Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų A. K. ir R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1154-920/2017, kuria leista antstolei baigti pradėtas vykdymo procedūras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja antstolė R. G. kreipėsi į teismą, prašydama leisti baigti pradėtus vykdymo veiksmus: pasirašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą ir gautas lėšas, atskaičius vykdymo išlaidas, pervesti hipotekos kreditoriui.

Pareiškėja nurodė, kad vykdo Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. TPV-567/2013 dėl skolos išieškojimo iš S. K. išieškotojos bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos (toliau – ir BKB KU) „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai, priverstinai parduodant A. K. ir R. K. nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). 2016-10-13–2016-11-14 vyko minėto nekilnojamojo turto pirmosios varžytynės, butas buvo parduotas už 36 000 Eur. 2016-11-15 buvo pervestas varžytynių dalyvio mokestis, o 2016-11-16 pervesta visa likusi suma už varžytynėse nupirktą turtą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 724 straipsnio 1 dalimi, antstolis per tris darbo dienas po visos turto kainos sumokėjimo, bet ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo varžytynių pabaigos, surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos turto pardavimo iš varžytynių aktą. Varžytynių akto pasirašymo terminas sueina 2016-12-06. 2016-12-01 buvo gauta Kauno apylinkės teismo 2016-12-01 nutartis Nr. 2FB-26864-920/2016, kuria nutarta priimti pareiškėjų A. K. ir R. K. pareiškimą dėl bylos fiziniam asmeniui iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, kad varžytynių dalyvio mokestis buvo sumokėtas iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, antstolei leistina baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras (4 b. l.).

Atsiliepime į prašymą suinteresuoti asmenys A. K. ir R. K. su prašymu nesutiko, nurodė, kad pareiškimas dėl bankroto bylos pareiškėjams iškėlimo Kauno apylinkės teismui buvo pateiktas dar iki varžytynių pradžios. Bankroto proceso metu buto pardavimas bus daug naudingesnis, kadangi butas bus parduotas daug didesne kaina. Taigi, daug tikslingiau yra pareiškėjų buto pardavimo procedūrą, įskaitant turto pradinę pardavimo kainą, nustatyti būtent kreditorių susirinkimui. Atskaičius vykdymo išlaidas, hipotekos kreditoriui antstolė perves daug mažesnę sumą (18–20 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjos antstolės R. G. prašymą tenkino, leido antstolei R. G. baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, t. y. leido antstolei R. G. su pirkėju J. F. sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą, o gautą sumą paskirstyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (25–27 b. l.).

Teismas nurodė, kad vykdant išieškojimo veiksmus 2016-10-13 buvo paskelbtos pirmosios varžytynės, kurios pasibaigė 2016-11-14, 11:22:16. A. K. ir R. K. į Kauno apylinkės teismą kreipėsi 2016-10-14, tačiau A. K. ir R. K. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas 2016-12-01, tai yra po to, kai pirmosios varžytynės paskelbtos įvykusiomis.

Teismas sprendė, jog nėra pagrindo varžytynes organizuoti iš naujo bankroto procese, kadangi tokiu būdu būtų pažeistos hipotekos kreditoriaus teisės vilkinant galimybę kreditoriui atgauti lėšas. Be to, pagal FABĮ nuostatas, turtas pradedamas pardavinėti tik po plano patvirtinimo (FABĮ 27 straipsnio 1 dalis). Taigi, akivaizdu, kad neleidus užbaigti vykdymo veiksmų, turto realizavimas nusikeltų nepagrįstai ilgam laikotarpiui. Be to, pakartotinai bandant realizuoti skolininkams priklausantį turtą, už šiuos veiksmus turėtų būti mokamas atlyginimas bankroto administratoriui, kas sąlygotų ir tai, kad už iš parduoto turto atskaičius atlyginimą administratoriui, hipotekos kreditoriaus reikalavimo tenkinimui tektų mažesnė lėšų, gautų už parduotą turtą, dalis, t. y. jo kreditorinis reikalavimas liktų nepatenkintas didesne dalimi. Tokia situacija turėtų neigiamos įtakos ne tik hipotekos kreditoriaus, tačiau ir pačių skolininkų interesams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys A. K. ir R. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (33–35 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Vien tai, jog varžytynės įvyko ir, kaip teigia teismas, nėra pagrindo varžytynes organizuoti iš naujo, nėra lemiantis faktorius leisti antstolei užbaigti vykdymo veiksmus. Šiuo atveju teismas turėjo atsižvelgti ne tik į hipotekos kreditoriaus, bet ir į pareiškėjų, siekiančių bankrutuoti asmenų, interesus. Bankroto procese turtą pardavinėja bankroto administratorius, kuris yra savo srities profesionalas, jam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikacijos reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to administratorius, atstovaudamas kreditorių ir fizinio asmens interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui - fiziniam asmeniui.

7.2. Bankroto procese turto kaina yra nustatoma kreditorių susirinkime, nėra atliekami privalomi kainos mažinimai, kaip tai vyksta antstolių vykdomose varžytynėse, o tai leidžia turtą parduoti už ženkliai didesnę kainą, o iš gautos sumos didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus. Taigi, pareiškėjų buto pardavimas būtų daug naudingesnis jau bankroto procese.

7.3. Iš turto pardavimo kainos administravimo lėšas atskaičiuotų ne tik bankroto administratorius, tačiau vykdymo išlaidas atsiskaičiuos ir antstolė R. G., dėl ko teismo motyvas dėl neva pažeidžiamų hipotekos kreditoriaus teisių yra nepagrįstas, kadangi iš gautos už butą sumos (36 000 Eur) dalis bus atskaičiuota antstolei R. G..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalis, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria teismas leido antstoliui pabaigti vykdymo veiksmų procedūras, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

11. Fiziniam asmeniui iškėlus bankroto bylą, jo turtas realizuojamas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 27 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. turtą parduoda bankroto administratorius, pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas, nekilnojamasis turtas parduodamas varžytynėse. FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta turto realizavimo bendrosios tvarkos išimtis, jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą. Teismas turi spręsti dėl leidimo baigti varžytynes atsižvelgdamas į FABĮ tikslą, nurodytą FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje, t. y. įvertinti, kuris sprendimas: užbaigti pradėtą turto realizavimą ar nutraukti pradėtas vykdymo procedūras ir turtą realizuoti bankroto įstatyme nustatyta tvarka, labiau atitinka tiek skolininko, tiek kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-469/2016). Nagrinėjamu atveju varžytynes laimėjęs pirkėjas sumokėjo visą turto kainą iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo. Tai sudaro pagrindą leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas.

12. Atskirajame skunde apeliantai nurodo, jog bankroto proceso metu turtas bus parduotas daug didesne kaina, jos nemažinant, kaip tai daroma antstolių vykdomose varžytynėse. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantai deklaratyviai teigia, jog bankroto proceso metu turtas būtų parduotas už didesnę kainą. Minėtiems teiginiams dėl turto pardavimo už didesnę kainą pagrįsti nepateikta jokių įrodymų. Nagrinėjamu atveju apeliantai net nenurodo, už kokią sumą ar kiek brangiau turtas galėtų būti parduotas varžytynes organizuojant bankroto proceso metu. Antstolės R. G. 2016-08-02 Patvarkymo Dėl ekspertizės skyrimo pagrindu buvo atlikta apeliantų nekilnojamojo turto - buto - ekspertizė, nustačiusi, kad apeliantams priklausančio buto vertė sudaro 40 600 Eur (59, 77 v. b. l.). Antstolė R. G., vykdydama pareiškėjų turto varžytynes, vadovavosi šia turto verte. Pareiškėjai, nors ir pareiškė prieštaravimus dėl turto įkainojimo, tačiau į teismą dėl turto vertės nuginčijimo nesikreipė.

13. Pažymėtina, kad tiek priverstinio vykdymo proceso metu, tiek fizinio asmens bankroto proceso metu įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, jog turto pardavimas bankroto procese būtų objektyvesnis ir efektyvesnis bei lemtų, kad turtas būtų parduotas už didesnę kainą.

14. Pagal FABĮ nuostatas, turtas pradedamas pardavinėti tik po plano patvirtinimo (FABĮ 27 straipsnio 1 dalis). Taigi, akivaizdu, kad neleidus užbaigti jau pradėtų ir beveik užbaigtų vykdymo veiksmų, turto realizavimas nusikeltų nepagrįstai ilgam laikotarpiui. Be to, pakartotinai bandant realizuoti apeliantams priklausantį turtą, už šiuos veiksmus turėtų būti mokamas atlyginimas bankroto administratoriui, kas sąlygotų ir tai, kad iš parduoto turto kainos atskaičius atlyginimą administratoriui, hipotekos kreditoriaus reikalavimo tenkinimui tektų mažiau lėšų, t.y. kreditorinis reikalavimas liktų nepatenkintas didesne dalimi. Tokia situacija turėtų neigiamos įtakos ne tik hipotekos kreditoriaus, tačiau ir paties skolininko interesams, kadangi skolininką slėgtų didesnė skolų našta kreditoriams.

15. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje apeliantams priklausantis turtas – butas, varžytynėse parduotas 2016 m. lapkričio 14 d., varžytynių dalyvio mokestis į antstolės depozitinę sąskaitą pervestas 2016 m. lapkričio 15 d., o 2016 m. lapkričio 16 d. pervesta visa likusi suma už varžytynėse nupirktą turtą, pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teisme priimtas 2016 m. gruodžio 1 d., bankroto byla apeliantams iki šiol nėra iškelta, spręstina, kad antstolė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl leidimo baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, o teismas tokį antstolės prašymą tenkino.

16. Iš atskirojo skundo argumentų spręstina, kad jis yra teikiamas ne tikslu apginti galimai pažeistas apeliantų teises, tačiau turint tikslą kuo ilgiau vilkinti įkeisto nekilnojamojo turto realizavimo procedūras. Toks apeliantų interesas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais ir negali būti pripažįstamas teisėtu įstatymų saugomu interesu, kuris gali/turi būti ginamas teisme.

17. Atsižvelgiant į išdėstytą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, leisdamas užbaigti pradėtas vykdymo procedūras, tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo normas, teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantai nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.