Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. F., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, be pastovios gyvenamosios vietos, nedirbantis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, teistas Panevėžio rajono apylinkės teismo: 1) 1992-01-14 pagal LR BK 16 str., 90 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 m., atidedant bausmės vykdymą 2 m.; 2) 1993-01-14 pagal LR BK 90 str. 3 d. 3 m. laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą 2 m.; 3) 1994-08-02 pagal LR BK 90 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 m. su turto konfiskavimu, atidedant bausmės vykdymą 2 m.; 4) 1994-11-23 pagal LR BK 146 str. 2 d., 43 str. 3 m. 8 mėn. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu; Panevėžio miesto apylinkės teismo: 5) 1997-06-30 pagal LR BK 271 str. 2 d. 2 m. laisvės atėmimo su ¼ turto konfiskavimu; 6) 1998-05-22 pagal LR BK 271 str. 2 d., 241 str. 1 d., 42 str. 3 m. laisvės atėmimo su ¼ dallies turto konfiskavimu; Panevėžio apygardos teismo: 7) 2003-04-07 pagal LR BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 272 str. 3 d., 278 str. 1 d., 278 str. 2 d. 8 m. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu; 8) 2003-06-16 pagal LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 2 d. 6 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 9) Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-02-09 pagal LR BK 259 str. 1 d., 64 str. 4 m. 7 mėn. laisvės atėmimo, 2010-09-09 paleistas iš Pravieniškių gydymo ir PN, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. F. 2011 metų vasario 17 dieną, apie 00.15 val., (duomenys neskelbtini), pro duris įsibrovė į patalpą–E. P. priklausantį ūkinį pastatą, iš kur atvirai pagrobė svetimą, E. P. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5000“ su SIM kortele bendros 406 litų (117.58) Eur vertės.

Kaltinamasis P. F. ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 68-69, 71, t. 1) kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, neprisipažino ir parodė, jog 2011 m., maždaug vasario mėnesio viduryje, jis nuvažiavo pas savo sesers D. B. vyrą P. B. į (duomenys neskelbtini), kur prabuvo tris dienas. Būdamas pas P. B., vartojo alkoholinius gėrimus. P. B. kaimynus pažįsta iš matymo, nes jo namuose lankydavosi ir anksčiau. Žino, kad P. B. kaimynystėje gyvena kažkokia moteris. Taip pat žino, kad netoli P. B. namų yra apgriuvęs buvusių fermų pastatas, tačiau jame jis nesilankė ir jokio mobiliojo ryšio telefono nepavogė. Savo mobiliojo ryšio telefono jis neturi. Iš P. B. namų jis išvyko apie 7.00 val., tačiau tiksliai kurią dieną, nepamena.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo P. F. parodymų, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, įrodyta šiais įrodymais.

Nukentėjusioji E. P. parodė, kad kaltinamojo P. F. nepažinojo. Pas seserį jis atvažiuodavo, jo sesuo kaimynystėje gyveno. Ji tuo metu gyveno fermose, buvusiose (duomenys neskelbtini). Dabar jau ten nebegyvena, šiuo metu prižiūri sergančią motiną. Tuo metu, kai gyveno fermose, ten buvo įrengtas kambarys, virtuvėlė. Prabudo naktį, girdi, kad kažkas vaikšto po kambarį, buvo duris iš vidaus užrėmusi skersiniu pagaliu. Telefonas buvo virtuvėje ant stalo. Buvo jau po vidurnakčio. Atsikėlė, nutvėrė kirvuką. Šviesos neužsidegė, su žiebtuvėliu pasišvietė, paskui užsidegė šviesą, matė kaip išbėgo P. F.. Pastebėjo, kad nebėra telefono. Ji jį pažino, kai užsidegė šviesą. Jis nubėgo pas savo sesers vyrą P. B.. Ji dar šaukė, kad grąžintų telefoną, bet jis nieko nesakė, dar metė į jį kirvuką, bet nepataikė. Ryte nuėjo pas P. B., bet P. F. jau nebebuvo, buvo dingęs. Ji P. B. pasakė, kad P. F. pavogė jos telefoną, o P. B. tik nusijuokė ir viskas. Kaip P. F. buvo apsirengęs vagystės metu, nematė, negali pasakyti. Gal ir vilkėjo kelių spalvų pusilgę striukę, nežino, buvo patamsis. Ji su P. F. nesueidavo. Paskutinį kartą jį matė 2011-02-15, dieną, apie 12.00 val., sukant į P. B. sodybos kiemą. Ji jo nepažinojo. Telefonas „Nokia 5000“ buvo iš „Buities rojaus“, buvo įsigijusi išsimokėtinai. Jo vertė tuo metu buvo 577 litai. Kiekvieną mėnesį turėjo mokėti po 134 litus. Jau buvo atsiskaičiusi už telefoną. Po vagystės telefoną įvertino 400 litų. Korpusas buvo juodos spalvos, su fotografavimo, filmavimo funkcijomis, buvo „Labas“ kortelė „Bitės“ tinkle, telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kortelės sąskaita buvo papildyta už 20 litų. Buvo nuvykusi į „Bitės“ saloną, buvo likę sąskaitoje 8 litai. Išsiimdama naują kortelę, už ją sumokėjo 6 litus. Nebereiškia civilinio ieškinio, nes telefonas jai grąžintas, atsisako civilinio ieškinio. Jai paskambino iš policijos komisariato, buvusio Beržų gatvėje, pasakė, kad rastas telefonas, ji atvažiavo ir atpažino. P. F. daugiau nematė po įvykio. Jai jo sesuo sakė, kad jis Anglijoje slapstosi pas sugyventinę. Tą naktį ji nematė per langą į kurią pusę jis nubėgo. Tvirtina, kad ten tikrai buvo P. F.. Gal du kartus matė P. F., kai buvo nuėjusi pas jo seserį. Matė jį iš veido, tai tikrai buvo P. F., jis dar buvo atsisukęs, ji sakė atiduoti telefoną, bet jis lėkė ir išlėkė. Kur nuėjo P. F., nematė, nes buvo tamsu. Ryte ji nuėjo apie 5 ryto pas P. B., pasakė, kad jo svainis pavogė jos telefoną.

Iš liudytojo P. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (b.l. 42) matyti, jog jis parodė, kad 2011 m., apie vasario mėnesio vidurį, tikslios dienos nepamena, apie 15.00 val., pas jį į namus atėjo jo buvusios žmonos brolis P. F.. Kartu jie vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 23.00 val. jis nuėjo miegoti. Apie 3.00 val. pabudęs, P. F. savo namuose neberado. Kada ir kur išėjo P. F., jis nežino. Apie E. P. mobiliojo ryšio telefono vagystę jis sužinojo iš pačios E. P..

Liudytojas S. J. parodė, jog nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios nepažįsta. Dukrai pirko telefoną, bet kada ir iš kur, tikrai neatsimena. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 45, t. 1), kuomet jis parodė, kad 2011 m. vasario mėnesio pabaigoje ar kovo mėnesio pradžioje, tiksliai datos neprisimena, netoli parduotuvės „Norfa“, prie automobilių plovyklos esančio alaus baro Nemuno gatvėje, Panevėžio mieste, jis sutiko du maždaug nuo 16 iki 20 metų amžiaus vaikinus, kurie jam už 30 litų pasiūlė pirkti mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. Vaikinų apibūdinti negali, nes jų išvaizdos neįsidėmėjo. Žinodamas, kad jo dvylikos metų dukra S. J. yra pametusi telefoną, nusprendė jai tą telefoną nupirkti. Kad telefonas gali būti vogtas, tuo metu nepagalvojo. Vaikinai apie vagystę nieko neminėjo. Telefoną pasiderėjęs nupirko už 20 litų. Telefonas buvo juodos spalvos korpusu, veikiantis, be kroviklio ir SIM kortelės. Nupirktą telefoną atidavė dukrai, kuri juo naudojosi. Kiek jam žinoma, dukra į minėtą telefoną dėdavo „Omnitel“ abonentinę SIM kortelę, kurios numeris (duomenys neskelbtini), taip pat „Bitės“ SIM kortelę „Labas“, kurios numeris (duomenys neskelbtini). Apie nupirkto mobiliojo ryšio telefono vagystę jis nieko nežino. Ir dar pridūrė, kad telefonas vogtas nežinojo, dukra juo naudojosi labai trumpai.

Iš 2011-02-17 įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 6-7, t. 1) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančioje fermoje įrengtos E. P. priklausančios gyvenamosios patalpos. Įėjimas į fermos pastatą yra per dvigubas rytinėje sienoje esančias duris. Pastato viduje dešinėje pusėje matyti durys, vedančios į E. P. gyvenamąsias patalpas-du stačiakampio formos kambarius.

Iš 2011-04-28 asmens parodymo atpažinti protokolo (b.l. 39-41, t. 1) matyti, kad nukentėjusioji E. P. iš jai pateiktų keturių asmenų nuotraukų pagal veido bruožus atpažino nuotrauką, pažymėtą Nr. 2, kurioje yra P. F.–asmuo 2011-02-17, apie 0.15 val., įsibrovęs į jos gyvenamąsias patalpas ir atvirai pagrobęs jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5000“ su SIM kortele.

Iš 2011-05-04 tarnybinio pranešimo (b.l. 30, t. 1) matyti, kad į E. P. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5000“, IMEI (duomenys neskelbtini), buvo įdėtos šios SIM kortelės:

1) 2011-02-23 SIM kortelė „Omnitel“ tinkle, abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Šio numerio naudotojas nenustatytas;

2) 2011-03-06 SIM kortelė „Omnitel“ tinkle, abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo numeriu naudojasi S. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini);

3) 2011-03-08 SIM kortelė „Omnitel“ tinkle, abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Šis numeris priklauso A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo numeriu naudojasi jos dukra S. J.;

4) 2011-03-14 SIM kortelė „Labas“ Bitės“ tinkle, abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo numeriu naudojasi S. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Mobiliojo ryšio telefono „Nokia 5000“ garantinis talonas Nr. 1028539 savanoriškai pateiktas nukentėjusiosios E. P., kuris apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas ir pagal pakvitavimą perduotas saugoti E. P. (b.l. 10, 12, 14-16, t. 1).

Mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5000“, IMEI (duomenys neskelbtini), savanoriškai pateiktas A. J., kuris apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas ir E. P. prašymu pagal pakvitavimą perduotas saugoti E. P. (b.l. 11-13, 15-16, t. 1).

Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis P. F. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., kuri įrodyta.

Kaltinamojo P. F. parodymus, jog jis pas E. P. nesilankė ir telefono iš jos nepavogė, teismas vertina kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybos būdą ir bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokie kaltinamojo P. F. parodymai yra paneigti nukentėjusiosios E. P., liudytojų P. B. parodymais, kurie teisminio tyrimo metu, tiek teisme davė išsamius ir nuoseklius parodymus-E. P. parodė, jog prabudo naktį, girdėjo, kad kažkas vaikšto po kambarį, buvo duris iš vidaus užrėmusi skersiniu pagaliu. Telefonas buvo virtuvėje ant stalo. Buvo jau po vidurnakčio. Atsikėlė, nutvėrė kirvuką. Šviesos neužsidegė, su žiebtuvėliu pasišvietė, paskui užsidegė šviesą; matė kaip išbėgo P. F.. Pastebėjo, kad nebėra telefono. Ji jį pažino, kai užsidegė šviesą; P. B. parodė, kad 2011 m., apie vasario mėnesio vidurį, tikslios dienos nepamena, apie 15.00 val., pas jį į namus atėjo jo buvusios žmonos brolis P. F.. Kartu jie vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 23.00 val. jis nuėjo miegoti. Apie 3.00 val. pabudęs, P. F. savo namuose neberado. Kada ir kur išėjo P. F., jis nežino. Apie E. P. mobiliojo ryšio telefono vagystę jis sužinojo iš pačios E. P., patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais, atitinka faktines įvykio aplinkybes, todėl netikėti tokiais nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, teismui nėra jokio pagrindo. Todėl teismas yra įsitikinęs, jog kaltinamasis P. F. padarė kaltinime nurodytą veiką.

Nukentėjusioji E. P. civilinio ieškinio atsisakė.

Kaltinamojjo P. F. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam P. F., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, jog jis teisiamas dešimtą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, padarė nusikalstamą veiką, kuri įstatymo (LR BK 11 str. 4 d.) yra priskiriama apysunkiems nusikaltimams, todėl bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant jam arešto bausmę.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. F. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., ir nubausti areštu 90 parų.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Arešto pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Kardomąją priemonę-suėmimą-panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš P. F. 5.30 Eur proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą šiame teisme.