Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-09-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-283-576/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-20
Bylos Nr.
II-283-576/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01063-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Pažeidėjas
J. P.
Nukentėjusysis
R. K.
Advokatai
Zigmantas Benetis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-283-576/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01063-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 16.9.12 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugsėjo 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė,sekretoriaujant Olgai Saveljevai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. P., jos atstovui advokatui Zigmantui Benečiui, nukentėjusiajai R. K.,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. balandžio 6 d. nutarimo Nr. 10-ANR N-9734-2018 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausioji tyrėja A. A. surašė J. P. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR P-15887-2018 dėl to, kad J. P. 2017 m. rugpjūčio 9 d. 17.50 val. Valakupių/Lakštingalų g., Vilniuje, vairuodama dviratį, buvo neatsargi ir neatidi, sukdama iš šalutinio kelio nereguliuojamoje sankryžoje į kairę, nedavė kelio pagrindiniu keliu tiesiai važiavusiam automobiliui „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės ir nukentėjo pati dviratininkė. Tokiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, atsakomybė už kurį numatyta LR Administracinių nusižengimų (toliau – ANK) kodekso 428 straipsnio 3 dalyje.

Išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja A. A. 2018 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 10-ANR N-9734-2018 J. P. pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį bei paskyrė administracinę nuobaudą – 50 eurų baudą.

J. P. padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. balandžio 6 d. nutarimą Nr. 10-ANR N-9734-2018, ir bylą grąžinti institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Skunde nurodo, kad institucija atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą neteisingai įvertino surinkus įrodymus, pareiškėjos ir nukentėjusiosios paaiškinimus. Ji paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. apie 18.00 val. ji vairavo dviratį Lakštingalų gatve link Valakupių g. Ties sankryža sustojo prieš „Stop" liniją. Privažiuojant sankryžos matomumą ribojo krūmai, tačiau sustojusi pasižiūrėjo į kairę, į dešinę, praleido vieną automobilį, tada pamatė iš kairės pusės artėjantį trūkčiojantį automobilį. Privažiavus šiam automobiliui pamatė, kad jis buvo su mokomuoju ženklu. Savo juostos pusėje automobilis sustojo, nejudėjo, tačiau užtvėrė jai matomumą. Pajudėjusi į priekį pažvelgė į kairę ir pamatė automobilių koloną, tačiau pirmas automobilis buvo nuo jos ne mažesniu 50 metrų atstumu, todėl ji sėdo ant dviračio ir įvažiavo į sankryžą - tikėjosi sankryžą pervažiuoti iki privažiuos mašinos. Jau baigiant pervažiuoti gatvę pamatė, kad į ją lekia mašina, kaip vėliau sužinojo, R. K. vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri apvažiavo sustojusią mokomąją mašiną ir nestabdydama atsitrenkė į pareiškėją, jai esant važiavusio automobilio atžvilgiu priešpriešinėje juostoje, prie kelkraščio. Po smūgio ji atsitrenkė į priekinį stiklą, po ko nukrito šalia kelkraščio, o ją partrenkęs automobilis sustojo ir pavažiavo atgal, taip ją dar kartą partrenkdamas - atsitrenkė į jos dešinį šoną, ko pasėkoje lūžo šonkauliai ir buvo perdurtas plautis. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu R. K. nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. apie 18.00 val. ji važiavo viena Valakupių g. link Turniškių, jos važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, nurodė, kad automobilį vairavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto apie 40-50 km/h greičiu. Artėjant pagrindiniu keliu link sankryžos su Lakštingalų g., pamatė dviratininkę, kuri važiavo jos atžvilgiu iš dešinės pusės. Matė, kad dviratininkė pažiūrėjo į jos vairuojamą automobilį, galvojo, jog ji mato ją, ir sustabdys dviratį. Nurodė, kad dviratininkė važiavo toliau, į sankryžą, iš šalutinio kelio, jos atžvilgiu iš dešinės pusės, kirsdama Valakupių g. ir išvažiavusi iš šalutinio kelio į pagrindinį, užkirto jai kelią. Nurodė, kad vengdama susidūrimo ji stabdė ir suko į kairę, į priešpriešinę eismo juostą, nurodė, kad susidūrimas įvyko prie pat kelkraščio. Taigi, pareiškėjos nuomone, R. K. patvirtino, kad ją matė, kad stabdė ir, kad susidūrimas įvyko priešpriešinėje jos atžvilgiu eismo juostoje. Pareiškėjos manymu, šiuo konkrečiu atveju pamačiusi kliūtį (pareiškėją), vairuotoja privalėjo įvertinti susidariusią situaciją ir automobilį sustabdyti. Nors R. K. teigia, kad ji stabdė, tačiau stabdymo pėdsakų policijos pareigūnai neužfiksavo, nes jų nebuvo. Kad R. K. nestabdė, matyti ir iš to, kad ji ją partrenkė įvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą, t.y. pakeitė savo važiavimo kryptį, ko pasėkoje ją numušė. Jei R. K., vadovaujantis KET 101, 127, 128 punktų nuostatomis būtų stabdžiusi ar neišvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą, ji turėjo galimybę išvengti susidūrimo. Pagal Lietuvos teismo ekspertizės aktą, automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotoja, pastebėjusi jai sudaromą kliūtį, sankryžoje į kairę sukantį dviratį, privalėjo stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę. Jeigu automobiliui „(duomenys neskelbtini) kliūtis buvo sudaryta didesniu nei 21,1/29,0 m atstumu, tai automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojos veiksmai, - laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Šiuo atveju išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą ir buvo pagrindinė priežastis susidūrimui kilti - jei R. K. nebūtų išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą, nebūtų ir susidūrimo –jos būtų prasilenkusios. Institucija atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, į šias aplinkybes visiškai nekreipė dėmesio, kaip nekreipė dėmesio ir jos paaiškinimus dėl „BMW“ automobilio pavažiavimo atgal ir antro atsitrenkimo ir šonkaulių sulaužymą, plaučio perdūrimą. Aplinkybės, kad automobilis „BMW“, pavažiavo atgal, nevertino ir ekspertizę atlikęs ekspertas. Taip pat pareiškėja nesutinka su ekspertizės akte nustatyta aplinkybe, jog automobilis „(duomenys neskelbtini) priekinės dalies dešine puse, apie 0,4 m persidengimu, Valakupių gatvės dešinėje eismo juostoje, atsitrenkė į dviračio priekinį ratą. Iš nuotraukų matyti, kad į pareiškėjos dviračio pedalą atsitrenkė automobilis „(duomenys neskelbtini) priekiniu bamperiu - nuotrauka esanti byloje su užrašu „A/m BMV 711, apgadinimai". Nuotraukose užfiksuoti dviračio apgadinimai: rėmo sulinkimas, galinio rato purvasaugio įlenkimas rodo, kad buvo atsitrenkta į dviračio rėmo vidurį. Ekspertas nekomentavo automobilio „BMW“ išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą, kurioje įvyko susidūrimas. Pareiškėja nesutinka su ekspertizės teiginiu, kad jos veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, nes automobilis „BMW“ nevažiavo tiesiai, užuot stabdžiusi pasuko į jos pusę, staigus krypties pakeitimas buvo neleistinas pagal KET nuostatas. Ji teigia, kad pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti buvo automobilio vairuotojos KET pažeidimai, nes tarp jos ir pareiškėjos buvo ne mažesnis nei 50 m. atstumas ir ji privalėjo pamačiusi kliūtį laiku sustabdyti automobilį. Pareiškėjos manymu byloje reikalinga atlikti didelės apimties aplinkybių tyrimą: rinkti naujus įrodymus, nustatyti pareiškėjai padarytų kūno sužalojimų aplinkybes ir pobūdį, apklausti ekspertą, skirti pakartotinę ekspertizę. (b.l. 2-6)

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame prašo netenkinti J. P. skundo, atsakydamas į skundo argumentus nurodė, kad Vilniaus aps. VPK KPV Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja A. A., remdamasi tyrimo medžiagoje surinktais rašytiniais įrodymais- policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu, eismo dalyvių parodymais, eismo įvykio vietos schema, autotechninio tyrimo specialisto išvada, nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 09 d., apie 17.50 val., Vilniuje, Valakupių-Lakštingalų g. sankryžoje, J. P. vairuodama dviratį buvo neatidi ir neatsargi, sukdama iš šalutinio kelio nereguliuojamoje sankryžoje į kairę nedavė kelio pagrindiniu keliu tiesiai važiavusiam automobiliui „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės, bei sužalota pati dviratininkė, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus. Institucijos nuomone, J. P. prašymas panaikinti 2018 m. balandžio 6 d. Vilniaus aps. VPK nutarimą Nr. 10-ANR_N-9734-2018, netenkintinas, nes priimtas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas, paremtas rašytiniais įrodymais. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. vasario 8 d. ekspertizės akte Nr. 11-2181(2017) nurodyta, kad dviratininkė, sukdama nereguliuojamoje sankryžoje į kairę, privalėjo pasirinkti tokią judėjimo trajektoriją, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos, neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje ir privalėjo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kurių judėjimo kryptį ji kirto. Dviratininkės veiksmai,- sukdama iš šalutinio kelio nereguliuojamoje sankryžoje į kairę nedavė kelio pagrindiniu keliu tiesiai važiavusiam automobiliui „BMW 32“ bei sudarė jam kliūtį,- techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. (b.l. 24)

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. P. teismo posėdyje prašė tenkinti jos skundą ir pripažinti kalta automobilio „BMW“ vairuotoją. Nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 8 d. važiavo Lakštingalų g. Jai reikėjo pasukti į kairę, apsidairė, mašinų nebuvo. Pavažiavo į sankryžą. Sankryža sudėtinga, neaišku, kur prasideda, ji labai apaugusi krūmais. Išvažiavo vienas automobilis, kurį ji praleido, nulipusi nuo dviračio. Tada išvažiavo sekanti mašina. Automobilis plačiai važiavo, o ji laikėsi kairės pusės, savo kelio juostos. Automobilis trūkčiodamas sustojo, ji pamatė, kad jis su mokinio plafonu. Jis sustojo, trūkčiojo kažkaip, stovėjo. Jai reikėjo pravažiuoti, kad nestovėti ten. Ji iškišo galvą, pažiūrėjo. Mašinos buvo toli. Ji sėdo ir važiavo su dviračiu, galvojo, kad spės pravažiuoti. Įsuko į savo kelio juostą ir tuo metu į ją trenkėsi automobilis iš šono. Jis nesitrenkė į priekinį ratą, kaip nustatė, nes ją būtų apsukę ir ji visai kitaip būtų nugriuvusi. Yra pedalo žymė ant bamperio, sulenktas dviračio rėmas ties pedalais, galinis purvasargis. Ją užmetė ant mašinos kapoto šonu ant nugaros. Ji spėjo užsidengti galvą rankomis. Kojos savaime susirietė. Jautė, kaip važiuoja, bet sukasi ir slysta. Nukrito kitoje pusėje nuo mašinos ant šalikelio - ant žvyrkelio ir asfalto ribos. Mašina toliau pravažiavo prieš ją, tada važiavo atgal ir trenkėsi į jos dešinį šoną su bamperiu. Nuo to smūgio ji išsitiesė ant žvyrkelio visu ūgiu. Atsiremdama rankomis, atsisėdo. Šone jautė didelį skausmą, trūko oro. Paaiškėjo, kad buvo pradurtas plautis. Tada iš kažkur priėjo vyriškis ir pasakė, kad gal nereikia kviesti policijos. Vairuotoja pasakė, kad vis tiek reikės greitosios. Ji jau paskambino, pasikalbėjo su policija. Vyras priėjo prie jos, šnekino. Sakė, kad galės parvežti namo. Ji sakė, kad blogai jaučiasi, klausė dėl dviračio. Sakė, kad ir dviratį atveš namo. Medikai jau buvo iškviesti. Galėjo tą žmogų pareigūnai apklausti kaip liudytoją. Susidūrimas įvyko sankryžoje, jai jau įvažiavus į sankryžą, tos mašinos važiavimo krypties priešpriešinėje pusėje. Įvykis vyko prie schemoje pavaizduoto „BVM“ automobilio priekio (b.l. 15). Jai patarė pačiai nubraižyti įvykį ant pareigūnų schemos, kad būtų aiškiau. Pirmoje schemoje (b.l. 11) norėjo pavaizduoti, kaip įvykis vyko. „M“ raide pažymėtas mokomasis automobilis, kuris sustojo ir užstojo jai kelią, ją praleidinėjo. Antroje schemoje nupiešė, kad, kai išvažiavo iš mokomojo automobilio, tai nematė kitų automobilių, ir pavaizduota, kur numušė ją ir kur ji nukrito. (b.l. 12)Trečioje schemoje pavaizduota, kad, kai ji nukrito, kad automobilis pavažiavo pirmyn, matyt tuo metu, užvažiavo ant dviračio priekinio rato ir tada pavažiavo atgal, bei ją partrenkė. Ji naudojosi pareigūnų nupaišyta schema, kad būtų aiškiau. Nuotraukas (b.l. 9-10) ji padarė po įvykio, prieš paduodama skundą. (b.l. 23)

Nukentėjusioji R. K. teismo posėdyje parodė, kad ji važiavo iš darbo į namus pagrindine gatve. Buvo netoli sankryžos, kai priešais pamatė dviratininkę, kuri važiavo lėtai, apsidairė, todėl ji buvo įsitikinusi, jog dviratininkė ją mato. Jai švietė saulė, gal apakino ir todėl nepamatė. Negali pasakyti, kokiu atstumu buvo dviratininkė, kai ją pamatė. Dviratininkė buvo neįvažiavusi į sankryžą, judėjo lėtai, buvo prie pat sankryžos, todėl ji manė, kad ji sustabdys ir pati važiavo toliau. Pamatė, kad dviratininkė įvažiavo į važiuojamąją dalį ir ji tada pradėjo stabdyti ir, kad prailgintų stabdymo kelią ir duotų dviratininkei laiko sustoti, pasuko į kairę pusę ir stabdė. Sustoti nespėjo, dviratininkė į ją įvažiavo, atsitrenkė į jos automobilį, vertėsi ant kapoto ir nukrito į šoną. Kai pamatė, kad dviratininkė atsisėdo, jai pasidarė ramiau. Paskambino policijai ir greitajai, po to vyrui. Greitoji prašė pasakyti moteriai, kad jis nesistotų, nejudėtų ir nieko nedarytų. Ji išlipo, priėjo prie moters. J. P. pasiūlė apsikeisti telefonais ir važiuoti, tik prašė atvežti jai dviratį. Ji sakė jai nejudėti, sėdėti ir laukti greitosios. Liudytojų nebuvo, mokomosios mašinos nematė. Pribėgo vyras iš priekio. Jis sakė įvykio nematęs, matė, tik kai dviratininkė jau nukritusi buvo, tą pasakė ir policininkams. Jis jos tikrai nesiūlė niekur vežti, nesiūlė keltis už rankų įsikabinus. Jie abu sakė moteriai sėdėti ir nejudėti. Greitoji atvažiavo, ant neštuvų užkėlė nukentėjusiąją ir išvežė. Pareigūnai davė pūsti alkotesterį jai ir moteriai, bet J. P. negalėjo išpūsti. Policijos ir greitosios laukė apie 5 min. Prieš jos automobilį nei vieno automobilio priekyje nebuvo. Iš paskos irgi automobilių nematė. Eismo įvykis vyko sankryžoje. Joje buvo tik dviratininkė ir jos automobilis. Kiti atvažiavo vėliau, todėl ir nebuvo liudytojų. Taip nebuvo, kad ji važiavo priekin ir tada atgal. Sustojo ir nejudino automobilio. Ten buvo smėlis, kelkraštis. Vyras atvažiavo, nufotografavo tą pačią dieną po įvykio. Automobilis nebuvo pajudintas, kai jis fotografavo. Nesimatė automobilio vėžių pirmyn ir atgal, kaip pasakoja J. P.. Jie išvažiavo tik tada, kai visi išsiskirstė. Kai J. P. vartėsi nuo kapoto, tai truputėli į priekį nuo automobilio nukrito. Nesuko į dešinę, nes nežinojo, kurioje vietoje moteris sustabdys. Paliko kuo didesnį kelią, kad moteris galėtų sustabdyti ją pamačiusi. Jeigu butų sukusi į dešinę, būtų partrenkus moterį automobilio priekiu. Dviratininkė sankryžoje nulipusi nebuvo. (b.l. 23-24)

Liudytojas G. K. teismo posėdyje paaiškino, kad jis nematė paties įvykio. Atvažiavo greitai, nes dar aplenkė greitąją ir policiją. Kai atvažiavau, moteris buvo šalia žmonos automobilio pusiau sėdimoje padėtyje. Paklausė, kur skauda, ar gali kvėpuoti. Atsakymo nesulaukė. Tada prisistatė greitoji ir policija. Jis darė automobilio nuotraukas (b.l. 45-46). Jis užfiksavo tai, ką pamatė atvykęs į įvykio vietą. Nukentėjusioji tuo metu jau buvo išvažiavusi su greitąja. Buvo bala nuo greitosios kondicionieriaus. Fiksavo šitą automobilio dalį, nes čia žvyras, nenuvalyta pakėlė, senas asfaltas, kuriam 10-15 m., žymės reikėjo ieškoti iš karto. Tai A klasės padanga. Niekada nesimato juodų žymių ant seno asfalto, jos matosi tik ant naujo. Čia asfaltas yra tik pašiauštas. Šitame tarpelyje akivaizdu, kad tuo metu veikė antiblokavimo sistema ir ji neleido ratui užsiblokuoti. Reiškia, kad stabdymo kelias būtų žymiai ilgesnis, jeigu būtų užblokuotas ratas. Šitoje vietoje parodoma, kad ratas sustojo, prasisuko ir taip kelis kartus. Šitoje vietoje jos sutuoktinė atleido stabdžius ir kada stabdžiai buvo atleisti ir automobilis pajudėjo į priekį. Kai automobilis sustojo antrą kartą, greičiausiai moteris nukrito nuo kapoto. Čia ne žmonos automobilio žymės. Akivaizdžiai matėsi, kad kažkas įvažiavo į žvyruotą kelią. Fotonuotraukoje matosi, kad smūgis buvo į paminą ir dviratis atsižymėjo priekiniame automobilio bamperyje. (b.l. 24-25)

Liudytojas M. S. teismo posėdyje paaiškino, kad neatsimena įvykio aplinkybių. Pagarsinus liudytojo tarnybinį pranešimą, patvirtino (b.l. 14) nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad nukentėjusiąją iš karto išsivežė greitoji, nespėjo jos apklausti apie įvykio aplinkybes. Su R. K. bendravo. Neprisimena, ar atvykus į įvykio vietą, joje buvo daugiau liudininkų. Įvykis buvo vakare apie 18.00 val. Gali būti suklysta tarnybiniame pranešime, kad nurodytas laikas 11.30 val. (b.l. 34)

Liudytojas A. G. nurodė neprisimenantis eismo įvykio. (b.l. 35).

Ekspertas L. A. teismo posėdyje patvirtino savo ekspertizės išvadą. Paaiškino, kad ekspertizės metu nebuvo nustatyta, kad R. K. automobilis judėjo pirmyn ar atgal po to, kai buvo partrenkta J. P.. Akivaizdžių pėdsakų ar požymių, kad automobilis judėjo, nebuvo nustatyta, atsiųstose nuotraukose to nesimatė. Smūgis buvo į priekinį dviračio ratą, nes jis yra sulinkęs. Akivaizdžiai matosi, kad gavo šoninį smūgį šiek tiek kampu. Matyti, kad sugadintas variklio dangtis ir šiek tiek dešinys sparnas. Jei smūgis būtų tiesiai į dviračio rėmą, būtų kitaip išsidėstę sugadinimai ant automobilio ir pats dviračio rėmas būtų kitaip sugadintas. Dviračio rėmas buvo linkęs ties priekine dalimi. Jei smūgis į priekinį ratą, tai jis linksta taip, kaip yra dabar. Kai buvo smūgis, dviratis šiek tiek pasisuko ir suprojektavo į dešinį sparną, tada dviratis buvo nublokštas. Gal tada susidarė įspūdis , kad trenktasi į pedalą, nes tai buvo antrinis smūgis. Jei smūgis būtų suduotas į dviračio centrinę dalį, dviratis būtų projektavęsis, apgadinimai būtų daugiau automobilio priekyje. Dviračio rėmas būtų nelinkęs, nes smūgis būtų į standesnę dalį. Dviratis būtų nublokštas be linkimo. Rėmo sulenkimas patvirtina, kad smūgis buvo suduotas į priekinę dviračio dalį. Ant automobilio įlenkimas, tikėtina, kad atsirado nuo dviračio priekinės šakės. Išvada dėl J. P. pateiktų nuotraukų (b.l. 9-10) nesikeičia. Automobilis stovi sustabdytas priešpriešinėje juostoje, todėl akivaizdu, kad prieš eismo įvykį ar eismo įvykio metu buvo stabdoma ir nusukinėjama į kairę. Kokiu metu automobilis pradėjo sukti į kairę, iš sustojusio automobilio padėties nustatyti negalima. Susidūrimas vyko automobilio dešiniu kapu atsitrenkiant į dviračio priekinį ratą iš kairio šono, dviratis judėjo skersai kelio iš dešinės pusės. Jei automobilis būtų nenusukinėjęs, tikėtina, kad jis būtų atsitrenkęs ne dešiniu kampu, o viduriu ar kairiu kampu į kitą dviračio dalį. Po įvykio dviratis guli ties ašine linija. Tikėtina, kad jis nebūtų spėjęs pilnai atlaisvinti automobilio judėjimo kryptimi dešinės juostos. Yra KET reikalavimas, kad dviratininkė turėjo praleisti išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį. Automobilis turėjo stabdyti savo eismo juostoje. Negalima teigti ar atmesti, kad turėjo ryšį su įvykiu, kad automobilis pasuko į priešpriešinę juostą, nes tikslai negali nustatyti judėjimo trajektorijos. Jei atstumas iki dviratininkės būtų buvęs didesnis nei 29 m., vairuotojos veiksmai turėtų priežastinį ryšį su eismo įvykiu. Byloje mažai informatyvių duomenų, kurioje apspręstų susidūrimo vietą. Yra sugadinimai dviračio ir automobilio, kurie parodo, kaip buvo išsidėsčiusios transporto priemonės susidūrimo metu, o ne kurie vietoje sankryžos pločio ilgio atžvilgiu įvyko susidūrimas. Neužfiksuota pėdsakų, gal policija nesužiūrėjo, o gal jie tiesiog neišliko. Jei dviratis trenkiasi iš dešinės pusės, o automobilis dešiniu kampu, dviratininkas dažniausiai bloškiamas ant priekinio stiklo, nes dviratis judėdamas turi savo inerciją. Į stiklą gali atsitrenkti nugara, galva ir priekine dalimi. Negalima iš to daryti išvadą, kuria kūno dalimi atsitrenkia, nes yra daug matematinių kintamųjų, tai neapsprendžia, kuria puse sėdėjo dviratininkas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė pėstiesiems bei kitokių transporto priemonių (ne automobilių) vairuotojams už: 1) važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama, 2) dviračius vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymą, 3) Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą, dėl ko buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas.

J. P. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį dėl to, kad vairuodama dviratį, buvo neatsargi ir neatidi, sukdama iš šalutinio kelio nereguliuojamoje sankryžoje į kairę, nedavė kelio pagrindiniu keliu tiesiai važiavusiam automobiliui „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, eismo įvykio pasekoje buvo apgadintos abi transporto priemonės ir nukentėjo pati dviratininkė, tuo pažeidė KET 154 punkto reikalavimus.

KET 154 punkte numatyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Taigi iš esmės pareiškėja nubausta už tai, kad ji nesilaikė kelio ženklo Nr. 203 “duoti kelią“, kuris buvo šalutiniame kelyje Lakštingalų gatvėje, reikalavimo.

Pagal LR ANK 428 straipsnio 3 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles, ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė turto sugadinimą, t.y, tarp KET pažeidimo ir ATPK 428 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatytų pasekmių turi būti priežastinis ryšys. J. P. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek duodama paaiškinimus teisme, ginčijo savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, nurodydama, kad būtent nukentėjusiosios R. K. Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti, nes šioji nesilaikydama KET 101 punkto nuostatų, staigiai pasuko ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kurią jau kirto pareiškėja, nesustabdė automobilio atsiradus kliūčiai kelyje –pareiškėjos dviračiui, tuo pažeisdama KET 128 punkto nuostatas.

Iš abiejų vairuotojų parodymų neabejotinai nustatytas faktas, kad jų vairuojamų transporto priemonių susidūrimas įvyko pareiškėjai dviračiu išvažiavus iš šalutinio kelio (Lakštingalų g.) į pagrindinį (Valakupių g.), o R. K. vairuojamam automobiliui važiuojant pagrindiniu keliu priešpriešinėje eismo juostoje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, pareiškėja klaidingai traktuoja įvykio aplinkybes ir KET 128 punkte numatytas pareigas: šis punktas nustato du vairuotojo elgesio modelius, atsiradus kliūčiai kelyje: pirmas, sustabdyti automobilį, antras, apvažiuoti kliūtį, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Kaip matyti iš eksperto išvados, galimybė išvengti susidūrimo su kliūtimi stabdant automobilį tiesiogiai priklauso nuo atstumo, kuris buvo iki kliūties, kai vairuotojas ją pastebi– jis turi būti didesnis nei 21,1-29 m. Šiuo atveju nėra objektyvių duomenų, kokiu atstumu buvo dviratininkė nuo R. K. vairuojamo automobilio.

Pareiškėja skunde nurodė, kad R. K. privalėjo ir turėjo galimybę sustabdyti automobilį prieš staiga atsiradusią kliūtį, nes kai ji išvažiavo į sankryžą, tarp jos ir automobilio buvo daugiau nei 50 metrų. Šis jos skunde nurodytas teiginys prieštarauja jos 2017 m. spalio 19 d. rašytiniame paaiškinime nurodytai aplinkybei: ten ji nurodė, kad sustojus automobiliui, ji važiuodama per sankryžą pasuko į kairę, į tą eismo juostą, į kurią ketino pasukti, pamatė, kad į ją lekia mašina, kuri lenkė stovinčius automobilius ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, atstumo iki lenkiančio automobilio nebuvo jokio likę (b.l. 38). Taigi pati pareiškėja nurodė, kad kai ji sudarė kliūtį važiuojančiam automobiliui, jokio atstumo iki jo nebebuvo, ir tik jai susipažinus su ekspertizės išvada, jos parodymuose atsirado teiginys apie 50 metrų atstumą.

Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad pareiga stabdyti ar išvengti kliūties pagrindiniu keliu važiuojančiai vairuotojai atsiranda tik tada, kai kliūtis atsiranda jos važiavimo juostoje. R. K. galėjo ir anksčiau, esant 50 metrų, pastebėti šalutiniame kelyje prie sankryžos privažiuojančią dviratininkę. Ji teisme nurodė, kad kai ji pamatė J. P., ši lėtai važiavo link sankryžos, apsidairė, todėl ji įvertino, kad dviratininkė ją mato ir stabdys, todėl pati važiavo toliau. Žinodama, kad jos kelias yra pagrindinis, o dviratininkės šalutinis, R. K. turėjo pagrindą tikėtis, kad dviratininkė sustos praleisti pagrindiniu keliu važiuojančios mašinos. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems. Todėl, vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus reaguojant į netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada šias kliūtis numatytų, pvz., kad į kelią netikėtai įvažiuos dviratininkas arba kad ant važiuojamosios kelio dalies tamsiu paros metu gali gulėti žmogus, eiti pėsčiasis nesegėdamas šviesą atspindinčio atšvaito, stovėti tinkamai nepaženklinta traktoriaus priekaba be veikiančių žibintų ir atšvaitų ir pan. (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-537/2009, 2K-169/2010, 2K-384/2013, 2K-160/2014). Taigi pareiškėjos su dviračiu pastebėjimas šalutiniame kelyje prie sankryžos, o ne pačioje sankryžoje, dar nesudarė pagrindo R. K. stabdyti transporto priemonę.

Antra, teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad R. K. neleistinai pakeitė važiavimo kryptį, todėl ir įvyko susidūrimas, t.y. jei ji nebūtų išvažiavusi į priepriešinę eismo juostą, jos būtų prasilenkusios. KET 128 punktas, leidžia vairuotojui atsiradus kliūčiai kelyje staiga keisti važiavimo kryptį, siekiant tą kliūtį aplenkti. Kaip minėta aukščiau galimybės saugiai sustabdyti automobilį galėjo jau nebūti. R. K. paaiškinimuose ir teisme nurodė keitusi važiavimo kryptį į kairę, nes tikėjosi, kad pati dviratininkė savo ruožtu reaguodama į galimą susidūrimą sustos. Ji paaiškinimuose nurodė, kad priepriešinė eismo juosta buvo laisva. Tai atitinka ir pareiškėjos paaiškinimus, kuri nurodė, kad Valakupių gatvėje iš dešinės pusės nuo Grybautojų gatvės už stotelės stovėjo vienas automobilis. Taigi keisti jai važiavimo kryptį buvo saugu, ir ji galėjo rinktis tokį elgesio modelį, siekdama išvengti susidūrimo. Tačiau kadangi tuo pačiu metu ir J. P. važiavo dviračiu nestabdydama, susidūrimas įvyko. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas nurodė, kad net jei R. K. nebūtų pasitraukusi iš savo eismo juostos į priešpriešinę, tikėtina susidūrimas vis tiek būtų įvykęs, dviratis nebūtų spėjęs atlaisvinti šios eismo juostos, tik smūgis būtų kliuvęs į kitą jo dalį, ne į priekinį ratą, o automobiliui į vidurį ar kairę pusę. Taigi automobilio vairuotojos pasukimas į kairę į priešpriešinę juostą, teismo vertinimu, nebuvo priežastis eismo įvykiui kilti.

Pareiškėjos nurodytų skunde aplinkybių, kad smūgis buvo ne į priekinę, o į vidurinę dviračio dalį, paneigtas kita bylos medžiaga: nuotraukomis, kuriose aiškiai užfiksuotas deformuotas priekinis dviračio ratas, automobilio nustatytais apgadinimais, eksperto išvada ir jo teismo posėdyje duotais paaiškinimais. Iš automobilio nuotraukos (b.l. 18) matyti, kad automobilio „BMW“ apgadinimas gana siaurame plote. Ekspertas teismo posėdyje nurodė, kad jei smūgis būtų kliuvęs į vidurinę dviračio dalį, kaip teigia pareiškėja, dviratis būtų projektavęsis į automobilį didesniame plote automobilio apgadinimai būtų kitokie. Jis nurodė, jog dviračio rėmas linko dėl priekinės jo dalies smūgio į automobilį. Jei automobilis savo priekiniu bamperiu būtų atsitrenkęs į jos dviračio pedalą, kaip savo pareiškime teigia J. P., tikėtina, kad pedalas būtų deformuotas, o iš dviračio nuotraukų matyti, kad pedalai nėra sugadinti (b.l. 9).

Pareiškėja skunde nurodė, kad nei tyrėja, nei ekspertas nevertino, kad jai nuo smūgio nukritus į šalikelę, automobilis pavažiavo atgal ir antrą kartą į ją trenkėsi, ko pasekoje jai buvo padaryti šonkaulių lūžimai. Šios jos nurodytos aplinkybės, kad automobilis pavažiavo atgal, nepatvirtina byloje surinkta medžiaga. Ekspertas L. A. teismo posėdyje nurodė, kad ekspertizės metu nebuvo nustatyta, kad R. K. automobilis judėjo pirmyn ar atgal po to, kai buvo partrenkta J. P.. Ant automobilio galinio bamperio smūgio pėdsakų nėra užfiksuota bylos medžiagoje.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiosios parodymai dėl eismo įvykio aplinkybių nuolat keitėsi ir nebuvo nuoseklūs. Savo skunde ji nurodė, kad jai privažiavus prie sankryžos iš dešinės pusės sustojo ir trūkčiojo mokomasis automobilis, kitame 2018 m. kovo 15 d. rašytiniame paaiškinime ji nurodė, kad iš dešinės pusės trūkčiodamas važiavo automobilis, jis nuvažiavo pirmyn, o tada mokomasis automobilis sustojo ketindamas sukti iš Valakampių gatvės į dešinę, laukdamas kol ji atlaisvins sankryžą. Pirmuose dviejuose rašytiniuose ir skunde paaiškinimuose ji nurodė, kad R. K. automobilis išvažiavo į priepriešinę eismo juostą lenkdamas visą eilę stovinčių automobilių, kurie sustojo jos praleisti, o 2018 m. kovo 15 d. paaiškinime nurodė, kad už mokomojo automobilio stovėjo eilė automobilių, iš kurių R. K. automobilis „BMW“ buvo pirmas eilėje ir dideliu greičiu pajudėjo, taigi, jam nebuvo poreikio lenkti stovinčių automobilių eilės. Skunde ji jau nurodė, kad R. K. automobilis lenkė tik sustojusį mokomąjį automobilį.

Nesant kitų byloje liudytojų, ir įvertinus pareiškėjos parodymų dėl eismo įvykio aplinkybių nenuoseklumą, teismas vadovaujasi R. K. parodymais, kurie buvo vienodi ir nuoseklūs viso proceso metu: kad ji važiavo savo eismo juosta, kitų automobilių prieš ją nebuvo, ir dviratininkei iš šalutinio kelio išvažiavus į pagrindinį, ji manevravo į kairę į priepriešinę eismo juostą, siekdama išvengti susidūrimo.

Apibendrinant teismas konstatuoja, kad bylą tyrusi tyrėja, vadovaudamasi byloje surinktų duomenų visuma pagrįstai pripažino, kad būtent J. P. Kelių eismo taisyklių 154 punkto pažeidimas buvo pagrindinė sąlyga ir priežastis eismo įvykiui kilti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad J. P. pagrįstai buvo pripažinta padariusi LR ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jos kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo patvirtina visa byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, šie įrodymai neprieštarauja vieni kitiems, papildo vieni kitus. Bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, jis paskyrė nuobaudą, tinkamai įvertinęs pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, sankcijose numatyta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. balandžio 6 d. nutarimą Nr. 10-ANR N-9734-2018 nėra pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 str. 1 d. 1 p., 4 d., 5 d., 6 d.,

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. skundo netenkinti, palikti galioti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. balandžio 6 d. nutarimą Nr. 10-ANR N-9734-2018 nepakeistą.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Nida Vigelienė(parašas)Nuorašas tikras:Teisėja (A. V.)Teisėja Nida Vigelienė2018 m. rugsėjo 20 d.