Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-24 · Administracinė byla Nr. I-2106-362/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-24
Bylos Nr.
I-2106-362/2016
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-000852-2016-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arvydas Martinavičius
Pareiškėjas
M. G.
Atsakovas
Šiaulių apskrities priešgaisrinės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2106-362/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-000852-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 24 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,dalyvaujant pareiškėjui M. G.,nedalyvaujant atsakovo Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Šiaulių apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl žalos atlyginimo už neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. G. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos patirtą žalą, padarytą neišmokėjus piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis, iš viso žala 425,57 Eur.

Pareiškėjas M. G. skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje dirba Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko pavaduotoju, ir nuo 2008 m. sausio 01 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d d. jam nebuvo išduotos priklausančios tarnybinės uniformos ir jos dalys, nors tai turėjo būti padaryta, ir pagal įstatymą tai buvo privaloma padaryti nemokamai, atsakovas tinkamai nevykdė savo pareigos aprūpinti jį tarnybine uniforma ar jos dalimis. Nevykdant atsakovui pareigos, toliau dėvėjo turėtą uniformą ir jos dalis, kol jos ėmė plyšti ir irti, reikėjo pirkti tarnybinės uniformos dalis už savo pinigus, dėl to patyrė materialinę žalą, nors tai įrodančių dokumentų nekaupė. Neįvykdžius atsakovui pareigos aprūpinti jį tarnybinės uniformos dalimis tarnybos Šiaulių apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje metu, atsakovui kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Kadangi pareiškėjas, turėdamas teisėtą lūkestį gauti visas tarnybinės uniformos dalis, kurioms yra pasibaigęs dėvėjimo terminas, jų negavo, mano, jog užtenka šio fakto konstatavimo, o žalą prašo priteisti 30 procentų atitinkamų tarnybinės uniformos dalių ekonominės vertės dydžio, iš viso 425,57 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba atsiliepime nurodo, kad, atsižvelgdamas į susidariusią teismų praktiką, su skundu sutinka. Nurodo, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta sudaryti taikos sutartį, bet pareiškėjas su tuo nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo M. G. skundas tenkintinas.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Byloje kilęs ginčas dėl Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnų teisės gauti naują tarnybinę uniformą ar jos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos atskirų dalių dėvėjimo terminui, o laiku šių dalių negavus, kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys patvirtina ir atsakovas neginčija to fakto, kad pareiškėjui nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus nustatytam pareiškėjos turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo ir dėl žalos dydžio bei jo atlyginimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) bei kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu. Statuto 46 str. 1 d. , 2 d. numatyta, kad pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma, o pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai..

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius 2005-12-21 įsakymu Nr. 1-397 patvirtino „Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisykles“ (toliau – Taisyklės), kurių 3 p., 6p., 15 p. punkte reglamentuojama uniformų išdavimo normos, dėvėjimo tvarka ir terminai, iš kurių darytina išvada, kad, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, atsakovui tenka pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas įstatymo nuostatas, reglamentuojančias pareigūnų aprūpinimą uniformomis, ne kartą yra pažymėjęs, kad šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos. Remiantis žalos, padarytos neteisėtu administracijos neveikimu, atlyginimo institutu, galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku gali būti kompensuojami nustačius neigiamas tokio neveikimo pasekmes, t. y., ar pareiškėjas tarnyboje turėjo dėvėti savo rūbus, ar turėjo naudotis papildomomis valymo paslaugomis, ar patyrė kitokių nuostolių (2014-04-10 LVAT išplėstinės kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

Statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangą, kurią jis dėvi tarnybos metu; iš kitos pusės, tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nėra toleruojamas, o jos naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, nėra leidžiama. Taigi tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Numatytas daugiau nei vieno atskiros uniformos dalies egzemplioriaus išdavimas. Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą

Iš pareiškėjo M. G. skundo reikalavimų matyti, kad jis prašo priteisti iš atsakovo Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos jam padarytą žalą, sudarančią 30 procentų atitinkamos uniformos dalies vertės. Byloje neginčijama, kad pareiškėjas tinkamai nebuvo aprūpintas tarnybine uniforma dėl atsakovo kaltės, kuris neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymą.

Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog imperatyvu įstaigai nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos(2014-04-10 LVAT išplėstinės kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

Įvertinus atsakovo Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos neteisėtus veiksmus, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjui neišdavimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, laikotarpį, kurio metu pareiškėjai nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos, tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą ar atsisakė jam išduodamų tarnybinės uniformos dalių, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas neabejotinai patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydamas aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo vietoj jai neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisydama tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog pareiškėjas prašo priteisti žalą, kurią sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Pareiškėjas M. G. patirtos žalos dydžio nepagrindžia objektyviais įrodymais, bet apskaičiuoja kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismo nuomone, prašomas pareiškėjo priteisti žalos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2014-04-10 LVAT išplėstinės kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

Tokiu būdu, atsakovui nevykdant prievolės aprūpinti pareiškėjo M. G. tarnybine uniforma, atsirado pagrindas žalai atlyginti, t. y. kompensuoti patirtus materialinius nuostolius.

Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti .Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pareiškėjas, negaudamas įstatymu garantuotos tarnybinės uniformos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, patyrė nuostolius, kurių dydis pagrįstas atsakovo pateiktais dokumentais. Pareiškėjui iš atsakovo Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos priteistina neišmokėta piniginė kompensacija už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis, pagal atsakovo pateiktą informaciją dėl pareiškėjui neišduotų tarnybinės uniformos dalių, laikotarpio, bei jų vertės, iš viso priteistina 425,57 Eur

Savo atsiliepime, pateiktame teismui 2016 m. balandžio 19 d., atsakovas Šiaulių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba prašo atidėti sprendimo vykdymą, nurodė, jog jog šiais biudžetiniais metais nėra numatyta asignavimų teismo sprendimų įvykdymui, tad neturi lėšų pareiškėjo žalai atlyginti, su kitais pareigūnais yra sudarytos taikos sutartys dėl žalos atlyginimo dalimis. Pareiškėjas M. G. teismo posėdžio metu su šiuo prašymu nesutiko, nurodė, kad atsakovas gali rasti ir papildomų piniginių lėšų, ne tik laukti papildomo finansavimo, be to, suma nėra didelė.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 str. 4 d. nustatyta, kad neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų išieškojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir LR CPK) nustatyta tvarka. LR CPK 284 str. reglamentuoja sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėję kad LR CPK 284 str. numatyta teismo teisė atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą vertintina kaip teismo teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent – užtikrinti socialinį teisingumą.

Tiek Lietuvos vyriausias administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodę, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendros sprendimo vykdymo tvarkos, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-917/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001).Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903, 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113 ).

Teismui yra pateiktas prašymas atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams. Kaip jau nurodyta, atsakovas Šiaulių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba nurodo, kad neturi finansinių galimybių atlyginti žalą pareiškėjui, su kitais pareigūnais sudaryta taikos sutartis, išdėstant žalos atlyginimą, be to, Šiaulių apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdyba yra biudžetinė įstaiga, šių metų biudžete nėra numatyta papildomų lėšų nei žalos atlyginimui už neišduotas uniformos dalis. Nors teismo prašoma priteista suma nėra didelė, iš viso 425,57 Eur, tačiau neginčijama, jog atsakovas turi atlyginti žalą ir kitiems pareigūnams, sudariusiems taikos sutartis. Įvertinus tai, bei pripažįstant, jog Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos biudžetas yra formuojamas, skiriant asignavimų kitiems biudžetiniams metams, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei bylos ir jos sprendimo įvykdymo ekonomiškumo principais, atsakovo Šiaulių apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdyba prašymas iš dalies tenkintinas, atidedant sprendimo vykdymą iki sekančių metų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir LR ABTĮ 101str. 1d. 3 p., 102 str. 3 d., 85–87 str., 88str. 5 p., teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. G. skundą patenkinti.

Priteisti iš atsakovo Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareiškėjui M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą žalą, iš viso 425,57 Eur (keturi šimtai dvidešimt penki Eur 57 ct).

Sprendimo, kuriuo pareiškėjui M. G. dėl už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis priteista patirta žala, iš viso 425,57 Eur, vykdymą atidėti iki 2017 metų sausio mėn. Kitą atsakovo Šiaulių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybos prašymo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas Arvydas Martinavičius