Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant M. Paradnikaitei, dalyvaujant ieškovės atstovams V. Vilimienei, adv. V. Sviderskiui, atsakovei G. J., atsakovų atstovams adv. S. Tamošaičiui, adv. H. Ivanauskui, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Pagėgių savivaldybės apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-06-14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Pagėgių savivaldybės ieškinį atsakovams AB „Lietuvos paštas“, V. J., G. J., tretiesiems asmenims Vilniaus m. 2-ajam notarų biurui, IĮ „Pagėgių šeimos centras“, V. K. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia ir pirkėjų teisių bei pareigų perkėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos motyvuoti teismo sprendimą, teismas neįvertino ieškovės nuostatų dėl LR CK 4. 82 str. 4 d. taikymo nagrinėjamoje byloje. Ši ieškovės nuostata nėra pagrįsta. LR CPK 183 str. yra nustatyta, kad teismas įrodymus tiria laikantis betarpiškumo, žodiškumo, bylos koncentracijos principų. Tai patvirtina, kad teismas neprivalo motyvuoti, įvertinti visus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus, pasisakyti teismo sprendime dėl dalyvaujančių byloje asmenų nuostatų visais teisės taikymo klausimais. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad ginčui teisingai išspręsti taikytinos teisės normos, tai yra LR CK 4.12 str., 4.79 str. 1 d. Teismas sprendime patvirtino ir tai, kad atsakovės AB „Lietuvos paštas“ parduotas turtas yra savarankiškas nuosavybės objektas, turi savo unikalų numerį, todėl teismas nepripažino būtinumo taikyti LR CK 4. 82 str. 4 d. nustatytus reikalavimus. Taigi negalima sutikti su ieškovės nuostata, jog teismas pažeidė procesinės teisės normas surašant teismo sprendimą.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovė ir atsakovė AB „Lietuvos paštas“ bendro naudojimo patalpas valdė kaip bendraturtės, dėl to ginčijamu sandoriu buvo pažeistos ieškovės turtinės teisės. Ši skundo nuostata nepagrįsta. LR CK 4.72 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Byloje nustatyta, kad ginčijama sutartimi atsakovė AB „Lietuvos paštas“ perleido atsakovei nuosavybės teise priklausiusį objektą – pašto patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė neginčija aplinkybės, kad pašto patalpos buvo suformuotos bei įregistruotos kaip atskiras nuosavybės objektas. Taigi ginčijama sutartimi perleisto objekto savininkas buvo tik vienas, t. y. atsakovė AB „Lietuvos paštas“. Ieškovė ir atsakovė bendrai valdė tik bendrojo naudojimo patalpas, plane pažymėtas 55, 56, 58 (t. 2, b. l. 24), kurios nėra suformuotos kaip atskiri, savarankiški bei viešame registre įregistruoti objektai bei kurios negali būti parduodamos atskirai nuo pagrindinio daikto (LR CK 4.82 str. 2 d.). Tuo labiau, kad paminėtos patalpos yra pažymėtos kaip koridoriai, kurie atskirai nuo pagrindinio daikto negalėtų būti parduodami. Teismas sprendime nurodė, kad šalys nėra pagrindinio daikto savininkės bendrosios dalinės nuosavybės teise (LR CK 4. 79 str. 1 d.), šalims bendrosios nuosavybės teise priklauso tik pagalbinės patalpos, koridoriai. Teismas nurodė ir tai, kad koridorių bendroji nuosavybės teisė nenulemia ieškovės pirmenybės teisės pirkti ir pagrindinį daiktą. Tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino faktines bylos aplinkybes dėl bendro koridorių naudojimo.

Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad teismas privalėjo vadovautis LR CK 4. 82 str. 4 d. (redakcija iki 2013-01-01), kuri įtvirtina nuostatą dėl pirmenybės teisės pirkti bendrai valdomas patalpas, kurios tenkina atskirų patalpų savininkų poreikius. Su šia skundo nuostata sutikti taip pat negalima. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad LR CK 4.82 str. 4 d. yra nustatyta išimtis iš bendros taisyklės, tai yra numatyti atvejai dėl pirmenybės teisės įgyti pagrindinį daiktą, priklausinius, kai pagrindinis daiktas nepriklauso turto savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (LR CK 4.72 str., 4. 79 str. 1 d.). Tačiau negalima sutikti su ieškovės nuostata, kad bendroji nuosavybė į priklausinius visais atvejais nulemia pirmenybės teisę įgyti parduodamą pagrindinį daiktą. Tokią išvadą galima padaryti, nes LR CK 4 . 82 str. 4 d. yra nustatyta, jog ši norma yra taikoma butų bei kitų patalpų, esančių namuose, savininkams. Namas yra palapos, skirtos žmogui gyventi (Vikipedija). Ši aplinkybė patvirtina, jog LR CK 4. 82 str. 4 d. yra nurodyta šios teisės normos taikymo sritis, tai yra ši teisės norma netaikytina administracinės paskirties pastatams, negyvenamosioms patalpoms. Tokią išvadą galima padaryti, nes pirmenybės teisės įgyti pagrindinį daiktą taikymas dėl bendro pagalbinių patalpų naudojimo nustatytų nepagrįstus apribojimus verslo, negyvenamųjų patalpų savininkams laisvai disponuoti jiems priklausančiu turtu. Akivaizdu ir tai, kad sandorius tvirtinantiems notarams būtų sudėtingiau tvirtinti sandorius dėl nuosavybės teisės į pagrindinį daiktą perleidimo, jeigu dėl bendro priklausinių naudojimo būtų reikalinga siūlyti kitiems bendrų patalpų naudotojams įsigyti pagrindinį daiktą pirmenybės teise. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad šalims priklausančios patalpos yra administracinės ir LR CK 4. 82 str. 4 d. nuostatos dėl pirmenybės teisės įgyti parduodamas patalpas šioje byloje nėra taikomos.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, jog bendras pagalbinių patalpų naudojimas nulemia teisę pirkti pirmenybės teise ir pagrindinį daiktą. Su šia skundo nuostata sutikti taip pat negalima. Ieškovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-549/2008 yra išaiškinta LR CK 4. 82 str. 4 d. taikymo paskirtis. Būtina atsižvelgti į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas LR CK 4. 82 str. 4 d. nuostatas taikė kilus ginčui dėl pirmenybės teisės įgyti parduodamą butą bei šiam butui priklausančią bendro naudojimo patalpų dalį ir tai patvirtina teismų formuojamą praktiką, jog LR CK 4. 82 str. 4 d. taikymo sritis yra siauresnė, tai yra ši teisės norma nėra taikytina administracinėms patalpoms. Analogiška nuostata Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vadovavosi ir nutartyje Nr. 3K-3-417/2006. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 3K-3-549/2008 nurodė LR CK 4. 82 str. 4 d. taikymo sąlygas, tai yra šia norma siekiama sumažinti bendraturčių skaičių, pakeisti nuosavybės rūšį. Tai įrodo, kad pirmenybės teisės įgyti pagrindinį daiktą taikymas nėra formalus, kiekvienu atveju turi būti sprendžiama, ar šios normos taikymas atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (LR CK 1. 5 str. 1 d.). Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina tai, kad bendro naudojimo koridoriai dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik atsakovui V. J., bet ir ieškovei Pagėgių savivaldybei, V. K., IĮ „Pagėgių šeimos centras“ (b. l. 19 t. 2). Ši aplinkybė patvirtina tai, kad nuosavybės teisės perkėlimo ieškovei atveju bendras koridorių naudojimas išlieka ir LR CK 4. 82 str. 4 d. nurodyti tikslai nėra pasiekiami. Būtina įvertinti aplinkybę, kad atsakovė AB „Lietuvos paštas“ ginčo patalpas įgijo nuosavybės teise 2006-02-11 (b. l. 25 t. 1). Taigi iki ginčo patalpų pardavimo atsakovui V. J. nesutarimų dėl naudojimosi patalpomis tarp šalių nebuvo iškilę, tiek AB „Lietuvos paštas“, tiek ieškovė Pagėgių savivaldybė vykdė savo veiklą valdomose patalpose be jokių kliūčių. Tai patvirtina, kad ginčo patalpų nuosavybės teisės perleidimas ieškovei nėra būtinas, ginčo šalims nebus sukeliama papildomų apribojimų ar trukdymų ir toliau tinkamai naudotis jiems priklausančiu turtu. Galima padaryti išvadą, kad atsakovė AB „Lietuvos paštas“ neturėjo pareigos apie parduodamą turtą pranešti ieškovei (LR CPK 178 str.).

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai iš jos atsakovei AB „Lietuvos paštas“ priteisė 7 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, nes tokia suma yra nepagrįstai didelė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė neginčijo iš jos atsakovams J. priteistų 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, dėl to teismas vertina tik bylinėjimosi išlaidų, priteistų atsakovei AB „Lietuvos paštas“, pagrįstumo klausimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovės AB „Lietuvos paštas“ patirtos 8 448,83 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas) maksimalų dydį ir teismas pagrįstai priteistiną sumą sumažino iki 7 000 Lt. Atsakovė šioje byloje teikė 2 atsiliepimus į ieškinį, t. y. į pradinį bei patikslintą ieškinį, pagal rekomendacijas maksimali už šiuos procesinius dokumentus priteistina suma yra 6 000 Lt, už atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose atsakovei maksimali priteistina suma sudaro 240 Lt, iš viso maksimali suma sudaro 6 240 Lt. Apeliacinės instancijos teismas įvertina sudėtingesnį bylos pobūdį, didesnę bylos apimtį, procesinių dokumentų turinį, būtinumą vadovautis formuojama teismų praktika. Atsižvelgtina ir į tai, kad bylos sudėtingumą pripažino ieškovė, prašydama žodinio bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka. Dėl to konstatuotina, kad teismas pagrįstai priteisė 7 000 Lt išlaidų atsakovės AB „Lietuvos paštas“ advokato pagalbai apmokėti, nes tokia suma, įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, atitinka priteistinų išlaidų dydį.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.) Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei G. J. iš ieškovės priteistina 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (LR CPK 98 str., t. 2, b. l. 90).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-06-14 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Pagėgių savivaldybės atsakovei G. J. 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.