- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-17
- Bylos Nr.
- e2S-1211-657/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03825-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- K. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9503-752/2024, kuria netenkinti šalių prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. R. kreipėsi į teismą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokinio turto padalinimo, išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
2. Ieškovė 2024 m. gegužės 13 d. Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove; 2) nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su atsakovu: atsakovas su vaikais bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, paimant vaikus šeštadienį 11:00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 17:00 val. Tėvas įsipareigoja informuoti vaikų motiną SMS žinute apie vaikų pasiėmimą iš vakaro iki 19:00 val.; 3) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 300 Eur nuo šio prašymo padavimo dienos iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, vaikų pinigines lėšas pavedant tvarkyti ieškovei.
3. Nurodė, kad šalių vaikai gyvena su ieškove, ji viena jais rūpinasi. Vaikai šiuo metu yra labai pažeidžiami, jų norai, su kuriuo iš tėvų norėtų būti, yra nepastovūs. Be to, tarp vaikų yra glaudus ryšys ir jiems būtų daroma žala, jei kurie du iš jų būtų paimti iš jiems įprastos aplinkos. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas su vaikais bendrautų, tačiau pagal jos pateiktą laikiną bendravimo tvarką. Nustačius vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, turėtų būti priteistas ir laikinas išlaikymas vaikams, kadangi tik ji viena vaikus išlaiko, atsakovas materialinio išlaikymo jiems neteikia.
4. Atsakovas R. R. su prašymu sutiko iš dalies, prašė: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų P. ir R. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, o G. ir E. laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu; 2) nustatyti laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, kad kiekviena šalis su nepilnamečiais vaikais bendrauja, pasiimdama juos į savo gyvenamąją vietą septynių dienų trukmės laikotarpiui, kuriam pasibaigus vaikai tokiam pačiam laikotarpiui perduodami kitai šaliai; pirmasis septynių dienų trukmės laikotarpis, kuriuo R. R. savo gyvenamojoje vietoje bendrauja su nepilnamečiais vaikais, pradedamas skaičiuoti nuo pirmojo šeštadienio, einančio po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsiteisėjimo, iki sekančios savaitės šeštadienio 11:00 val.; tuo laikotarpiu, kai nepilnamečiai vaikai yra su vienu iš tėvų, tas tėvas užtikrina vaikų teisių įgyvendinimą, nedelsiant informuoja kitą tėvą apie visus svarbius vaikų gyvenimo įvykius, įskaitant, bet neapsiribojant informavimu apie vaikų ligas ar su vaiku susijusius nelaimingus atsitikimus, rūpinasi vaikais, pilnai atsako už vaikų priežiūrą, jų saugumą, ir tėvų valdžios negali naudoti priešingai vaikų interesams; nepilnamečių vaikų buvimo vienos iš šalių gyvenamojoje vietoje metu ta šalis įsipareigoja rūpintis vaikų fizine ir psichine sveikata, pilnaverte mityba, poilsiu, tvarkinga vaikų išvaizda, ugdymu, užtikrinti visus kitus būtinus vaikų poreikius; nepilnamečių vaikų buvimo vieno iš tėvų gyvenamojoje vietoje laikotarpiu kitas tėvas turi teisę bendrauti su vaikais be jokių apribojimų visomis ryšio priemonėmis bei tiesiogiai, atsižvelgdamas į vaikų dienos režimą, vaikų norą bei kitas svarbias aplinkybes; vaikai savo gimimo dienas švenčia to tėvo namuose, pas kurį tuo metu jiems tenka gyventi, suteikiant kiekvienam iš tėvų teisę dalyvauti vaiko gimimo dienos šventėje, jeigu to pageidauja vaikas; 3) nustatyti laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo tvarką: tuo laikotarpiu, kai nepilnamečiai vaikai būna tėvo gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad atsakovas teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir nereikalauja išlaikymo vaikams iš ieškovės; tuo laikotarpiu, kai nepilnamečiai vaikai būna motinos gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad ieškovė teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir nereikalauja išlaikymo vaikams iš atsakovo.
5. Nurodė, kad sūnus G. po incidento, kai buvo panaudotas smurtas, su ieškove gyveno tik savaitę, o sūnus E. taip pat yra išreiškęs norą gyventi su atsakovu. Ieškovė piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Būdama neblaivi, nesirūpina vaikais, palieka juos be priežiūros, elgiasi netinkamai, taip sukeldama vaikams nejaukumo jausmą. Ieškovė dėl savo netinkamo elgesio yra nepajėgi rūpintis visais keturiais vaikais, todėl sūnų G. ir E. laikina gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakovu, o dukterų – su ieškove. Šalys vaikus galėtų pasiimti ir su jaus bendrauti kas savaitę, ir taip nebūtų būtinybes papildomai priteisti išlaikymą vaikams, nes, vaikams esant pas vieną iš tėvų, pastarasis ir teiktų vaikams išlaikymą.
6. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, jog šalių šeima Tarnybai yra žinoma, nuo 2024 m. balandžio 26 d. jai inicijuota ir taikoma atvejo vadyba, paskirtas atvejo vadybininkas, teikiamos socialinės paslaugos. Institucija turi duomenų, kad ieškovė yra naudojusi smurtą prieš vaikus: 2024 m. kovo 26 d. – prieš P., 2024 m. balandžio 26 d. – prieš G., R. ir E.. Institucijos atstovė neturėjo galimybės išklausyti vaikų, kadangi ieškovė nesutiko jų atvesti į pokalbį. Institucijai nėra aišku dėl nusistovėjusios šalių vaikų faktinės nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl konkrečiai negali pasisakyti ir dėl prašomos nustatyti laikinos nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos bei dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi atmetė ieškovės ir atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8. Teismas nurodė, kad šalys skirtingai nurodo, su kuriuo iš tėvų šiuo metu gyvena nepilnamečiai vaikai, kokia jų nuomonė dėl gyvenimo su vienu ar kitu iš tėvų. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovei išklausyti vaikų nuomonės nepavyko, nes ieškovė su nepilnamečiais vaikais į VTAS skyrių neatvyko. Ieškovė, pareiškusi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsisakė vaikus pristatyti institucijai, siekiant išsiaiškinti jų nuomonę dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tame tarpe jų norus gyventi su vienu iš tėvų. Taigi, pati ieškovė sudarė kliūtis išvadą duodančiai institucijai išklausyti vaikų nuomonę ir parengti išsamią išvadą. Nėra įvertintos ir šalių gyvenimo sąlygos bei jų galimybės pasirūpinti tinkamų nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygų sudarymu, jų priežiūra, poreikių užtikrinimu, todėl ieškovė tikėtinai nepagrindė, jog šioje proceso stadijoje nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ir nenustačius vaikų gyvenamosios vietos su ja, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės, jų interesai. Ieškovės prašymas dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo netenkintinas.
9. Esant neįvertintoms šalių gyvenimo sąlygoms bei prieštaringai informacijai, su kuriuo iš tėvų šiuo metu gyvena vaikai, nežinant jų nuomonės, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą pagal atsakovo prašymą taip pat nėra pagrindo. Tuo labiau, kad atsakovas byloje jokių savarankiškų reikalavimų nėra pareiškęs. Teismui nustačius laikiną dviejų vaikų gyvenamąją vietą su juo ir atsakovo nurodytą bendravimo tvarką, susidarytų situacija, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų nustatyta tokia vaikų gyvenamoji vieta ir bendravimo tvarka, kuri neatitinka byloje pareikštų reikalavimų.
10. Netenkinus šalių prašymų ir nenustačius, su kuriuo iš tėvų laikinai gyvens vaikai, nėra galimybės nustatyti ir šalių prašomą bendravimo tvarką, nes neaišku, kurio iš tėvų bendravimo su vaikais klausimas turėtų būti sprendžiamas. Be to, nesant objektyvių duomenų, su kuriuo iš tėvų vaikai šiuo metu faktiškai gyvena, kas jais rūpinasi ir išlaiko, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo.
11. Atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka nėra aiški ir konkreti. Vertinant, kad du vaikai gyvens su vienu iš tėvų, o du su kitu tėvu, turėtų būti atskirai nurodyta, kaip vyksta ieškovės ir atsakovo bendravimas su skyrium gyvenančiais vaikais, o ne su visais vaikais, t. y. kada konkrečiai vaikai paimami iš kito tėvo ir jam grąžinami. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka 50:50 bendravimo modelį, t. y . vaikai iš esmės gyvena per dvi vietas. Tai reiškia, kad skyrium gyvenantys tėvai turėtų pareigą suderinti auklėjimo metodus, taikyti vienodą dienos režimą, vaikų mokymosi priežiūrą, nuspręsti dėl papildomų užsiėmimų, sveikatos priežiūros, nuolatos bendrauti tarpusavyje apie vaikų poreikius ir perduoti vienas kitam reikiamą informaciją. Šalims konfliktuojant ir nerandant bendro sutarimo, vaikams gyvenant pagal atsakovo prašomą tvarką, kai pas vieną tėvų galios viena tvarka, pas kitą kita, vaikai patirs nuolatinį neapibrėžtumą, nežinojimą, kaip elgtis, stresą, konfliktus su tėvais, t. y. nepatogumus ir chaosą. Mažiems vaikams yra formuojamos jų vertybės, ugdomos teigiamos savybės, formuojama disciplina, t. y. vaikas yra ruošiamas gyvenimui, o toks bendravimo modelis, kuriuo nėra užtikrinamas vaiko priežiūros, auklėjimo, skatinimo bei asmenybės formavimo nuoseklumas ir stabilumas, gali turėti vaikui neigiamą įtaką. Be to, tokios nestandartinės bendravimo tvarkos nustatymas reikalauja itin atidžiai ištirti visas reikšmingas aplinkybes ir įvertinti, ar tokia bendravimo tvarka nepažeis vaikų interesų, ar apskritai ji galės tinkamai funkcionuoti, jei tėvams nepavyks susitarti, kas priims lemiamus sprendimus, susijusius su vaikų auklėjimu, mokymu, užklasine veikla ir pan., kaip turės būti sprendžiamas išlaikymo klausimas ir kt. Į šiuos klausimus bus galima atsakyti, tik nagrinėjant bylą iš esmės. Tuo tarpu, nustatant laikinąją bendravimo tvarką, tokios apimties ir intensyvumo analizė negali būti atlikta, laikina bendravimo tvarka tėra siekiama laikinai sureguliuoti situaciją. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka šioje proceso stadijoje negali būti nustatyta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskirajame skunde ieškovė K. R. prašė Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismo išvada dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo pažeidžia vaikų interesus. Nėra ginčo, kad nepilnamečių vaikų tėvai gyvena skyriumi, o vaikai yra nepilnamečiai. Jie yra priklausomi nuo jį prižiūrinčių asmenų, sveikatos, ugdymo įstaigose vaikų interesams atstovauti yra būtinas suaugusiojo dalyvavimas, todėl siekiant užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, pačių nepilnamečių vaikų interesų apsaugą, būtina nustatyti laikinąją vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Teismas nebuvo aktyvus ir neišsiaiškino svarbių aplinkybių, būtinų nagrinėjam klausimui dėl laikino vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tinkamai išspręsti. Kilus neaiškumų, teismas privalėjo rengti žodinį bylos nagrinėjimą, apklausti šalis, išklausyti vaikų nuomonę, institucijos, teikiančios išvadą, žodinius paaiškinimus, taip pašalinti visas abejones ir priimti sprendimą, tačiau to nedarė. Atsakovas yra kariškis, jo darbo grafikas yra labai nepastovus, dažnai jam tenka budėti paromis, vykti į įvairias misijas, todėl nepilnamečių sūnų laikinąją gyvenamąją vietą nustačius su atsakovu, jie būtų ilgam laikui palikti priežiūros. Tuo tarpu su ieškove vaikai gyvena nuo gimimo. Atsakovas visais įmanomais būdais bando pakenkti ieškovei, nuteikinėja prieš ją vaikus. Ieškovė neneigia, kad po konflikto šalių nepilnametis sūnus G. laikinai gyvena pas tėvą. Teismas nevertino aplinkos pasikeitimo poveikio vaiko emocinei ir psichologinei būsenai. Byloje dar turi būti nustatyta daug aplinkybių ir ištirta daug faktorių, kad būtų išsiaiškinta, ar tikrai vaikas nori gyventi su tėvu ir toks gyvenimas atitinka vaiko interesus. Nėra pagrindo teigti, kad vaikams motinos gyvenamoji aplinka tapo nesaugi ar neatitinka reikalavimų vaikų normaliam vystymuisi. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams dėl ieškovės priklausomybės alkoholiui. Ieškovė pripažįsta, kad jai buvo surašytas administracinio pažeidimo protokolas už tai, kad ji vaikų akivaizdoje tą kartą buvo neblaivi, tačiau ji neturi priklausomybės, atsakovas tiesiog pasinaudojo situacija. Ieškovė kategoriškai nesutinka, kad ji kada nors prieš vaikus naudojo fizinį smurtą. Ieškovės atžvilgiu nėra priimtas ir įsiteisėjęs joks apkaltinamasis teismo nuosprendis. Orderis jau negalioja, todėl jokie apribojimai ieškovės atžvilgiu nėra taikomi, nėra nustatytų jokių konkrečių faktų, kad ieškovė neigiamai veiktų vaikus.
12.2. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Šalys kartu negyvena ir bendro ūkio nebeveda, o atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad nors kokia dalimi prisideda prie vaikų išlaikymo, todėl nepriteisus vaikams laikino išlaikymo, kyla grėsmė jų teisei į kasdienių poreikių patenkinimą.
12.3. Teismas nepagrįstai atmetė ir ieškovės prašymą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Esant tokiam tėvo elgesiui, intensyvėja sūnaus G. elgesio sutrikimas. Sūnus darosi irzlus, konfliktiškas. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat turėtų būti užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas. Teismas šeimos bylose yra aktyvus ir, užtikrindamas vaiko geriausius interesus, gali peržengti pareikštų reikalavimų ribas, todėl kilus dvejonių dėl šalių siūlomos bendravimo tvarkos, galėjo nustatyti kitokią, bent minimalią bendravimo tvarką. Ieškovės pasiūlyta tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka yra lengvai įgyvendinama ir pakankama šioje proceso stadijoje, todėl teismas neturėjo pagrindo jos netaikyti. Teismas nesiėmė visų galimybių išsiaiškinti, kokia reali bendravimo tvarka maksimaliai atitiktų tiek šalių, tiek vaikų interesus.
13. Ieškovė su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2024 m. gegužės 24 d. skundą Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus vedėjai.
Atsiliepimas
14. Atsakovas R. R. atsiliepime prašė atskirąjį skundą atmesti.
15. Atsiliepime nurodė, kad šiuo metu visi keturi vaikai gyvena kartu su atsakovu, nes ieškovė piktnaudžiauja alkoholiu. Apie motinos polinkį alkoholiniams gėrimams yra nurodę vaikai savo paaiškinimuose, užfiksuotuose 2024 m. balandžio 4 d. vaiko situacijos vertinimo anketose, kurios teismui pateiktos kartu su atsiliepimu į ieškinį. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų dokumentų matyti, kad šeimai nuo 2024 m. balandžio 26 d. inicijuota ir taikoma atvejo vadyba. Pati ieškovė užkirto kelią vaiko teisių specialistams išsiaiškinti tiek vaikų nuomonę, tiek kitas šalių ginčui reikšmingas aplinkybes. Yra akivaizdu, kad ieškovė sąmoningai siekė, kad vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai nesužinotų vaikų nuomonės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkinti šalių prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
18. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
19. Nagrinėjamu atveju ieškovės su atskiruoju skundu pateiktą 2024 m. gegužės 24 d. skundą Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus vedėjai apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti, kadangi šis dokumentas jau yra pateiktas byloje, jo pakartotinis pateikimas yra perteklinis (CPK 314 str.).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
20. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. CPK 384 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje.
21. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė ieškovės ir atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vaikų laikinos gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, laikino išlaikymo priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentais, kad teismas tinkamai neįvertino šiam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė formaliai.
23. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, be kitų, taip pat yra numatytos šeimos bylose galimos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 str. 2 d. 2 p.). Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
24. Pažymėtina, kad laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas, esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Minėta laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės.
25. Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, atsakovo nuomone, nepilnamečių vaikų P. ir R. laikina gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, o G. ir E. – su tėvu. Byloje nustatyta, kad šalių santykiai yra konfliktiški, tarp jų nuolat kyla nesutarimai dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių nepilnamečių vaikų faktinė gyvenamoji vieta pastaruoju metu vis keičiasi, atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas nurodė, kad šiuo metu visi keturi vaikai gyvena su juo. Tokia nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos kaita, akivaizdžiai neužtikrina vaikų gyvenamosios aplinkos stabilumo, apibrėžtumo, saugumo jausmo, kas neabejotinai daro neigiamą įtaką nepilnamečių vaikų psichologinei būklei, todėl būtina spręsti tokios situacijos laikino sureguliavimo klausimą.
27. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) 2024 m. gegužės 24 d. teismui pateiktoje išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad neturėjo galimybės išklausyti nepilnamečių vaikų nuomonės, nėra aišku dėl nusistovėjusios vaikų faktinės nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, turi atsižvelgti, kur vaikai šiuo metu gyvena, kokia yra nusistovėjusi, saugi ir jiems įprasta gyvenamoji vieta. Teismas šių aplinkybių netyrė ir nesiaiškino, jokių papildomų duomenų nereikalavo, bylą formaliai išnagrinėjo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, nurodydamas, kad neturi galimybės įvertinti situaciją.
28. Taip pat iš Tarnybos išvados nustatyta, kad Tarnybai K. R. ir R. R. šeima yra žinoma. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų dokumentų matyti, kad šeimai nuo 2024 m. balandžio 26 d. inicijuota ir taikoma atvejo vadyba. Atsakovas byloje teismui pateikė 2024 m. birželio 20 d. Vaiko situacijos vertinimo anketas (CPK 179 str. 3 d.), iš kurių matyti, kad Tarnybos specialistai turėjo galimybę pabendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais R., P., G. ir E., apžiūrėti jų gyvenamąją aplinką motinos namuose. Byloje esant duomenų apie vaikų santykius su kiekvienu iš tėvų, apie jų gyvenamąją aplinką motinos namuose, išklausęs šalių paaiškinimus bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų nuomonę, teismas turi galimybę ir pareigą nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui reikšmingas aplinkybes ir jas įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas negali vertinti aplinkybių, kurių netyrė ir nevertino pirmosios instancijos teismas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
29. Pažymėtina, kad nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, laikotarpį, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu, galbūt atsižvelgus ir į vaiko nuomonę. Taip pat bus įvertinti ir kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaikų auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaikus auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt.
30. Akcentuotina, kad vaikas turi teisę turėti tiek motiną, tiek tėvą. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.
31. Byloje esantys duomenys rodo, kad vaikai nori bendrauti su abiem tėvais, su vaikais bendrauti nori ir abi šalys, tačiau taip pat matyti, kad, šalims nesutariant dėl bendravimo su vaikais, galima atskirtis vieno iš tėvų atžvilgiu, kas pažeistų ginčo šalių teisių ir interesų pusiausvyrą ir, svarbiausia, neleistų užtikrinti nepilnamečių vaikų teisės ir teisėtų interesų pažinti savo skyrium gyvenantį vieną iš tėvų, augti mylimam ir globojamam abiejų tėvų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismui nustačius poreikį nustatyti vaikų laikiną gyvenamąją vietą, šiuo atveju būtų tikslinga spręsti klausimą ir dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.
32. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms. Taigi, nustačius poreikį nustatyti vaikų laikiną gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kiltų poreikis spręsti nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo klausimą. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas negali vertinti aplinkybių, kurių netyrė ir nevertino pirmosios instancijos teismas.
33. Nustatęs aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į nagrinėjamo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo šeimos kategorijos byloje jautrų aspektą bei svarbą nepilnamečių vaikų interesams, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.