Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ingai Rožėnienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-2288-356/2025 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui A. G. dėl nepilnamečių vaikų atskyrimo nuo tėvo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. S. šeimyna.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. S. šeimyna nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, atstovė paaiškino, kad atsakovas vaikams išlaikymo neteikia, atvykęs aplankyti nebuvo, SMS žinutes parašo labai retai. Vaikams atsiunčia ir atneša dovanėlių ar saldumynų, vaikus aplanko tik vaikų motina. Ji sutinka, kad vaikai būtų nuolatinai globojami G. S. šeimynoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo A. G., gim. (duomenys neskelbtini), vaikai. Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), leista paimti nepilnamečius vaikus E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. G., gim. (duomenys neskelbtini), iš jų motinos ir tėvo, atsakovo A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad dėl tėvo valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo priešingai vaiko interesams ir kitų teisės pažeidimų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio, atsakovas ne kartą (duomenys neskelbtini), jis piktnaudžiavo alkoholiu, šios problemos nesprendė, prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, rekomendacijų nesilaikė. Neblaivus būdavo agresyvus ir konfliktiškas. Šeimoje fiksuoti vaikų teisių pažeidimai (dėl to, kad atsakovas vartojo alkoholį) buvo nesmurtinio pobūdžio, duomenų, jog būtų smurtavęs (naudojęs fizinį ar psichologinį smurtą) prieš vaikus nebuvo, todėl nebuvo pakankamo pagrindo teigti, kad vaikams buvo kilusi reali grėsmė. Atsakovas nurodė, kad daugiau nei pusantro mėnesio alkoholio nevartoja ir tai jo sąmoningas apsisprendimas tiek siekiant išsaugoti šeimą ir vaikus, tiek ir dėl jam diagnozuotos (duomenys neskelbtini), o ankstesni fiksuoti jo neblaivumo atvejai nebuvo pakankami daryti priešingą išvadą. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad vien tai, kad atsakovas fiziškai nesmurtavo prieš savo vaikus (jų nemušė), nebuvo pagrindas pripažinti, jog jo veiksmai nebuvo smurtinio pobūdžio, nes yra tikimybė, kad vaikai yra matę savo tėvų konfliktus bei smurto prieš jų motiną veiksmus, kas akivaizdžiai neigiamai veikė ir vaikų psichiką, sukūrė nesaugumo jausmą, tokia aplinka, kurioje smurtaujama, akivaizdžiai kelia grėsmę ir pačių vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. Be to, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, vaikų nepriežiūra taip pat yra laikoma viena iš smurto prieš vaikus formų, tuo tarpu vaikų nepriežiūros atvejai buvo fiksuoti šeimoje ne kartą. Tai, kad tuo metu atsakovas, pagal jo paaiškinimus, alkoholio nebevartojo, nes gydėsi, bet būtent alkoholio nevartojimą nulėmė ne paties atsakovo laisvas, tam tikrų aplinkybių neįtakotas apsisprendimas, bet gydymasis stacionare nuo (duomenys neskelbtini), kai realių galimybių vartoti alkoholį nėra arba jos labai pasunkintos. Pats atsakovas nurodė aplinkybes apie ilgalaikį piktnaudžiavimą alkoholiu, atsisakymą gydytis, byloje buvo duomenys apie jo vengimą lankytis pas priklausomybės specialistą, anoniminių alkoholikų grupės susitikimuose. Teismas nustatė, kad iki pat atsakovo išvykimo gydytis (duomenys neskelbtini) fiksuotas dažnas alkoholio vartojimas, atsakovas nebuvo pateikęs jokių svarių duomenų, kad dėl turimos priklausomybės kreipėsi pagalbos į specialistus, kad noriai ir aktyviai sutiko priimti siūlomą pagalbą, kad ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas pašalinti rizikas, dėl kurių buvo nustatytas vaikų apsaugos poreikis. Priešingai, byloje buvę duomenys bei 2023-08-11 gauti įrodymai tai paneigė ir sustiprino teismo įsitikinimą, kad atsakovas nepripažįsta realios situacijos dėl turimos priklausomybės alkoholiui, dėl to vėliau kylančių konfliktų šeimoje, agresyvaus elgesio apraiškų, vaikų nepriežiūros, jis objektyviai nevertino situacijos rimtumo, tinkamai nepriėmė visos jam siūlomos pagalbos, dėl to negalėjo tinkamai pasirūpinti vaikų poreikiais, negalėjo užtikrinti vaikams saugios aplinkos, dėl ko išliko realus pavojus vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui.

Po vaikų paėmimo iš jų tėvų, vaikai 2023-08-25 buvo apgyvendinti laikinosios globėjos šeimoje, o nuo (duomenys neskelbtini) atsakovo nepilnamečiams vaikams laikinuoju globėju paskirta G. S. šeimyna, kur vaikai ir šiuo metu gyvena.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo tėvo valdžią vaikų atžvilgiu apribojo laikinai, iš jo vaikams nuo 2024-03-07 iki jų pilnametystės priteistas išlaikymas periodinėmis 150 Eur dydžio išmokomis. Teismas nustatė, kad atsakovas palaikė nuolatinį ryšį su vaikais, jais domėjosi, lankė (duomenys neskelbtini), dirbo pavienius darbus. Teismas padarė išvadą, kad tėvas nėra visiškai abejingas savo vaikų likimui, todėl nusprendė taikyti laikiną tėvo valdžios apribojimą. Taigi, nors tuo metu atsakovas vaikais tinkamai ir nesirūpino, neužtikrino jiems reikiamos priežiūros ir rūpesčio, tačiau jam buvo sudaryta galimybė savo pozityviais veiksmais įrodyti, kad jis nori išlaikyti tėvo valdžią ateityje.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo nepilnamečiams vaikams nustatė nuolatinę globą G. S. šeimynoje ir gyvenamąją vietą, jų nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi paskyrė G. S. šeimyną.

Nuo 2023 m. spalio 24 d. atsakovui inicijuotas atvejo vadybos procesas buvo tęsiamas toliau. Šio proceso metu buvo gauta informacija, kad atsakovas gyvena su broliu, jo namuose, išlaikymo vaikams neteikia, nes gaunamų pinigų neužtenka ir jam pačiam, yra žadėjęs nuvažiuoti aplankyti vaikus per jų gimtadienius, bet neaplankė. Nors atsakovas kalba apie ateities planus, tačiau pats auginti savo vaikų neturi tam tinkamų sąlygų: būsto, pastovių pajamų, taip pat turi sveikatos problemų, (duomenys neskelbtini), nustatytas (duomenys neskelbtini), nustatytas (duomenys neskelbtini), todėl jam pačiam pasirūpinti vaikais būtų labai sudėtinga.

Nors Utenos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatė, kad atsakovas palaiko nuolatinį ryšį su savo vaikais ir jais domisi, tėvystės įgūdžius, kaip tokius, turi, lankė psichologo konsultacijas priklausomybių klausimais, dirbo pavienius darbus, todėl teismas taikė atsakovui laikiną tėvų valdžios apribojimą, tačiau padėtis nepasikeitė, atsakovas neužtikrina geriausių vaikų interesų. Atsakovas nuo to laiko, kai jam laikinai apribota tėvo valdžia, nei karto neaplankė savo vaikų, išlaikymo vaikams taip pat neteikė. Atsakovas vaikams skambina tik kartą per mėnesį, su vaikų globėja bendrauja tik SMS žinutėmis. Atsakovas šiuo metu neturi sąlygų ir galimybių auginti savo vaikus, serga (duomenys neskelbtini), nuolat gydosi, laikosi gydymo rekomendacijų. Nagrinėjamu metu nepilnametis E. G. sakė, kad jam gyventi pas globėją G. labai gerai ir nieko nesakė apie grįžimą į šeimą, o S. G. Tarnybos atstovės aplankymo metu visą pokalbį buvo prisiglaudęs prie globėjos ir vis apkabindavo, todėl šiuo metu vaikų geriausius interesus atitiktų jų gyvenimas kartu su nuolatine globėja. Be to, kaip paaiškino trečiasis asmuo, vaikais rūpinasi, juos lanko vaikų motina, vaikai bendrauja ir su savo močiute.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 3.179 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Taigi vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. CK 3.181 straipsnio 1 dalis nustato, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų buvo atskirtas. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų. CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai ir yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi.

CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai.

Iš objektyvios medžiagos matyti, kad nėra galimybės grąžinti S. G. ir E. G. į tėvo A. G. šeimą, nes nėra pakankamo ryšio tarp tėvo ir sūnų, vaikai norėtų bendrauti, bet tėvas neturi tam finansinių galimybių, neturi savo gyvenamosios vietos, kur vaikai galėtų su juo gyventi ir dėl nustatytos (duomenys neskelbtini) dažnai būna gydymo įstaigose. Vaikų tėvas rūpinasi savimi ir savo sveikata, tačiau per mažai laiko skiria vaikų emociniams poreikiams, neatvažiavo vaikų aplankyti, neteikia išlaikymo. Nors atsakovui nuo pat to laiko, kai jam buvo laikinai apribota tėvo valdžia, buvo ir toliau taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos intensyvios socialinės paslaugos, turint tikslą padėti jam spręsti susidariusias problemas ir spręsti esmines bėdas, tačiau pasiekti, kad turėtų savo būstą ir pats galėtų pasirūpinti vaikais ir jų išlaikymu, atsakovui nepavyko, jo sveikatos būklė, kurią patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, pasidarė sudėtingesnė, atsakovo (duomenys neskelbtini).

Ieškovės vertinimu, vaikų atskyrimas nuo tėvo yra pateisinamas dėl valstybės turimos pareigos garantuoti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kuriomis jie galėtų tinkamai augti, vystytis ir ugdytis, nes šiuo metu tai nėra įmanoma vaikų tėvo šeimoje, net ir teikiant šeimai visą būtiną ir reikalingą pagalbą. Nepilnamečių S. G. ir E. G. atskyrimas nuo atsakovo būtų proporcinga priemonė derinant vaikų teisę augti saugioje aplinkoje ir vaikų teisę būti ugdomiems tėvo šeimoje.

Teismas vertina, kad objektyviomis aplinkybėmis, atitinkančiomis CK 3.179 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindus, nagrinėjamu atveju būtų pagrindas pripažinti tai, kad atsakovas neturi gyvenamojo būsto, pakankamai pajamų ir serga (duomenys neskelbtini), dėl ko atsakovas negali tinkamai atlikti tėvo pareigų: auklėti ir prižiūrėti nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, sudaryti palankias sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis.

Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas spręsti dėl S. G. ir E. G. atskyrimo nuo tėvo, teismas vertina, kad tokio pobūdžio vaiko laikinosios apsaugos priemonės taikymas atitinka atsakovo vaikų geriausius interesus. Ieškinys tenkinamas.

Šalims ir tretiesiems asmenims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertina, kad šalių ir trečiojo asmens procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas, todėl pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsniu nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šalys pagal įstatymą atleistos nuo ieškinio reikalavimo dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų apmokėjimo žyminiu mokesčiu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 406 straipsniu

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Atskirti nepilnamečius vaikus E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuo jų tėvo, atsakovo A. G., gim. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.