- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-11
- Bylos Nr.
- ATP-35-107/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04042-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Valužis
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimo, kuriuo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. nubaustas 2000 litų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems (2) metams, pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirta 3500 litų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones ketveriems (4) metams, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta 3500 litų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones ketveriems (4) metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-21 nutarimu V. K. nubaudė pagal ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. už tai, kad 2012-09-28, apie 21.21 val., ties (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 17 punktų reikalavimus, būdamas neblaivus (nustatytas sunkus – 2,82 promilės – girtumo laipsnis), vairavo automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdomas uniformuoto policijos pareigūno, nepakluso jo reikalavimui ir nestojo.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde V. K. su skundžiamu nutarimu nesutinka, nurodo, kad, pasirašant administracinį teisės pažeidimo protokolą, policijos automobilyje buvo tamsu, todėl jis nematė protokolo teksto. Šviesu buvo tik automobilio priekyje, o policijos pareigūnai, nieko nepaaiškinę, liepė greitai pasirašyti jiems palankų protokolo tekstą. Kad policijos automobilio gale buvo tamsu, patvirtino ir liudytoja O. K.. Teismas nutarime neteisingai nurodė, kad vieta (duomenys neskelbtini), kur galėjo stovėti policijos automobilis, buvo apšviesta, kad policijos pareigūnas L. L. jį vijosi ir per garsiakalbį prašė stoti. Apelianto tvirtinimu, tokius L. L. parodymus paneigė liudytojų Ž. P., R. R. ir A. D. parodymai.
Apeliantas nesutinka, kad liudytojo A. D. parodymai buvo nenuoseklūs, neinformatyvūs, prieštaraujantys policijos pareigūnų parodymams, kad liudytojas ir V. K. yra draugai, todėl liudytojas suinteresuotas bylos baigtimi. Pažymi, kad A. D. nėra jo draugas dėl amžiaus skirtumo ir jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, be to, jis parodymus davė prisiekęs.
V. K. nurodo, kad teismo posėdžio metu liudytojas L. L. paaiškino, jog, dirbant (duomenys neskelbtini) , buvo gautas pranešimas, kad nuo (duomenys neskelbtini) link miesto važiuoja autobusiukas, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Praėjus 1–2 minutėms, pamatė parvažiuojantį automobilį, stabdė jį lazdele raudonu atšvaitu. Pamatęs, kad automobilis nemažina greičio ir nestoja, dar kelis kartus mojo lazdele, tačiau vairuotojas nestojo. Kad vairuotojas buvo stabdomas, turėjo matyti, nes jis (L. L.) buvo apsivilkęs šviesą atspindinčius rūbus su užrašu „policija“, stabdė lazdele su raudonu atšvaitu, policijos tarnybinis automobilis buvo su skiriamosiomis juostomis, stovėjo apšviestame kelio ruože, iki važiuojamosios dalies automobilis buvo gal 3 metrų atstumu. Automobiliui nesustojus, sėdo su kolega į tarnybinį automobilį, įsijungė švyturėlius ir nestojusį automobilį pradėjo vytis. Už 0,5 km, prie degalinės, automobilis pradėjo stoti, nes buvo beveik susilyginę su policijos automobiliu. L. L. per garsiakalbį prašė automobilio vairuotojo sustoti. Paprašius vairuotojo pateikti dokumentus, buvo matyti, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Pakvietus vairuotoją į tarnybinį automobilį, jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, surašytas protokolas už tai, kad vairavo neblaivus ir nepakluso sustoti. Paaiškinimas buvo surašytas iš vairuotojo žodžių. Vairuotojas ant paaiškinimo pasirašė. Administracinio teisės pažeidimo protokolą vairuotojui perskaitė, automobilio viduje buvo įjungta šviesa, vairuotojas sėdėjo ant galinės sėdynės, automobilyje degė lemputė.
V. K. nuomone, tokius liudytojo parodymus paneigė liudytojo A. D., kuris sėdėjo jo automobilyje, parodymai. Asmuo, kuris pranešė apie apelianto neblaivumą, teisme apklaustas nebuvo.
Apeliantas pažymi, kad liudytojas E. Š. neparodė, jog buvo įjungtas garsinis signalas. Jis parodė, kad autobuse, išskyrus vairuotoją ir šunį, daugiau nieko nebuvo, nebent žmogus būtų miegojęs ant grindų. Automobilio vidus buvo apšviestas žibintu.
Šalies argumentai
Apeliantas su tokiais liudytojo parodymais nesutinka, tvirtina, kad teismo posėdyje niekas iš pareigūnų apie tai, kad buvo apžiūrėtas jo (apelianto) automobilio vidus, kur sėdėjo A. D., neparodė. Mano, kad, jeigu jis būtų bėgęs nuo policijos pareigūnų, jie būtų jį persekioję pagal galiojančias instrukcijas, tai šią aplinkybę būtų patvirtinę ir visi apklausti liudytojai.
Apeliantas savo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo nepripažįsta, mano, kad jis nubaustas nepagrįstai, todėl ši nutarimo dalis turi būti panaikinta.
V. K. pripažįsta, kad automobilį vairavo neblaivus, administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., padarymo neginčija. Nurodo, kad tiek pareigūnams, tiek teisme paaiškino, kad išgėrė 0,5 litro, vartojo antidepresantus. Pravažiavus (duomenys neskelbtini) buvo tamsu, sustatyta technika, nors važiavo lėtai, tačiau nepamatė, kad jo vairuojamą automobilį stabdo policijos pareigūnai. Kai pamatė iš galo atvažiuojantį automobilį su švyturėliais, sustojo. Policijos pareigūnai garsinio signalo įjungę nebuvo.
Šalies argumentai
V. K. prašo skundžiamo nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d., panaikinti, dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., padarymo pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir paskirti minimalią nuobaudą, iškviesti ir apklausti liudytoją Ž. P., kitus liudytojus atsives pats.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas R. Šideikis mano, kad V. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, skundžiamas nutarimas turi būti paliktas galioti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde V. K. administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., padarymo neginčija, prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir paskirti minimalią nuobaudą. Kad padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nepripažįsta.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Teismo posėdyje V. K. prisipažino, kad vairavo automobilį neblaivus, nuoširdžiai gailėjosi. Neprisipažino, kad, stabdomas policijos pareigūno, nesustojo. Paaiškino, kad su draugu išgėrė 0,5 litro, vartoja antidepresantus, gal vaistai suveikė su alkoholiu. Nors jis važiavo lėtai, tačiau, pravažiavus (duomenys neskelbtini) , buvo tamsu, sustatyta technika, važiavo daug automobilių, todėl tai, kad jį stabdo policija, nepastebėjo. Kai pamatė iš galo važiuojantį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais, sustojo. V. K. tvirtino, kad kartu su juo važiavo A. D., automobilyje buvo šuo, kurį laikė A. D.. Protokolas buvo surašytas policijos automobilyje, jis sėdėjo gale, šviesu buvo tik priekyje. Policijos pareigūnai protokolo jam neperskaitė, ne viską paaiškino, liepė greitai pasirašyti. Kadangi buvo tamsu, jis negalėjo visko perskaityti. Policijos pareigūnai kalbėjo apie „Nuaro“ iškvietimą šuniui (b. l. 44).
Teismo posėdžio metu liudytojas A. D. parodė, kad policijos pareigūnai sustabdė V. K. autobusiuką. Jis sėdėjo automobilyje už vairuotojo, antroje sėdynėje, ir laikė šunį. Policijos pareigūnai V. K. išsivedė į policijos automobilį, o jis išlipo iš autobusiuko ir nuėjo, pareigūnai jo nematė. Teigė, kad V. K. nuo policijos nebėgo, policijos automobilis atsirado staiga, garso signalu liepė sustoti. Policijos pareigūnai automobilio neapžiūrėjo, jo vidaus žibintu neapšvietė (b. l. 47–48).
Iš aptartų duomenų matyti, kad tiek teismo posėdyje, tiek apeliaciniame skunde V. K. tvirtino, kad jis nepastebėjo, jog jį stabdė policijos pareigūnai, o kai pamatė iš galo važiuojantį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais, sustojo. Liudytojas A. D. tvirtino, kad jis įvykio metu važiavo V. K. automobilyje, V. K. nuo policijos pareigūnų nebėgo. Tokius V. K. bei liudytojo A. D. parodymus paneigia policijos pareigūnų L. L., E. Š. tarnybinių pranešimų duomenys, kuriuos minėti pareigūnai patvirtino ir teismo posėdyje.
2012-09-28 tarnybiniame pranešime Klaipėdos apskrities VPK Policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1–o būrio patrulis L. L. nurodė, kad, dirbdamas su patruliu E. Š., gavo pranešimą, kad iš (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Stovint (duomenys neskelbtini), pamatė atvažiuojant paminėtą automobilį. Sankryža buvo apšviesta, automobilį stabdė skrituliu su jame esančiu raudonos spalvos atšvaitu, aiškiu mostu, išilgai važiuojamosios kelio dalies, tačiau vairuotojas nesustojo. Tada L. L. su kolega sėdo į tarnybinį automobilį ir įjungę šviesos bei garso signalus pradėjo automobilį vytis. Automobilis dideliu greičiu važiavo (duomenys neskelbtini) , pavažiavęs apie 500 metrų, sustojo. Priėjęs prie automobilio pamatė, kad vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, sklido alkoholio kvapas. Vairuotojui buvo nustatytas 2,82 promilės girtumas, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. V. K. su padarytais pažeidimais sutiko (b. l. 10).
2012-09-28 tarnybiniame pranešime Klaipėdos apskrities VPK Policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1–o būrio vyresnysis patrulis E. Š. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes (b. l. 11).
Teismo posėdyje liudytojas L. L. patvirtino, kad, dirbant (duomenys neskelbtini) , buvo gautas pranešimas, kad nuo (duomenys neskelbtini) link miesto važiuoja autobusiukas, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Praėjus 1–2 minutėms, pamatė parvažiuojant automobilį, kurį stabdė lazdele raudonu atšvaitu, tačiau automobilis nestojo. Liudytojas parodė, kad buvo apsivilkęs šviesą atspindinčius rūbus su užrašu „policija“, stabdė lazdele su raudonu atšvaitu, policijos tarnybinis automobilis buvo su skiriamosiomis juostomis, stovėjo apšviestame kelio ruože, iki važiuojamosios kelio dalies automobilis stovėjo apie 3 metrų atstumu, prie (duomenys neskelbtini) yra aikštelė, todėl vairuotojas aiškiai turėjo matyti, kad yra stabdomas. Stabdomam automobiliui nesustojus, sėdo su kolega į tarnybinį automobilį, įsijungė švyturėlius ir nestojusį automobilį pradėjo vytis. Už 0,5 km, prie degalinės, automobilis pradėjo stoti, nes jų automobiliai buvo beveik susilyginę, per garsiakalbį prašė sustoti. Vairuotojui buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, surašytas protokolas, kad vairavo neblaivus ir nepakluso reikalavimui sustoti. Paaiškinimą surašė iš paties vairuotojo žodžių, vairuotojas pasirašė. Administracinio teisės pažeidimo protokolą vairuotojui perskaitė, automobilio viduje buvo įjungta šviesa, vairuotojas sėdėjo ant galinės sėdynės, automobilyje degė lemputė. Velkant automobilį į aikštelę vairuotojui buvo paaiškinta, kad, jei nebus kam pasiimti šuns, reikės iškviesti „Nuarą“, kad jie pasirūpintų šunimi. Niekas iš pareigūnų V. K. pasirašyti ant protokolo neskubino. V. K. automobilyje daugiau žmonių nebuvo (b. l. 45).
Teismo posėdžio metu liudytojas E. Š. parodė analogiškai (b. l. 47).
Liudytojai L. L. ir E. Š. nuosekliai nurodė visas įvykio aplinkybes. Abejoti, kad policijos pareigūnai buvo apsivilkę šviesą atspindinčiais rūbais su užrašu „policija“, stabdė lazdele su raudonu atšvaitu, policijos tarnybinis automobilis buvo su skiriamosiomis juostomis, nėra pagrindo. Šių aplinkybių nepaneigė ir V. K.. Akivaizdu, kad tokie skiriamieji ženklai aiškiai matomi net ir tamsoje, todėl V. K. parodymai, kad jis policijos pareigūnų nepastebėjo, neįtikėtini. Tačiau akivaizdu, kad V. K. turėjo priežastį nuo policijos pareigūnų pabėgti, nes jis buvo neblaivus, jam nustatytas 2,82 promilės girtumas (b. l. 17). Pavažiavęs ir pamatęs, kad policijos pareigūnai jį vejasi, jis nuo jų nepabėgs, sustojo. Tačiau aplinkybė, kokiu metu V. K. sustojo, kai jį policijos pareigūnai jau vijosi, nėra svarbi. Kad V. K. nesustojo, kai buvo stabdomas lazdele, abejonių nekelia.
Iš policijos pareigūnų paaiškinimų matyti, kad, sustabdžius automobilį, jame kitų žmonių nebuvo, buvo tik vilkinis šuo. Tikėti tuo, kad policijos pareigūnai automobilyje A. D. galėjo nematyti, juolab, kad, kaip pats V. K. parodė, A. D. laikė šunį, nėra jokio pagrindo. Neįtikina ir tas V. K. argumentas, kad jis dėl šviesos stokos gerai neperskaitė administracinio teisės pažeidimo protokolo, pasiaiškinimo, kad nesuprato, dėl ko pasirašo.
2012-09-28 surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, V. K. pasiaiškinime nurodė: „Sutinku, kad vairavau transporto priemonę būdamas išgėręs, kad nestojau stabdomas policijos pareigūno, sutinku. Gailiuosi dėl to, ką padariau“. Pasiaiškinimą V. K. pasirašė (b. l. 5).
V. K. pasiaiškinimo turinys sudaro tik dvi eilutes, jis prisipažino ne tik dėl to, kad vairavo neblaivus, bet ir kad stabdomas nestojo. Dėl kokių pažeidimų V. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jis nesuprasti negalėjo.
Iš O. K. parodymų matyti, kad apie 22 val. jai paskambino policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad vyras yra girtas, reikia paimti šunį, nes automobilis bus nuvežtas į aikštelę. O. K. atvažiavo į įvykio vietą, pasiėmė šunį (b. l. 46–47). Šios liudytojos parodymai patvirtina, kad policijos pareigūnai, nesant automobilyje daugiau asmenų, turėjo pasirūpinti ir V. K. šunimi. V. K. susipažinti su visais jam pateiktais dokumentais laiko turėjo pakankamai. Akivaizdu, kad, jeigu V. K. nebūtų prisipažinę dėl padarytų pažeidimų, po pasiaiškinimu nebūtų pasirašęs arba jo pasiaiškinimo turinys būtų buvęs kitoks. V. K. apie jokį kartu su juo važiavusį asmenį policijos pareigūnams neužsiminė, o kad su juo niekas nevažiavo, patvirtino policijos pareigūnai ir būtinybė pasirūpinti automobilyje vežtu šunimi. Todėl apylinkės teismas A. D. parodymus, kad jis įvykio metu buvo automobilyje, pagrįstai vertino kaip siekimą padėti V. K. išvengti administracinės atsakomybės.
Teismo posėdžio metu liudytojai Ž. P. ir R. R. parodė, kad matė, kaip policijos pareigūnai važiavo automobiliu V. K. iš paskos įjungę švyturėlius. Kai V. K. sustojo, jį aplenkę policijos pareigūnai taip pat sustojo (b. l. 47).
Minėti liudytojai galėjo matyti aplinkybę, kad policijos pareigūnai V. K. vijosi, tačiau jie nematė įvykio pradžios, kai V. K. nesustojo policijos pareigūnams tuo metu, kai buvo stabdomas skiriamuoju skrituliu. Todėl šių liudytojų parodymai mažai informatyvūs.
Esant aptartoms aplinkybėms, V. K. pagal ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad stabdomas uniformuoto policijos pareigūno nepakluso jo reikalavimui ir nestojo, nubaustas pagrįstai.
V. K. skundo argumentas pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę yra nepagrįstas, kadangi apylinkės teismas, skirdamas V. K. nuobaudą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., padarymą, atsižvelgė į tai, kad V. K. dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas paskyrė ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytą minimalią – 2000 litų dydžio baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemonę dvejiems metams. Paskirtą nuobaudą pagal ATPK 126 str. 4 d. apylinkės teismas subendrino su pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirta griežtesne nuobauda, o atsižvelgęs į V. K. sunkią finansinę padėtį, į tai, kad jis yra neįgalus, paskirtos baudos sumokėjimą išdėstė dalimis.
Apylinkės teismas skundžiamame nutarime aptarė galimybę taikyti V. K. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad sąlygų taikyti V. K. ATPK 30¹ straipsnio nuostatų nėra.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-21 nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nekeistinas ir nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-21 nutarimą palikti nepakeistą, V. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.