Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-01-02 · Administracinė byla Nr. I-1121-121/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-01-02
Bylos Nr.
I-1121-121/2013
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Žalnieriūnienė
Pareiškėjas
K. S.
Atsakovas
Vilniaus pataisos namams
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga
Kategorijos
  • 1.2Valstybės tarnyba
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4563-121/2012
Proc. Nr. 3-61-3-02608-2012-4
Procesinio sprendimo kategorija 1.2, 16.4, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2013 m. sausio 2 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Žalnieriūnienė, dalyvaujant pareiškėjai K. S., atsakovo atstovei Donatai Kračkienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Simonai Risovaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. S. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl įsakymo panaikinimo; trečiasis suinteresuotas asmuo - Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja K. S. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau - VPN) direktoriaus 2012-09-14 įsakymą Nr. 4-114 „Dėl Psichologinės tarnybos specialistės (pakaitinės) K. S. nubaudimo“ (toliau - Įsakymas).

Paaiškina, kad su skundžiamu Įsakymu nesutinka, kadangi tarnybinė nuobauda juo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, remiantis neišsamia ir neobjektyvia, tarnybiniams patikrinimams keliamų procedūrinių reikalavimų neatitinkančia 2012-09-13 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 14-1389 (toliau - Išvada), be to, nesikreipus į profesinę sąjungą sutikimo, taip pažeidžiant profesinių sąjungų narių veiklos garantijas.

Išvadoje teigiama, kad nuteistajam P. K. atvykus į VPN, ne vėliau kaip per 10 dienų po jo atvykimo į įstaigą, Psichologinės tarnybos specialistai privalėjo pradėti aktyvų aiškinamąjį-tiriamąjį darbą ir užpildyti Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės (toliau - Knygelė) 7 ir 22 skyrius. Nurodyta, nuteistojo P. K. Knygelės 22 skyrius nebuvo užpildytas.

Pareiškėja, pasirėmusi Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 2 str. 12 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – Teisingumo ministras) 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-116 patvirtintų Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 74 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartimi administracinėje byloje Nr. A-8-640-04, paaiškina, kad Išvadoje aprašomas įvykis, tačiau aiškiai neįvardijama, kokiais tariamai neteisėtais veiksmais pareiškėja pažeidė tiek Seimo kontrolieriaus 2012-08-30 pažymoje Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau - Pažyma), tiek Išvadoje įvardintų teisės aktų reikalavimus. Išvadoje apibrėžiant K. S. veiksmus/neveikimą kaip neteisėtus, naudojamos formuluotės: „Iš gautos medžiagos matyti, jog šis darbas nebuvo atliktas", „apibendrinant surinktą dokumentinę medžiagą, darytina išvada, jog darbas nebuvo atliktas". Dėl to, pareiškėjai visiškai neaišku, už kokius veiksmus jai skirta tarnybinė nuobauda. Tokios abejonės jai kyla vien dėl to, kad ji savo 2012-09-10 paaiškinime nurodė, kad su P. K., kai jis atvyko į pataisos įstaigą, kalbėjo būrio viršininkų kabinete, taip pat bendravo ir su pataisos įstaigos pareigūnu, siekdama surinkti kuo daugiau informacijos apie galimas P. K. adaptacijos problemas. Tad pareiškėja pradėjo vykdyti aktyvų aiškinamąjį-tiriamąjį darbą ir šis faktas Išvadoje nėra paneigtas. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Vidaus taisyklės) 64 punktas įtvirtina pareigą pataisos įstaigos psichologui atlikti du pagrindinius veiksmus: 1) dirbti tiriamąjį-aiškinamąjį darbą, 2) jo rezultatus įrašyti Knygelėje. Pareiškėjos manymu, šioje nuostatoje neįvardintas terminas, per kiek laiko galutinai turi būti baigtas aiškinamasis-tiriamasis darbas. Todėl pareiškėjai pradėjus vykdyti aiškinamąjį-tiriamąjį darbą, tačiau dėl egzistavusių objektyvių aplinkybių nepavykus per 10 dienas užpildyti Knygelės 22 skyrių, ji negalėjo ir negali būti traukiama atsakomybėn už abiejų veiksmų tariamą neatlikimą.

Išvadoje teigiama, kad K. S. pažeidė Teisingumo ministro 2003-04-01 įsakymu Nr. 86 patvirtintų Psichologinių tarnybų, veikiančių laisvės atėmimo vietose, darbo tvarkos aprašo (toliau - Darbo aprašas) 5 punktą, tačiau nenurodyta, kokį konkrečiai šioje nuostatoje įvardintą papunktį ji pažeidė, taip pat neįvardinta, kas leidžia daryti išvadas, kad Išvadoje atskleista tariamo tarnybinio nusižengimo veika.

Pagal LVAT praktiką (pvz. nutartis adm. byloje Nr. A-678/2004) tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir valstybės tarnautojo kaltę. Pareiškėjos teigimu, Išvadoje nieko nepasisakoma dėl kaltės elemento buvimo. Dėl to, pareiškėja daro išvadą, kad kaltė buvo preziumuota, o ne įrodyta. Kadangi kaltė yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių teisės pažeidimą, jos nenustačius ir neįrodžius, negali būti taikoma tarnybinė atsakomybė.

Tarnybinio patikrinimo metu turi būti atskleistos visos tyrimui reikšmingos aplinkybės. Pareiškėjos manymu, tarnybinį patikrinimą atlikęs asmuo privalėjo visapusiškai ir objektyviai ištirti visas jos paaiškinime paminėtas aplinkybes, tarp jų – ir aplinkybę dėl darbo krūvio. Pareiškėjos manymu, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo siekiama objektyviai išsiaiškinti, ar darbo krūvis nebuvo ta aplinkybė, kuri turėjo didžiausią įtaką pareiškėjos veiksmams, kadangi Išvadoje neatlikta jokia analizė dėl darbo krūvio, analizė, kiek tuo metu pareiškėja turėjo užduočių, o kiek - jos kolegė R. S., ar buvo galimybių jai perduoti užduotį dėl P. K. Knygelės 22 skyriaus užpildymo. Todėl tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, neišsamiai, siekiant pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą.

Egzistuojančios objektyvios aplinkybės, kurios apsunkina galimybę pareigūnams tinkamai atlikti teisės aktuose numatytas pareigas, gali būti pagrindas sušvelninti tarnybinę atsakomybę arba visai jos netaikyti. Pareiškėjos teigimu, netyrus jos didelio darbo krūvio fakto, vadovas negalėjo objektyviai įvertinti, ar ji turėjo realią galimybę veikti, kaip numato teisės aktai. Išvadoje neišsiaiškinta, ar būrių viršininkai nuolatos dirba savo kabinetuose, šiuo atveju – 2-jo būrio viršininkai, dirbantys VPN padalinyje Sniego g. 2, kad pareiškėja bet kuriuo metu netrukdomai galėtų patekti į rakinamą patalpą ir užpildytų knygelę. Pareiškėja supranta, kad daugumos kitų VPN pareigūnų darbas nėra statiškas, funkcijų vykdymas vyksta visoje įstaigoje. Todėl, jų neradusi darbo kabinete, pareiškėja neturėjo pagrindo įtarti darbo drausmės pažeidimų darymu. Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas taip pat nesiaiškino būrių viršininkų darbo specifikos, kas įrodo tyrimo neobjektyvumą, šališkumą.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, nei Statuto, nei Taisyklių nuostatos nereglamentuoja, kaip turėtų būti įgyvendinta garantija profesinių sąjungų narių atžvilgiu. LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. A-662-1232/2009 pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau -Departamentas) pareigūnų teisių apimtis bei turinys tarnybinių nuobaudų skyrimo procese negali būti siauresnis, negu vidaus tarnybos pareigūnų.

Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio (2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. X-804 redakcija) 4 dalyje numatyta garantija yra analogiška Statuto 26 str. 10 dalyje įtvirtintai garantijai, tačiau papildomai Vidaus tarnybos statute reglamentuota, kad, skiriant tarnybines nuobaudas vidaus tarnybos pareigūnams, išskyrus tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Todėl, sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Pareiškėjos manymu, nesant poįstatyminio akto, pataisos įstaigos turi kreiptis į profesines sąjungas vadovaujantis LR vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 26 punktu (LVAT nutartis adm. byloje Nr. A-261-1090-11).

Kadangi prieš inicijuojant tarnybinio patikrinimo atlikimą, pareiškėja buvo Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – Profesinė sąjunga) narė, VPN kilo pareiga kreiptis į Profesinę sąjungą. VPN apie pareiškėjos narystę Profesinėje sąjungoje žinojo iš jos 2012-09-10 paaiškinimo bei 2012-08-08 prašymo išskaičiuoti Profesinės sąjungos nario mokestį iš darbo užmokesčio ir pervesti šiai organizacijai. Būtinybė gauti Profesinės sąjungos išankstinį sutikimą yra papildoma garantija pareiškėjai, kaip Profesinės sąjungos narei, kuri jos atžvilgiu buvo pažeista. Tarnybinės nuobaudos paskyrimas, iš anksto negavus profesinės sąjungos sutikimo, yra esminis procedūrinis pažeidimas, kuris yra pakankamas pagrindas paskirtai nuobaudai panaikinti (LVAT nutartis adm. byloje Nr. A-3 - 170 - 04). Todėl, pareiškėjos manymu, skundžiamas Įsakymas dėl esminio procedūrinio pažeidimo negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir turi būti panaikintas (b.l. 1-7).

Atsiliepimas

Atsakovas VPN atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad K. S. yra statutinė valstybės tarnautoja ir savo tarnyboje privalo vadovautis pareigybės aprašymu, kitais įstatymais ir poįstatyminiais aktais, reglamentuojančiais pareiškėjos veiklą.

K. S. už netinkamą pareigų vykdymą buvo paskirta tarnybinė nuobauda už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 27 d. iki 2012 m. vasario 6 d., kadangi būtent šį laikotarpį tyrė Seimo kontrolierius, gavęs P. K. skundą dėl VPN pareigūnų veiksmų. Pažymoje nustatyta, jog P. K. 2012-01-27 atvykus į VPN, Psichologinės tarnybos specialistai su pareiškėju, jam esant pataisos namuose, nebendravo. Iš P. K. Knygelės kopijos matyti, kad jos skyriuje Nr. 22 „Trumpa nuteistojo (nepilnamečio suimtojo) charakteristika, psichologo rekomendacijos būrio viršininkui, vėlesnių asmenybės tyrimų rezultatai" įrašų nėra, nors tai numatyta Departamento direktoriaus 2004-05-24 įsakymu Nr. 4/07-133 patvirtintų Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės pildymo formos ir individualaus darbo su nuteistuoju knygelės pildymo metodiniuose nurodymuose (toliau - Metodiniai nurodymai).

Siekiant atkreipti dėmesį į Pažymoje nurodytus pažeidimus, VPN buvo atliktas tarnybinis tyrimas. Atliekant tarnybinį tyrimą, buvo nustatyta, kad nuteistasis P. K. į pataisos namų įstaigą, esančią Sniego g., atvyko 2012 m. sausio 27 d. Ne vėliau kaip per 10 dienų po atvykimo Psichologinės tarnybos specialistai privalėjo pradėti aktyvų aiškinamąjį-tiriamąjį darbą ir užpildyti Knygelės 7 ir 22 skyrius. Nuo 2012 m. sausio 27 d. iki 2012 m. vasario 6 d., t.y. per 10 dienų, Knygelės 22 skyrius nebuvo užpildytas. Nustatyta, jog nuo 2012 m. sausio 27 d. iki 2012 m. vasario 6 d. įstaigos Psichologinėje tarnyboje dirbo 2 darbuotojos: vyresnioji specialistė (pakaitinė) K. S., kuri tuo metu vykdė ir tarnybos viršininko pareigas, ir specialistė R. S.. Atsižvelgus į Psichologinės tarnybos vyresniojo specialisto pareigybės aprašymą, patvirtintą VPN direktoriaus 2010 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 3-67 (toliau - Pareigybės aprašymas), K. S. privalėjo konsultuoti nuteistuosius asmeniniais klausimais, pildyti „Nuteistųjų priėmimo žurnalą" (7.2 p.), atlikti nuteistųjų psichodiagnostinį įvertinimą (7.4 p.), nesant tarnybos viršininko, laikinai vykdyti tarnybos viršininko pareigas (7.9 p.). Tarnybos viršininko pareigas einantis valstybės tarnautojas organizuoja ir kontroliuoja Psichologinės tarnybos darbą. Tad K. S., tuo metu laikinai vykdžiusi tarnybos viršininko pareigas, ir privalėjo organizuoti ir kontroliuoti Psichologinės tarnybos darbą. Todėl 2012 m. rugsėjo 6 d. buvo nuspręsta jai įteikti pranešimą Nr. 14-1358 apie tarnybinį nusižengimą.

Šalies argumentai

Tiek savo pasiaiškinime, tiek skunde teismui pareiškėja nurodo, jog ji tinkamai atlikti savo pareigų (užpildyti Knygelės) negalėjo dėl kelių priežasčių: dėl didelio darbo krūvio; dėl to, jog Knygelės yra užrakintos 2-jo būrio viršininkų kabinetuose, VPN padalinyje, esančiame Sniego g. 2. Atsakovo teigimu, abu pareiškėjos teiginiai yra nepagrįsti ir neteisingi.

Vykdydama tarnybos viršininkės pareigas ir esant dideliam krūviui, pareiškėja privalėjo laiku sukontroliuoti tarnybos darbą, pavedant užpildyti atitinkamus dokumentus kitai psichologinės tarnybos specialistei - R. S.. Abi darbuotojos yra pasiskirsčiusios darbus. Tuo metu Psichologinės tarnybos specialistės pareigose dirbusios R. S. pasiaiškinime teigiama, jog „buvo pasidalinta darbo sektoriais pataisos namuose. K. S. buvo atsakinga už 8 ir 9 būrių, Drausmės grupės, dirbančiųjų be sargybos už pataisos įstaigos ribų ir Sniego g. filiale esančių nuteistųjų bei naujai atvykusiųjų įvertinimą ir konsultavimą".

Šalies argumentai

Pareiškėjos teiginys, jog ji negalėjo nuo 2012 m. sausio 27 d. iki 2012 m. vasario 6 d. gauti ir užpildyti reikiamą Knygelės skyrių, yra melagingas ir neatitinka tikrovės, nes 10 dienų yra pakankamai ilgas laikotarpis pareigoms ir funkcijoms atlikti. Situacija, jog VPN viršininkų kabinetai 10 dienų nuo 8.00 iki 17.00 val. yra užrakinti, neįsivaizduojama ir negalima. VPN Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko R. S. 2012 m. rugsėjo 12 d. tarnybiniame pranešime Nr. 56-1-372 nurodyta, jog nuo 2012 m. sausio 1 d. iki šio laikotarpio būrio viršininkų darbo drausmės pažeidimų neužfiksuota, o ir pati pareiškėja niekada nesikreipė į Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininką dėl jam pavaldžių darbuotojų nebuvimo savo darbo vietoje.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su K. S. teiginiais, jog nebuvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, nebuvo atskleistos visos tyrimui reikšmingos aplinkybės, buvo pažeista tarnybinės nuobaudos taikymo procedūra.

Pagal Statuto 24, 26 straipsnius ir Taisyklių nuostatas vienas iš esminių statutinių pareigūnų atsakomybės ypatumų yra tas, kad ji atsiranda už įstatymų pažeidimą ir tarnybinės drausmės nesilaikymą, kai neatliekamos arba netinkamai atliekamos tarnybinės pareigos.

Tiek Seimo kontrolieriaus tyrimo metu, tiek VPN tarnybinio tyrimo metu buvo nustatyti Psichologinės tarnybos darbo pažeidimai. Buvo įrodyta, jog Knygelės 22 skyrių privalėjo užpildyti K. S. (pareiškėja pripažįsta šį faktą, tačiau ji pateikia neargumentuotus pasiteisinimo motyvus). K. S. savo pasiaiškinime pripažįsta savo kaltę teigdama, jog „ apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos, ateityje tikrai pasistengsianti, kad tokių spragų nepasitaikytų". Tad šiuo atveju valstybės tarnautojos veiksmuose yra būtina tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė.

Statuto 20 str. 1 dalyje reglamentuota, kad pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka gali steigti organizacijas, įgyvendinančias jų profesinius interesus, ir į jas stoti. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnų dalyvavimas organizacijų, įgyvendinančiųjų profesinius interesus, veikloje neturi trukdyti tiesioginėms pareigoms. Statute daugiau jokių nuostatų, susijusių su pareigūnų veiklos profesinėse sąjungose ypatumais, tame tarpe ir nuobaudų skyrimu, nėra įtvirtinta.

Iš Profesinių sąjungų įstatymo (toliau - PSĮ) 21 str. 1 ir 2 dalių matyti, kad Departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnai turi teisę steigti tam tikrus susivienijimus savo teisėms ginti. Statutu Departamento pareigūnams taikytinos profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime yra išaiškinęs, kad PSĮ 21 str. 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių normos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas.

Šalies argumentai

K. S. pasiaiškinime tarnybinio tyrimo metu ir skunde teismui nurodė, jog yra Profesinės sąjungos narė, bet ji nėra išrinkta į renkamuosius Profesinės sąjungos organus. Todėl, atsakovo manymu, kreipimasis dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą nebuvo reikalingas, nes tarnybinė nuobauda buvo skirta paprastam Profesinės sąjungos nariui.

Atsiliepimas

Atsakovas, ištyręs visas tarnybinio nusižengimo aplinkybes, mano, jog K. S., nuobauda - pastaba (lengviausia tarnybinės nuobaudos rūšis) buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgiant į įstatyminius reikalavimus, nepažeidžiant procedūros ir terminų (b.l. 23-26).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Profesinė sąjunga atsiliepime sutinka su pareiškėjos skundo argumentais ir prašo panaikinti skundžiamą Įsakymą.

Paaiškina, kad pagal PSĮ 13 straipsnį įstatymo leidėjas suteikė atitinkamus įgaliojimus profesinėms sąjungoms, todėl darbdavys, atsižvelgdamas į konkretaus teisės akto turinį ir teismų praktiką, turi privalomai vykdyti įpareigojimus dėl bendrų klausimų su profesinėmis sąjungomis sprendimo.

Nors Statutas 26 str. 10 dalyje nustatytos garantijos užtikrinimo tvarkos neįtvirtina, tačiau atsakovui pareiga kreiptis į profesinę sąjungą sutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo kyla sistemiškai taikant tokios garantijos užtikrinimą numatančius kitus teisės aktus. LVAT administracinėje byloje Nr. A-1232/2009 pažymėjo, kad Kalėjimų departamento pareigūnų teisių apimtis bei turinys tarnybinių nuobaudų skyrimo procese negali būti siauresnis, negu vidaus tarnybos pareigūnų. Profesinės sąjungos manymu, šioje nutartyje LVAT pateikė nuorodą į Vidaus tarnybos statuto 43 str. 4 dalies reguliavimą- skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš vidaus tarnybos reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Teismai bei ir kitos valstybės institucijos turi atsižvelgti į LVAT sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Kreipimosi tvarka ir terminai detaliai reglamentuoti Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau - Tvarka) 26 punkte. Remiantis LVAT pozicija, atsakovas, žinodamas apie pareiškėjos narystę Profesinėje sąjungoje, privalėjo vadovautis Tvarkos 26 punktu, ir vadovui priėmus sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. S., ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreiptis į Profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo. To nepadarius, Profesinės sąjungos nuomone, buvo grubiai pažeistos ne tik procesinės nuostatos, bet ir tiesiogiai Profesinės sąjungos teisė tinkamai vykdyti kontrolės funkciją bei K. S. atžvilgiu neužtikrintas Statuto 26 str. 10 dalyje įtvirtintos garantijos įgyvendinimas.

Teismų praktika vienareikšmė: nesant profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo drausminei nuobaudai skirti vidaus reikalų įstaigų pareigūnui - profesinės sąjungos nariui, arba atsisakymo duoti sutikimą panaikinančio teismo sprendimo, paskirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta, todėl skundžiamas Įsakymas turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Šalies argumentai

K. S. prašymą stoti į Profesinę sąjungą pateikė 2012-08-08, o nare tapo Profesinei sąjungai priėmus 2012-08-16 nutarimą Nr. VA3-16(12) (b.l. 15-17).

Pareiškėja, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog atsakovas nesiaiškino ir nelygino jos ir R. S. darbo krūvių, Knygelės 22 skyrius užpildomas tik atlikus pilną įvertinimą, pvz. charakteristikų išdavimo tikslu. Pareiškėja teigė, kad su nuteistaisiais atliekamas darbas gali būti atspindėtas ir kituose tarnybos vidaus dokumentuose, bet pripažino, jog P. K. atžvilgiu tokių įrašų padaryta nebuvo. R. S. darbo krūvis buvo dar didesnis, todėl savo krūvio dalies negalėjo jai perduoti. Tarnybos viršininko etatas laisvas buvo nuo 2011 m. balandžio iki 2012 m. birželio mėnesio.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, jog pareiškėja neneigia per 10 dienų su nuteistuoju P. K. iš viso nebendravusi – nėra jokių įrašų. Darbo krūvis buvo vertinamas.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė skundą prašė tenkinti, paaiškino, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nustatyta pareiškėjos kaltė padarius tarnybinį nusižengimą. Įstaiga pati netinkamai organizavo psichologo tarnybos darbą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius, išnagrinėjęs P. K. skundą dėl VPN pareigūnų veiksmų, kuriame, be kitų pažeidimų, nurodyta, kad VPN su juo nebendravo psichologas, 2012-08-30 surašė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria skundo dalyje dėl psichologinės pagalbos teikimo VPN nustatė, kad: VPN direktorius Arvydas Ižička informavo, kad, vadovaujantis Departamento direktoriaus 2004-05-24 įsakymu Nr. 4/07-133, ne vėliau kaip per 10 dienų po nuteistojo atvykimo į įstaigą pradedamas aktyvus aiškinamasis-tiriamasis darbas. Šį darbą atlieka inter alia įstaigos psichologinės tarnybos specialistai. Pareiškėjas į VPN atvyko iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, iš kurio nebuvo gauta psichologo rekomendacijos dėl adaptacijos sunkumų. P. K. atvykus į VPN, Socialinės reabilitacijos, Sveikatos priežiūros ir kitų tarnybų pareigūnai pareiškėjo elgesio nukrypimų nepastebėjo, dėl savijautos pablogėjimo P. K. taip pat nesikreipė, todėl nebuvo konsultuotas psichologų. Iš Knygelės kopijos matyti, kad šios knygelės skyriuje Nr. 22 „Trumpa nuteistojo (nepilnamečio suimtojo) charakteristika, psichologo rekomendacijos būrio viršininkui, vėlesnių asmenybės tyrimų rezultatai" įrašų nėra.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 138 str. 1 dalies, Vidaus taisyklių 64 punkto, Darbo aprašo 5 punkto, Metodinių nurodymų 4-5 punktų nuostatas aktyvų aiškinamąjį-tiriamąjį darbą specialistai, tarp jų - ir psichologinės tarnybos, pradeda ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nuteistojo atvykimo į įstaigą. Psichologinės tarnybos specialistai ne vėliau kaip per 10 dienų turi užpildyti Knygelės 7 ir 22 skyrius. Pareiškėjo Knygelės 22 skyrius nėra užpildytas. Atsižvelgus į tai, jog Knygelės 22 skyrius nėra užpildytas, į VPN direktoriaus pateiktą informaciją, darytina išvada, kad VPN psichologinės tarnybos specialistai su pareiškėju, jam esant pataisos namuose, nebendravo. Todėl pareiškėjo skundo dalis dėl psichologinės pagalbos teikimo VPN pripažintina pagrįsta. Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Seimo kontrolierių įstatymo 22 str. 1 d. 1 punktu, inter alia nusprendė P. K. skundo dalį dėl psichologinės pagalbos teikimo Vilniaus pataisos namuose pripažinti pagrįsta ir, vadovaudamasis Seimo kontrolierių įstatymo 19 str. 1 d. 17 punktu, atkreipė VPN direktoriaus Arvydo Ižičkos dėmesį į Pažymoje nurodytus teisės aktų pažeidimus bei rekomendavo inter alia užtikrinti, kad aiškinamąjį-tiriamąjį darbą su naujai į įstaigą atvykusiais nuteistaisiais VPN atitinkamų tarnybų specialistai atliktų, kad Knygelės būtų pildomos nepažeidžiant teisės aktų nuostatų (b.l.40-45).

Pažyma VPN buvo gauta 2012-08-30 ir VPN direktoriaus Arvydo Ižičkos rezoliucija Č. J., R. S. ir R. S. buvo pavesta Pažymą aptarti su pareigūnais ir darbuotojais ir užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų (b.l. 39).

VPN direktoriaus pavaduotojas Č. J. 2012-09-04 tarnybiniu pranešimu pranešė VPN direktoriui, kad iš Seimo kontrolierių įstaigos gauta Pažyma buvo išnagrinėta 2012-09-03 įstaigos pareigūnų pasitarimo metu. Analizuojant Pažymos dalį dėl psichologinės pagalbos teikimo, buvo nustatyta, kad Seimo kontrolierius užfiksavo Vidaus taisyklių 64 punkto, Darbo aprašo 5 punkto ir Metodinių nurodymų 4 bei 5 punktų reikalavimų pažeidimus. Taip pat buvo nustatyta, kad nuteistojo P. K. atvykimo į įstaigą metu, nuo 2012-01-27 iki 2012-02-27, įstaigoje dirbo dvi Psichologinės grupės psichologės: laikinai vyresniosios specialistės pareigas ėjusi K. S., specialistės pareigas ėjusi R. S.. Pareigybių aprašo 7.2, 7.4 ir 7.9 punktai įpareigojo įstaigos psichologinės grupės l.e. vyr. specialistės pareigas ėjusią K. S. kontroliuoti tinkamą tiesioginių pareigų atlikimą bei vykdyti nustatytus reikalavimus. Č. J. pasiūlė VPN direktoriui Arvydui Ižičkai spręsti klausimą dėl drausminės atsakomybės taikymo K. S. (b.l. 33).

Arvydas Ižička rezoliucija ant 2012-09-04 tarnybinio pranešimo pavedė I. A. atlikti tarnybinį tyrimą (b.l. 33).

VPN Personalo skyriaus viršininkė I. A. 2012-09-06 surašė pranešimą K. S., kad yra duomenų, jog ji įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą. 2012 m. rugpjūčio 30 d. buvo gauta Pažyma, kurios dalyje „Dėl psichologinės pagalbos teikimo Vilniaus pataisos namuose" nurodyta, jog buvo užfiksuoti Vidaus taisyklių 64 punkto, Darbo aprašo 5 punkto ir Metodinių nurodymų 4 bei 5 punktų reikalavimų pažeidimai, pasireiškę tuo, jog nuteistajam P. K. atvykus į įstaigą, ne vėliau kaip per 10 dienų po atvykimo Psichologinės tarnybos specialistai privalėjo pradėti aktyvų aiškinamąjį-tiriamąjį darbą ir užpildyti Knygelės 7 ir 22 skyrius. P. K. Knygelės 22 skyrius nebuvo užpildytas. K. S. buvo paprašyta per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pateikti rašytinį pasiaiškinimą dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo. Su pranešimu K. S. susipažino 2012-09-06 (b.l. 32).

K. S. 2012-09-10 pateikė paaiškinimą dėl įtarimo padarius tarnybinį nusižengimą Nr. 14-1369, kad minėtu laikotarpiu buvo labai didelis darbo krūvis. Tuo metu ji dirbo tiek VPN Rasų g. 8, tiek ir Sniego g. 2 esančiame VPN sektoriuje, kuriame bausmę atliko P. K.. K. S. stengėsi atlikti kuo daugiau nuteistųjų psichodiagnostinių įvertinimų, reikalingų dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nepažeidžiant įstatymuose reikalaujamų terminų, kad nuteistieji neturėtų preteksto rašyti skundus dėl neįvykdytų terminų. Be to, su P. K. ji kalbėjo būrio viršininkų kabinete, kai jis atvyko į VPN, teiravosi apie jį VTT vyr. specialisto, dirbančio Sniego g. 2 esančiame sektoriuje apie jo esamą padėtį pataisos namuose, galimas problemas. Minėtas asmuo atvyko iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, iš kurio nebuvo gauta psichologo rekomendacijos dėl adaptacijos sunkumų. Įvertinusi visą gautą informaciją, K. S. nustatė, jog asmuo tuo metu problemų dėl adaptacijos neturėtų patirti, o jo likusį psichodiagnostinį vertinimą nusprendė atlikti vėliau, tam kad pabaigtų svarbius suplanuotus darbus, kuriuos būtina atlikti, nepažeidžiant nustatytų terminų. Knygelės saugomos būrio viršininkų kabinete, į kurį patekti jiems nesant psichologams nėra galimybės. Atvykus į Sniego g. 2 esantį sektorių (nuolatinė Psichologinės tarnybos darbo vieta yra Rasų g. 8), tuo metu nebuvo galimybės patekti į minėtas patalpas, tam kad užpildyti reikiamus dokumentus. Laikotarpiu nuo 2012-01-27 iki 2012-02-27 buvo 20 darbo dienų, iš kurių 4 d.d. (nuo 2012-02-21 iki 2012-02-24) K. S. dalyvavo „Grundtvig" mokymo-bendradarbiavimo projekte „Kultūra ir tradicija - Europos programa suaugusiųjų mokymui" Lenkijoje. Per likusias 16 d. d. K. S., remdamasi Pareigybės aprašymo 7.2, 7.4 punktais, 51 kartą bendravo su nuteistaisiais, iš kurių buvo 9 konsultacijos (viena trunka 45 min.- l val.), 19 pokalbių dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (45 min.- l,5 val.); 1 pirminis pokalbis-psichodiagnostinis įvertinimas (45 min.- l val.); 22 pokalbiai dėl nusikalstamo elgesio vertinimo metodikų atlikimo (reikalingų atliekant nuteistojo psichodiagnostinį vertinimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos); atliko: 9 PCL:SV, 8 HCR-20. I Static-99, 1 SVR-20, 3 OASys, iš viso 22 metodikas. Pagal Departamento direktoriaus 2011-12-20 įsakymu Nr. V-385 patvirtintų Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų (HCR-20, PCL:SV, SVR-20 ir SARA) taikymo laisvės atėmimo vietose metodinių rekomendacijų V dalyje „Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimui skirtas laikas" yra numatytas laikas, būtinas skirti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimui, vienai metodikai atlikti nuo 2 val. 30 min. iki 6 val., priklausomai nuo naudojamos metodikos, gautos informacijos ir specialisto patirties. Be to, K. S. parašė 23 išvadas nuteistiesiems dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, iš kurių 10 nuteistųjų bausmę atliko VPN Sniego g. 2 esančiame sektoriuje. VPN direktoriaus 2012-01-30 įsakymu Nr. 3-14 „Dėl mokomosios praktikos vadovų Mykolo Romerio universiteto studentams skyrimo“ K. S. vadovavo Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto Teisės psichologijos magistrantūros nuolatinių studijų II kurso studentės K. Z., bei Departamento Direktoriaus 2012-01-17 įsakymu Nr. V-19 „Dėl Mykolo Romerio universiteto studentės mokomosios praktikos atlikimo“ Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto Teisės psichologijos magistrantūros nuolatinių studijų II kurso studentės A. L. mokomosioms praktikoms pataisos įstaigoje, kurios prasidėjo 2012-01-30 ir tęsėsi iki 2012-04-08. Remiantis Pareigybės aprašymo 7.9 punktu, ji turėjo atlikti ir kitus darbus, tokius kaip dalyvauti komisijų posėdžiuose, pasitarimuose, rašyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir t.t. Įvertinus visus atliktus darbus ir laiko sąnaudas, reikalaujančias jiems atlikti, Pažymoje nustatytų reikalavimų pažeidimai įvyko ne dėl aplaidumo ar netinkamo požiūrio į darbą, o dėl laiko resursų trūkumo. Juolab, kad pagrindinė Psichologinės tarnybos darbo vieta yra sektoriuje Rasų g. 8. K. S. apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos, ateityje tikrai pasistengs, kad tokių spragų nepasitaikytų. Nurodė, kad ji yra Profesinės sąjungos narė (b.l. 35-36).

VPN Psichologinės tarnybos vedėja R. S. 2012-09-07 paaiškinime Nr. 49-39 inter alia paaiškino, kad tuo metu Psichologinėje tarnyboje dirbo 2 darbuotojai: vyresnioji specialistė K. S. ir R. S.. Todėl buvo pasidalinta darbo sektoriais pataisos namuose. K. S. buvo atsakinga už 8 ir 9 būrių, Drausmės grupės, dirbančiųjų be sargybos už pataisos įstaigos ribų ir Sniego g. filiale esančių nuteistųjų bei naujai atvykusių įvertinimą ir konsultavimą. R. S. buvo atsakinga už naujai atvykusių į Rasų g. pataisos namus bei 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 būriuose esančių nuteistųjų įvertinimą ir konsultavimą. Nuteistasis P. K. bausmę atliko Sniego g. esančiuose pataisos namuose, kuriuose pagal darbų pasiskirstymą buvo atsakinga vyresnioji specialistė K. S. (b.l. 34).

VPN Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas R. S. 2012-09-12 tarnybiniu pranešimu Nr. 56-1-372 pranešė VPN direktoriui, kad VPN sektoriuje Sniego g. 2 dirba du Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkai, kuriems nustatytas darbo laikas nuo 8.00 iki 17.00 val. darbo dienomis. Nuo 2012-01-01 būrio viršininkų darbo drausmės pažeidimų neužfiksuota (b.l. 37).

VPN Personalo skyriaus viršininkė I. A., atlikusi tarnybinį tyrimą dėl K. S. tarnybinio nusižengimo, 2012-09-13 surašė išvadą Nr. 14-1389, kad iš Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko R. S. pranešimo darytina išvada, jog minėtu laikotarpiu būrio viršininkai būdavo savo darbo vietose. Be to, neradusi būrio viršininkų ir negalėjusi patekti į kabinetą, kuriame laikomos Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės, K. S. galėjo apie tai informuoti SRS viršininką. I. A., apibendrinusi surinktą medžiagą, padarė išvadą, jog darbas nebuvo atliktas. K. S., kaip laikinai vykdanti Psichologinės tarnybos viršininkės funkcijas, dėl didelio darbo krūvio pati neturėdama laiko, galėjo pavesti R. S. atlikti šį darbą, kad nebūtų pažeisti teisės aktai, tačiau to nepadarė Konstatavo, kad, nežiūrint didelio darbo krūvio, K. S. pažeidė Vidaus taisyklių 64 punkto, Darbo aprašo 5 punkto ir Metodinių nurodymų 4 bei 5 punktų reikalavimus bei Pareigybės aprašymo 7.2, 7.4 ir 7.9 punktus. I. A. pasiūlė, vadovaujantis Statuto 24 str. 2 d. 1 punktu, K. S. už netinkamą pareigų vykdymą pareikšti pastabą (b.l.28-31).

VPN direktorius A. Ižička patvirtino Išvadą (b.l. 28). K. S. su Išvada susipažino 2012-09-13 (b.l. 28-31). VPN direktorius A. Ižička, vadovaudamasis Statuto 24 str. 2 d. 1 punktu, atsižvelgęs į Išvadą, 2012-09-14 įsakymu Nr. 4-114 skyrė K. S. tarnybinę nuobaudą – pastabą už netinkamą pareigų vykdymą (b.l. 27).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Šios bylos dalykas yra pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumas, t.y. jos atitikimas teisės aktų reikalavimams.

Pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už šių teisės aktų reikalavimų nesilaikymą:

1) LR teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 64 punkto, nustatančio, kad su naujai atvykusiais nuteistaisiais karantino patalpose pataisos įstaigos psichologas, būrio viršininkas, vidaus tyrimų, priežiūros, asmens sveikatos priežiūros, įskaitos ir kitų tarnybų darbuotojai dirba tiriamąjį aiškinamąjį darbą ir jo rezultatus įrašo Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje;

2) LR teisingumo ministro 2009-04-06 įsakymu 1R-111 patvirtinto Psichologinių tarnybų, veikiančių laisvės atėmimo vietose, darbo tvarkos aprašo 5 punkto, nustatančio, kad psichologinių tarnybų, veikiančių laisvės atėmimo vietose, veiklos formos yra šios: 5.1. suimtojo (nuteistojo) asmenybės psichologinis įvertinimas; 5.2. darbas su naujai į laisvės atėmimo vietą atvykusiais suimtaisiais (nuteistaisiais) – psichologinė diagnostika, adaptacinių įgūdžių lavinimas; 5.3. suimtųjų (nuteistųjų) socialinių įgūdžių lavinimas; 5.4. atskirų suimtųjų (nuteistųjų) grupių psichologinio mikroklimato tyrimas; 5.5. bendri suimtųjų (nuteistųjų) asmenybės poreikių, rizikos faktorių ir psichosocialinės padėties tyrimai; 5.6. psichologinių krizių, savižudybių ir savęs žalojimo prevencija; 5.7. individuali psichoterapija; 5.8. psichologinė pagalba tarpasmeninių konfliktų, iškylančių tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei tarp suimtojo (nuteistojo) ir pareigūno, metu; 5.9. rekomendacijų teikimas tardymo izoliatoriaus (pataisos įstaigos) administracijai nustatant individualių socialinės adaptacijos (reabilitacijos) priemonių taikymo poreikį suimtiesiems (nuteistiesiems); 5.10. rekomendacijų teikimas tardymo izoliatoriaus (pataisos įstaigos) administracijai skirstant suimtuosius (nuteistuosius) į kameras, būrius, skyrius ir perkeliant juos į (kitas) pataisos įstaigas; 5.11. tardymo izoliatoriaus (pataisos įstaigos) personalo ir suimtųjų (nuteistųjų) švietimas psichikos sveikatos klausimais; 5.12. programų organizavimas ir vykdymas tikslinėms nuteistųjų grupėms; 5.13. nuteistųjų charakteristikų rengimas bei pagalba būrių viršininkams atliekant šį darbą; 5.14. išvadų, nustatytų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, teikimas;

3) Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 4/07-133 patvirtintų Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės pildymo metodinių nurodymų (toliau - Metodiniai nurodymai) 4 punkto nustatančio, kad atvykus nuteistajam į įstaigą, pradedamas aktyvus aiškinamasis–tiriamasis darbas. Šį darbą atlieka įstaigos psichologinės tarnybos specialistai, socialinės reabilitacijos tarnybos būrių viršininkai, vidaus tyrimų, apsaugos ir priežiūros, sveikatos priežiūros, įskaitos tarnybos specialistai. Šio darbo rezultatai įrašomi į Knygelę;

4) Metodinių nurodymų 5 punkto, nustatančio, kad ne vėliau kaip per 10 dienų po nuteistojo atvykimo į įstaigą Knygelėje būtina užpildyti šiuos skyrius: 5.1. įskaitos tarnybai – 1, 9, 12, užrašyti asmens bylos numerį ir priklijuoti fotonuotrauką; 5.2. (2005-04-15 įsakymo Nr. 4/07-80 redakcija) sveikatos priežiūros tarnybai duomenis, reikšmingus socialinės reabilitacijos procesui – 8; 5.3. psichologinei tarnybai – 7, 22; 5.4. vidaus tyrimų bei apsaugos ir priežiūros tarnyboms – 4, 5, 21.

5) VPN direktoriaus 2010-10-20 įsakymu Nr. 3-67 patvirtinto Psichologinės tarnybos vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau - Pareigybės aprašymas) 7.2 punkto, nustatančio, kad vyresniojo specialisto pareigas einantis valstybės tarnautojas konsultuoja nuteistuosius asmeniniais klausimais, pildo „Nuteistųjų priėmimo žurnalą“, užtikrindamas individualią psichologinę pagalbą ir jos tęstinumą nuteistiesiems;

6) Pareigybės aprašymo 7.4 punkto, nustatančio, kad vyresniojo specialisto pareigas einantis valstybės tarnautojas atlieka nuteistųjų psichodiagnostinį įvertinimą, užtikrindamas objektyvų nuteistojo asmenybės įvertinimą;

7) Pareigybės aprašymo 7.9 punkto, nustatančio, kad vyresniojo specialisto pareigas einantis valstybės tarnautojas, nesant tarnybos viršininko, laikinai vykdo tarnybos viršininko funkcijas.

Teismas, įvertinęs į bylą surinktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad jų pakanka konstatuoti, kad, vertinant formaliai, pareiškėja, per 10 dienų neužpildžiusi nuteistojo P. K. Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės 22 punkto, pažeidė aukščiau išvardintų teisės aktų reikalavimus ir, gal būt, padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį ir buvo nubausta.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką Kalėjimų departamento sistemos įstaigose reglamentuoja 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. X-1791 patvirtintas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas, kurio 24 str. 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnams už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš tarnybos. Statuto 26 str. 1 dalis numato, kad Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos direktorius turi teisę inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas nedelsiant, kai gaunamas rašytinis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų pavedimas (įsakymas, rezoliucija) pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimas atliekamas ir sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo pavedimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dienos. Laikas, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, taip pat laikas, kurį tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo sustabdytas, neįskaitomas į 30 kalendorinių dienų terminą, nustatytą tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti. <...> (Statuto 26 str. 2 d.).

Statuto 26 str. 9 punkte nustatyta, kad tarnybinių nusižengimų tyrimo taisykles nustato teisingumo ministras. Tokios taisyklės šiuo atveju yra LR teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-116 patvirtintos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklės (toliau - Taisyklės), kurių 66 punkte nustatyta, kad pareigūną į pareigas paskyręs įstaigos vadovas savo iniciatyva arba gavęs oficialią informaciją, kad pareigūnas yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po šios informacijos gavimo paveda savo vadovaujamos įstaigos tarnybinius nusižengimus tiriančio administracijos padalinio vadovui ar kitam valstybės tarnautojui (toliau – tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas asmuo) pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą arba šiam nusižengimui tirti sudaro komisiją (toliau – komisija) ir nustato terminą tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti. <...>. Taisyklių 67 punkte nustatyta, kad tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas asmuo arba komisija per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo dienos arba nuo komisijos sudarymo dienos surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau – pranešimas) (3 priedas). Šiuo pranešimu pasirašytinai informuojamas pareigūnas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir jam pateikiama turima informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą. <...>. Reikalavimai tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai yra nustatyti Taisyklių 74 punkte, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas baigiamas surašant tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą (toliau – tyrimo išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai. Konstatavus, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tyrimo išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas pažeistas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis ir punktas), jo padarymo ir paaiškėjimo diena, aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, tarnybinio nusižengimo padariniai, ar nėra suėję Statuto 26 straipsnio 6 dalyje nustatyti nuobaudos skyrimo terminai, ir pateikiamas siūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos. <...>. Taisyklių 76 punkte nustatyta, kad Įstaigos vadovas, gavęs tyrimo išvadą, per 2 darbo dienas priima vieną iš šių sprendimų (įsakymu arba rezoliucija): 76.1. patvirtinti tyrimo išvadą; 76.2. grąžinti tyrimo išvadą papildyti ir prireikus pratęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo terminą. Taisyklių 80 punkte nustatyta, kad įstaigos vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, patvirtinęs šių Taisyklių 74 punkte nustatytą tyrimo išvadą, per 2 darbo dienas priima individualiu administraciniu aktu įformintą sprendimą: 80.1. pripažinti, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, jeigu tyrimo išvadoje nurodyta, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą; 80.2. pripažinti, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti, kadangi pasibaigė Statuto 26 straipsnio 2 ir 6 dalyse nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai arba pareigūnas yra miręs arba atleistas iš tarnybos; 80.3. pripažinti, kad pareigūnas tarnybinio nusižengimo nepadarė, jeigu tyrimo išvadoje nurodyta, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo. Taisyklių 81 punkte nustatyta, kad skiriant tarnybinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, tarnybinio nusižengimo sukeltas pasekmes ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo 2012-09-13 išvados Nr. 14-1389 analizė leidžia teismui daryti išvadą, jog Išvada neatitinka tokio pobūdžio aktui keliamų reikalavimų: 2/3 Išvados apimties užima Seimo kontrolieriaus 2012-08-03 pažymos, K. S. ir R. S. paaiškinimų aprašymas, tuo tarpu analizė, kada padarytas ir paaiškėjo tarnybinis nusižengimas ir, atitinkamai - ar nėra praleistas Statuto 26 str. 6 dalyje nustatytas terminas tarnybinei nuobaudai skirti, nepadaryta; nenustatyta pareiškėjos kaltės forma, nėra nurodyti tarnybinio nusižengimo padariniai. Pareiškėja savo paaiškinime labai detaliai aprašė savo darbų aptariamu laikotarpiu apimtį, tačiau atsakovas tokios analizės nedarė, apsiribojęs formaliu konstatavimu, jog pareiškėja, įvertinus jos tuometines pareigas, galėjo dalį darbų perduoti antrai psichologei, tuo tarpu teismui yra žinoma, kad atsakovo psichologo tarnyboje daugiau nei metus buvo laisvas tarnybos vadovo etatas.

Minėtoji išvada neatitinka jai keliamų reikalavimų, kurie yra suformuoti ir teismų praktikoje. Antai, LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. A-08-640-04 išaiškino, kad, prieš skiriant valstybės tarnautojui nuobaudą, turi būti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis, o būtent, turi būti nustatyta kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo diena bei nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės. Šias aplinkybes viešojo administravimo subjektas yra įpareigotas įforminti atskiru dokumentu - motyvuota išvada dėl tarnybinio nusižengimo. Taigi, motyvuota išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuris apsprendžia konkretaus tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir pan., bei apibrėžia ribas ir apimtį kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas gali gintis. Šioje byloje LVAT konstatavo, kad atsakovo sudaryta komisija pareiškėjo padarytam tarnybiniam nusižengimui ištirti 2003 m. lapkričio 6 d. protokolu Nr. 37 konstatavo, kad nusižengimas tęstinio pobūdžio, paaiškėjo 2003 m. spalio 23 d., padarytas dėl aplaidumo ir tuo vilkinami Aleksoto tilto kapitalinio remonto organizavimo darbai. Tačiau šiame protokole nėra nurodytos nusižengimo padarymo aplinkybės ir priežastys, t.y. pareiškėjo priešingi teisei veiksmai, kas sudaro tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę. Šių aplinkybių nenurodymas akte, kuriuo buvo tirtas tarnybinis nusižengimas, įrodo šio akto ydingumą, nes nėra aiškios kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos ir apimtis, t.y. nusižengimo padarymo aplinkybės. O tai savo ruožtu daro ydingą, t.y. nepagrįstą ir pačią nuobaudą, kuri yra paskirta pareiškėjui.

LVAT 2004 m. liepos 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-04-00678-04 išaiškino, kad pagal teisės normų reikalavimus turi būti atliktas išsamus tarnybinio nusižengimo tyrimas, o jo išvada - motyvuota. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardinti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengimo pasekmėje atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kt. reikšmingas VTĮ 29 str. 2 dalyje ir Tvarkos 10 punkte nurodytas aplinkybes. Pagal VTĮ 2 str. 12 punkte pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą būtinas tokio nusižengimo elementas – valstybės tarnautojo kaltė, t.y. tarnautojas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir valstybės tarnautojo paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti.

LVAT nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-1480/2005 A.B. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo įsakymą, kuriuo jam už Baudžiamojo proceso kodekso 1, 2 ir 18 straipsnių pažeidimus paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas. LVAT, tenkindama pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikindama pirmosios instancijos teismo sprendimą bei ginčijamą tarnybinę nuobaudą, nurodė, jog taikant pareiškėjui drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais numatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas - pareiga atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, bet ir subjektyvus pagrindas - galėjimas veikti kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja galimybę pareiškėjui veikti kaip to reikalauja teisės aktai arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai, negalėjo. Kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo išvados, šio tyrimo metu kompleksiškai nebuvo tirti visi pareiškėjo procesiniai veiksmai, atlikti visose baudžiamosiose bylose, todėl negalima buvo konstatuoti, kad pareiškėjas procesinius veiksmus, kuriuos jis atliko praleidus terminą, tuo metu susiklosčiusioje faktinėje situacijoje objektyviai galėjo atlikti. Dėl šių priežasčių atsakovo tarnybinio patikrinimo išvada vertintina kaip vienpusiška ir neobjektyvi. Tai sąlygoja, kad šios tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu priimtas įsakymas dėl nuobaudos pareiškėjui skyrimo vertintinas kaip priimtas pažeidus taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ir todėl jis turi būti panaikintas (LVAT 2006 m. liepos 3 d. aprobuotas Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas (Administracinių teismų praktika Nr. 9)).

Įvertinus pasakytą, darytina išvada, jog pripažinus, kad atsakovo tarnybinio tyrimo išvada neatitinka jai keliamų reikalavimų, nepagrįsta pripažintina ir pati nuobauda, kuri yra paskirta pareiškėjai. Šios tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu priimtas skundžiamas įsakymas dėl nuobaudos K. S. skyrimo vertintinas kaip priimtas pažeidus taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ir todėl jis turi būti panaikintas (ABTĮ 89 str. 3 d.).

Dėl Profesinės sąjungos sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą

Profesinių sąjungų bei jų renkamųjų organų narių teises Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 1 dalyje (1994-05-24 įstatymo Nr. I-474, 1995-06-08 įstatymo Nr. I-933, 2001-03-27 įstatymo Nr. IX-230 redakcija) nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių normos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, tai yra kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą ir pan.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės.

Statuto 26 str. 10 dalyje yra tik nustatyta, kad profesinių sąjungų nariams negali būti skiriamos tarnybinės nuobaudos, įskaitant atleidimą iš tarnybos, dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Kitaip šį teisinį santykį reglamentuoja 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Vidaus tarnybos statutas, kurio 43 str. 4 dalyje (2006-07-19 įstatymo Nr. X-804, redakcija) nustatyta, kad profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Visą teisės normą aiškinant sistemiškai, akivaizdu, jog nuostata „<...> Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas <...>“ taikytina profesinių sąjungų nariams, ne tik jų renkamųjų organų nariams.

Tokią nuomonę atitinka ir teismų praktika. Antai LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. A-03-170-04 (Administracinių teismų praktika Nr. 5) išaiškino, kad, nors Profesinių sąjungų įstatymas yra bendro pobūdžio įstatymas ir nustato profesinių sąjungų veiklos pagrindus (šio įstatymo preambulė), bet kartu įstatyme yra įtvirtinta ir nuostata, kad atskirose veiklos srityse įstatymu gali būti nustatytos ir kitokios taisyklės. Pažymėtina, kad Profesinių sąjungų įstatyme nėra nustatyta, kad krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose profesinių sąjungų teisės privalo būti siauresnės. Taigi Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nenustatytos absoliučios taisyklės, taikomos visiems valstybės tarnautojams ar statutiniams pareigūnams. Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje yra suformuluota santykinai savarankiška teisės norma, nustatanti, kad profesinių sąjungų nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Taigi Vidaus tarnybos statuto 43 str. 4 dalis numato platesnes apsaugos garantijas vidaus reikalų sistemos pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, nei jos nustatomos Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje, t.y. profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, išskyrus atleidimą iš tarnybos, yra privalomas visais atvejais skiriant nuobaudas profesinių sąjungų nariams, o ne tik profesinės sąjungos renkamojo organo nariams. Taip įstatymai aiškinami ir administracinių teismų praktikoje (pvz., administracinė byla Nr. A7–1189–2003). Nesant profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo drausminei nuobaudai skirti vidaus reikalų įstaigų pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, arba atsisakymą duoti sutikimą panaikinančio teismo sprendimo, paskirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta. Analogiškai Vidaus tarnybos statuto 43 str. 4 dalis, kiek ji taikytina Kalėjimų departamento sistemos įstaigų darbuotojams, aiškinama ir LVAT nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-662-1232/2009.

Įvertinus cituotą reglamentavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, jog paskirtoji nuobauda naikintina ir dėl to, kad buvo paskirta profesinės sąjungos narei, negavus išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo (ABTĮ 89 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str., teisėja

nusprendė:

pareiškėjos K. S. skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2012-09-14 įsakymą Nr. 4-114 „Dėl Psichologinės tarnybos specialistės (pakaitinės) K. S. nubaudimo“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Nijolė Žalnieriūnienė