Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. 2014-12-06 apie 18.45 val. Kaune, Partizanų g. – Pramonės pr. , vairuodamas transporto priemonę automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiavo per reguliuojamą šviesoforu sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, nedavė kelio per sankryžą važiuojančiam automobiliui degant leidžiamam šviesoforo signalui ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Įvykus eismo įvykiui nenustojo ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 165, 167; 219.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 124 ¹ str. 1 d.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad D. M. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Liudytoja S. P. parodė, kad jai degė žalias šviesoforo signalas ir važiavo per sankryžą. Pastebėjo, kaip dideliu greičiu atvažiuoja VW Golf automobilis, kuris visiškai nestabdė. Ji iš karto pradėjo stabdyti, kad išvengtų su juo susidūrimo, tačiau nepavyko. Jos automobiliui nubraukė mašinos kėbulą. Pavažiavęs apie 15 metrų, sustojo, tačiau po minutės nuvažiavo. Ji įsidėmėjo šio automobilio valstybinio numerio fragmentą. Paskambino savo tėčiui ir policijai. Jos automobiliui apgadinta kairės pusės priekinis žibintas, nulaužtos grotelės, „sustumtas „ bamperis. Padėjo policijai pagal jų pateiktus duomenis nustatyti automobilį ir jo vairuotoją.

Liudytojas A. M. parodė, kad pagal nukentėjusios paaiškinimus buvo nustatytas kaltininkas. Jis atvykęs į Kelių policijos valdybą, prisipažino, kad važiavo per sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau nieko nekliudė. Nepaneigė ir tai, kad buvo sustojęs. Šiuo atveju vairuotojas kontakto negalėjo nejausti, automobilių apgadinimai braukiamojo pobūdžio.

Liudytojos S. P. parodymai pagrįsti ir kitų byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma. Kaip matyti iš liudytojo A. M. tarnybinių pranešimų (b.l. 2-3), pagal liudytojos S. P. parodymus, buvo rasti šeši VW Golf automobiliai, su valstybinio numerio fragmentu GRZ 1 ir nustatytas automobilis bei jo vairuotojas, kurio automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Po pokalbio su vairuotoju D. M., buvo apžiūrėtas automobilis . Automobiliui įlenktas galinis kairės pusės sparnas, subraižytas galinio bamperio kairės pusės šonas. Apgadinimų pobūdis ir aukštis atitiko apgadinimus ant automobilio MB A160, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 2-3). Iš eismo įvykio vietos schemos duomenų , transporto priemonių techninės apžiūros aktų bei pridėtų fotonuotraukų nustatytas eismo įvykio mechanizmas bei automobilio MB A160 apgadinimai ( priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės, priekinis valstybinis numeris (b.l. 4; 9-15; 17-18).

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad D. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124 ¹ str. 1 d. – važiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui, ATPK 127 str. 2 d. – sukėlė eismo įvykį, ATPK 130 str. - pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis yra susijęs, todėl jis baustinas.

Teismas atmeta D. M. gynybinę versiją apie tai, kad nejautė kontakto su kitu automobiliu. Šią versiją paneigia aukščiau paminėti D. M. kaltės įrodymai, kurie nėra prieštaringi. Pats asmuo pripažino aplinkybę, kad įvažiavo į sankryžą mirksint geltonam šviesoforo signalui, pervažiavęs ją, sustojo. Automobilių apgadinimai bei jų mastas nėra mažareikšmiai. Abejones išsklaido byloje esančios fotonuotraukos, kuriose matyti ryškios nubraukimo žymės. Liudytoju apklaustas specialistas A. M. taip pat nurodė, kad vairuotojas negalėjo nejausti automobilių kontakto. Taigi, pagal nustatytas įvykio aplinkybes D. M. negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo KET reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, priešingai, sąmoningai pasirinko neteisėtą elgesio variantą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, taigi asmens kaltė bei dalyvavimas padarant ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą įrodytas bei kvalifikuotas tinkamai. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-33-2013).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

D. M. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Tačiau tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis (Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-42-2013), t. y. kai konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Be to, paprastai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose ATPK 30¹ straipsnio pagrindu nuobauda švelninama buvo tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje panašių aplinkybių nenustatyta: D. M. nei tyrimo metu, nei teisme savo kaltės nepripažino, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodytų ATPK 31 straipsnyje, nenustatyta. Taigi, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje nėra išimtinių aplinkybių, leidžiančių D. M. taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, jam skirtinos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 ¹ str. 1 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijų ribose, o galutinė subendrinta nuobauda skirtina sunkesniojo iš pažeidimų sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str.). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 ¹ str. 1 d., ir nubausti 28 EUR (dvidešimt aštuonių eurų) bauda;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 28 EUR (dvidešimt aštuonių eurų) bauda;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubausti 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskirti 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.