- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-16
- Bylos Nr.
- N-62-901-10
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Artūras Drigotas
- Kategorijos
- 41.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutarimo N. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė N. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2009 m. kovo 17 d., apie 17.30 val., Kaune, patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), numesdama ant grindų, sudaužė magnetolą, t. y. padarė 110 litų žalą, tuo padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50³ straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. balandžio 23 d. nutarimu pripažino N. R. kalta padarius ATPK 50³ straipsnyje numatytą veiką ir skyrė nuobaudą – 100 Lt baudą. Teismas konstatavo, kad N. R. kaltė įrodyta administracinės bylos medžiaga. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad N. R. praeityje administracinėmis nuobaudomis nebausta, išlaiko nepilnametę dukrą.
II.
Apeliaciniu skundu N. R. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutarimą ir neskirti jai 100 litų baudos. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas neteisingai skyrė baudą, teigdamas, kad jos kaltė įrodyta, nes nėra pagrindo teigti, jog ji padarė tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą. Teismas netinkamai vertino įrodymus, liudytojų parodymus ir su tuo susijusias aplinkybes, neatsižvelgė į apeliantės argumentus, be to, pažeidė jos teises bylos nagrinėjimo metu. Apeliantė nurodo, kad tarp jos ir A. R., kuriam turto sužalojimu buvo padaryta žala, įvyko incidentas, kuomet ji nuvyko į A. R. vadovaujamą įmonę, norėdama gauti pinigus kartu su ja gyvenančios jos ir A. R. dukters išlaikymui. Atgavusi dalį pinigų, N. R. pareikalavo pasakyti, kada bus grąžinti likusieji, tuomet A. R. netikėtai panaudojo prieš ją fizinį smurtą (privėrė durimis kojos kelį, o stengiantis išlaisvinti koją, sumušė petį). Apeliantė nurodo, jog ji gynėsi ir jokių daiktų tyčia nemėtė, o jei koks daiktas ir būtų buvęs sugadintas, tai buvo tik gynimosi nuo smurto pasekmė. Apeliantės teigimu, jos ir A. R. skyrybų procesas dar yra nesibaigęs, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, todėl 2006 m. spalio 31 d. teismo nutartimi yra paskirtos laikinosios apsaugos priemonės, pagal kurias A. R. turi teikti nepilnametei dukrai laikiną išlaikymą po 150 litų kas mėnesį iki sprendimo skyrybų byloje įsiteisėjimo dienos. A. R. apeliantei buvo įsiskolinęs didelę pinigų sumą.
Pasak apeliantės, nagrinėjant bylą, jai nebuvo parodyta kaltinimui ir bylos iškėlimui pateikta medžiaga, ji neturėjo galimybės su ja susipažinti, nes kiek teiravosi, byla vis nebuvo grąžinta į nebaigtų bylų raštinę. Apeliantės teigimu, ji su visa bylos medžiaga, taip pat ir protokolu susipažino tik 2009 m. balandžio 29 d., kai byla buvo atiduota į baigtų bylų raštinę, todėl ji neturėjo galimybės duoti paaiškinimų dėl byloje esančių nuotraukų, nes kiek ji matė, iki atvykstant policijai, niekas nefotografavo, atvykusi policija protokolo nesurašinėjo, jokių sugadinimų jai parodyta ir užfiksuota nebuvo. Daikto būklę ir po incidento teismas nustatė remdamasis vien tik A. R. parodymais. Be to, apeliantė nurodo, jog nors dalyvavo skelbiant nutarimą, tačiau nutarimo kopiją gavo tik 2009 m. balandžio 27 d., kai pati atvyko jos pasiimti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu N. R. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 50³ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, t. y. už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos.
Apeliantė savo kaltę neigia ir apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir administracinę nuobaudą jai paskyrė nepagrįstai.
Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų. Be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.
Iš nukentėjusiojo A. R. bei liudytojo A. R. parodymų teismo posėdžio metu matyti (b. l. 16-20), jog įvykus konfliktui, į įvykio vietą buvo iškviesti ir atvyko policijos pareigūnai. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, sugadintą turtą ar užfiksavo kitas įvykio aplinkybes. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas remiantis A. R. 2009 m. kovo 18 d. pareiškimu (b. l. 1, 3-4). Pažymėtina, jog byloje esanti nuotrauka (b. l. 5) nėra pakankamas įrodymas, kad būtent 2009 m. kovo 17 d. N. R. veiksmais nuotraukoje esantis magnetofonas buvo sugadintas. Iš bylos medžiagos matyti, jog teismo posėdžio metu nebuvo apklausti į įvykio vietą nuvykę policijos pareigūnai, byloje nėra ir šių pareigūnų tarnybinių pranešimų. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nekviesdamas ir neapklausdamas liudytojų - policijos pareigūnų, galinčių patvirtinti bylos aplinkybes, nesilaikė ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, tokiu būdu nepašalindamas prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
N. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.