- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-13
- Bylos Nr.
- 2-76-832/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- AB bankas „Swedbank“
- Trečiasis asmuo
- I. K., L. K., V. K.
- Advokatai
- Gintaras Gricius, Virginija Vainorie
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei, dalyvaujant ieškovei E. K., jos atstovui advokatui Gintarui Griciui, atsakovo AB bankas „Swedbank“ įgaliotam atstovui, teisininkui V. Š., tretiesiems asmenims I. K., L. K., jų atstovei advokatei Virginijai Vainorienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui AB bankui „Swedbank“, tretiesiems asmenims I. K., V. K., L. K., dėl vartojimo kredito sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. K. prašė teismo pripažinti negaliojančia 2008 m. vasario 19 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 08-017109 VA, dėl 50000,00 Lt vartojimo paskolos, dalyje, kuria ji įvardinta kaip kredito gavėja, nuo jos sudarymo momento. Priteisti iš atsakovo AB banko „Swedbank“ 19651,31 Lt nuostolių, kuriuos patyrė išieškojus iš jos tariamą skolą pagal 2008-02-19 vartojimo kredito sutartį Nr. 08-017109 VA ir 2009 m. birželio 16 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad I. K. paprašė padėti jai pasiimti paskolą. Ji galvojo, kad bus tik kaip laiduotoja, nes I. K. trūko šeimos pajamų, kad gauti 50000,00 Lt kreditą. Ji pasirašė sutartį banke su tokia sąlyga, kad iki 2008 m. gruodžio 31 d. ją I. K. nuimtų nuo laiduotojų, nors ji buvo įrašyta kaip bendraskolė. Visa paskolos suma buvo pervesta I. K. 2008 m. spalio mėnesį atsakovas pradėjo atskaitinėti iš jos sąskaitos, nes I. K. nebemokėjo įmokų. Būdama morališkai pavargusi nuo banko darbuotojų skambučių 2009 m. birželio 19 d. pasirašė banko sudarytą vekselį. 2010 m. rudenį antstolė Elena Miliauskienė pradėjo skolos išieškojimą iš jos. Ieškovės nuomone atsakovas sudarydamas su ja vartojimo kredito sutartį pasielgė nesąžiningai, ir tuo pačiu nusižengė viešajai tvarkai bei pasinaudojo apgaule jos atžvilgiu. Pagal 2008-02-19 vartojimo kredito sutartį Nr. 08-017109 VA ir 2009 m. birželio 16 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, dengiant I. K. kreditorinį įsipareigojimą AB bankas „Swedbank“ iš ieškovės išieškojo 19651,31 Lt, nors ji kaip paskolos gavėja, kuria įvardinta vartojimo kredito sutartyje, jokios paskolos iš banko negavo. Todėl atsakovas privalo jai grąžinti viską, ką iš jos gavo neteisėtai veikdamas išieškant skolą iš ieškovės (1-7 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad 2008-02-18 I. K., E. K. ir V. K. pateikė bankui paraišką 50000,00 Lt vartojamajai paskolai (namo remontui) gauti. Pareiškėjai nurodė, kad I. K. ir E. K. bus bendraskolės, o už paskolą laiduos V. K. 2008-02-19 I. K. ir E. K. kaip bendraskolės pasirašė kredito sutartį Nr. 08-017109 VA, o V. K. pasirašė laidavimo sutartį. Ieškovė ne tik vykdė prisiimtus įsipareigojimus, bet ir išdavus vekselį dar kartą patvirtino bankui savo įsipareigojimus. Priėmus vekselį buvo įforminta skola, tokiu būdu vieną prievolę pakeičiant kita. Pasirašius vekselį iš esmės įvyko novacija. Ieškovės reikalavimas pripažinti kredito sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento yra nepagrįstas, nes 2009-06-16 išdavus vekselį ginčijamos kredito sutarties (ginčijamo objekto) nebeliko (31-32 b. l.).
Tretysis asmuo L. K. atsiliepime į pareikštą ieškinį prašė pripažinti negaliojančia 2008-02-19 vartojimo kredito sutartį Nr. 08-017109 VA, dėl 50000,00 Lt vartojimo paskolos, dalyje, kuria ieškovė įvardinta kaip kredito gavėja, nuo jos sudarymo momento. Pripažinti negaliojančiu 2009-06-16 paprastąjį vekselį. Atsiliepime L. K. nurodė, kad paskolą ėmė jos mama I. K., laiduotojai jos tėtis V. K. ir ieškovė E. K.. Atsakovo darbuotojai primygtinai reikalavo, kad pasirašytų laidavimo sutartį. Neatlaikę psichologinio spaudimo ir nesuvokę pateikto dokumento esmės, pasirašė ieškovo paruoštą dokumentą, t. y. vekselį (44-45 b. l.).
Tretysis asmuo I. K. atsiliepime į pareikštą ieškinį prašė pripažinti negaliojančia 2008-02-19 vartojimo kredito sutartį Nr. 08-017109 VA, dėl 50000,00 Lt vartojimo paskolos, dalyje, kuria ieškovė įvardinta kaip kredito gavėja, nuo jos sudarymo momento. Pripažinti negaliojančiu 2009-06-16 paprastąjį vekselį. Atsiliepime I. K. nurodė, kad 2008-02-19 pasirašė vartojimo kredito sutartį su atsakovu. Atsakovas sutiko suteikti vartojimo kreditą tik tokiu atveju, jeigu vartojimo kredito užtikrinimui laidavimo sutartis pasirašys du laiduotojai. Kaip laiduotojais sutiko pasirašyti jos sutuoktinis V. K. ir ieškovė. Ji ieškovės prašė, kad pasirašytų kaip laiduotoja, bet ne kaip kredito gavėja. Ji neturėjo ketinimų negrąžinti kredito, tačiau 2009 m. vasarą pasikeitė jos finansinė padėtis ir nebegalėjo sumokėti įmokų atsakovui. Atsakovo darbuotojas iš Klaipėdos skambindavo ir reikalaudavo pasirašyti kažkokį tai dokumentą, tada žadėjo atidėti metams laiko vartojimo kreditą. Neatlaikę psichologinio spaudimo ir nesuvokę pateikto dokumento esmės, pasirašė ieškovo paruoštą dokumentą, t. y. vekselį. Ji pasirašė ieškovės advokatės paruoštą susitarimą, kad vartojimo kreditą paėmė savo reikmėms. Atsakovas elgėsi nesąžiningai ne tik ieškovės, bet ir trečiojo asmens L. K. atžvilgiu, nes vartodamas psichologinį spaudimą privertė jas pasirašyti vekselį, kurį vėliau panaudojo areštuojant jų asmeninį ir atsakovui neįkeistą turtą (46-47 b. l.).
Teismo posėdyje ieškovė E. K. ir jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
Tretieji asmenys I. K. ir L. K. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.
Atsakovas AB bankas „Swedbank“ teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tretysis asmuo I. K., ieškovė E. K. ir tretysis asmuo V. K. pateikė atsakovui AB bankui „Swedbank“ paraišką paskolai gauti (33-36 b. l.), kurioje nurodyta, kad sutuoktinis nėra bendraskolis dėl nedidelių pajamų. 2008-02-19 ieškovė E. K. ir tretysis asmuo I. K. kaip kredito gavėjos pasirašė vartojimo kredito sutartį su atsakovu AB banku „Swedbank“, už prievolę laidavo V. K. (9 b. l.).
2009 m. birželio 4 d. I. K. ir E. K. pasirašė kredito grąžinimo užtikrinimo sutartį, kurioje nurodyta, kad kredito gavėja – I. K. besąlygiškai pripažįsta, kad kredito sutarties sudarymas buvo jos inicijuotas, visą kredito sumą 50000,00 Lt yra gavausi asmeniškai ir visą šią sumą panaudojo savo reikmėms, o garantas – E. K., jokių pinigų ar teisių pagal šią sutartį nėra gavausi ar įgijusi (14 b. l.).
2009 m. birželio 16 d. I. K., E. K., V. K. ir L. K. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį 47187,60 Lt sumai, pagal kurį iki 2010 m. birželio 14 d. privalo sumokėti AB bankui „Swedbank“ 47187,60 Lt (10 b. l.).
Antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje vykdomas išieškojimas pagal 2010-10-26 Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. J. vykdomąjį įrašą (15, 16 b. l.).
Teismas, įvertinęs visu byloje esančius ir teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus konstatuoja, kad ieškovė E. K. pasirašydama vartojimo kredito sutartį suvokė savo veiksmų pasekmes, nes kaip ir pati nurodė, norėjo būti laiduotoja, o ne kredito gavėja. Taigi, ji kaip laiduotoja prisiėmė riziką dėl kredito gavėjos prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Tai, kad 2012-02-19 vartojimo kredito sutartyje ieškovė nurodyta kaip kreditorė, o ne laiduotoja, ieškovės E. K. atsakomybės prieš atsakovą nekeičia, nes laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (CK 6.81 straipsnis).
Byloje nenustatyta, kad 2008-02-19 vartojimo kredito sutartis Nr. 08-017109 VA būtų sudaryta pažeidžiant CK 6.886 straipsnio normas, nes pagal šalių susitarimą paskola buvo pervesta trečiajam asmeniui I. K., o trečiojo asmens I. K. sutuoktinis nebuvo bendraskolis dėl nedidelių pajamų (2008-02-18 paraiška paskolai gauti, 33 b. l.), todėl bendraskoliu sutartyje įrašyta ieškovė E. K..
Teismas nenustatė ir to, kad vartojimo sutartis prieštarautų sąžiningumo kriterijams (CK 6.188 straipsnis), nes sutartis buvo pasirašyta šalių laisva valia, jokios apgaulės iš atsakovo pusės nebuvo. Ieškovė suprato, kad padeda trečiajam asmeniui I. K. gauti paskolą ir todėl turėjo prisiimti jai tenkančią riziką, kuri yra analogiška tiek kredito gavėjui, tiek laiduotojui. Juo labiau, kad ieškovė laiduotoja ketino būti tik iki 2008-12-31.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė E. K., vadovaujantis CK 6.9 straipsniu, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į bendraskolę I. K., tokia pati teisė numatyta ir laiduotojui (CK 6.83 straipsnis).
Taigi, nesant sandorio negaliojimo pagrindų, numatytų CK I knygos IV skyriuje, nėra pagrindo pripažinti negaliojančia 2008 m. vasario 19 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 08-017109 VA, dėl 50000,00 Lt vartojimo paskolos, dalyje, kuria ieškovė E. K. įvardinta kaip kredito gavėja, nuo jos sudarymo momento. Juo labiau, kad šis sandoris pasibaigė, kai 2009 m. birželio 16 d. I. K., E. K., V. K. ir L. K. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį 47187,60 Lt sumai. Taigi, nebesant ginčo objekto 2008-02-19 vartojimo kredito sutarties Nr. 08-017109 VA, negalimas ir jos dalinis ar visiškas panaikinimas.
Atsižvelgiant į tai, kad išieškojimas iš ieškovės E. K. vykdomas pagal galiojantį vekselį, todėl konstatuotina, kad išieškojimas vykdomas teisėtai ir pagrindo grąžinti ieškovei išieškotas sumas nėra.
Ieškinį atmetus ir ieškovei esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-05-11 sprendimu Nr. SP-1895(7.1574) (8 b. l.), bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 269, 270 straipsniais,
nusprendė:
Ieškovės E. K. ieškinį atsakovui AB bankui „Swedbank“ atmesti.
Bylinėjimosi išlaidas apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.