Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-01-04 · Civilinė byla Nr. 2S-306-265/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-09-26Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-01-04Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-04
Bylos Nr.
2S-306-265/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10507-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Pareiškėjas
UAB „Liva“
Suinteresuotas asmuo
notarei B

Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-306-265/2011

Teisėja Giedrė Seselskytė (Proceso Nr. 2-06-3-10507-2011-8)
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 128.1.; 122.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. sausio 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „Liva“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Liva“ skundą dėl notarės veiksmų suinteresuotiems asmenims notarei B. V., A. P. ir A. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro notarės B. V. veiksmų, prašydamas pripažinti notarės veiksmus atsisakyti išduoti pavedimo sutartį neteisėtais ir įpareigoti notarę patvirtinti bei išduoti naują pavedimo sutartį. Nurodė, kad notarė nepagrįstai atsisakė pratęsti 2009-04-17 jos pačios patvirtintą pavedimo sutartį Nr. BV8-2524, kuria įgaliotinis UAB „Liva“ direktorius J. S. buvo įgaliotas atlikti įgaliotojų A. P. ir A. P. pavedimus, ar išduoti naują pavedimo sutartį. Dėl to UAB „Liva“ negalėjo užbaigti įgaliotojų pavedimų. Pareiškėjas 2011-05-18 raštu kreipėsi į notarę dėl atsisakymo išduoti naują pavedimo sutartį. Notarės 2011-05-26 pranešimas išduotas 2011-06-26. UAB „Liva“ direktorių J. S., kuris šiuo metu yra vienintelis įmonės darbuotojas, 2011-06-30 ištiko infarktas, iki 2011-07-26 jis gydėsi stacionariose gydymo įstaigose, dėl to negalėjo laiku kreiptis į teismą dėl notarės veiksmų. Dėl to pareiškėjas prašo teismo atnaujinti terminą skundui dėl notarės veiksmų paduoti.

Atsiliepimas

Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2011-09-26 pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi neužtenka laiko susipažinti su notarės atsiliepimu ir pateikti motyvuotą atsikirtimą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-09-26 nutartimi pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo netenkino, atnaujino pareiškėjui praleistą terminą skundui dėl notarės veiksmų paduoti ir pareiškėjo skundo dėl notarės veiksmų netenkino.

Prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo teismas netenkino, kadangi byla 2011-08-19 nutartimi paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2011-09-26. Tai reiškia, kad dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja, o CPK nenumato galimybės rašytinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje dalyvaujantiems asmenims teikti atsikirtimus į kitų byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus atsiliepimus (CPK 153 str. 2 d., 443 str. 5 d.).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad J. S. yra vienintelis UAB „Liva“ darbuotojas, pripažino, kad įstatymo nustatytas terminas apskųsti notarės veiksmus praleistas dėl pakankamai svarbių priežasčių – J. S. ligos, todėl jį atnaujino (CPK 78 str. 1 d.).

Pareiškėjo skundo dėl notarės veiksmų teismas netenkino konstatavęs, kad notarė pagrįstai atsisakė tvirtinti pavedimo sutartį, kuria A. P. ir A. P. įgalioja UAB „Liva“ atstovauti jiems teisme, kadangi pagal šią sutartį įgaliotinis yra juridinis asmuo, kuris negali būti atstovu teisme. Be to, teismas iš byloje pateiktų įrodymų nustatė, kad į notarę kreipėsi tik UAB „Liva“ direktorius J. S., o nesant aiškiai išreikštos įgaliotojų valios sudaryti pavedimo sutartį su įgaliotiniu, pavedimo sutartis negali būti tvirtinama notarine tvarka.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-26 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Taip pat prašo priimti atskirąją nutartį dėl bylos perdavimo prokurorui. Nurodo, kad notarė B. V. suklaidino teismą, kad tretieji asmenys nesikreipė dėl pavedimo sutarties, nes A. ir A. P. ne mažiau trijų kartų buvo atvykę iš Šilutės į Klaipėdą dėl pavedimo sutarties sudarymo. Notarės kontoroje motyvuotai nebuvo atsakyta dėl kokios priežasties notarė atsisako sudaryti sutartį, tačiau patarta kreiptis į kitą kontorą. Apeliantas pažymi, kad notarei B. V. buvo pateikti visi reikalaujami dokumentai sudarant 2009-04-17 pavedimo sutartį Nr. BV8-2524, o po šios sutarties sudarymo jokie duomenys nepasikeitė. Teismas bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, todėl pareiškėjas negalėjo pateikti teismui galimų įrodymų. Apelianto teigimu, teismo išvada, kad pavedimo sutartis gali būti sudaryta tik su fizinius asmeniu yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Jo manymu, teismas buvo šališkas, bylą nagrinėjo formaliai, o teisėjos S. Seselskytės veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro notarė B. V. 2009-04-17 patvirtino pavedimo sutartį, kuria įgaliotojai A. P. ir A. P. pavedė įgaliotiniui UAB „Liva“ direktoriui J. S. vesti įgaliotojų vardu visas civilines, administracines, baudžiamąsias bylas visuose teismuose, antstolių kontorose bei atlikti kitus teisinius veiksmus. Pavedimo sutartis buvo sudaryta dvejų metų terminui. Pasibaigus šios pavedimo sutarties terminui, įgaliotinis kreipėsi į notarę dėl jos pratęsimo ar naujos pavedimo sutarties išdavimo, tačiau notarė atsisakė tai padaryti, motyvuodama tuo, kad 2009-04-17 sudaryta pavedimo sutartis tarp A. P., A. P. ir J. S., veikiančio kaip UAB „Liva“ direktorius, negali būti pratęsta, o nauja pavedimo sutartis gali būti patvirtintina ne kaip su juridinio asmens atstovu, bet kaip su fiziniu asmeniu (b. l. 4). Atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui notarė B. V. nurodė, kad suinteresuoti asmenys A. P. ir A. P. asmeniškai į notarę nesikreipė, savo valios ir pageidavimo sudaryti pavedimo sutartį su UAB „Liva“ direktoriumi J. S. neišreiškė (b. l. 13). Tuo tarpu apeliantas atskirajame skunde teigia, kad A. ir A. P. ne mažiau trijų kartų buvo atvykę į notarės kontorą dėl pavedimo sutarties sudarymo. Pažymėtina, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, kad A. ir A. P. patys asmeniškai kreipėsi į notarę dėl pavedimo sutarties pratęsimo ar naujos sutarties sudarymo, todėl pirmosios instancijos pagrįstai pripažino, kad nesant aiškiai išreikštos įgaliotojų valios sudaryti pavedimo sutartį su įgaliotiniu, pavedimo sutartis negali būti tvirtinama notarine tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje padarė teisingą išvadą, kad notarė pagrįstai atsisakė tvirtinti pavedimo sutartį, kuria A. P. ir A. P. įgalioja UAB „Liva“ atstovauti jiems teisme, kadangi pagal šią sutartį įgaliotinis yra juridinis asmuo. Teismas nurodė šios išvados motyvus pažymėdamas, kad nors CPK normose, reglamentuojančiose atstovavimą teisme, neatskleistas dalyvaujančio byloje asmens atstovo sąvokos turinys, tačiau iš CPK normų, reglamentuojančių atstovavimą teisme, darytina išvada, kad atstovu gali būti tik fizinis asmuo (asmenys), atitinkantis CPK nustatytus reikalavimus. Šios nuostatos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2011-03-29 civilinėje byloje 3K-3-142/2011. Pažymėtina, kad CPK 56 str. 1 d. yra išvardinti asmenys, kurie gali būti atstovais pagal pavedimą teisme, tarp kurių nėra nurodyta, kad atstovu gali būti privatus juridinis asmuo. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dėl notarės B. V. veiksmų.

Apeliantas nurodo, kad teismas bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, todėl jis negalėjo pateikti teismui galimų įrodymų. CPK 42 str. 1 d. yra išvardintos šalių teisės, tarp jų numatyta teisė teikti įrodymus. Taigi CPK neriboja galimybės šaliai teikti įrodymus rašytinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose, todėl minėtas apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo nenagrinėtini ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi teisėjo šališkumo klausimai sprendžiami įstatymo nustatyta specialia procesine tvarka (CPK 68 str., 69 str.). Taip pat netenkintinas apelianto prašymas priimti atskirąją nutartį dėl bylos perdavimo prokurorui, nes apeliantas gali tiesiogiai kreiptis į prokurorą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, jeigu tokie duomenys jam yra žinomi.

Remdamasis nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto atskirojo skundo motyvai nepatvirtina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-26 nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo, todėl ši nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas