- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-07
- Bylos Nr.
- I-7972-629/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01824-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
V. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–3, 49) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 10 000 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), – 5 000 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos.
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 28-1439(1), 2015 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 28-31(1), 2015 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 28-31(1), 2014 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 28-215(1) jam buvo paskirtos neteisėtos nuobaudos. Pasak pareiškėjo, šiuos nutarimus jis apskundė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriui, tačiau pastarasis pareiškėjo skundo argumentus ignoravo ir paskirtų nuobaudų nepanaikino ir taip pažeidė teisę į efektyvią gynybą. Pareiškėjo teigimu, inkriminuojamų pažeidimų jis nepadarė.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 29 d. jis buvo iškviestas į komisiją, kur jo buvo paklausta, kuriame būryje jis gali toliau atlikti bausmę. Pareiškėjo teigimu, jis tarnavo „Geležiniame vilke“ ir kai kuriose bylose yra svarbus liudytojas, taigi negali gyventi I gyvenamajame korpuse, kuriame jam yra grasinama, tačiau gali būti perkeltas į II korpusą. Bet vietoj II korpuso jis buvo perkeltas į drausmės grupę, kurioje jis negalėjo pasimatyti su žmona ir vaikais. Be to, dėl atsisakymo eiti į drausmės grupę, kurioje, pasak pareiškėjo, jam taip pat grasinama, jis buvo uždarytas į baudos izoliatorių. Pabrėžė, jog jokių pažeidimų nebuvo padaręs.
Pasak pareiškėjo, turtinė žala šiuo atveju kildinama iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinos, kad niekas negali turėti naudos iš savo padaryto pažeidimo. Anot pareiškėjo, pareigūnai pažeisdami pareiškėjo teises ir neatlikdami savo pareigų gavo darbo užmokestį, kuris laikytinas pareiškėjo patirta turtine žala. Be to, pareiškėjo nuomone, jam turi būti atlyginta ir neturtinė žala dėl kilusių nepatogumų, praradus teisę į pasimatymus, skambučius, išmokas.
Atsiliepimas
Vilniaus PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 73–78).
Nurodė, kad pareiškėjas buvo pagrįstai nubaustas: 2014 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 28-215(1) jam buvo paskirta nuobauda – draudimas 1 mėn. pirkti maisto produktus, 2014 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 28-1439(1) pareiškėjas 8 mėn. buvo perkeltas į drausmės grupę, 2015 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 28-7(1) pareiškėjas nubaustas paskiriant jam 10 parų baudos izoliatoriaus, o 2015 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 28-31(1) pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas 3 mėn. į kamerų tipo patalpas. Vilniaus PN direktorius ir direktoriaus pavaduotojas, priimdami šiuos nutarimus, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, ir pagrįstai, įvertinę surinktą medžiagą, minėtais nutarimais paskyrė pareiškėjui V. B. adekvačias nuobaudas. Vilniaus PN teigimu, administracija tinkamai ir išsamiai ištyrė pareiškėjo padarytus pažeidimus, jų padarymo aplinkybes, pažeidimai fiksuoti tinkamai, taigi nuobaudos nuteistajam buvo paskirtos visiškai teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjas pataisos įstaigoje buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Pažymėjo, kad pareiškėjas 2014 m. gruodžio 29 d. Vilniaus PN direktoriaus nutarimu Nr. 28-1439(1) dėl sistemingų pataisos įstaigos bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų pagrįstai buvo perkeltas iš paprastosios į drausmės grupę. Tokiu būdu pareiškėjas neteko galimybės matytis su šeimos nariais. Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos apibrėžtos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 75 str., kuris nuteistiesiems, esantiems drausmės grupėje, teisės pasimatyti su artimaisiais nenumato. Atkreipė dėmesį, jog 1998 m. birželio 25 d. LR Seimo nutarime „Dėl teisinės sistemos reformos metmenų (nauja redakcija) ir jų įgyvendinimo“ IV dalyje teigiama: „nuteistiesiems numatoma daugiau pozityvių pareigų, kurios leis nuteistiesiems daryti įtaką savo teisinei padėčiai pagal principą: geras elgesys – daugiau teisių ir lengvatų, blogas elgesys – mažiau lengvatų.“ Pareiškėjas savo veiksmais, t. y. sistemingai pažeisdamas pataisos įstaigos bausmės atlikimo režimo reikalavimus, pažeisdamas pataisos įstaigos vidaus tvarką ir galiojančius įstatymus, darė įtaką savo teisių padėčiai, todėl patekus į drausmės grupę, susiaurėjo jam suteiktų teisių apimtis, t. y. V. B. neteko teisės į pasimatymus su artimaisiais. Galimybė naudotis teise į teisės aktuose numatytus pasimatymus, priklauso nuo pareiškėjo valios. Drausmės grupės sąlygomis ar kamerų tipo patalpose nuteistieji nėra laikomi įstaigos administracijos valia, nes patekimas į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas priklausė tik nuo pareiškėjo valios, nes pagrindas nuteistajam bausmę atlikti drausmės grupės sąlygomis atsirado, padarius nusižengimus ir pažeidus pataisos įstaigos tvarką, numatytą teisės aktuose.
Vilniaus PN nuomone, Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios neturtinės ir tuo labiau turtinės žalos nepadarė. Kadangi Vilniaus PN administracijos veiksmai pareiškėjo atžvilgiu yra teisėti ir pagrįsti, nėra nustatyta valstybės valdžios institucijos veikos neteisėtumo (neteisėtų veiksmų) kaip vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, dėl to tenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Kalėjimų departamentas atsiliepime taip pat prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 103–105).
Nurodė, kad Kalėjimų departamento 2015 m. vasario 13 d. raštas Nr. 2S-734, dėl kurio pareiškėjas prašo priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl žalai atsirasti nėra būtinų sąlygų. Atkreipė dėmesį, jog Kalėjimų departamentas yra institucija, išnagrinėjusi ginčą ikiteismine tvarka ir šiuo atveju tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukelia pirminiai individualūs administraciniai aktai – Vilniaus PN veiksmai ir raštai. Esant tokiai situacijai pareiškėjo galimai pažeistos teisės teisme gali būti apgintos jam ginčijant tik tiesiogines pasekmes sukeliantį pirminį individualų administracinį aktą ar veiksmą, o įrodymai, kad asmuo pasinaudojo įstatymo numatyta ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, tokiu atveju yra patvirtinimas, kad asmuo yra įvykdęs įstatymų nustatytą kai kuriems atvejams sąlygą prieš kreipiantis teisminės gynybos pasinaudoti privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Teismo posėdyje atsakovės atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 138).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl Vilniaus PN paskirtų nuobaudų bei Kalėjimų departamento atsisakymo šias nuobaudas panaikinti.
Nustatyta, kad Vilniaus PN direktoriaus 2014 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 28-215(1) pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – draudimas 1 mėn. pirkti maisto produktus už tai, kad jis buvo pastebėtas I gyvenamajame korpuse, I būrio prausykloje, nors jis ten nedirba ir negyvena ir jam lankytis ten draudžiama. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 str. 1 d. 1 p. ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir PĮVTT), 73.11 p. reikalavimus (b. l. 55).
Minėtą nuobaudą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau pastarasis 2014 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 2S-1870 konstatavo, jog nuobaudos panaikinti nėra pagrindo (b. l. 45).
2014 m. gruodžio 29 d. Vilniaus PN direktoriaus nutarimu Nr. 28-1439(1) pareiškėjui paskirta nuobauda – 8 mėn. jis buvo perkeltas į drausmės grupę, nes pažeidė BVK 12 str. 1 d., 110 str. 1 d. 1 p., 2 p., Vilniaus PN direktoriaus 2014 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. 7-359 „Dėl nuteistųjų suskirstymo į gyvenamąsias patalpas“ reikalavimus, kadangi nevykdė Vilniaus PN pareigūnų teisėtų nurodymų atlikti bausmę 4-ame būryje, kuriame reali grėsmė pareiškėjui nenustatyta (b. l. 52).
Tokius Vilniaus PN veiksmus pareiškėjas apskundė Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolieriui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetui, kurie pareiškėjo skundus persiuntė nagrinėti Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs susidariusią situaciją, 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 2S-1507 (b. l. 22–24), 2015 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 2S-1348 (b. l. 33–35) bei 2015 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 2S-734 (b. l. 41–42) konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai apie patiriamus grasinimus nepasitvirtino, todėl pareiškėjui pagrįstai 2014 m. gruodžio 29 d. nutarimu paskirta nuobauda dėl Vilniaus PN nurodymų nevykdymo.
2015 m. sausio 7 d. Vilniaus PN direktoriaus nutarimu Nr. 28-7(1) pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – 10 parų baudos izoliatoriaus, nes pareiškėjas nevykdė pareigūnų nurodymų eiti į paskirtą drausmės grupę ir tokiais savo veiksmais pažeidė BVK 12 str. 1, 2 d., 110 str. 1 d. 1, 2 p. bei Vilniaus PN direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 7-380 „Dėl nuteistųjų perkėlimo į būrius“ (b. l. 53).
2015 m. sausio 16 d. Vilniaus PN direktoriaus nutarimu Nr. 28-31(1) pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas 3 mėn. į kamerų tipo patalpas, nes pareiškėjas vėl atsisakė eiti į paskirtą drausmės grupę ir tuo pažeidė BVK 12 str. 1, 2 d., 110 str. 1 d. 1, 2 p., Vilniaus PN direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 7-380 (b. l. 54).
Pažymėtina, kad nustatytais terminais pareiškėjas paskirtų nuobaudų teismui neskundė.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad BVK 12 str. 1 d. nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o 2 d. nurodyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 str. 1 d. 1–2 p. taip pat nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, o pagal šio straipsnio 3 d. nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Pagal PĮVTT 73.11 p. nuteistieji privalo nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena. Kaip minėta, Vilniaus PN direktoriaus 2014 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 28-215(1) pareiškėjui nuobauda buvo paskirta būtent už šio reikalavimo nesilaikymą. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui (b. l. 43–45), pastarajame pareiškėjas pripažįsta, kad buvo patalpose, kuriose jam draudžiama lankytis, todėl darytina išvada, kad nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai, todėl nei Vilniaus PN pareigūnų nei Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų šiuo atveju nenustatyta. Be to, nėra aišku, kaip nuobauda – atėmimas teisės pirkti maisto produktus 1 mėn. galėjo sukelti pareiškėjui nepatogumus, susijusius su bendravimo su šeima galimybių sumažėjimu, iš kurių jis iš esmės kildina patirtą žalą.
Kitais pareiškėjo nurodytais Vilniaus PN direktoriaus nutarimais, iš kurių kildinama patirta žala, pareiškėjas buvo baustas už Vilniaus PN pareigūnų nurodymų eiti į paskirtą būrį nesilaikymą. Pareiškėjas neginčija fakto, jog minėtų nurodymų nevykdė, tačiau teigia, kad į paskirtą būrį jis negalėjo eiti dėl ten jam gresiančio pavojaus. Tačiau teismas, šiuos pareiškėjo teiginius vertina kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius tyrė pareiškėjo teiginius dėl galimų grėsmių ir savo išvadose konstatavo, kad nei 4-ame, nei 6-ame būryje pareiškėjo sveikatai ar gyvybei pavojus negresia (b. l. 113–115). Be to, nepasitvirtino ir pareiškėjo teiginiai apie grasinimą jį nužudyti bei kūno sužalojimą (b. l. 116–117). Taigi darytina išvada, kad už teisėtų Vilniaus PN pareigūnų nurodymų nesilaikymą pareiškėjui 2014 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 28-1439(1), 2015 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 28-31(1) ir 2015 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 28-31(1) nuobaudos buvo paskirtos pagrįstai, todėl Vilniaus PN veiksmų šiuo atveju nenustatyta.
Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas į Kalėjimų departamentą dėl Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 28-31(1) ir 2015 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. 28-31(1) nesikreipė, todėl pareiškėjo teiginiai, kad Kalėjimų departamentas nepagrįstai nepanaikino jam paskirtų nuobaudų atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad šiuo atveju Kalėjimų departamentas nagrinėjo tik kitų institucijų jam persiųstus pareiškėjo skundus dėl Vilniaus PN veiksmų, susijusių su pareiškėjo perkėlimu į jam nepatinkantį korpusą / grupę. Išnagrinėjęs minėtus skundus, Kalėjimų departamentas padarė išvadą tik dėl 2014 m. gruodžio 29 d. nuobaudos pagrįstumo. Pareiškėjui šiuo klausimu pateikti atsakymai išsamūs, pagrįsti ir teisėti, todėl Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta.
Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų – šiuo atveju neteisėtų veiksmų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo argumentai apie patirtą turtinę žalą yra visiškai nepagrįsti, nes pareiškėjas nenurodė, dėl jo nuomone, neteisėtų veiksmų turėtų išlaidų ar negautų pajamų, kurias būtent pareiškėjas būtų gavęs.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo V. B. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.