- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-04
- Bylos Nr.
- 1S-858-498/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Giedrius Endriukaitis, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- D. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jūratės Jakubonienės ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Jungtinės karalystės Centrinio Baudžiamųjų bylų teismo 2007-01-23 nuosprendžiu pagal 2003 m. baudžiamojo teisingumo įstatymo 269 str. 2 d., paskirta 14 m. laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012-10-29 nutartimi Jungtinės karalystės Centrinio Baudžiamųjų bylų teismo 2007-01-23 nuosprendžiu pagal 2003 m. baudžiamojo teisingumo įstatymo 269 str. 2 d. paskirta 14 m. laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 8 p., paskirta 14 m. laisvės atėmimo bausmė, atliekant kalėjime. Ankščiau neteistas. Bausmės pradžia – 2007-01-23, bausmės pabaiga - 2020-02-16. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 9 mėnesiai 25 dienos (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną). Anksčiau neteistas.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – Komisija) 2016 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 93-286 nutarė nuteistajam D. B. taikyti lygtinį.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo D. B. lygtinio paleidimo. Teismas nurodė, kad vien tai, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi tinkamai, jo nusikalstamo elgesio rizika žema ir jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad D. B. pakankamai pasikeitė, laikysis įstatymų ir nebenusikals
Šalies argumentai
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, D. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo su intensyvia priežiūra. Nuteistasis skunde nurodo, kad lygtiniu paleidimu siekiama daugelio tikslų: skatinti pozityvų nuteistųjų elgesį, integraciją į visuomenę, taupyti valstybės kaštus, mažinti kalinių skaičių. Nuteistasis skunde cituoja Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 15 straipsnį, Lietuvos Respublikos žmogaus teisių komiteto pasisakymus. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra suformavęs praktikos dėl BVK 157 str. galiojimo laiko atžvilgiu, nes lygtinio paleidimo klausimus sprendžiančių apeliacinės institucijos teismų nutartys nėra skundžiamos kasacine tvarka.
Nuteistasis skunde cituoja Konstitucinio Teismo nutarimus. Nurodo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas lygtinio paleidimo klausimą, turėjo atsižvelgti į visas aplinkybes, įvertinti bausmės atlikimo laikotarpį, nusikaltimo padarymo metu galiojusius įstatymus, priimtus tarptautinius įsipareigojimus. D. B. manymu, buvimas įkalinimo įstaigoje pilnai jį paruošė integruotis į visuomenę, požiūrį į normalaus piliečio gyvenimą, sampratą apie vertybių saugojimą. Norėdamas įrodyti, kad yra pasiruošęs integruotis visuomenę, padedant artimiesiems, susirado darbą, kuriuo galės įrodyti, kad kiekvienas Lietuvos pilietis turi dirbti, o ne būti išlaikomas artimųjų, valstybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. B. skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, aukštesnysis teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Nors nuteistasis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau, kolegijos manymu, jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. D. B. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 26 balai (žema). Vis dėlto, net ir šiuo atveju turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Bylos duomenys patvirtina, kad už gerą elgesį D. B. buvo paskatintas keturis kartus, pradėjo mokytis Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje, palaiko socialinius ryšius su tėvais, žmona. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti. Vis dėlto, byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. B. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys kintamieji veiksniai yra gyvenimo stilius ir draugai (susirūpinimas dėl savo statuso draugų kompanijoje) bei mąstymas ir elgesys (smurto naudosimas, siekiant, kad kiti paklustų). Tačiau, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, D. B. bausmės atlikimo metu nesielgė tinkamai, t. y. padarė 3 rėžimo reikalavimų pažeidimus, 2 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis už nustatytos tvarkos nesilaikymą, uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą ir laikymą. Tai rodo, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis neformaliąsias nuteistųjų bendrijos tradicijas vertina kaip neišvengiamus savitarpio santykius didelėje žmonių grupėje, ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas, sprendžiant problemas. Šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vertinant jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius, prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių bei paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba, pastovaus pajamų šaltinio neturi, yra finansiškai priklausomas nuo artimųjų. Išėjęs lygtinai į laisvę, D. B. teigia, kad dirbs, gauta tai patvirtinanti pažyma dėl įsidarbinimo pas L. U.-B. pardavėjo pareigoms užimti. Teismo vertinimu, šiuo metu tai nėra pakankamas pagrindas manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą - kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Aukščiau paminėtos aplinkybės dar neleidžia pagrįstai manyti, kad toliau nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. B. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.