Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant prokurorei Redai Berčiūnienei, nukentėjusiosioms L. P.-M., M. M., kaltinamajam J. M., jo gynėjui advokatui A. M., vertėjai D. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M, a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos ir Lenkijos Respublikų pilietis, lenkas, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2015 m. liepos 10 d., apie 17.36 val., krašto kelio Lazdijai–Akmeniai 3,4 km, Lazdijų r. Lazdijų sen. Dyviliškių k. ribose, vairuodamas jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas nuo Akmenių k. Lazdijų m. kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimus, t.y. nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su Akmenių k. kryptimi važiuojančiu automobiliu „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. L., ir įvykus eismo įvykiui, automobiliu „Subaru Forester“ važiavusiems vairuotojui M. L. ir keleivei R. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes M. L. dėl kairės pusės X šonkaulio lūžimo, o R. S. dėl kairio stipinkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, keleivei L. L. dėl veido ir krūtinės kairės pusės sumušimo, automobiliu „Toyota Corolla“ važiavusioms keleivėms M. M. dėl odos nubrozdinimo dešiniame skruoste, poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, veido srities žaizdelės, galvos sumušimo ir L. P.-M. dėl lengvos formos galvos smegenų trauminės ligos, daugybinių pjautinių veido žaizdelių sveikata sutrikdyta nežymiai.

Kaltinamasis J. M. kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad 2015 m. liepos 10 d. su savo šeima, t.y. žmona L. (L.) ir dukrele M. (M.) važiavo jiems priklausančiu automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Varšuvos, į Butrimonis (Šalčininkų r.), Lietuvos-Lenkijos Respublikos valstybės sieną kirto ties Akmenių k. Važiavo leistinu greičiu, maždaug 80-90 km/h. Kirtus sieną ir pravažiavus apie 3-4 kilometrus, matyt, užsnūdo, prarado budrumą, atsipeikėjo, kai jį vardu pašaukė žmona, pamatė, kad yra ne savo eismo juostoje, automobilį pradėjo mėtyti po kelią, keletą kartų atsidūrė priešingoje eismo juostoje, paties susidūrimo neatsimena, atsipeikėjo tik po susidūrimo. Jo automobilis buvo priešingos eismo juostos pusėje, nuvažiavęs nuo kelio ir šalikelės ribų, kito automobilio buvimo vietos gerai neatsimena. Skambino pagalbos telefonu 112, tačiau jį sujungė su Lenkija. Pagalbą iškvietė kažkas iš „Subaru Forester“, matė, kad ten yra sužalotų žmonių.

Nukentėjęs M. L. patvirtino, kad 2015 m. liepos 10 d. su žmona L. L. ir jos drauge R. S. bei jos vyru S. S. automobiliu „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko į Lenkiją. Automobilį vairavo jis, važiavo apie 60 km/h greičiu. Pamatė, kad priešingoje eismo juostoje, kuria automobiliai judėjo link Vilniaus pusės, važiavęs šviesios spalvos automobilis, likus maždaug 200 m iki jo automobilio, pradėjo keistai vinguriuoti, tris kartus įvažiavo į priešingą juostą, todėl jis pristabdė savo vairuojamą automobilį, tačiau automobiliams beveik susilyginus, minėtas automobilis staigiai metėsi į jų pusę ir šonu trenkėsi į jo automobilio priekį. Nuo smūgio automobiliai pasisuko 90 laipsnių kampu. Atsitrenkusi mašina, „Toyota Corolla“ , atsidūrė jų eismo pusės šalikelėje. Po eismo įvykio klausė pas vairuotoją, kas atsitiko, šis paaiškino, kad prisimena tik tai, kad paskutiniu momentu iki susidūrimo žmona jam surėkė, kad jis išvažiavo į priešingą juostą ir jis staigiai pasuko, bet suklydo ir pasuko ne į tą pusę. Dėl eismo įvykio jam lūžo X šonkaulis, dėl to jautė skausmą, buvo nedarbingas, buvo sugadinta maloni kelionė, nes vyko į vestuves, todėl prašė priteisti 5 000 Eur neturtinei ir 405,74 Eur turtinei žalai atlyginti. Draudimo kompanija atlygino 1 000 Eur neturtinės žalos ir visą turtinę žalą. Dėl neatlygintos dalies civilinio ieškinio nuomonės neišreiškė (b. l. 19, 20, 58).

Nukentėjusioji R. S. parodė, kad 2015 m. liepos 10 d. su vyru S. S. bei su šeimos draugais L. L. ir M. L. jų automobiliu „Subaru Forester“ vyko į Lenkiją. M. vairavo, šalia jo sėdėjo S. S., o ji su L. sėdėjo gale, pati už vairuotojo. Net nekreipė dėmesio į kelią, į važiavimą, nes šnekučiavosi su L. Apie 17.30 val. priekyje sėdėję vyrai staiga suriko, pasijuto trenksmas į mašiną, mašiną pasuko į kelkraštį. Nuo smūgio ji trenkėsi daugiau kaire puse į priekinę sėdynę, iš karto pradėjo skaudėti veidą ir kairę ranką. Kita mašina buvo pavažiavusi į šalikelę jų eismo juostoje, buvo užspaustos keleivės, girdėjosi mergaitės riksmas. Vairuotojas buvo išlipęs, stovėjo. Atvyko gelbėtojai, ištraukė prispaustas keleives. Paskui atvažiavo greitosios pagalbos automobiliai, keleivius išvežė į ligoninę. Jai nustatė, kad skilęs kairys riešas, vėliau paaiškėjo, kad ir nykštys. Gydėsi ambulatoriškai įtvare apie mėnesį laiko. Dėl patirtos neturtinės žalos reiškė 5 000 Eur civilinį ieškinį, 1 000 Eur atlygino draudimo kompanija, dėl likusios dalies civilinio ieškinio nuomonės neišreiškė (t. 1, b. l. 43, 44, 58, 59).

Nukentėjusioji L. L. patvirtino, kad 2015 m. liepos 10 d. su vyru M. L. jų automobiliu „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su šeimos draugais R. S. ir S. S. vyko į Lenkiją. Vyras vairavo, šalia jo sėdėjo S. S., o ji su R. sėdėjo gale, šnekučiavosi. Apie 17.30 val. jai akyse sušmėžavo į jų automobilio pusę iš priešingos eismo juostos staigiai metęsis šviesios spalvos automobilis, važiavęs link Vilniaus pusės. Minėtas automobilis šonu trenkėsi į jų automobilio priekį, jį pasuko 90 laipsnių ir pats dar nuvažiavo į šalikelę. Nuo smūgio ji trenkėsi į priekinės sėdynės atlošą, susimušė veidą, burną, dantis. Atsimena, kad tame kitame automobilyje buvo prispaustos keleivės, jį karpė atvažiavę gelbėtojai, kad atlaisvintų. Vairuotojas išlipo pats, vaikščiojo. Paklausus, kas jam atsitiko, lenkų kalba aiškino, kad prarado koncentraciją, momentą buvo „atsijungęs“. Jai ilgai skaudėjo visą kūno korpusą, veidą, galvą, bet lūžimų nebuvo fiksuota, palaipsniui užgijo, pareiškė 3 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, 500 Eur atlygino draudimo kompanija, dėl likusios dalies ieškinio pozicijos neišreiškė (t. 1, b. l. 51, 52, 59).

Nukentėjusioji L. P.-M. parodė, kad atsimena, kad išvakarėse 2015 m. liepos 10 d. su šeima (vyras J. M. ir dukrelė M. M.) ruošėsi važiuoti jų automobiliu „Toyota Corolla“ iš Varšuvos į Lietuvą, į Šalčininkų r. Važiuojant vairavo vyras. Tačiau po eismo įvykio jos atmintis dingo maždaug trims savaitėms: nei pačios kelionės, nei avarijos, nei pakliuvimo į ligonines, gydymosi pradžios visiškai neatsimena. Atmintį atgavo namuose po trijų savaičių. Veide buvo keletas siūlių nuo padarytų stiklo šukėmis įpjovimų. Kaip suprato, jai buvo sutrenkta galva. Vyras pasakojo, kad tik pravažiavus sieną, įvyko avarija, nes jis prisnūdo ir išvažiavo į priešingą eismo juostą, susidūrė su kitu automobiliu; pasakojo, kad ji patyrė sužalojimus: sutrenkta galva, veide buvo įpjovimai, ją vežė į ligoninę, paskui gydėsi Lenkijoje, bet sakė, kad ji buvo su sąmone, judėjo, atliko sąmoningus veiksmus, tai reiškia, kad sutriko tik jos atmintis. Dukrelei rimtesnių sužalojimų nebuvo, lengvas smegenų sutrenkimas, bet ji jau sveika. Kalbėjosi su dukrele, bet ji nieko apie avariją neatsiminė ir pasekmių neliko. Vyrui jokių pretenzijų neturi, nes mano, kad nelaimė įvyko dėl neatsargumo, dėl dukreles taip pat jokių pretenzijų neturi, ieškinio nereiškia (t. 1, b. l. 63, 64).

Liudytojas S. S. patvirtino, kad 2015 m. liepos 10 d., apie 17.30 val. jis važiavo kartu su M. L., jo žmona L. L. ir savo žmona R. S.. M. vairavo savo automobilį „Subaru Forester“. Važiavo nuo Lazdijų į Varšuvą. Bevažiuojant kelyje, priešais juos pamatė baltos spalvos automobilį „Toyota“. Minėtas automobilis mėtėsi į vieną pusę, į kitą pusę, po to jis išsitiesino ir privažiavęs juos, staigiai suko į kairę, atsitrenkdamas į jų automobilį. Įvyko susidūrimas. Tame automobilyje važiavo vyras, kuris vairavo, mergytė, buvusi priekinėje keleivio sėdynėje, kėdutėje. Gale, dešinėje pusėje sėdėjo moteris. Mergaitė kėdutėje buvo prisegta. Gale sėdėjusi moteris taip pat buvo prisisegusi saugos diržą. Po autoįvykio jos abi buvo prispaustos. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo Lenkijos pilietis (t. 1, b. l. 59-60).

Specialisto išvadomis konstatuota, kad: M. L. nustatyta krūtinės ląstos kairės pusės X šonkaulio lūžimas, krūtinės ląstos sumušimas, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės X šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 102, 103); R. S. nustatytas kairio stipinkaulio lūžimas, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio stipinkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 115); L. L. nustatytas veido ir krūtinės kairės pusės sumušimas, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 118); L. P.-M. nustatyta lengvos formos galvos smegenų trauminė liga, daugybinės pjautinės veido žaizdelės, sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 109, 110); M. M. nustatytas odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, poodinė kraujosruva kairiame skruoste, veido srities žaizdelės, galvos sumušimas, sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 112).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta Lazdijų r. Dyviliškių k., kelyje Lazdijai - Akmeniai; po eismo įvykio automobiliai rasti kairiojoje kelio pusėje (link Lazdijų), fiksuotos automobilio slydimo žymės iš dešiniosios juostos į kairiąją (žiūrint Lazdijų kryptimi) (t. 1, b. l. 5-16).

Transporto apžiūros ir techninio stovio patikrinimo protokoluose užfiksuoti eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apgadinimai: automobilių „Subaru Forester“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintas variklio dangtis, priekiniai sparnai, priekiniai žibintai, posūkio rodikliai, radiatoriaus apdailos grotelės, priekinė panelė, priekinis bamperis, priekiniai lonžeronai (t. 1, b. l. 69, 70); „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai: stogas, statramstis tarp durų dešinės pusės, priekinio dešinio šono sparnas, priekinio dešinio šono durys, jų stiklas, dešinio šono išorinis galinio vaizdo veidrodėlis, užpakalinės dešinio šono durys ir jų stiklas, nusimontavusi užpakalinio kairio šono rato padanga (t. 1, b. l. 71, 72).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikalstamos veikos aplinkybių patvirtina aukščiau aptarti nukentėjusiųjų, liudytojo parodymai, kurie patvirtina eismo įvykio mechanizmą, specialisto išvados, kuriose konstatuoti M. L., R. S., nesunkus sveikatos sutrikdymas, o L. L., L. P.-M., M. M. - nežymūs sveikatos sutrikdymai, transporto priemonių apžiūros ir eismo įvykio protokolai, iš kurių matyti, kad automobilio ,,Subaru Forester“ sužalojimai lokalizuoti jo priekyje, o automobilio ,,Toyota Corolla“ – dešiniajame šone. Įvertinus šiuos įrodymus kaltinamojo duodamų parodymų kontekste pripažintina įrodytu, kad J. M., pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimus, t.y. nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su Akmenių k. kryptimi važiuojančiu automobiliu „Subaru Forester“, kurį vairavo M. L., ir įvykus eismo įvykiui, M. L., R. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o L. L., M. M., L. P.-M. sveikata sutrikdyta nežymiai. Įvertinus tai, pripažintina, kad pagrįstai J. M. veika kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

J. M. neteistas, padarė neatsargų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis kaltu visiškai prisipažino, gailisi padaręs nusikaltimą ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Gynėjo prašymas pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių, nes skambino telefonu 112, atmestinas kaip nepagrįstas. BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Laikoma, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (pavyzdžiui, kaltininkas suteikia pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiajam, perkelia nukentėjusįjį nuo kelio važiuojamosios dalies į saugesnę vietą ir pan.). Byloje nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui J. M. bandė skambinti pagalbos telefonu 112, tačiau jam nepavyko. Šie jo veiksmai negali būti vertinami kaip aktyvūs veiksmai bandant išvengti sunkesnių padarinių ir negali būti vertinami kaip jo atsakomybę lengvinanti BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, nes įvykus eismo įvykiui iškviesti greitąją medicinos pagalbą yra vairuotojo pareiga, nustatyta Kelių eismo taisyklių 219.4 punkte, todėl ji negali būti vertinama kaip pagalbos suteikimas nukentėjusiems asmenims aktyviais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2012). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šio teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad J. M. padaryta nusikalstama veika yra pavojinga, kelia grėsmę aplinkiniams, jos pasekmė – sutrikdyta asmenų sveikata, tačiau J. M. padaryta veika yra neatsargus nusikaltimas, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, darbdavio charakterizuojamas kaip puikus darbuotojas. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, J. M. skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, mažesnė nei jos vidurkis (BK 61 straipsnio 4 dalis), nes ji bus pakankama pasiekti bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo principą.

Gynėjas prašo kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 39 straipsnį. BK 39 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pripažintina, kad egzistuota BK 39 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytos aplinkybės, tačiau nustatyta tik viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl neesant bent vienos iš BK 39 straipsnyje nustatytų sąlygų, gynėjo prašymas negali būti pripažintas pagrįstu ir patenkintas.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis). Vilniaus teritorinė ligonių kasa prašo priteisti 268,78 Eur gydymo išlaidų (t. 1, b. l. 131, 132). Jos pagrįstos gydymo paslaugų išrašais (t. 1, b. l. 133-136), ši žala susidarė dėl kaltų J. M. veiksmų, todėl ieškinys tenkintinas ir 268,78 Eur priteistini iš civilinio atsakovo, kuris buvo apdraudęs kaltinamojo privalomąją civilinę atsakomybę, UADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“.

Civiliniai ieškovai R. S. byloje pareiškė 5 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, M. L. – 5 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei ir 405,74 Eur žalą turtinei žalai atlyginti, L. L. pareiškė 3 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Iš civilinių ieškovų prašyme nurodytų aplinkybių ir civilinio atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad civilinis atsakovas M. L. atlygino 1 000 Eur neturtinės ir 405,74 Eur turtinės žalos, L. L. atlygino 500 Eur neturtinės žalos (pagal civilinio atsakovo įrodymus – 250 Eur), o R. S. atlygino 1 000 Eur neturtinės žalos. Civiliniai ieškovai į teismo posėdį neatvyko, išreikšdami prašymą nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, nuo likusios dalies civilinio ieškinio neatsisakė, reikalavimo priteisti likusią neatlygintą dalį, nepareiškė. Įvertinus tai, procesas dėl civilinių ieškinių dalyje, kurioje jie atlyginti nutrauktinas, o civiliniai ieškiniai likusioje dalyje paliktini nenagrinėtais (BPK 252 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Byloje pateikta pažyma dėl 81,06 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą J. M. (t. 2, b. l. 60). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį mažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, kad kaltinamasis dirba vienas, jo sutuoktinė dėl sveikatos būklės nedirba, jis išlaiko mažametę šalių dukrą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl jo sunkios turtinės padėties iš jo nepriteistinos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teisėja

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 57 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) (2 146,62 Eur) dydžio bauda.

Taikyti J. M. BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 38 MGL (1 431,08Eur) dydžio baudą.

Baudą nustatyti sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsitei­sė­ji­mo die­nos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš UADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“, į. k. 304080146, 268,78 Eur (du šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 78 centus) gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai (sumokant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita LT 217300010002484333).

Civilinį procesą dėl civilinių ieškovų - R. S. ieškinio dalyje dėl 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimo, M. L. ieškinio dalyje dėl 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos ir 405,74 Eur (keturių šimtų penkių eurų 74 centų) turtinės žalos atlyginimo, L. L. ieškinio dalyje dėl 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo, nutraukti, o likusioje dalyje civilinių ieškovų – R. S. ieškinį dalyje dėl 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, M. L. ieškinį dalyje dėl 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir L. L. ieškinį dėl 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finan­sų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 6801. Baudą galima sumokėti bet kuria­me ban­ke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Per­lo“ ter­minale. Jeigu bauda per nustatytą terminą nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priė­musio teismo išduotą vykdomąjį raštą arba remiantis pagal 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2005/214/TVR Dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms, išduotu liudijimu.