Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo I. R. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 05 31 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo I. R. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės 2012 04 18 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme 2012 06 19 d. gautas pareiškėjo I. R. 2012 06 08 d. skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 05 31 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo I. R. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės 2012 04 18 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Vilniaus apygardos prokuratūroje gautas I. R. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad Vilniaus miesto 3 policijos komisariate atliekamame ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 14-1-00465-08 dėl antstolės P. K. surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo suklastojimo liudytojai J. P., R. P., apklausti teisme, civilinėje byloje paliudijo, kad kai jų užsakymu buvo fiksuojamos faktinės aplinkybės nuomojamose patalpose, (duomenys neskelbtini), antstolio veiksmus atliko jos padėjėjas P. K., o antstolės, kuri vėliau pasirašė protokolą, faktinių aplinkybių fiksavimo metu patalpose nebuvo. Kai minėti liudytojai sužinojo, kad dėl protokolo klastojimo iškelta baudžiamoji byla, apklausos pas tyrėją metu jie parodymus pakeitė, jie ėmėsi melagingai tvirtinti, kad antstolė fiksavo aplinkybes, o ne P. K. Parodymų pakeitimą jie motyvavo tuo, kad kažko „nesuprato“ duodant ankstesnius parodymus teisme. Kaltininkai melagingai tvirtino, kad neteisingus parodymus davė teisme, o teisingus - ikiteisminio tyrimo metu. Vilniaus apylinkės prokurorai vadovavosi tik parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, o apie parodymų, duotų teisme, nieko nepasisakė.

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė 2012 04 18 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo arba nusikaltimo sudėties. Nutarime prokurorė nurodė, kad visi pareiškėjo keliami klausimai dėl dokumento suklastojimo, dėl antstolės piktnaudžiavimo, antstolės bei liudytojų duotų parodymų buvo ištirti ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 14-1-00465-08, dėl šių veikų priimtas procesinis sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs, todėl antrą kartą priimti procesinį sprendimą dėl to paties fakto, nėra teisinio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 229 str., t. y. dėl antstolės tarnybinių pareigų neatlikimo, nes antstolės P. K. veiksmai jau buvo ištirti ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 14-1-00465-08 ir nenustatyta jokių jos neteisėtų veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių. I. R. pareiškime nurodyta 10 000 Lt suma nevertintina kaip žala, atsiradusi dėl antstolės netinkamai atliktų tarnybinių pareigų. Be to, nusikaltimas, numatytas BK 229 str., priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, už kurio padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų. Sutinkamai su BK 95 str. (2003 04 10 d. redakcija) patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas už nesunkų nusikaltimą yra penkeri metai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Pareiškėjas prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl antstolės 2006 03 14 d. surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kai, jo manymu, antstolė netinkamai atliko tarnybines pareigas. Ikiteisminis tyrimas pagal BK 229 str. negali būti pradėtas, nes baudžiamosios atsakomybės senaties terminas suėjo 2011 03 14 d.

Pareiškėjas, nesutikdamas su prokurorės 2012 04 18 d. nutarimu, apskundė jį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, prašydamas skundžiamą nutarimą panaikinti.

Vilniaus apygardos teismui I. R. skundžia Vilniaus miesto 1 apylinkės 2012 05 31 d. nutartį ir prašo ją panaikinti.

Skunde nurodoma, kad teismas skundo neišnagrinėjo tinkamai, tik perrašė revoliucinę dalį nutarimų iš kitos baudžiamosios bylos, kurioje nagrinėjami klausimai, faktinės aplinkybės, nusikaltimų sudėčių požymiai buvo visiškai kiti, nei buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dabar. 2008 metais ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik tiriant BK 300 str. nusikaltimo, kurį galimai yra padariusi antstolė P. K., požymius. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriami kitų nusikaltimų požymiai. Iš nutarimų, teismo nutarčių ir Vilniaus apygardos teismo nutarties, bylos medžiagos ir asmenų apklausų matyti, kad tiriamas tik dokumento klastojimo įvykis. Jau tyrimo eigoje buvo nustatyti kitų nusikaltimų požymiai ir sudėtys, tačiau dėl prokurorų nekompetencijos ir nesąžiningumo, menko suvokimo ir supratimo, kokie nusikaltimai tiriami, dėl akių buvo įrašyti keli BK straipsniai, kurie, apylinkės teismo manymu, apsprendžia, kad apelianto skunde paminėtos nusikaltimo sudėtys buvo ištirtos. Pareiškėjo manymu, turi būti ištirta, ar jo pareiškime ir skunduose nurodyti asmenys nemelavo ikiteisminio tyrimo metu.

Skunde pabrėžiama, kad I. R. pareiškimai nebuvo nagrinėjami net 5 mėnesius, prokurorė neatliko jokių apklausų, nesiaiškino jo nurodomų aplinkybių, nesilaikė BPK tvarkos, neiškėlė baudžiamosios bylos. Teismas šio akivaizdaus procesinio pažeidimo nevertino, ir net nepaminėjo, kad nei prokurorė, nei teismas nebuvo prijungę ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 1-00465-08 prie prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos, iš kurios galėjo spręsti apie įrodymus ir nusikaltimo požymių buvimą, bet tik vadovavosi procesiniais sprendimais (iš kurių nematyti visų įrodymų turinio, svarbių aplinkybių ir kt.). Prokurorė, anot pareiškėjo, neteisėtai elgėsi vilkindama jo skundo nagrinėjimą, nes laukė kol bus išnagrinėti skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo byloje Nr.14-1-00465-08. Įstatymas nenumato pareiškimo dėl nusikaltimo nagrinėjimo sustabdymo, atidėjimo ar pan. Prokurorė tiesiog nenorėjo prisiimti atsakomybės priimti sprendimą, neatliko savo tarnybinių pareigų ir tuo pati padarė nusikaltimą. Teismas šių skundo argumentų nevertino.

Patys prokurorai nustatė, kad P. K. patalpose buvo ne 30 minučių, kaip ji nurodo, o kelias, kad sekančią dieną patalpose išvis nebuvo, o nurodė, kad atvyko, kad į protokolą įrašė asmenis, kurių ji nematė ir kurie jos nematė faktinių aplinkybių fiksavimo metu. Neteisingų duomenų nurodymas protokole yra tarnybinis nusikaltimas. Įstatymuose aiškiai nurodyta, kad antstolis fiksuojant aplinkybes turi aiškiai nurodyti tai, ką jis mato. Įrodymų dėl P. K. galimai padaryto nusikaltimo piktnaudžiaujant tarnyba surinkta pakankamai. Antstolės neteisėtai, nusikalstamai viršijant įgaliojimus surašytas protokolas buvo panaudotas civilinės bylos procese, ir remiantis juo, P. ir P., būdami UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkai, prisiteisė iš pareiškėjo pinigus, kuriuos vykdymo procese siekia gauti. Be to, jis, kaip patalpų savininkas, teisėtai išnuomojęs tinkamas patalpas, negavo jokio atlygio už minėtiems asmenims duotą naudotis turtą. Antstolė kalta, kad jos neteisėtais ir galimai nusikalstamais veiksmais, viršijant įgaliojimus ir gaminant tikrovės neatitinkančius dokumentus, padaryta žala. Pareiškėjo manymu, antstolės K. veiksmai sudaro BK 228 ir 229 str. numatytų nusikaltimų sudėtis.

Skunde dėstoma ir tai, kad liudytojai P., P., apklausti teisme, davus teismui priesaiką, pareiškė, kad duos teismui išsamius teisingus parodymus, nieko nenuslėps ir neiškreips (pagal priesaikos tekstą), paliudijo, kad 2006 03 09 d. ir 2006 03 14 d., kai jų užsakymu buvo fiksuojamos faktinės aplinkybės nuomojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), antstolio veiksmus atliko jos padėjėjas K., o antstolės K., kuri vėliau pasirašė protokolą, faktinių aplinkybių fiksavimo metu patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo. P. ir P. vienareikšmiškai teismui parodė, kad jie tiksliai atsimena ir neabejoja, kad nei 2006 03 09 d. nei 2006 03 14 d. tikrai antstolės nebuvo, o buvo tik jos padėjėjas K., kuris vienas fiksavo faktines aplinkybes. Kai minėti liudytojai sužinojo, kad dėl protokolo klastojimo iškelta baudžiamoji byla, o faktinių aplinkybių protokolas dėl to gali būti pripažintas negaliojančiu ir panaikintas, todėl išnyktų pagrindas jų civiliniam ieškiniui pareiškėjui, apklausos pas tyrėją metu parodymus pakeitė ir ėmė melagingai tvirtinti, kad antstolė fiksavo aplinkybes, o ne K. Parodymų pakeitimą jie motyvavo tuo, kad kažko „nesuprato“ duodant ankstesnius parodymus teisme. Kaltininkai melagingai tvirtino, kad neteisingus parodymus davė teisme, o teisingus ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau tokia jų pozicija akivaizdžiai neatitinka tikrovės, nes teisme jie davė išsamius, apklausiant pačiai teisėjai, prisiekę sakyti tiesą. Kai apklausų metu iš tyrėjos sužinojo apklausos priežastį, turėjo motyvą meluoti ir naudos sau tikslais siekė klaidinti ikiteisminį tyrimą. Vilniaus apylinkės prokurorai vadovavosi tik parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, o dėl parodymų, duotų teisme, nieko nepasisakė. Nebuvo ištirta, nustatyta ir užfiksuota procesiniu sprendimu, kad liudytojai nemelavo ikiteisminio tyrimo metu. Nors jų parodymai, duoti teisme ir duoti ikiteisminio tyrimo metu, akivaizdžiai skirtingi, vieni kitus paneigiantis. Ar galima sakyti, kad parodymai vieni kitiems neprieštarauja, kai liudytoja P. teisme apklausos metu vienareikšmiškai nurodo, kad antstolė patalpose (duomenys neskelbtini) nebuvo, o jau ikiteisminio tyrimo metu nurodo, kad buvo.

J. P. duoti parodymai teisme teisingi, o duoti ikiteisminio tyrimo metu - melagingi. Jos parodymus paneigia išsamūs parodymai, duoti teisme su priesaika, kurių trakuoti kitaip nei jie surašyti teisinio ir faktinio pagrindo nėra. Parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, pasitikėti negalima, nes ji siekia, keisdama parodymus, savo firmai turtinės naudos civilinėje byloje. Duodama melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ji faktiškai yra įtariamoji dėl melagingų parodymų, dėl to jos duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu nėra objektyvus tiesioginis patvirtinimas, kad tik šitie, o ne teisme duoti parodymai teisingi. Priešingai, jie tiesiogiai patvirtina, kad ji davė ikiteisminio tyrimo metu melagingus liudijimus. Duoti teisme parodymai nepaneigti, nepakeisti ir net įstatymo nustatyta tvarka neginčijami.

R. P. buvo apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu du kartus. Pažymėtina, kad visi jo duoti parodymai skirtingi. Atkreiptinas dėmesys, kad duoti teisme parodymai (kaip ir P.) nepaneigti, nepakeisti ir šiai dienai yra pilnai galiojantys. Taip pat svarbu įvertinti, kad P. ne tik, kad paneigė teisme K. buvimą patalpose (duomenys neskelbtini), bet ir vienareikšmiškai nurodė, kad faktines aplinkybes konstatavo K., o ne antstolė. Faktas, kas vykdė faktinių aplinkybių fiksavimą, ne mažiau svarbus nei faktas, buvo ar ne K. šiose patalpose. Teisme nurodytas faktas, kad faktines aplinkybes fiksavo K., paneigia išsisukinėjimus, kad teisme duodant parodymus P. kažko nesuprato ar nesureikšmino. Ši aplinkybė patvirtina, kad jis puikiai suprato, kas buvo patalpose, kas fiksavo, ko nebuvo, ir kas nefiksavo.

K. parodymai nesutampa su P., P. ir K. Ji iš dalies (tai, kad buvo 2006 03 09 d. patalpose (duomenys neskelbtini) „trumpai“, „kelias minutes“) melavo teismui (nemelavo, kad nebuvo prie patalpų durų 2006 03 14 d., bet protokole įrašė, kad buvo) ir melavo ikiteisminio tyrimo metu.

Kaip minėta, P. ir P. teisme nurodė, kad faktines aplinkybes fiksavo K. Jie vienareikšmiškai teigė, kad jis buvo vienas patalpose, kad tik su juo buvo susitarta, kad jis ateis pats fiksuoti faktines aplinkybes. Kibicko parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, melagingi, juos reikia vertinti kritiškai. Tai asmuo, kurį K. po šio įvykio atleido iš antstolio padėjėjo pareigų. Jis suinteresuotas duoti melagingus parodymus, nes dėl jo netinkamo darbo, fiksuojant faktines aplinkybes, kai jis tokios teisės neturi, pažeisdamas įstatymus „fiksavo“ ir surašė dokumentus, buvo padaryta žala, už kurią atsako antstolė. Jis regreso tvarka gali materialiai atsakyti prieš antstolę. Norėdamas tokios atsakomybės išvengti jis tyčia davė melagingus parodymus tyrėjui apie antstolės buvimą patalpose.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo I. R. skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2012 04 18 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal I. R. pareiškimą, nenustačius, kad būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Tai yra viena iš BPK 3 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.

Tokią išvadą leidžia daryti atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 111-12/12 surinktų dokumentų, teismo surinktų duomenų bei I. R. skundo argumentų analizė. Todėl prokurorės 2012 04 18 d. nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 05 31 d. nutartyje nurodyti pareiškėjo skundų atmetimo motyvai dėl esminių aplinkybių yra teisingi ir pagrįsti, jų argumentacija, priešingai nei teigiama skunde, pakankama.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2007 05 23 d. sprendimu buvo nutraukta nuo 2006 01 20 d. tarp ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo I. R. 2005 11 17 d. sudaryta nuomos sutartis dėl 144.08 kv. m. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos. Minėtu sprendimu iš atsakovo I. R. išieškota 7200 Lt nuomos mokestis, 316 Lt žyminis mokestis, 944 Lt bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2006 04 03 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Priimant šį sprendimą teismas rėmėsi 2006 03 14 d. antstolės P. K. pasirašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (medžiaga Nr. 111-12/12, b. l. 24-30). Šio sprendimo teisėtumą patvirtino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 01 28 d. nutartimi, palikdamas galioti minėtą sprendimą (medžiaga Nr. 111-12/12, b. l. 31-36).

2008 02 19 d. Vilniaus miesto 3 policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 14-1-00465-08 dėl dokumento klastojimo pagal BK 300 str. 1 d. dėl to, kad 2006 03 14 d. antstolė P. K. suklastojo Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Šio ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti liudytojai antstolė P. K., P. K., J. P., R. P., išanalizuoti ir įvertinti kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys ir nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 14-1-00465-08, kadangi nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 300 str. 1 d. (medžiaga Nr. 111-12/12, b. l. 37-38).

Apskundus minėtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 14-1-00465-08 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras 2009 01 07 d. nutarimu atnaujino ikiteisminį tyrimą (medžiaga Nr. 111-12/12, b. l. 44-45). Apklausus nukentėjusįjį I. R., pakartotinai minėtus liudytojus bei papildomus liudytojus – D. V., N. S., V. L., E. K., Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009 04 15 d. nutarimu konstatuota, kad antstolės P. K. veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str., 235 str., 300 str. 1 d., požymių ir pakartotinai atsisakyta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 14-1-00465-08 (medžiaga Nr. 111-12/12, b. l. 46-48).

Pažymėtina, kad proceso metu ikiteisminis tyrimas Nr. 14-1-00465-08 buvo ne vieną kartą atnaujintas, vėl nutrauktas, kol galiausiai Vilniaus apygardos teismo 2012 03 21 d. nutartimi buvo patvirtinta, kad nenustatyta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 228 str. 1 d., 235 str. 1 d., 300 str. 1 d. (medžiaga Nr. 111-12/12, b. l. 129-131).

Sprendžiant iš pareiškėjo I. R. skundo turinio, jis prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl antstolės P. K. veiksmų, kurie, anot pareiškėjo, atitinka BK 228 str., 229 str., 235 str. numatytų nusikalstamų veikų sudėtis, taip pat dėl liudytojų J. P., R. P., P. K. nusikalstamų veikų, numatytų BK 235 str., tačiau toks pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad jam nepalankus sprendimas nesuteikia pagrindo patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėtina, kad BK 2 str. 4 d. nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai BK numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Jei veikoje nėra bent vieno BK įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio, tokia veika nelaikoma nusikalstama.

Tam, kad būtų galima konstatuoti esant tarnybos pareigų neatlikimą pagal BK 229 str., nepakanka vien savo pareigų neatlikimo dėl neatsargumo ar jų netinkamo atlikimo. Reikia, kad dėl padarytos veikos valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patirtų didelę žalą. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo padaryta didelė žala. I. R. skunde nurodoma 10 000 Lt suma nelaikytina žala, atsiradusia dėl antstolės P. K. netinkamai atliktų tarnybinių pareigų. Kaip teisingai nurodė prokurorė 2012 04 18 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, šios piniginės lėšos buvo priteistos iš I. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai už nepagrįstai gautą patalpų nuomos mokestį kartu su palūkanomis, nes teismas nustatė, kad I. R. neįvykdė pareigos perduoti tinkamos būklės naudoti patalpas pagal paskirtį. Be to, teismas, priteisdamas minėtą sumą iš I. R., rėmėsi ne vien tik 2006 03 14 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, dėl kurio, anot pareiškėjo, ir atsirado 10 000 Lt žala. Aplinkybės, konstatuotos faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, buvo patvirtintos ir kita bylos medžiaga: rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais ir kt., todėl darytina išvada, kad teismo sprendimą dėl minėtos 10 000 Lt sumos priteisimo nulėmė ne tik vienas antstolės protokolas, bet byloje esančių duomenų visuma.

Taigi byloje surinktų duomenų analizė neleidžia daryti išvados, jog antstolė P. K. I. R. skunde nurodomais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 229 str., todėl pareiškėjo prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio nusikaltimo atmetamas.

Nepagrįsti ir pareiškėjo prašymai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. ir 235 str., ištyrimo. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai pažymima skundžiamoje nutartyje, ikiteisminiame tyrime Nr. 14-1-00465-08 buvo patikrinta informacija ne tik dėl galimai suklastoto antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, bet ir dėl galimo antstolės piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bei melagingų antstolės bei liudytojų parodymų. Šis ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai, ne vieną kartą patikrinant ir vertinant pareiškėjo nurodomas aplinkybes: tyrimas kelis kartus nutrauktas, vėl atnaujintas, vėl nutrauktas, kol galiausiai ikiteisminio tyrimo nutraukimą patvirtino aukštesnysis prokuroras 2011 05 09 d. nutarimu, o ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi ir apeliacinės instancijos teismas nutartimi atmetė skundus dėl tokio nutarimo panaikinimo. Procesiniuose dokumentuose aiškiai konstatuota, kad nebuvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., 228 str. 1 d. ir 235 str. 1 d. Esant tokiai situacijai, kai visi pareiškėjo keliami klausimai yra ištirti kitame ikiteisminiame tyrime, dėl to priimtas procesinis sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs, darytina pagrįsta išvada, kad nėra teisinio pagrindo antrą kartą priimti procesinį sprendimą dėl to paties fakto, juolab, kad pareiškėjas savo skunde apygardos teismui nenurodo jokių naujų aplinkybių, patvirtinančių minėtų asmenų nusikalstamus veiksmus.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo skundas nebuvo išnagrinėtas tinkamai, kad prokurorė, atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą, pažeidė BPK nustatytą tvarką, rėmėsi tik procesiniais sprendimais, priimtais kitame ikiteisminiame tyrime, pati jokių veiksmų nesiėmė, vilkino skundo nagrinėjimą, tačiau byloje šias aplinkybes pagrindžiančių objektyvių duomenų nėra. Tokie skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio. BPK 168 str. pagrindu ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras turi teisę gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui atlikti papildomus proceso veiksmus: atlikti apklausas, gauti iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų reikalaujamus duomenis ar dokumentus ir kita. Tačiau nurodytas straipsnis neįpareigoja minėtų pareigūnų atlikti visus įmanomus procesinius veiksmus tais atvejais, kai iš gauto skundo, pareiškimo, pranešimo ar kitų prie jų surinktų dokumentų yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių bei skunde aukštesniajam teismui nurodytų argumentų analizė leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas nepagrįstai siekia vėl inicijuoti ikiteisminį tyrimą, patraukti skunde nurodytus asmenis baudžiamojon atsakomybėn.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skundą dėl antstolės P. K. ir kitų asmenų galimai nusikalstamų veiksmų padarymo nebuvo jokio procesinio pagrindo, nes sprendžiant iš tiriant skundą nustatytų aplinkybių, nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kas ir buvo pagrįstai konstatuota skundžiamuose procesiniuose dokumentuose.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo I. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 05 31 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.