Telšių apylinkės teismo nuosprendis, 1-511-1112/2022

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-10-26
Bylos Nr.: 1-511-1112/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-15403-2022-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Jolanta Jasutienė
Kaltinamasis: A. K.
Nukentėjusysis: L. G.
Advokatai: Audronė Skiparienė, Vacys Milkonas

Kategorijos

1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-511-1112/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15403-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.26.2; 1.2.27.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 26 d.Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Linai Erlickienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Sigitui Bružui,

kaltinamiesiems A. K. ir A. K., jų gynėjui advokato padėjėjui Vaciui Milkonui,nukentėjusiajam L. G. ir nukentėjusiojo atstovei advokatei Audronei Skiparienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 224 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis – 10 MGL bauda; bauda sumokėta 2011 m. balandžio 5 d.;

Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis – 6 MGL bauda; bauda sumokėta 2015 m. balandžio 27 d.;

Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi – 4 mėnesiais viešųjų darbų; 2015 m. lapkričio 16 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

Telšių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu – 6 mėnesiais viešųjų darbų; 2019 m. balandžio 16 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

Telšių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius; Telšių apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartimi nuteistasis atleistas nuo paskirtos 6 mėnesių viešųjų darbų bausmės, vietoje jos paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 29 MGL (1450 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis įpareigotas sumokėti iki 2020 m. vasario 1 d.; 2019 m. gruodžio 12 d. išregistruotas ir probuojamųjų asmens duomenų registro (dėl viešųjų darbų bausmės);

Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį – galutine 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (po keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 240 (du šimtus keturiasdešimt) valandų;

Telšių apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį galutine laisvės apribojimo 1 metams 4 mėnesiams bausme be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 286 straipsnyje,

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą, teistas

Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 2 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta;

Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausme su įpareigojimu, 2013 m. lapkričio 5 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi – 20 parų arešto bausme, bausmę atlikęs;

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 240 valandų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2022 m. gegužės 3 d., apie 13.05 val. Naujojoje Akmenėje, prie L. Petravičiaus a. 1 pastato, ant pėsčiųjų perėjos, viešoje vietoje, veikdamas kartu su A. K. kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo L. G. atžvilgiu ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. jis atidaręs automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusėje esančias dureles, tempė L. G. iš automobilio ir kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį, po to nukentėjusiajam L. G. išlipus iš automobilio A. K. kumščiu du kartus sudavė nukentėjusiajam L. G. į veido sritį, tokiu būdu bendrais tyčiniais veiksmais padarydami L. G. odos nubrozdinimus kairiame skruoste, žaizdą viršutinėje lūpoje, taip padarydami L. G. nežymų sveikatos sutrikdymą ir viešosios tvarkos pažeidimą. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Be to, A. K. 2022 m. liepos 2 d. apie 20.10 val. Naujojoje Akmenėje, prie (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir siekdamas išvengti sulaikymo pasipriešino valstybės tarnautojams, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjui R. R., bandant jį patalpinti į policijos tarnybinį automobilį (duomenys neskelbtini), aktyviais veiksmais priešinosi, po to panaudojus fizinę prievartą jis atsigulęs ant tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpos grindų kojomis spardėsi, pareigūnams bandant jį sutramdyti, jis tyčia du kartus kojomis spyrė tyrėjui R. R. į dešinę ranką, taip padarydamas nubrozdinimus kairėje plaštakoje, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. R. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

A. K. 2022 m. gegužės 3 d., apie 13.05 val. Naujojoje Akmenėje, prie L. Petravičiaus a. 1 pastato, ant pėsčiųjų perėjos, viešoje vietoje, veikdamas kartu su A. K. kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo L. G. atžvilgiu ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. A. K. atidarius automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusėje esančias dureles, tempus L. G. iš automobilio ir kumščiu sudavus vieną kartą į veido sritį, po to nukentėjusiajam L. G. išlipus iš automobilio jis kumščiu ne mažiau du kartus sudavė nukentėjusiajam L. G. į veido sritį, tokiu būdu bendrais tyčiniais veiksmais L. G. padarydami odos nubrozdinimus kairiame skruoste, žaizdą viršutinėje lūpoje, taip padarydami nukentėjusiajam L. G. nežymų sveikatos sutrikdymą ir viešosios tvarkos pažeidimą. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis A. K., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštus kaltinimus ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sutinka duoti parodymus. Nurodė, kad gegužės mėnesį pamatė mamą gulinčią ant žemės nutrenktą, nejudančią, pamanė, kad užmušė, išsigando. Jie ėjo per perėją. Po įvykio vairuotojas sėdėjo mašinoje, jis ištraukė jį lauk iš mašinos ir kumščiu jam sudavė. Buvo stipriai išsigandęs, mama nebejudėjo. Gailisi dėl tokio savo elgesio, atsiprašė nukentėjusiojo, jis atleido. Po autoįvykio vairuotoją ištraukė iš automobilio, kad jis nepabėgtų. Dėl kitos inkriminuotos veikos nurodė, pripažįsta padaręs nurodytą veiką. Nurodė, kad gulėjo ant žemės, pareigūnai davė elektrošoką, spardėsi dėl elektros, spyrė pareigūnui, kuris davė elektrošoką, todėl priešinosi. Tą dieną namie buvo konfliktas, jis nenorėjo lipti į pareigūnų automobilį. Neklausė pareigūnų, nelipo į mašiną, todėl jie panaudojo elektrošoką. Elektrošoką jam taikė du ar tris kartus. Jam davė elektrošoką, visas drebėjo ir iš kojos spyrė pareigūnui ir pataikė į ranką. Jis gulėjo ant žemės automobilyje. Jis įspyrė pareigūnui netyčia, atsiprašė jo, žalą atlygino. Nurodė, kad neleido uždėti antrankių ir nelipo į mašiną. Į automobilį per prievartą įgrūdo. Įlipus į mašiną pareigūnas davė elektrošoką, o jis neišlaikė ir spardėsi. Suprato, kad spardosi ir spiria pareigūnui. Blogai padarė. Vienas kišo į mašiną, jis priešinosi, kitas davė elektrošoką. Jis norėjo iš rankų išspirti elektrošoką, dėl to spyrė ir pataikė į ranką. Sužaloto pareigūno atsiprašė pas tyrėją, jis atleido, žalą jam atlygino. Nepamena, ar buvo išgėręs. Blaivas nebūtų taip pasielgęs.

Kaltinamasis A. K., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštus kaltinimus ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sutinka duoti parodymus. Š. m. gegužės 3 d. jie ėjo per perėją, L. G. nutrenkė jį ir mamą. Jie nukrito ant žemės. Atsikėlė ir pamatė, kad mama guli ir nejuda. Stresas buvo, pagalvojo, kad mamą užmušė. Nukentėjusysis buvo išlipęs iš automobilio. Jis jam sudavė du kartus. Gailisi, kad taip padarė. Nukentėjusiojo atsiprašė, jam atleido. Iš streso sudavė nukentėjusiajam. Jis buvo blaivus, negeria. Brolis tą dieną buvo blaivus. Jie buvo tik parvažiavę iš Šiaulių. Su nukentėjusiuoju susitaikė, atsiprašė, atleido.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

A. K. ir A. K. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, be jų prisipažinimo ir duotų parodymų teismo posėdžio metu, kurie aprašyti aukščiau, įrodo ir kiti byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai (BPK 273, 291 straipsniai):

– ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. G. parodė, kad šių metų gegužės 3 d. važiavo savo automobiliu (duomenys neskelbtini) kartu su savo žmona L. G. ir žmonos seserimi V. K. Važiuodamas automobiliu Naujojoje Akmenėje, L. Petravičiaus a., tai galėjo būti apie 13.05 val., artėdamas prie pėsčiųjų perėjos esančios šalia PC ,,Senukai“, tuo metu pasižiūrėjo į kairiąją pusę link savivaldybės pastato, o į dešinę pusę link PC ,,Senukai“ nepažiūrėjo, dėl ko tuo metu kliudė pėsčiųjų perėjoje einančią moteriškę. Tuo metu kai įvyko eismo įvykis jis iš karto sustojo ir tuo metu prie jo priėjo 2 asmenys, maždaug apie 40 metų amžiaus, vienas buvo aukštesnis, kitas žemesnis. Vienas iš jų atidarė jo automobilio duris, ištraukė raktelius, tempė jį iš automobilio ir rankos kumščiu sudavė jam į veido sritį, o kitas asmuo išlipus jam iš automobilio keletą smūgių sudavė rankos kumščiu į veido sritį. Dėl suduotų smūgių jam skaudėjo, juto fizinį skausmą. Kai jį mušė asmenys, gatvėje priėjo vyriškis, kuris sudrausmino minėtus asmenis, kad šie jo nebemuštų ir po kiek laiko atvyko į šį incidentą policijos pareigūnai kartu su greitąja medicinos pagalba. Dėl to, kad kliudė pėsčiųjų perėjoje einančią moteriškę jis kaltas, todėl, kad buvo išsiblaškęs. Dėl šito incidento jis atsakys įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tie asmenys, kurie jį mušė taipogi turi sulaukti ir atsakyti pagal įstatymą, nes tai sukėlė jam ne tik pasipiktinimą, bet ir fizinį skausmą. Mano, kad senyvo amžiaus moteriškė yra iš vienos šeimos ir tie asmenys galėjo būti jos sūnūs, nors asmeniškai jis jų nepažįsta, tiesiog taip mano, nes jie kartu tuo metu ėjo ir buvo prie nuvirtusios močiutės iki kol atvyko pareigūnai. Tyrimo eigoje į medicinos ekspertus nesikreips, nes mano, kad viskas jam užgis, civilinio ieškinio asmenims nereikš (I t., b. l. 14-21);

– ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. G. parodė, kad šių metų gegužės 3 d. ji kartu su savo vyru L. važiavo į Naujosios Akmenės kirpyklą, kurioje buvo jos sesuo V. Atvykę į kirpyklą jos sesuo atėjo į jų automobilį ir važiavo per miestą. Jos vyras vairavo automobilį, miesto centre prie PC ,,Senukai“ nepastebėjo pėsčiųjų perėjoje einančių žmonių ir kliudė senyvo amžiaus močiutę, kuri nuvirto pėsčiųjų perėjoje. Pastebėjo, kaip prie jos vyro priėjo 2 asmenys, vyriškiai, kurių vienas atidarė vairuotojo pusės duris, čiupo už automobilio raktelių ir pradėjo mušti jos vyrą. Ji labai išsigando tai kas vyko, nes vyriškis buvo labai agresyvus, tempė jos vyrą iš automobilio šaukdamas ant jo ir jį įžeidinėdamas įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jos vyras lipo lauk iš automobilio ir lauke iš karto kitas vyriškis pradėjo jį mušti į veido sritį, dėl ko ji dar labiau išsigando tai kas vyko. Bijojo, kad vyrui nenutiktų kas blogiau, nes šis anksčiau yra turėjęs 2 insultus. Būdama automobilyje pastebėjo, kad prie jos vyro ir tų dviejų minėtų vyriškių priėjo kitas vyras, kuris asmenims neleido mušti jos vyro ir juos išskirstė. Nori pasakyti, kad toks minėtų vyriškių elgesys sukėlė didžiulį pasipiktinimą ir išgąstį, nes viskas vyko tiek automobilio salone, tiek viešoje vietoje ant gatvės matant praeiviams ir labai bijo, kad ateityje jos vyrui dėl šito incidento nepablogėtų sveikata. Mano, kad tie vyriškiai, kurie mušė jos vyrą yra kliudytos močiutės sūnūs, nes anksčiau daug kartų ji juos matydavo mieste, kaip jie visi trys kartu vaikšto (I t., b. l. 55-58);

– ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. K. parodė, kad šiandien, tai yra 2022 m. gegužės 3 d., buvo Naujosios Akmenės kirpykloje ir jos pasiimti atvyko jos sesuo L. kartu su savo vyru L. G. Ji atsisėdo priekinėje keleivio vietoje ir važiavo visi trys per Naujosios Akmenės miestą. L. vairuodamas automobilį nepastebėjo einančių žmonių per pėsčiųjų perėją miesto centre prie savivaldybės ir senyvo amžiaus moteriškę kliudė. Staiga prie L. automobilio durų priėjo vyriškis, kuris pradaręs duris pradėjo šaukti, keiktis necenzūriniais žodžiais, griebė traukti automobilio raktus iš automobilio spynelės, tuomet rankomis sugriebęs L. pradėjo jį tempti iš automobilio mušdamas rankomis. Ji labai išsigando tai kas vyko. L. išlipęs iš automobilio stovėjo prie durelių ir kitas vyriškis pribėgęs minėtą L. rankomis mušė į veido sritį, dėl ko kartu su seserimi labai išsigando, tai joms sukėlė didžiulį pasipiktinimą ir nerimą, nes nežinojo kuo viskas baigsis. Netrukus prie automobilio priėjo dar vienas vyriškis, kuris, girdėjo, kad šaukė sakydamas ,,Ką darot vyrai“ ir minėtus asmenis nuo L. atitraukė. Po kiek laiko atvyko policija, kurie viską aiškinosi. Nori pasakyti, kad kliudyta močiutė ir dar du asmenys, kurie mušė L., tikriausiai yra iš vienos šeimos, asmeniškai jų nepažįsta, anksčiau jų nėra mačiusi, tačiau susidarė toks įspūdis, kad jie keršijo už tai, kad L. neatidžiai vairavo ir kliudė jų močiutę. Jei reikėtų minėtus vyriškius, kurie mušė L., atpažintų (I t., b. l. 61-64);

– įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Naujojoje Akmenėje, L. Petravičiaus aikšte vedančiame kelyje. Automobilis (duomenys neskelbtini) stovi priekiu į rytų pusę, galu į vakarų pusę. Šalia pastato Nr. 1 (PC „Senukai“). Automobilis dalinai stovi pėsčiųjų perėjoje. Apžiūrint įvykio vietą, matosi miesto centras, aikštė, pėsčiųjų perėja pažymėta ženklais, kelias pažymėtas linijomis ,,Pėsčiųjų perėja“. Aplink automobilį kraujo ar kitų pėdsakų, galinčių turėti įtakos tyrimo eigai nematyti. Įvykio vieta, miesto aikštė stebima vaizdo kameromis (I t., b. l. 14-27);

– kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas vaizdo įrašas, darytas 2022 m. gegužės 3 d. 13.09 val. Naujojoje Akmenėje, filmuojant miesto kameromis L. Petravičiaus aikštę. Vaizdo įrašas trunka 3 min. 17 s. Vaizdo įraše matyti kaip pėsčiųjų takeliu, vedančiu pagal prekybos centro „Senukai“ pastatą ir centrinę Respublikos gatvę, iš vakarinės pusės ateina trys asmenys. Kaip tyrimo metu nustatyta, tai D. K., A. ir A. K. Visi trys asmenys priėję pėsčiųjų perėją, esančią tarp prekybos centro „Senukai“ ir savivaldybės administracijos pastato, pasuka į pėsčiųjų perėją. Vaizdo įraše matyti, kad pirmas į kelio važiuojamąją dalį, į pėsčiųjų perėją įeina A. K., iš paskos D. K. ir už jos A. K. Tuo pat metu matyti kaip Respublikos gatve, iš vakarų pusės atvažiuoja (duomenys neskelbtini) automobilis. A. K. priėjus beveik prie kelio horizontalaus ženklinimo siauros ištisinės juostos, o D. K. ir A. K. einant ties pėsčiųjų perėjos viduriu, minėto automobilio dešinėje važiuojamojoje juostoje, automobilis priekine kairės pusės dalimi kliudo D. K. ir A. K., kurie nukrenta ant kelio važiuojamosios dalies. A. K. apsisuka ir greitai pribėga prie automobilio, atidaro vairuotojo dureles ir pasilenkęs galva ir viršutine kūno dalimi įlenda į automobilio vidų. Įrašo 15 s. matyti kaip nuo žemės atsikelia A. K. ir prieina prie automobilio. Matyti kaip iš automobilio išlipa vyriškis, kaip tyrimo metu nustatyta, tai L. G. Įrašo 25 s. matyti kaip nuo automobilio, skersai kelio nueina A. K., sustoja, apsisuka, mojuoja rankomis. Tuo pat metu matyti kaip A. K. stovėdamas šalia L. G. pakelia ranką ir smūgiuoja. Dėl iš toli daryto vaizdo įrašo negalima suprasti, kur buvo suduotas smūgis. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (I t., b. l. 76-78);

– Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad L. G. nustatytas odos nubrozdinimas kairiame skruoste padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi; muštinė žaizda viršutinėje lūpoje padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu. Pasisakyti, ar L. G. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti griuvimo metu atsitrenkiant į aplinkoje buvusius daiktus, galima pateikus konkrečias griuviminės traumos aplinkybes. Sužalojimų, nustatytų L. G., padarymas gali būti paaiškintas tiesioginių trauminių poveikių kietu buku daiktu (-ais) aplinkybėmis. L. G. nustatyti kūno sužalojimai padaryti 2 trauminių poveikių metu. L. G. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš VšĮ GMP jam suteikiant medicininę pagalbą 2022-05-03, galimai užduotyje nurodytu laiku. L. G. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t., b. l. 72-73).

Motyvuojamoji dalis

A. K. kaltė padarius BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo prisipažinimo ir duotų parodymų teismo posėdžio metu, kurie aprašyti aukščiau, įrodo ir kiti byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai (BPK 273, 291 straipsniai):

– ikiteisminio tyrimo metu R. R. liudytojo apklausos metu parodė, kad š. m. liepos 2 d. pradėjo tarnybą nuo 19 val. kartu su kolege vyr. patrule I. V. Dirbdami tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), radijo šaukinys (duomenys neskelbtini) apie 19.51 val. gavo pranešimą iš Šiaulių AVPK budėtojo, kad adresu (duomenys neskelbtini), brolis neblaivus kumščiu trenkė pranešėjui į galvą. Atvykus jam su kolege į minėtą įvykį apie 19.55 val. prie minėto daugiabučio namo laiptinės juos pasitiko pranešėjas A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jo brolis A. K., gim. (duomenys neskelbtini), namuose būdamas neblaivus daužo namų apyvokos daiktus ir šiam sutrenkė į galvą, vėliau aiškino, kad nemušė, o pats susižalojo, todėl įvykio aplinkybės buvo visiškai neaiškios. Jiems kartu su kolege užėjus į butą rado iš pažiūros neblaivų minėtą A. K., kuris elgėsi neadekvačiai, namuose buvo išmėtęs namų apyvokos daiktus, vėliau prie jų daiktus daužė, nubėgęs į balkoną šaukdamas sakė, kad iš jo iššoks, todėl nusprendė išsikviesti pastiprinimą. Atvykus kolegoms R. V. ir K. S., minėtas A. K. nesiramino, iš balkono pasiėmęs medinius pagalius, akmenis, stiklo paketus mėtė į juos, tačiau jie tuo metu spėjo atsitraukti. Vėliau atvykę medikai norėjo apžiūrėti A. K., tačiau šis iš pradžių ir medikų neprisileido, su ranka išdaužė savo balkono plastikinio lango stiklo paketą, matėsi šiam sužalota, kraujuojanti ranka ir šis vis teigė, jeigu prie jo kas nors artinsis, šis iššoks iš 4-ojo aukšto. Medikams įtikinus A., kad šie leistų jam sutvarstyti ranką, šis įsikibęs balkone į lango rėmą, leidosi duodamas vieną ranką medikams, kad galėtų jam žaizdą subintuoti, dėl to jis kartu su kolega R. V. pribėgę prie minėto asmens sugriebė rankom ir jį sulaikė, kad šis nebegalėtų priešintis. Sulaikius A. K. buvo nuvestas į medikų automobilį, tačiau ten buvo agresyvus, spardėsi kojomis, keikėsi necenzūriniais žodžiais, pasitarus su medikais buvo priimtas sprendimas A. K. vežti į (duomenys neskelbtini) ligoninę. A. K. elgėsi agresyviai, todėl nenorint, kad minėtas asmuo apgadintų medikų ekipažo automobilio vidaus įrangą, buvo nuspręstą asmenį įsodinti į tarnybinį automobilį (duomenys neskelbtini). Jam kartu su kolega R. V. suėmus minėtą A. K. rankomis vedė link tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpos, tačiau A. K. juos keikė įvairiais necenzūriniais žodžiais ir į tarnybinį automobilį nelipo. Panaudojus fizinę prievartą asmuo dalinai buvo įsodintas į tarnybinį automobilį, tačiau asmuo aktyviais veiksmais priešinosi ir kojomis spardėsi, spardydamasis kojomis pataikė jam į kairiąją ranką, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą mažajame piršte. Vėliau asmuo buvo ištrauktas iš tarnybinio automobilio bei panaudojus elektroimpulsinį prietaisą ,,Taser“ asmuo vienu momentu nusiramino bei sutiko lipti į tarnybinį automobilį. Pakėlus asmenį nuo žemės ir bandant jį patalpinti į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, šis vėl priešinosi, todėl buvo dar kartą panaudotas ,,Taser“ ir asmuo buvo pasodintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Nori pasakyti, kad po įvykusio incidento jam skaudėjo kairiosios rankos mažasis pirštas, negalėjo jo tinkamai lankstyti, todėl kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kad jam pirštą apžiūrėtų. Šiuo metu negali tinkamai palankstyti mažojo kairės rankos piršto. Taip pat nori pasakyti, kad tyrimo eigoje į medicinos ekspertus kreipsis ir civilinį ieškinį tyrimo eigoje pateiks (II t., b. l. 135-138);

– 2022 m. liepos 20 d. R. R. papildomai apklaustas liudytoju parodė, kad 2022 m. liepos 20 d. A. K. pilnai atlygino neturtinę žalą, sumokėdamas pilną sumą nurodytą civiliniame ieškinyje. A. K. jo atsiprašė. Dėl civilinio ieškinio pretenzijų A. K. neturi, prašo asmenį nubausti įstatymų numatyta tvarka (II t., b. l. 141-143);

– ikiteisminio tyrimo metu K. S. apklausta liudytoja parodė, kad 2022 m. liepos 2 d. dirbo su Telšių AVPK Akmenės r. PK Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju R. V. Apie 20 val. gautas pranešimas, jog reikalingas pastiprinimas adresu (duomenys neskelbtini), pas K. Nuvykus nurodytu adresu laiptinės koridoriuje stovėjo D. K. ir jos du sūnūs A. ir D. Nuėjus į butą pamatė buto kambaryje stovinčius kolegas R. R. ir I. V. Taip pat balkone stovėjo A. K., kuris buvo labai agresyvus, mėtė įvairius daiktus į kambario pusę, į pareigūnus ir grasino nusižudysiantis, iššoksiantis pro balkoną. Iš A. K. elgesio matėsi, jog jis yra galimai stipriai neblaivus, taip pat jautėsi alkoholio kvapas. Atvykus greitosios pagalbos ekipažui A. K. pavyko prikalbinti jog šiam būtų apžiūrėta kraujuojanti žaizda rankoje. Tik A. K. įėjus į kambarį, praradus budrumą, policijos pareigūnai sulaikė asmenį ir uždėjo jam antrankius. Po ko A. K. buvo nuvestas į greitosios pagalbos automobilį. Sėdint jam automobilyje A. ir toliau visus koneveikė necenzūriniais žodžiais ir buvo nusiteikęs agresyviai. Pasitarus su medikais buvo priimtas sprendimas A. K. į (duomenys neskelbtini) kliniką vežti policijos pareigūnų ekipažu, kad nesugadintų medikų automobilio ir jame buvusių daiktų. R. V. su R. R. suėmę A. K. vedė link policijos automobilio. A. K. priėjus prie automobilio jis pradėjo priešintis, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų lipti į tarnybinį automobilį, į laikino sulaikymo kamerą. Pareigūnams bandant A. K. įsodint į automobilį, jis ir toliau priešinosi, po to atsigulė ant automobilio grindų ir kojomis pradėjo spardytis. Ji stovėjo šalia R. R. ir kuomet A. K. spyrė, spėjo pasitraukti, o R. R. A. K. koja įspyrė į ranką. Nuo suduoto smūgio R. R. užsiėmė už rankos ir nusisuko, matė, kad jam buvo labai skaudu. Po to R. V. suėmęs A. K. prispaudė prie žemės ir jį laikė, po to A. K. buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą (III t., b. l. 12-15);

– įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Daugiabutis namas, kuris pažymėtas (duomenys neskelbtini) numeriu stovi galais į rytus ir vakarus. Daugiabutis namas mūrinis, 5 aukštų. Namo kiemo teritorija neaptverta, tačiau ant daugiabučio namo stogo įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Įvykio vieta prie (duomenys neskelbtini) laiptinės nuo (duomenys neskelbtini) namo. Matosi kieme stovintys automobiliai. Detaliau apžiūrint įvykio vietą reikšmingų daiktų ar pėdsakų nepastebėta (III t., b. l. 42-45);

– asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint nukentėjusiojo R. R. kairiosios rankos mažąjį pirštą, matosi nežymus patinimas, įdrėskimų ar kraujosruvų nesimato. Daugiau akivaizdžių sužalojimų nesimato (II t., b. l. 191-193);

– Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad R. R. nustatyti odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais). VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2022 m. liepos 2 d. R. R. nustatyta poodinė kraujosruva kairės rankos V piršte sužalojimu nevertinama, kadangi kraujosruvos šioje srityje, apžiūros VTMT Šiaulių skyriuje 2022 m. liepos 4 d. metu, nėra. R. R. nustatytų kūno sužalojimų padarymas gali būti paaiškintas tiek smūgių kietu buku daiktu sudavimu, tiek ir atsitrenkimu į pastaruosius. R. R. nustatyti kūno sužalojimai padaryti 2 trauminių poveikių metu. R. R. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš 1-3 paras iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku. R. R. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis. R. R. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (II t., b. l. 1-3);

– iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso registracijos žurnalo duomenų matyti, kad 2022 m. liepos 2 d. 16.26 val. A. K. alkoholio kiekio matuokliu (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,05 promilės girtumas (III t., b. l. 31-33);

– vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas 2022 m. liepos 2 d. 20.20 val. įvykusio įvykio adresu, (duomenys neskelbtini) namo, „Body“ kamera Nr. (duomenys neskelbtini), (kurią tarnybos metu naudojo R. R.) darytas vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas trunka 4 min 30 s. Tyrimui reikšmingi duomenys užfiksuoti nuo 2 min. 24 s. iki 3 min. 58 s. Policijos pareigūnai R. V. ir R. R. suėmę A. K. už rankų išlaipina iš GMP automobilio ir veda link policijos pareigūnų automobilio. Vedamas A. K. šaukia ir keikiasi, nelipa į tarnybinį automobilį, priešinasi pareigūnams. Pareigūnas R. V. ranką uždėjęs ant A. K. sprando bando palenkti galvą ir stumia jį į tarnybinį automobilį. A. K. atsigula į tarnybinį automobilį, o kojomis pradeda spardytis. Pareigūnai bando suimti už kojų, tačiau nepavyksta. A. K. staigiai pašoka iš automobilio ir puola ant policijos pareigūnų. Policijos pareigūnas R. V. suima A. K. ties kaklu, o R. R. suima A. K. už dešinės rankos ir peties ir stumia jį link tarnybinio automobilio, po to jį parverčia ant tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpos grindų. A. K. ir toliau priešinasi, spardosi kojomis ir kūnu slenka lauk iš tarnybinio automobilio. Policijos pareigūnai R. V. ir R. R. parverčia A. K. ant žemės ir R. V. jį prispaudžia kojomis, laiko. R. R. tuo metu atsitraukia nuo A. K., nusisuka į gatvės pusę ir vėl atsisuka, girdimas R. R. dejavimas. R. R. sako, kad „ranką išsisukau, pirštą“. Policijos pareigūnas R. V. prieš A. K. panaudoja „Taser“. Toliau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (III t., b. l. 7-9).

Dėl veikų kvalifikavimo

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, būtent šie padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas – yra esminis šio nusikaltimo požymis, leidžiantis konstatuoti, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam ginčo dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Pažymėtina, kad BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo motyvai neturi reikšmės jos kvalifikavimui, jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014).

Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. K. ir A. K. pažeidus viešąją tvarką pasitvirtino. Kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje kaltę pripažino visiškai. Kaltinamųjų parodymus patvirtina byloje esantys įrodymai: liudytojų L. G., L. G., V. K. parodymai, įvykio vietos apžiūros, kitų objektų apžiūros protokolo duomenys ir kiti rašytiniai įrodymai. Kadangi motyvas nėra būtinasis viešosios tvarkos pažeidimo požymis teismas jį šalina iš kaltinimo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) L. G. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismui, įvertinus kaltinamųjų prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir byloje esančius rašytinius įrodymus, abejonių, dėl kaltinamųjų kaltės padarius minėtas nusikalstamas veikas nekyla.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalį, įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad A. K. ir A. K. veiksmais 2022 m. gegužės 3 d. viešojo vietoje panaudojus fizinį smurtą nukentėjusiojo L. G. atžvilgiu buvo sutrikdyta žmogaus sveikata ir pažeista viešoji tvarka. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamųjų veiksmuose yra nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai ir jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims netrukdomai vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-512/2012). Būtinieji BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai yra veika – pasipriešinimas, taip pat veikos padarymo būdas – smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtas prieš nukentėjusįjį panaudojamas dėl jo tarnybos pareigų ar funkcijų vykdymo. Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad konkrečiose bylose konstatuota, jog pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, t. y. tyčiniu smūgių sudavimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K 229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015).

BK 286 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta, kad policijos pareigūnas – Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute nustatyta tvarka į pareigūno pareigas priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas policijos funkcijas, kuriomis užtikrinamas policijos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis policijos pareigūnams.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo A. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, visiškai įrodyta. Bylos aplinkybės yra aiškios, A. K. savo kaltę teismo posėdžio metu pripažino visiškai. Jo pateiktus parodymus patvirtina nukentėjusiojo R. R. ir liudytojos K. S. parodymai, kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, specialisto išvada bei kiti rašytiniai įrodymai. Teismui, įvertinus kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir byloje esančius rašytinius įrodymus, abejonių, dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką nekyla. Kaltinamojo A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį, kadangi 2022 m. liepos 2 d. apie 20.10 val. Naujojoje Akmenėje, prie (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) laiptinės, kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir siekdamas išvengti sulaikymo pasipriešino valstybės tarnautojams, panaudojus fizinę prievartą jis atsigulęs ant tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpos grindų kojomis spardėsi, pareigūnams bandant jį sutramdyti, tyčia du kartus kojomis spyrė tyrėjui R. R. į dešinę ranką, taip padarydamas nukentėjusiajam R. R. nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys. Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. K. veiksmuose yra nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui sudėties požymiai ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir BK 286 straipsnyje, ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. K. atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažįstama, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis A. K. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, anksčiau teistas septynis kartus, paskutinį kartą Telšių apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme, bausmė neatlikta (I t., b. l. 167-200), baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumoka (II t., b. l. 16-65), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (I t., b. l. 166). Įrašytas į psichikos sveikatos centro apskaitą. Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad iš ankstesnių 2 teismo psichiatrijos ekspertizių aktų žinoma, kad A. K. kartotinai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), psichologinio įvertinimo duomenimis paskutinėje teismo psichiatrijos ekspertizėje 2019 m. intelekto koeficientas nėra arti (duomenys neskelbtini) ribos, todėl A. K. intelektiniai gebėjimai nėra keliantys abejonių dėl jo gebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, t. y. A. K. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (II t., b. l. 73-75).

Skiriant bausmę A. K. už BK 284 straipsnyje ir BK 286 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikos baigtos, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl BK 286 straipsnyje nustatytos veikos, į kaltinamojo asmenybę, todėl už BK 284 straipsnyje numatytą veiką skirtina prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė, didesnė už šios bausmės rūšies vidurkį. Už BK 286 straipsnyje numatytą veiką skirtina šios straipsnio sankcijoje nurodyta baudos bausmė, artima tokios rūšies bausmės minimumui. Atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, nustatytina, kad bauda sumokėtina per 6 mėnesių terminą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtos bausmės subendrintinos visiško sudėjimo būdu ir A. K. skirtina galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant per 10 mėnesių neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį, ir 51 MGL dydžio bausmė. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atliktus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam A. K. prisipažinus, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti A. K. galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę 1 metams 9 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant per 10 mėnesių neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį, ir 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Telšių apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nuosprendį.

Kaltinamasis A. K. ir nukentėjusysis L. G. teismui pateikė susitaikymo aktą, kuriame nurodė, kad kaltinamasis atsiprašė ir nukentėjusysis priėmė atsiprašymą, nori užbaigti bylą taikiai, nori, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu (III t., b. l. 85-86). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad jis atleido nukentėjusiajam, jokių pretenzijų neturi, ir sutinka, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismo posėdžio metu prokuroras sutiko, kad byla būtų nutraukta kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius BK 38 straipsnio pagrindu.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 2 dalies pagrindais asmuo negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Šioje baudžiamojoje byloje BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų nenustatyta, todėl vertintinos šio straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos.

Kaltinamojo A. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusysis jam jokių pretenzijų neturi. Rašytinis kaltinamojo ir nukentėjusiojo prašymas bei nukentėjusiojo paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu patvirtina, kad kaltinamasis A. K. ir nukentėjusysis L. G. susitaikė. Teismo vertinimu, egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punkte nustatytos sąlygos. Proceso metu nukentėjusiųjų reiškiama pozicija dėl patrauktam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2009). Sprendžiant dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo, teismas atsižvelgia į nustatytas nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, byloje nustatytas aplinkybes, nusikalstamos veikos motyvus, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. K. gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė ir tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis A. K. teistas, paskutinį kartą Telšių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (turto sunaikinimas ar sugadinimas), taip pat baustas administracine tvarka. Pažymėtina, kad kaltinamasis Telšių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę yra įvykdęs, administracinio nusižengimo bylose paskirtas baudas sumokėjęs. Kaltinamasis įrašytas į psichikos sveikatos centro apskaitą. Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. K. kartotinai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 26 d. pateiktame ESPBI IS įraše taip pat nurodyta (duomenys neskelbtini), A. K. intelektiniai gebėjimai nėra keliantys abejonių dėl jo gebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (I t., b. l. 135-137). Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiojo ir prokuroro nuomonę, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis A. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamojo gynėjo prašymas tenkintinas ir kaltinamasis A. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindai pilnamečiam asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į prokuroro siūlymą, A. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 80 valandų nemokamų darbų, įpareigojant juos išdirbti per 4 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kiti proceso klausimai

Baudžiamojoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civiliniu ieškiniu reikalauja priteisti iš kaltinamojo A. K. jų naudai 231,76 Eur nukentėjusiajam išmokėtą išmoką. Į bylą pateikti duomenys, kad kaltinamasis sumokėjo nurodytą sumą, taip pat gautas ieškovo pranešimas, kad žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kaltinamasis atlygino (III t., b. l. 85, 90). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, procesas dalyje dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinio ieškinio nutrauktinas.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo papildomos apklausos metu R. R. patvirtino, kad A. K. atlygino neturtinę žalą (II t., b. l. 141). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, procesas dalyje dėl nukentėjusiojo R. R. civilinio ieškinio taip pat nutrauktinas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina kaltinamajam A. K. 2022 m. gegužės 18 d. ir 2022 m. liepos 15 d. nutarimais skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II t., b. l. 89-92, III t., b. l. 46-49).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina kaltinamajam A. K. 2022 m. gegužės 18 d. nutarimu paskirta karomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t., b. l. 156-159).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R diską su vaizdo įrašais – paliktinas prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant per 10 (dešimt) mėnesių neatlygintinai išdirbti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam 51 MGL dydžio – 2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) – baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir A. K. skirti subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant per 10 (dešimt) mėnesių neatlygintinai išdirbti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį ir 51 MGL dydžio – 2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) – baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant per 10 (dešimt) mėnesių neatlygintinai išdirbti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį ir 34 MGL dydžio – 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) – baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti A. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant per 10 (dešimt) mėnesių neatlygintinai išdirbti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį, ir 34 MGL dydžio – 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) – baudą.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Telšių apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nuosprendį.

Išaiškinti A. K., kad paskirtą baudą, nurodžius įmokos kodą 6801, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma priverstinai.

A. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 80 (aštuoniasdešimt) valandų nemokamų darbų, įpareigojant juos išdirbti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. K. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Bylą dalyje dėl civilinių ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir R. R. pareikštų civilinių ieškinių nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. K. 2022 m. gegužės 18 d. ir 2022 m. liepos 15 d. nutarimais paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. K. 2022 m. gegužės 18 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R diską su vaizdo įrašu – palikti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Jolanta Jasutienė