Kauno apygardos teismo nutartis

2011-09-06 · Civilinė byla Nr. 2A-1389-395/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-06
Bylos Nr.
2A-1389-395/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-06666-2009-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albinas Čeplinskas (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Algirdas Remeika
Ieškovas
J. R.
Atsakovas
UAB „Rimansta“
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 118.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1389-395/2011(Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06666-2009-5)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Žibutė Budžienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6;118.5;121.18;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, šalims nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-869-657/2011 pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovui UAB „Rimansta“, tretiesiems asmenims antstoliui M. P., Kauno miesto 18-ojo notarų buiro notarui D. G. dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas J. R. prašė pripažinti negaliojančiu 2008 m. lapkričio 10 d. paprastąjį vekselį, pasirašytą J. R. 10000 Eur (34732,60 Lt) sumai, bei pripažinti negaliojančiu nuo išdavimo momento Kauno miesto 18-ojo notarų biuro 2009 m. kovo 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-798; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2009 m. balandžio 10 d. ieškovas iš antstolio M. P. gavo raginimą įvykdyti sprendimą, nes išieškotojas UAB „Rimansta“ pateikė antstoliui vykdyti Kauno miesto 18-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-798, pagal kurį J. R. privalo per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 34732,60 Lt skolą ir vykdymo išlaidas 453,20 Lt, iš viso 35185,80 Lt. Iš antstolio ieškovas sužinojo, kad jis 2008 m. lapkričio 11 d. pasirašęs paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį be sąlygų įsipareigojo sumokėti UAB „Rimansta“ 10000,00 Eur. UAB „Rimansta“ ieškovas nuo 2008-11-06 iki 2009 m. vasario mėnesio dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau nepasirašinėjo jokio vekselio ar kitokio skolos dokumento ir 10000 Eur niekada iš atsakovo UAB „Rimansta“ nesiskolino. Mano, kad ginčo vekselis yra neteisėtas, įgytas nesąžiningai, todėl pripažintinas negaliojančiu. Minėtame vekselyje ieškovo J. R. ranka įrašytas tik parašas. Kiti paprastojo vekselio punktai - vardas ir pavardė - atspausdinti kompiuterinės technikos pagalba. Darytina išvada, kad atsakovas UAB „Rimansta“ tariamai įgydamas vekselį 10000 Eur sumai buvo nesąžininga šalis, slapta, tyčia veikė J. R. nenaudai. Minėtas vekselis buvo apgaule įgytas, siekiant, kad ieškovas J. R. nepagrįstai sumokėtų UAB „Rimansta“ 10000 Eur, tokiu būdu atsakovas siekia nepagrįstai praturtėti. Vekselį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui, t. y. sukuria sau pareigą, o vekselio turėtojas įgyja teisę (įstatymo nustatyta tvarka) vekselyje nurodytų sumų reikalauti. Kadangi pagal vekselį ieškovas pinigų nėra gavęs, todėl prašė vekselį ir Kauno miesto 18-ojo notarų biuro 2009-03-25 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-798 pripažinti negaliojančiais.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 800 Lt už advokato paslaugas atsakovui UAB „Rimansta“ ir 102,39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas nustatė, kad ieškovas J. R. nuo 2008-11-06 dirbo pas atsakovą UAB „Rimansta“ tolimųjų reisų vairuotoju ekspeditoriumi (t.1, b.l. 11-12). Ieškovas taip pat buvo pasirašytinai supažindintas su 2008-01-02 įsakymu Nr. 08/01/02-1 ir vėlesniu 2008-12-22 įsakymu Nr. 08/12/22-1, kurių 30 punkte yra aptariama pasirašyto vekselio panaudojimo tvarka. 2008 m. lapkričio 7 d. ieškovas pasirašė taip pat visiškos materialinės atsakomybės sutartį (T.1, b.l. 148-149). 2008 m. lapkričio 10 d. ieškovas J. R. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį be sąlygų įsipareigojo sumokėti UAB „Rimansta“ 10000,00 Eur (t.1, b.l. 10). Tokius pačius vekselius įmonėje pasirašinėjo visi į darbą priimami vairuotojai. Pagal įmonėje nusistovėjusią praktiką, vairuotojai pagal pasirašytą vekselį pinigų negaudavo. Šiais vekseliais atsakovo įmonė siekė užsitikrinti galimos žalos išieškojimą, jeigu būtų pripažinta, kad žala buvo padaryta įmonei dėl vairuotojo kaltės. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovas ne kartą savo pareigas atliko aplaidžiai – netinkamai užpildydavo kelionės ataskaitas, dėl ko jam ne kartą yra paskirtos drausminės nuobaudos (t.1, b.l. 64-65, 72-73). Be to, dėl ieškovo J. R. kaltės atsakovo UAB „Rimansta“ turtui padaryta žalos (t. 1, 74-75, 151-152). Teismas nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų nėra galimybės įvertinti padarytos žalos dydžio, nes 2009-03-30 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ieškovo J. R. padaryta žalos įmonei už 12479,59 Lt (t.1, b.l. 153, 161-164), o UAB „Rimansta“ 2009-04-02 pranešime Nr. 09/04/02-4 ieškovui (t.1, b.l. 64) ir detalioje specifikacijoje ir apyvartos žiniaraštyje nurodyta, kad ieškovas įmonei skolingas – 2172,22 Lt (t.1, b.l. 155-159). Atsakovo atstovas A. G. pripažino, kad įmonė pateikdama notarui vekselį siekė išsiieškoti tik 12479,59 Lt įmonei padarytos žalos. Pats ieškovas teismo posėdyje pripažino, kad įmonei yra padaręs nuostolių maždaug už 2000,00 Lt (t. 2, b. l. 71).

Taip pat teismas nurodė, kad vienas iš pagrindų, kuriais rėmėsi ieškovas prašydamas pripažinti vekselį negaliojančiu, buvo nuoroda į jo suklydimą išrašant vekselį. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį sandorį galima pripažinti negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad suklydimas yra esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000). Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog ieškovas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ar įrodymų, patvirtinančių būtent atsakovo UAB „Rimansta“ nesąžiningumą. Nors ieškovas, ieškinyje teigė, kad pats vekselio nepasirašė, tačiau teismo posėdyje pripažino, kad ant vekselio yra jo parašas. Apie tai, kad visi į darbą UAB „Rimansta“ priimami vairuotojai pasirašo tokius vekselius patvirtino ir liudytojai, ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Jokių kitokių aplinkybių - nesąžiningumo, apgaulės ar grasinimų, suklaidinimo ir pan. - susijusių su vekselio pasirašymo buvimu, byloje teismas nenustatė. Šiuo atveju teismas sprendė, jog neįrodyta, kad UAB „Rimansta“ atliko veiksmus, kurie butų turėję lemiamos įtakos ieškovo valios susiformavimui. Taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų siekęs ginčo vekselį nuginčyti ar nuspręsti dėl jo galiojimo ir žalos įmonei atlyginimo, nors ne kartą buvo kviečiamas atvykti į įmonę dėl skolos pagal vekselį padengimo.

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog ginčo vekselį ieškovas pasirašė nesant jo valios. Teismas nurodė, kad tai, kokiais motyvais vedinas ieškovas pasirašė vekselį atsakovui, esminės reikšmės nagrinėjamame ginče nėra svarbu, nes vekselį ieškovas pasirašė laisva valia, prisiėmė laisva savo valia pareigą sumokėti atsakovui UAB „Rimansta“ 10000 Eurų. Pagal sutarčių laisvės principą, jei šalis nėra tikra, kad sutarties sąlygos atitinka jos valią, turi teisę jos nepasirašyti, tačiau byloje nėra nustatyta, kad ieškovas J. R. neturėjo visos informacijos apie sudaromą sandorį, o vėliau paaiškėjusios aplinkybės negali būti pagrindu ieškovo valią sudaryti ginčijamą sandorį laikyti ne savanoriška. Šalys galėjo siekti tokiu būdu (ieškovui pasirašant vekselį) suderinti tarpusavio atsiskaitymus, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų, kad išrašytas vekselis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Vien tas faktas, kad išrašydamas vekselį ieškovas įsipareigojo sumokėti 10000 Eurų negali būti pagrindas tam, kad ieškovo išrašytas vekselis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Nagrinėjamu atveju nėra jokios imperatyvios įstatymų nuostatos, kuriai galėtų prieštarauti išrašytas vekselis.

Nenustatęs nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti vekselį negaliojančiu, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu ir 2009-03-25 Kauno miesto 18-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-798.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, patikslintą ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:

1. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ieškovui ginčijant vekselį kaip sandorį CK 1.91 str. 1 d. pagrindu, taikant ĮPVĮ 19 straipsnį, paskirstant įrodinėjimo pareigas tarp šalių, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovas reiškė atsakovui ieškinį, prašydamas vekselį pripažinti negaliojančiu, nurodydamas, kad buvo atsakovo apgautas, savo vidinės valios pasirašyti vekselį niekada neišreiškė, nes atsakovui forminant įdarbinimo dokumentus, pasirašė ant tuščių lapų, t.y. vekselis buvo iš ieškovo išgautas apgaulės įtakoje. Atsakovas, vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia veikė skolininko nenaudai ir buvo nesąžiningas. Teismas sprendime apsiribojo formalia apgaulės, numatytos CK 1.91 str. 1 d. sąvoka, nurodant, kad byloje nėra įrodyta, kad UAB „Rimansta“ atliko veiksmus, kurie būtų turėję lemiamos įtakos ieškovo valios susiformavimui. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovo įmonėje buvo susiformavusi praktika, kad priimant darbuotojus į darbą, pasirašant darbo sutartis yra pasirašomi vekseliai, tokiu būdu siekiant apsaugoti įmonę nuo žalos, jeigu darbuotojas būdamas darbiniuose santykiuose, tokią žalą padarytų. Nors teismas nurodė, kad materialinės atsakomybės sutarties pasirašymo faktas ir įsakymai patvirtina paprastojo vekselio pasirašymo faktą, tačiau tokia išvada yra nepagrįsta. Teismo sprendime nurodomi įsakymai neginčijamai nepatvirtina aplinkybės apie tai, kad ieškovas įsidarbinimo momentu, sąmoningai ir išreikšdamas savo valią, suprasdamas sandorio sudarymo pasekmes, sąmoningai priėmė sprendimą ir pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, prisiimdamas įpareigojimą apmokėti atsakovui 10000 EUR, kai tuo tarpu pagal darbo sutartį šalių sulygtas darbo užmokestis buvo tik 1.32 koeficiento LR Vyriausybės nustatyto MMA ir nemažiau 50 proc. dienpinigių normos. Nagrinėjamu atveju teismas neįvertino faktinių aplinkybių, kad darbuotojas išdavė vekselį tokiai didelei sumai apmokėti pačią pirmą įsidarbinimo dieną, tad akivaizdu, kad sąmoningai apsispręsti ir priimti sprendimą dėl sandorio sudarymo jis net neturėjo objektyvių sąlygų. Sprendime minimi įsakymai nėra neginčijamas įrodymas, kad ieškovui įsidarbinimo metu iš tiesų buvo pateiktas pilnas vekselio tekstas su jame nurodyta suma, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko apsispręsti ar jam sudaryti šį sandorį, ar ne. Be to, šie įsakymai yra su trūkumais, nes ieškovo parašas apie susipažinimą su jais yra ant atskirų lapų, kas kelia pagrįstų abejonių, ar ieškovas iš viso su jais buvo supažindintas.

2. Teismas bylos nagrinėjimo metu netyrė apgautosios sandorio šalies valios formavimosi proceso, nesiaiškino jos tikrųjų ketinimų, nesiaiškino, ar ji suvokė tikrąją sandorio esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Taip pat teismas nevertino faktinės aplinkybės, kad vekselis buvo surašytas šalims esant darbo santykiuose, darbdavio iniciatyva. Nors ieškovas nurodė, kad jis jokio vekselio įsidarbinimo metu nepasirašinėjo, teismas nepagrįstai laikė įrodytą atsakovo motyvaciją, kad vekselis buvo pateiktas ieškovui, išaiškintos jo panaudojimo galimybės ir ieškovas sąmoningai vekselį pasirašė. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai šią išvadą paneigia. Nors atsakovas teigia, kad ieškovas vekselį pasirašė įdarbinimo dieną, tačiau byloje esanti darbo sutartis Nr. 232, patvirtina, kad ji buvo sudaryta 2008-11-06 (b. l. 146, 147), ginčijamas vekselis tariamai pasirašytas 2008-11-11 (b. l. 10), prie darbo sutarties kaip priedas vekselis nėra nurodomas. 2008-11-07 ieškovas pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kurios priede vekselis taip pat nėra nurodomas (b. l. 198, 199 ). Bylos nagrinėjimo metu nei vienas iš atsakovo atstovų nepaaiškino, kur ir kada konkrečiai ieškovas pasirašė vekselį, jų visų parodymai yra prieštaringi. Be to, vekselis yra atspausdintas kompiuteriu, tik pats parašas yra rašytas ieškovo ranka, visa kita teksto dalis (net pavardė ir vardas) yra atspausdinti, kas patvirtina ieškovo aiškinimą apie tai, kad jam niekada nebuvo pateikta pati vekselio forma, aiškinama apie vekselį, kaip vertybinio popieriaus sudarymą, kaip ir kokiais atvejais vekselis gali būti panaudotas, o tiesiog įdarbinimo metu, pildant įdarbinimo dokumentus buvo išgautas jo parašas ant tuščio lapo, kurį atsakovas siekė panaudoti jam vienam žinomais tikslais. Ieškovas įsidarbinimo metu sąmoningai pasirašė materialinės atsakomybės sutartį, suprasdamas, kad jos pagrindu atsako už jam perduodamas materialines vertybes. Tačiau greta šios sutarties jokio vekselio būsimos materialinės žalos grąžinimo užtikrinimui nepasirašinėjo, nes pasirašius materialinės atsakomybės sutartį, tam nebuvo jokio pagrindo.

3. Ieškovas visą laiką teigė, kad jo parašas ant vekselio galėjo būti išgautas apgaulės būdu, tvarkant įdarbinimo dokumentus, jis šioje versijoje yra nuoseklus, nes jau 2009-06-09, duodamas paaiškinimus Jonavos rajono PK, nurodė, kad galėjo pasirašyti ant vekselio per neapsižiūrėjimą, kadangi pasirašinėdavo ant eilės dokumentų, kuriuos duodavo pasirašyti darbdavys. Ši ieškovo versija byloje nėra paneigta neginčijamais rašytinais įrodymais ir liudytojų paaiškinimais. Faktinės aplinkybės ir rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad ieškovo ginčijamas vekselis buvo sudarytas ne išreiškiant ieškovui savo tikrąją valią, o esant tokios valios trūkumui, kas yra pagrindas vekselį pripažinti negaliojančiu kaip sandorį CK 1.91 str. 1 d. pagrindu.

4. Teismas nepagrįstai neįvertino faktinių aplinkybių, kad vekseliai atsakovo įmonėje buvo rašomi kaip būsimos prievolės (materialinės žalos) užtikrinimas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad pinigų ieškovui pagal vekselį nebuvo perduota, vekselį jie pateikė išieškojimui, siekdami išsiieškoti iš ieškovo materialinę žalą, atsiradusią apgadinus automobilį. Atsakovo atstovas ir liudytojai negalėjo vieningai nurodyti, kokio dydžio žalą atsakovui yra padaręs ieškovas ir kuo ta žala yra pagrįsta. Pradžioje buvo nurodyta 2000 Lt žala, po to žala neaišku kokiu pagrindu išaugo iki 12400 Lt, vekselis išieškojimui yra pateiktas 34 000 Lt sumai. Tokia atsakovo pozicija akivaizdžiai įrodo, kad atsakovas gaudamas iš ieškovo vekselį buvo nesąžiningas ir turimo vekselio pagalba siekia nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita. Toks vekselio panaudojimas prieštarauja jo, kaip vertybinio popieriaus, teisinei paskirčiai, nes pagal faktines aplinkybes akivaizdu, kad atsakovas siekia vekselio pagalba išspręsti materialinės žalos, kurios net dydis nėra aiškus, atlyginimo klausimus. Tačiau tam atsakovas turi galiojančią materialinės atsakomybės sutartį, kurios pagrindu ir turėtų reikšti ieškovui reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tiksliai įrodyti kokio dydžio žalą ieškovas jam padarė ir tik tada įstatymo nustatyta tvarka ją išsiieškoti iš ieškovo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais motyvais, nurodytais teismo sprendime.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, šalys sudarė taikos sutartį ir prašė teismo ją patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pagal CPK 140 straipsnio trečiąją dalį šalys turi teisę baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje. Taikos sutartimi pripažįstamas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas J. R. ir atsakovė UAB „Rimansta“ pateikė teismui tvirtinti 2011 m. rugpjūčio 29 d. sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys nurodė, kad jų valia yra taikiai baigti kilusį teisminį ginčą, šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2011 m. rugpjūčio 29 d. taikos sutartis išreiškia šalių valią taikiai išspręsti šioje civilinėje byloje kilusį ginčą. Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui, todėl tvirtintina (CK 6.983 straipsnis, CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1, 3 dalys).

Šalims susitarus taikiai užbaigti ginčą ir teismui patvirtinus taikos sutartį, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimas panaikinamas, o civilinė byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Šalims sudarius taikos sutartį bei atsižvelgiant į tvirtintinos taikos sutarties sąlygas (5, 7 p.), ieškovui grąžintina 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinio pareiškimą (t.1, b. l. 6, 40) ir už apeliacinį skundą (b. l. 100), taip pat iš ieškovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (t. 2, b. l. 2, 108) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 5 punktu, 87 straipsnio antrąja dalimi,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti.

Patvirtinti ieškovo J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimansta“ (juridinio asmens kodas 135253352, adresas Draugystės g. 9B-27, Kaunas), atstovaujamos direktoriaus A. G., 2011 m. rugpjūčio 29 d. sudarytą taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis:

1. Ieškovas yra pateikęs civilinėje byloje Nr. 2A-1389-359/2011 apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Kauno m. apylinkės teismo 2011-04-06 sprendimą, priimti byloje naują sprendimą, patenkinti jo patikslintą ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Šalys susitaria, kad siekiant užbaigti ginčą taikiai, ieškovas J. R. sumoka atsakovui UAB „Rimansta” 6000 Lt (šešis tūkstančius litų). Šie pinigai yra sumokami atsakovui grynais pinigais arba pavedimu iki 2011-09-06.

3. Šalys susitaria, kad ieškovas atsisako savo apeliacinio skundo, ginčo tarp šalių nėra, šalys neturi viena kitai jokių pretenzijų.

4. Šalys susitaria, kad atsakovas atsisako ieškovo atžvilgiu visų pretenzijų pagal 2008-11-10 J. R. pasirašytą paprastąjį vekselį 10000 EUR sumai ir per 7 dienas nuo nutarties patvirtinti šią taikos sutartį įsiteisėjimo dienos, nutraukia antstolio M. P. atliekamus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0123/09/00845 pagal vykdomąjį įrašą 2009-03-25 Nr. 2-798, išduotą Kauno m. 18-ojo Notarų biuro, panaikina ieškovo turtui taikytus areštus.

5. Šalys susitaria, kad ieškovas sumoka teismui šioje byloje susidariusias pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Šalys susitaria, kad kiekviena pasilieka prie savo turėtų išlaidų už advokatų suteiktą teisinę pagalbą apmokėjimo ir viena kitai dėl to pretenzijų neturi.

7. Ieškovas prašo teismo grąžinti 75 procentus žyminio mokesčio, sumokėto kreipiantis su ieškiniu ir apeliaciniu skundu į teismą.

8. Ieškovui yra žinoma, kad 25 proc. žyminio mokesčio nėra grąžinama, ieškovas dėl šios žyminio mokesčio dalies atsakovui pretenzijų neturi.

9. Šalys prašo teismo patvirtinti šią taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. 2A-1389-359/2011 nutraukti, panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

10. Šalys patvirtina ir užtikrina, kad LR CPK 140 str., 293 str., 294 str. 2 d., turinys joms yra žinomas ir suprantamas. Teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

11. Sutartis sudaroma 3 tapačiais vienodos teisinės galios egzemplioriais, po vieną kiekvienai šaliai ir teismui.

Civilinę bylą Nr. 2-869-657/2011 (apeliacinės instancijos teisme civ. bylos Nr. 2A-1389-395/2011) (Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06666-2009-5) pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovui UAB „Rimansta“, tretiesiems asmenims antstoliui M. P., Kauno miesto 18-ojo notarų buiro notarui D. G. dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu nutraukti.

Priteisti iš ieškovo J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 126,49 Lt (vieną šimtą dvidešimt šešis litus, 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti iš valstybės biudžeto ieškovui J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 540,75 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt litų, 75 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2009-04-27, 2009-06-01 ir 2011-04-21 įmokos mokėjimo kvitais Swedbank, AB.

Kolegijos pirmininkas Albinas ČeplinskasKolegijos teisėjai Arūnas RudzinskasAlgirdas Remeika