Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-29 · Civilinė byla Nr. 2S-2071-467/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-29
Bylos Nr.
2S-2071-467/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19553-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Ieškovas
UAB „Arijus“
Atsakovas
UAB „DM Trans“, Romualdo Tamulionio
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2071-467/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19553-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Arijus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo UAB „Arijus“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Arijus“ ieškinį atsakovams UAB „DM Trans“ ir Romualdo Tamulionio firmai dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Arijus“ 2014 m. birželio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „DM Trans“ ir Romualdo Tamulionio firmos 5234,45 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė užtikrinti ieškovo reikalavimo įvykdymą ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovų piniginių lėšų ar turtinių teisių, esančių pas atsakovus, banke ar kitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), areštą, uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis atsiskaityti su ieškovu; piniginių lėšų nesant ar jų nepakankant, areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovams ir esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, leidžiant areštuotu turtu atsiskaityti su ieškovu, ieškinio reikalavimų apimtyje, t.y. solidariai 5234,48 Lt sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 25 d. nutartimi ieškovo UAB „Arijus“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, jog įstatymas besąlygiškai nesieja prievolės nevykdymo fakto su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybe. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, ir įrodymų, patvirtinančių atsakovų sunkią finansinę padėtį bei ieškovo interesams kylančią grėsmę, jog atsakovai piktybiškai, nesąžiningais veiksmais bando ar bandys apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, arba yra kitų aplinkybių, kurios darytų teismo sprendimo įvykdymą negalimu. Teismas sprendė, kad reikalavimo suma nėra didelė veiklą vykdantiems juridiniams asmenims, todėl ši aplinkybė taip pat vertintina kaip pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turto atžvilgiu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas UAB „Arijus“ atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodo, kad teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes – internetines nuorodas į VĮ Registrų centro viešai skelbiamą informaciją, kitą viešai skelbtiną informaciją apie ieškovų įsiskolinimus. Teismas reikalavimo sumą įvertino kaip nedidelę, neatsižvelgdamas į atsakovų finansines galimybes. Atsakovas UAB „DM Trans“ jau daugiau kaip 24 mėnesius neteikia registrų centrui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, nuosavybės teise nevaldo jokio nekilnojamojo turto, periodiškai turi įsiskolinimų Valstybės socialinio draudimo fondo biudžetui, įmonėje dirba tik vienas darbuotojas. Atsakovo Romualdo Tamulionio firma 2014 m. liepos 2 d. turėjo net 7363,11 Lt įsiskolinimą Valstybės socialinio draudimo fondo biudžetui, nuosavybės teise nevaldo jokio nekilnojamojo turto, iš finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad atsakovo likvidumo koeficientas yra labai žemas, gautas pelnas per 2013 m. sudaro tik 8109 Lt, įmonėje dirba tik vienas darbuotojas. Abiejų atsakovų finansinė padėtis yra sunki. Galima pagrįstai abejoti, ar atsakovai vykdo komercinę veiklą.

Atsiliepimas

Atsakovai UAB „DM Trans“ ir Romualdo Tamulionio firma atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 314 straipsnio tvarka apeliacinės instancijos teismas priėmė ir ištyrė naujus įrodymus: Juridinių asmenų registro duomenis apie UAB „DM Trans“, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro su istorija paieškos apie turimą nekilnojamąjį turtą pagal UAB „DM Trans“ įmonės kodą išrašą, informaciją apie UAB „DM Trans“ skolas VSDFV, informaciją apie UAB „DM Trans“ darbuotojų skaičių, informaciją apie Romualdo Tamulionio firmos skolas VSDFV, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro su istorija paieškos pagal Romualdo Tamulionio įmonės kodą išrašą, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, Romualdo Tamulionio firmos finansinės atskaitomybės dokumentus ir informaciją apie darbuotojų skaičių, informaciją apie Romualdo Tamulionio firmos kreditavimo riziką.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo apskųstajai nutarčiai panaikinti.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, akcentavo ir vertino tai, kad byloje nebuvo pateikta duomenų apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, ieškovas, teikdamas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, nepridėjo jokių įrodymų apie atsakovų kaip juridinių asmenų sunkią turtinę padėtį ar elgesį, kurie sudarytų galimybę abejoti teismo sprendimo įvykdymu ateityje. Atskirajame skunde ieškovas gi teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino ieškinio reikalavimo sumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, asmens turtinė padėtis bet kuriuo atveju turi būti vertinama, nes tik taip užtikrinami ir pagrindiniai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principai - ekonomiškumo bei proporcingumo.

Byloje apeliantas pareiškė 5234,45 Lt sumos reikalavimą dviem solidariems atsakovams – UAB „DM Trans“ ir Romualdo Tamulionio firmai. Pažymėtina, kad, esant solidariajai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str., 6.76 str. 1 d.). Nurodytos materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams (atsakovams), jis įgytų teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo išsiieškoti priteistą pinigų sumą. Taigi ieškovas turėtų galimybę visą priteistą sumą reikalauti tiek iš vieno, tiek iš kito atsakovų. Todėl ieškinio suma vertintina kiekvieno atsakovo atžvilgiu.

Apeliantas iš esmės pagrįstai teigia, jog kiekvienu atveju turi būti įvertinamos konkrečios faktinės bylos aplinkybės, skolininko finansinės galimybės, nustatant, ar ši suma yra didelė konkrečiam atsakovui. Tačiau apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino VĮ Registrų centras internetiniame tinklalapyje viešai prieinamos informacijos apie atsakovų turtinę padėtį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra grėsmės galbūt ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui, yra nepagrįsti. Įrodymai, pagrindžiantys tokias aplinkybes (apie atsakovų turtinę padėtį), pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti, o savarankiškai rinkti įrodymus tokio pobūdžio byloje teismui nėra privaloma (CPK 178 str.). Tai patvirtina ir aplinkybė, jog apeliantas prie atskirojo skundo pridėjo atitinkamus įrodymus, teigdamas, kad jie patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ir su atskiruoju skundu pateikti ieškovo duomenys bei nurodomos aplinkybės apie atsakovų turtinę padėtį nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo ieškinio užtikrinimui.

Iš apelianto atskirajame skunde išdėstytų argumentų bei pateiktų įrodymų, matyti, kad atsakovams ieškinio suma nėra didelė net ir ieškinio tenkinimo atveju. Apeliantas nurodo, jog atsakovas UAB „DM Trans“ jau daugiau kaip 24 mėnesius neteikia metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, nuosavybės teise nevaldo jokio nekilnojamojo turto, periodiškai turi įsiskolinimų Valstybės socialinio draudimo fondo biudžetui, įmonėje dirba tik vienas darbuotojas, tačiau vien šios aplinkybės dar nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti dėl šios įmonės finansinės padėties nestabilumo (nepatikimumo) laiko perspektyvoje. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog, be apelianto ieškinio, šiai įmonė buvo pareikštas tik vienas turtinis reikalavimas dėl 965,22 Lt sumos (CPK 179 str. 3 d. ). Kitas apelianto argumentas, jog ir atsakovo Romualdo Tamulionio firma turi 7363,11 Lt įsiskolinimą Valstybės socialinio draudimo fondo biudžetui, nuosavybės teise nevaldo jokio nekilnojamojo turto, o iš finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad atsakovo gautas pelnas per 2013 m. sudaro tik 8109 Lt, įmonėje dirba tik vienas darbuotojas, taip pat nėra pakankamas konstatuoti šio atsakovo sunkią finansinę padėtį, dėl kurios jis negalėtų įvykdyti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo. Iš apelianto į bylą pateikto Romualdo Tamulionio firmos balanso (b.l. 44), teikto juridinių asmenų registro tvarkytojui už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., matyti, kad visas įmonės turtas sudaro 587 445 Lt, iš kurio 534 907 Lt yra ilgalaikis materialus turtas, o 52 538 Lt - per vienerius metus gautinos sumos. Nors įmonės pelnas nedidelis, tačiau pastaruosius du metus įmonės veikla nebuvo nuostolinga (b.l. 45). Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų nėra nustatyta, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu būtų priimta nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ar priimti ir įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai dėl ženklių sumų iš Romualdo Tamulionio firmos priteisimo. Paminėtina ir tai, kad Romualdo Tamulionio firma yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 str. 4 d.). Dėl to darytina išvada, jog apelianto argumentai, kad ieškinio suma atsakovams yra didelė, nepagrįsti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alma Urbanavičienė