti žalą už trejus metus pagal Taisyklių 131.20 punktą (toks formalus pagrindas pagal pažeidimo turinį tarsi ir yra) būtų neprotinga ir neteisinga, todėl apskaičiuotos žalos (mokėtinos sumos) dydis mažintinas, nustatant, kad iš atsakovo priteistina suma už persiųstą, tačiau neapmokėtą elektros energijos dalį, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki pažeidimo nustatymo dienos – 2015-09-08, t y. 17453,03 Eur, bei 1202,42 Eur skola už 2015 metų spalio mėnesį persiųstą elektros energiją, iš viso 18655,45 Eur. Toks mažinimas, teismo manymu pagrįstas teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, vartotojo teisių gynimo ir teisėtų lūkesčių principais. Likusioje dalyje ieškovo reikalavimas netenkinamas, kadangi egzistuoja ir paties ieškovo kaltė dėl dalies prievolės neįvykdymo.

Kartu manytina, jog toks mokėtinos sumos dydžio apskaičiavimas yra pagrįstas ir protingas bei pabrėžia, kad patvirtintose Taisyklėse negali būti numatyti visi įmanomi pažeidimų atvejai, juolab kad vienu metu gali būti padaryti keli pažeidimai, skirtingo pobūdžio ir akivaizdumo laipsnio, kad pažeidimai apskaitoje gali visiškai nepriklausyti nei nuo tiekėjo nei nuo paslaugos gavėjo, todėl teismas, nustatydamas mokėtinos sumos dydį, šiuo atveju vertina nustatytus elektros apskaitos prietaiso pažeidimus sistemiškai, t. y. juos vertina kaip visumą kartu spręsdamas, kokį konkretų pobūdį – matomų ar užslėptų pažeidimų, jie labiau atitinka. Šioje konkrečioje situacijoje visiško atitikimo neįmanoma nustatyti dėl paties pažeidimo esmės, kuri galėjo atsirasti (likti) iš gamintojo patiekto įrenginio, atlikus įrenginio montavimą ir neapsižiūrėjus bei neatjungus antrinės srovės grandinės, ar dėl kitų nenustatytų veiksnių ar veikimo įvairovės, todėl nustatoma, kas labiau tikėtina, remiantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, vidiniu teismo įsitikinimu. Šiuo atveju labiau tikėtini abiejų ginčo subjektų kalti ir neatsakingi veiksmai. Teismas šiuo aspektu pažymi, jog Taisyklių reikalavimai vienodai keliami ir (ieškovui tiekėjui) ir atsakovui (vartotojui), todėl esant tokiai situacijai ieškovo reikalavimas sumokėti skolą tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo dalį elektros persiuntimo kainos už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-09-08 ir nesumokėta dalis (skola) už 2015 m. spalio mėnesį, likusioje dalyje ieškinio reikalavimą atmetant.

Pagal LR CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (LR CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas.

4. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (25,53 procentų), ieškovas įrodymų dėl išlaidų teisinei pagalbai neteikė, atsakovas pateikė įrodymus, kad bylinėjimosi metu patyrė 900 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2016-05-06 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 89G 300 Eur sumai, 2016-06-10 mokėjimo nurodymas Nr. 654, 2016-07-12 sąskaita Nr. 99G 240 Eur sumai, 2016-07-21 mokėjimo nurodymas Nr.680; 2016-07-20 sąskaita Nr. 100G 180 Eur sumai, 2016-08-02 mokėjimo nurodymas Nr. 682; 2016-09-21 sąskaita Nr. 103G 180 Eur sumai, 2016-10-04 mokėjimo nurodymas Nr. 700), kurios teismo vertinimu yra pagrįstos ir realios. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1313,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas teikiant ieškinį. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovui priteistina 25,53 procentų žyminio mokesčio, t. y. 335,21 Eur, atsakovui priteistina 74,47 procentų patirtų teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 670,23 Eur. Atlikus šių sumų tarpusavio įskaitymą, iš ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakovui UAB „Eglyta“ priteistina 335,02 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (įmonės kodas 304151376, buveinė – Aguonų g. 24, Vilnius) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eglyta“ (įmonės kodas 301133978, buveinė – Narušių k. 8, Raseinių r. sav.) dėl įsiskolinimo už sunaudotą elektros energiją priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (įmonės kodas 304151376, buveinė – Aguonų g. 24, Vilnius) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eglyta“ (įmonės kodas 301133978, buveinė – Narušių k. 8, Raseinių r. sav.) 18655,45 Eur. (aštuoniolika tūkstančių šeši šimtai penkiasdešimt penki eurai 45 euro centai) skolos už persiųstą elektros energiją, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 18655,45 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-04-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (įmonės kodas 304151376, buveinė – Aguonų g. 24, Vilnius) 335,02 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus 25 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Eglyta“ (įmonės kodas 301133978, buveinė – Narušių k. 8, Raseinių r. sav.).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.