- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-27
- Bylos Nr.
- A2.13.-4583-660/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Larisa Tamulionienė
- Kategorijos
- 2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. B. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-06-26 Kauno apylinkės teismo nutarimu A. B. buvo nubausta 4200 Lt (1216,40 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metų laikotarpiui už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 3 d., padarymą.
Šalies argumentai
2016-05-19 Kauno apylinkės teisme gautas A. B. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Prašyme asmuo nurodė, kad atitinka formaliuosius Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. numatytus reikalavimus, t. y. praėję daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpio, per teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį naujų teisės pažeidimų nepadarė, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išklausė 4 val. Privalomąjį kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą, ir daugiau, nes darbdavys tarpininkauja dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sutrumpinimo, Priklausomybės ligų centre neregistruota, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai. Papildomai nurodė, kad dėl savo poelgio labai gailisi, suprato savo elgesio pavojingumą ir padarė tinkamas išvadas. Teisė vairuoti jai reikalinga, kad galėtų pasirūpinti savo šeimos nariais bei tinkamai atlikti pavestas darbo užduotis.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. numato, jog, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, - gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje, nes ankstesne administracine nuobauda tokie tikslai pasiekti nebuvo. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-518/2010).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iš paskirtų 36 mėnesių praėjo daugiau kaip 23 mėnesiai, t. y. pusė paskirtojo specialiosios teisės atėmimo termino. Per teisės vairuoti atėmimo laikotarpį A. B. jokių teisės pažeidimų nepadarė (b. l. 33-34), išklausė ir yra atestuota pagal 4 val. Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 42), darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) charakterizuojama teigiamai, kaip pasižyminti strateginiu mastymu, sugebanti operatyviai priimti sprendimus, puikiai atliekanti jai pavestas funkcijas (b. l. 36). Pagal gyvenamąją vietą - Kauno r. sav. administracijos Zapyškio seniūnijoje charakterizuojama teigiamai, kaip tvarkinga, turinti autoritetą kaimynų tarpe (b. l. 35). Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruota (b. l. 32). Taigi, nustatyti visi formalūs pagrindai sutrumpinti specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Svarstant, ar A. B. atžvilgiu pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nuostatas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, reikia įvertinti tai, jog ji padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, jai buvo nustatytas 2,41 promilių girtumas, t. y. daugiau nei 6 kartus viršijantis leistiną alkoholio koncentraciją organizme. Vairuodama transporto priemonę neblaivi, ji kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui, kas rodo jos, kaip vairuotojos neatsakingą požiūrį. Pažymėtina, kad tai, jog teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali lemti darbo funkcijų galimybių sumažėjimą, apsunkinti materialinę padėtį ir sukelti nepatogumus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo ir turėjo įvertinti prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą. Vien tik pateikti pareiškėjos formalūs įrodymai nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsnio nuostatą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-438-3211-11).
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, teismas konstatuoja, kad iš bylos duomenų negalima daryti neabejotinos išvados, jog administracinės nuobaudos tikslai A. B. atžvilgiu, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje, šiuo metu jau yra pasiekti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Prašymą atmesti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.