Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1276-631/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-02-29
Bylos Nr.: eI3-1276-631/2024
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Henrikas Sadauskas, Egidija Puzinskaitė, Gitana Butrimaitė
Pareiškėjas: Kauno miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: Informuotiesiems investuotojams skirto uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinio fondo „Citus Development Fund“

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-1276-631/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00980-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 55.1.1 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 29 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui advokatui T. B.,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. G.,

trečiojo suinteresuoto asmens Informuotiesiems investuotojams skirto uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinio fondo „Citus Development Fund“, už kurį veikia fondo valdymo įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Victory Funds“, atstovui advokato padėjėjui D. L.,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys: Informuotiesiems investuotojams skirtas uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinis fondas „Citus Development Fund“, už kurį veikia fondo valdymo įmonė UAB „Victory Funds“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas Vilniaus rūmai) 2021 m. kovo 30 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, KMSA) skundas, prašant panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VTPSI) 2021 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 2D-2960 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020-08-25 rašto Nr. (33.194)R-2480“ (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Inspekciją pakartotinai išnagrinėti Administracijos 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymą Nr. (33.194)R-2480 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis statybos teisėtumo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Prašymas).

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodė, kad Administracija 2018 m. sausio 5 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą, kuriuo suteikė teisę vykdyti pastato statybą pagal Daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos projektą (toliau – Projektas). Kilus abejonėms dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo, Administracija kreipėsi į Inspekciją su Prašymu įvertinti išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtumą.

Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės 2021 m. vasario 25 d. Sprendimu, tvirtina, kad Inspekcija, nagrinėdama Prašymą, netinkamai įvykdė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – Priežiūros įstatymas) įtvirtintas pareigas, netinkamai įvertino Prašyme išdėstytas aplinkybes.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, Inspekcija nevertino, ar žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas) teritorijoje yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, ar pagrįstai pritaikyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 7 priedo 9.3 punkte nurodyta išimtis; neteisingai Projekto atžvilgiu pritaikė STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2 papunktyje nurodytas nuostatas, susijusias su draudimu įrengti balkonus arčiau nei 1 metro atstumu iki kelio važiuojamosios dalies; Sprendime nekonstatavo akivaizdaus nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių pažeidimo.

Pareiškėjos tvirtinimu, daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas) balkonai įrengti peržengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra įrengtas skveras, ribas, nors tam nebuvo gautas reikalingos apimties Kauno miesto savivaldybės tarybos sutikimas.

Pareiškėja pažymi, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. T-724 ,,Dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos neišlaikant norminio atstumo nuo Kauno miesto savivaldybės panaudos teise valdomo žemės sklypo ribos“, neprieštaravo, kad vykdant Pastato statybą, nebūtų išlaikomi normatyviniai atstumai iki gretimo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. skvero, ribos, tačiau niekada nesutiko, kad žemės sklype statomo Pastato balkonai ar kitos konstrukcijos įsikištų į skverą ar neišlaikytų normatyvinių atstumų iki pareiškėjos nuosavybės teise valdomos susisiekimo komunikacijos – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos nuomone, pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), balkonams, patenkant į skvero ribas ir neišlaikant normatyvinio atstumo iki Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomos susisiekimo komunikacijos – (duomenys neskelbtini), yra viršijamos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. T-724 ,,Dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos neišlaikant norminio atstumo nuo Kauno miesto savivaldybės panaudos teise valdomo žemės sklypo ribos“ suteiktos teisės, o Projektas pažeidžia STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2 papunkčio reikalavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėja, remdamasi istoriniais duomenimis, teigia, kad Žemės sklypo pusėje prie skvero perimetrinis užstatymas iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo nebuvo susiklostęs. Perimetrinis posesijinis užstatymas yra būdingas tik skvero pietvakarinei daliai, o ne skvero daliai prie Žemės sklypo, kuriame pastatytas Pastatas.

Pareiškėja skunde pažymi, kad Inspekcija, priimdama Sprendimą, visiškai neįsigilino į Žemės sklypo, kuriame vykdyti Pastato statybas yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, teisinę būklę ir padėtį. Pareiškėjos manymu, statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas galimai pažeidžiant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas ir saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių vertingąsias savybes. Pareiškėja tvirtina, kad Žemės sklype yra įregistruotas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas – rūsys (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)). Šis objektas yra skirtas viešajam pažinimui ir naudojimui. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu galiojusios Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijos 19 straipsnyje buvo įtvirtinti apribojimai, susiję su veiklos vykdymu tokio pobūdžio nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijoje. Šiuo atveju Projektu suprojektuotas Pastatas ne tik aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbia nekilnojamojo kultūros paveldo objektą, bet ir pažeidžia šio objekto vertingąsias savybes, konkrečiai įtvirtintą aukštingumo apribojimą.

Pareiškėjos įsitikinimu, Sprendimo priėmimo procedūros metu Inspekcija nesilaikė ir grubiai pažeidė teisėtumo ir gero administravimo principus, vertindama Prašymą nesilaikė Priežiūros įstatymo 10 straipsnyje numatytų reikalavimų, susijusių su išduoto statybos leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimu ir jo išsamumu. Be to, pareiškėja skunde nurodo, jog ginčijamas Sprendimas neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų. Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį ir į tai, jog Inspekcija, nagrinėdama Administracijos Prašymą, praleido VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą Prašymo nagrinėjimo terminą.

Šalies argumentai

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į skundą nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Inspekcija nevertino, ar Žemės sklypo teritorijoje yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas ir ar pagrįstai pritaikyta STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3 punkte nurodyta išimtis. Atsakovė taip pat nesutinka ir su pareiškėjos skundo argumentu, kad ji neteisingai Projekto atžvilgiu pritaikė STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2 papunktyje nurodytas nuostatas, susijusias su draudimu įrengti balkonus arčiau nei 1 metro atstumu iki kelio važiuojamosios dalies bei, kad nepagrįstai nekonstatavo akivaizdaus nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių pažeidimo.

Inspekcija atsiliepime tvirtina, kad skunde nurodyti argumentai dėl atsakymo neteisėtumo yra nepagrįsti ir neįrodantys atsakymo neteisėtumo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje. Inspekcijos nuomone, atsakymas priimtas kompetentingo subjekto, laikantis teisės aktais nustatytų procedūrų, yra pagrįstas išsamiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektu, asmenų prašymus ir skundus nagrinėja pagal jos teisės aktais nustatytą kompetenciją, vadovaudamasi VAĮ, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, Priežiūros įstatymo, Inspekcijos nuostatais, Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintomis Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis.

Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį, ką būtent pareiškėja savo kreipumusi prašė patikrinti: 1) ar Projektu suprojektuoto ir pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), balkonų suprojektavimas ir įrengimas atitinka STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2 papunkčio reikalavimus, atsižvelgiant į besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimų privalomumą dėl Pastato balkonų įsikišimo į skverą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) ar buvo laikytasi norminių atstumų iki (duomenys neskelbtini).

Inspekcija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 27 straipsnio 5 dalies 6 punktu, savivaldybės administracijai su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą be kitų dokumentų turi būti pateikiama ir sutartis, sutikimas ar susitarimas su besiribojančio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju, jeigu statinius numatoma statyti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos. STR 1.05.01:2017 55 punkte nustatyta, kad atvejai, kada privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus, nurodyti STR 1.05.01:2017 7 priede. STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punktas apibrėžia, jog rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį į STR 1.05.01:2017 7 priedo 9 punkte reglamentuotus atvejus, kada rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) yra neprivalomi. Atsakovės teigimu, ginčo atveju aktualios būtent STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3 papunkčio nuostatos, kurios apibrėžia, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi statybos darbams atliekamiems teritorijose, kur istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas ir (ar) statybos zona yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, kai į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją patenka tik pastatų balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų projekcijos, jeigu planuojama statyba atitinka visus šiuos reikalavimus: tokių balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus vertikalioje plokštumoje, yra ne mažesnis nei 2,5 metrai (9.3.1 papunktis); pastatų balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų projekcijos į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją gali išsikišti ne daugiau kaip 2 metrus. Atstumas nuo tokių balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų bet kurios konstrukcijos bet kurio taško iki kelio (gatvės) važiuojamosios dalies horizontalioje plokštumoje yra ne mažesnis nei 1 metras (9.3.2 papunktis).

Atsakovė atsiliepime pažymi, kad tyrimą pagal Administracijos Prašymą atlikęs Inspekcijos pareigūnas nustatė, jog pareiškėjos 2016 m. gruodžio 28 d. išduotų specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 70-17-990 6 punkte nurodyta, kad užstatymo tipas – „perimetrinis užstatymas“. Taip pat perimetrinis užstatymas nurodytas ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 17 d. išduotuose specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose Nr. 2k-224, kuriuose parašyta, jog „sklypo sprendiniais reiktų siekti restauruoti Kauno senamiesčiui būdingą perimetrinį užstatymą“.

Atsakovės teigimu, Inspekcijos Sprendime detaliai ir išsamiai atsakyta į pareiškėjos Prašymą, kuriame buvo keliamas klausimas ir dėl balkonų suprojektavimo ir įrengimo atitikties STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2. papunkčio reikalavimams. Sprendime nurodyti STR 2.06.04:2014 37 punkte bendru atveju nustatyti gatvės skersinio profilio elementai. Šio punkto 37.7. papunktyje nurodyta, kad automobilių stovėjimo juosta (f), kurios plotis parenkamas pagal 31 lentelės reikalavimus. STR 2.06.04:2014 31 lentelės 3 eilutėje nurodyta, kad automobiliai pravažiavimo atžvilgiu statomi tik iš vienos pusės kampu (450, stovėjimo vietos ilgis – 4,25 m, 600, stovėjimo vietos ilgis – 4,55 m), esant vienpusiam eismui, nes automobilių stovėjimo juosta iki statybos pradžios pagal Kelių eismo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, buvo pažymėta nurodomuoju kelio ženklu Nr. 528 ir papildoma lentele Nr. 836. Atsakovės tvirtinimu, Inspekcija įvertinusi nurodytas teisės aktų nuostatas, išsamiai išnagrinėjusi faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius dokumentus, Sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog Projektas nepažeidžia STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2 papunkčio reikalavimų.

Atsakovė atsiliepime pažymi, kad Administracijos Miesto tvarkymo skyrius 2017 m. birželio 8 d. raštu Nr. 3.2-506 ,,Dėl techninio projekto (duomenys neskelbtini)g., Kaune, sprendinių“ išreiškė neprieštaravimą „daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninio projekto sprendiniams, neišlaikant normatyvinio atstumo nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iki sklypo ribos, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir įstatymu saugomu interesų“. Taip pat ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. T-724 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos neišlaikant norminio atstumo nuo Kauno miesto savivaldybės panaudos teise valdomo žemės sklypo ribos“ buvo nuspręsta „neprieštarauti, kad atvirojo tipo investicinis fondas „Citus Development Fund“, kurį valdo valdymo įmonė UAB „Synergy Finance“, statytų daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), neišlaikydamas norminio atstumo nuo Lietuvos Respublikos nuosavybės teise valdomo (patikėjimo teisė – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 2517 kv. m dalis panaudos teise – Kauno miesto savivaldybės) žemės sklypo (unikalusis numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ribos, nepažeisdamas miesto ir trečiųjų asmenų interesų“.

Inspekcijos nuomone, šie sutikimai vertintini kaip statytojo gauti privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų, valdytojų sutikimai dėl pastato statybos mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, kaip to reikalauja Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime pažymi, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 1 punktu dar iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka tikrina savivaldybės administracija. STR 1.05.01:2017 14 punktas detalizuoja, jog savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pažymėjęs kaip priimtą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo priėmimo joje paskelbia kartu su prašymu pateiktą statinio projektą, Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 ar 10 dalyje nurodytus subjektus, jų įgaliotus padalinius ar įstaigas, kurie privalo pagal STR 1.05.01:2017 5 priede nurodytą kompetenciją patikrinti statinio projekto atitiktį Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams. Atitinkamai STR 1.05.01:2017 5 priedo 1 punkte yra detalizuota savivaldybių administracijų kompetencija, kurioms ir tenka pareiga patikrinti statinio projekto sprendinių, susijusių su norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atitiktį teisės aktų reikalavimams. Inspekcija, atsižvelgdama į tai daro išvadą, kad Administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas suderinęs projektą patikrino jį pagal STR 1.05.01:2017 5 priede nurodytą jo kompetenciją ir Administracijos įgaliotas pareigūnas išdavęs statybą leidžiantį dokumentą pagal Projekto sprendinius, sutiko su visais Projekto sprendiniais.

Inspekcijos nuomone, Sprendimas yra teisėtas ir motyvuotas, priimtas nepažeidžiant procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, jame nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės, argumentai ir teisinis pagrindas, Prašymas išsamiai išnagrinėtas pagal Prašyme nurodytą faktinį pagrindą ir dalyką, todėl Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Informuotiesiems investuotojams skirtas uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinis fondas „Citus Development Fund“, už kurį veikia fondo valdymo įmonė UAB „Victory Funds“ (toliau – ir Fondas), su pareiškėjos skundu taip pat nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškinimuose nurodo, kad Administracija iš esmės prieštarauja savo pačios pozicijai, kuri buvo ne kartą išdėstyta derinant Pastato techninį projektą ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, kurį Administracija ir išdavė. Prieš išduodama statybą leidžiantį dokumentą, Administracija patikrino UAB „Architektų biuras G. N. ir partneriai“ parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. 0389. Minimas Projektas buvo parengtas pagal su Administracija suderintus projektinius pasiūlymus. Administracija 2016 m. gruodžio 28 d. išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. 70-17-990, Kultūros paveldo departamentas 2016 m. rugpjūčio 17 d. pateikė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. 2k-224.

Trečiojo suinteresuoto asmens tvirtinimu, Projektas buvo parengtas tinkamai, buvo atliktos privalomosios ekspertizės: 1) UAB „Būsto sprendimai“ (atestato Nr. 3593) 2017 m. spalio 13 d. techninio projekto bendrosios ekspertizės aktas Nr. 446-EA-796/G(P); 2) UAB „Būsto sprendimai“ (atestato Nr. 3593) 2017 m. spalio 13 d. darbo projekto (konstrukcijų) dalinės ekspertizės aktas Nr. 446-EA-819/DP(G). Minėtuose dokumentuose buvo aiškiai nurodyta tiek Pastato statybos vieta, tiek ir jo konstrukcijų išdėstymas gretimų sklypų atžvilgiu. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad Inspekcija ne kartą tikrino Pastato statybos teisėtumą (atitikimą Projektui): 1) 2018 m. sausio 22 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-180122-00133; 2) 2018 m. lapkričio 30 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini)181130-00025.

Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtina, kad ginčo Pastato balkonų konstrukcijų projekcijos (o ne patys balkonai) į gretimų sklypų ribas įsiterpia 1,76 m atstumu, o jų apatinio taško aukštis nuo žemės sklypo paviršiaus – 3,2 m. Sklypas patenka į Kauno miesto senamiesčio zoną, kurios viena iš vertingųjų savybių yra perimetrinio užstatymo tipas. Administracija 2016 m. gruodžio 28 d. išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. 70-17-990, kurių 6 punkte numatė perimetrinį užstatymo tipą. Perimetrinio užstatymo tipo išlaikymo Žemės sklype įpareigojimas buvo nustatytas ir Kultūros paveldo departamento 2016 m. rugpjūčio 17 d. specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose Nr. 2k-224. Taip pat Inspekcija 2019 m. liepos 29 d. raštu Nr. (9.12)-2D-9937 patvirtino, kad teritorijose, kuriose istoriškai susiklostęs perimetrinio užstatymo tipas, gauti besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimo, balkonų, kurių apatinio taško aukštis nuo žemės sklypo paviršiaus 3,2 m, įsikiša į skverą 1,7m, neprivaloma. Vadovaujantis aukščiau nurodytų dokumentų reikalavimais, nurodant projektuojamus ginčo balkonus Projekte buvo remiamasi STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 9.3 ir 9.3.1 papunkčių nuostatomis.

Trečiojo suinteresuoto asmens tvirtinimu, Administracija nepagrįstai laiko, kad atstumas nuo ginčo balkonų iki (duomenys neskelbtini) turi būti matuojamas nuo automobilių stovėjimo vietų, įrengtų gatvės važiuojamojoje dalyje, iki ginčo Pastato išorinės sienos. Fondo nuomone, Administracija klaidingai nurodo, kad ginčo balkonai neišlaiko norminio 1 metro atstumo. Administracija gatvės važiuojamosios dalies sąvoką aiškina plečiamai, sutapatinant ją su Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta kelio sąvoka, apimančia visus kelio (gatvės) elementus. Važiuojamosios kelio (gatvės) dalies sąvoka yra pateikiama Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 95 dalyje, kur važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis važiuoti transporto priemonėms. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini)gatvė yra priskiriama D kategorijai. Vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 37.1 punktu, D kategorijos gatvėse važiuojamosios dalies plotis yra parenkamas pagal šio reglamento 10 lentelės duomenis. Vadovaujantis Administracijos suderinta Projekto 0 laida matyti, kad Pastatas buvo suprojektuotas ir pastatytas išlaikant Žemės sklypo užstatymo zoną, taip pat nepažeidžiant normatyvinių atstumų iki (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų. Ginčo balkonai Pastate buvo suprojektuoti ir įrengti Žemės sklypo ribose – įrengiant juos Pastato fasaduose ir šių balkonų projekcijoms neįsikišant į sklypų dalis daugiau nei tai yra leidžiama galiojančių teisės aktų ir teritorijos planavimo dokumentų.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjos pozicija dėl galimo kultūros paveldo objekto apsaugos pažeidimo (naikinimo). Vadovaudamasis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 5 priedo 3 punktu, trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtina, kad ne Administracijai, o Kultūros paveldo departamentui pavesta tikrinti statinių projektus kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo statinio teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Pažymi, kad aptariamas rūsys buvo nurodytas ir dr. L. G. 2016 detaliųjų archeologinių tyrimų pažymoje. Taip pat dėl rasto archeologinio radinio – rūsio liekanų UAB „ Teisinga orbita“ parengė pažymą, kuri perduota Kultūros paveldo departamento Kauno skyriui. Ir tik po šios pažymos pateikimo Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio metu, atsižvelgus į tyrimo duomenis, nutarta rengti XVI a. pab. – XVII a. pr. rūsiui, adresu (duomenys neskelbtini), apskaitos dokumentaciją ir svarstyti įrašymo į Kultūros vertybių registrą klausimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad architektė L. J. parengė ir pateikė Kultūros paveldo departamentui „Naujai surasto XVI a. pab. – XVII a. pr. rūsio liekanos (duomenys neskelbtini) (Perkasa 2)“ Aiškinamajį raštą ir tvarkybos projektą, po kurio Kultūros paveldo departamentas 2017 m. kovo 27 d. aktu Nr. KPD-SK-328 įregistravo rūsį Nekilnojamojo turto registre. 2017 m. balandžio 7 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės akte Nr. 12-02 pažymėta, kad minimo rūsio (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) tvarkybos darbų projektas yra vertinamas teigiamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pagal savo kompetenciją, susijusią su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga, atsiliepime pažymi, kad ginčo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), yra Kultūros vertybių registre registruota nekilnojamoji kultūros vertybė - Rūsys, taip pat minėtas pastatas patenka į valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės - Kauno senamiesčio teritoriją. Kauno Senamiesčio vertingąsias savybes, reikšmingumo lygmenį nustatė bei teritorijos ribas apibrėžė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos trečioji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2018-10-15 aktu Nr. KPD-SK-398. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“, 5 priedo „Statinio projektus tikrinančių subjektų kompetencijos sritys“ 3 punktą, Departamentas tikrina statinio projektus kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo statinio teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke) esančiuose statiniuose.

Departamento Kauno teritorinis skyrius 2016-08-17 išdavė statytojui UAB „Citus development fund“ specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (Laikinąjį apsaugos reglamentą), kuriuose nurodė, kad sklypo sprendiniais reiktų siekti restauruoti Kauno senamiesčiui būdingą perimetrinį užstatymą bei išvardintų vertingųjų savybių išsaugojimo aspektu reiktų planuoti tvarkomuosius statybos darbus.

Departamento Kauno teritorinis skyrius 2016-08-29 gavo UAB „Citus development fund“ prašymą suderinti „Daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos projekto“ sklypo plano sprendinius (projektinius pasiūlymus). Prašyme buvo nurodyta, kad pastatas projektuojamas formuojant perimetrinį užstatymą, neišlaikant normatyvinių atstumų iki sklypo ribų. Departamento Kauno skyrius minėtus sklypo plano sprendinius suderino.

Pažymi, kad Departamento Kauno teritorinis skyrius, kuris vadovaujantis Departamento teritorinių skyrių nuostatų 4.2. punktu, vykdo Departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas Kauno apskrityje, informacinėje sistemoje “Infostatyba” pritarė projektuotojo UAB Architektų biuras, G. N. ir partneriai parengtam statinio projektui - Daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos projektui. Kauno miesto savivaldybės administracija 2018-01-05 išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-21-180105-00014, kuriuo suteikė teisę vykdyti statybą pagal Daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos projektą.

Departamentas nurodo, kad klausimai, susiję su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sprendimų priėmimu, nėra priskirtini Departamento kompetencijai, todėl prašo administracinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje esančią medžiagą.

Papildomais paaiškinimais Administracija palaikė savo skundo argumentus, iš esmės atkartodama skunde išdėstytą situaciją ir faktines aplinkybes, bei teigdama, kad Fondas išėjo už Kauno miesto savivaldybės tarybos duoto sutikimo ribų, dėl Pastato statybos ribų. Taip pat laikosi pozicijos, jog perimetrinio užstatymo Žemės sklype nebuvo, todėl statyboms pietinėje Žemės sklypo pusėje Statytojas ir turėjo gauti savivaldybės sutikimą. Teigia, kad Administracijos duotas pritarimas projektiniams pasiūlymams ir statybos leidimo išdavimas nereiškia, kad Savivaldybė yra sutikusi su balkonų įrengimu skvere, ir mano, kad Administracija buvo suklaidinta netinkamo ir netikslaus projektavimo, kad techninis projektas nebuvo tinkamai atskleidęs balkonų ties (duomenys neskelbtini)gatve santykio su Žemės sklypo riba ir atstumo nuo (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies, o Inspekcija nepagrįstai remiasi atitinkamais STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ punktais, neteisingai interpretuoja gatvės dalis, dėl ko klaidingai įvertina transporto priemonių statymo vietas.

Atsiliepimas

Atitinkamai, Inspekcija papildomais paaiškinimais palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime, nesutikdama su skundu ir patikslindama teisinio reglamentavimo, galiojusio statybos leidimo išdavimo metu, nuostatas tiek dėl automobilių stovėjimo vietų gatvėse įrengimo, tiek dėl besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimų (ne)privalomumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondas (Statytojas) papildomais paaiškinimais nesutinka su Administracijos skundu, atkreipia dėmesį, kad pati Administracija 2016-12-28 išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. 70-17-990 (SAR), kurių lentelės 6 p. pažymėta, kad Sklype yra numatomas perimetrinis užstatymo tipas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžiuose pareiškėjos atstovas skundą prašė tenkinti, remdamasis jame nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir skundą prašė atmesti, vadovaudamasi atsiliepime nurodytais argumentais ir dėstytu teisiniu reglamentavimu.

Trečiojo suinteresuoto asmens – Fondo atstovas teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko vadovaudamasis paaiškinimuose nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 2D-2960 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020-08-25 rašto Nr. (33.194)R-2480“, priimto išnagrinėjus Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymą įvertinti daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumą, pagrįstumo.

Nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. (33.194)R-2480 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis statybos teisėtumo (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Inspekciją, prašydama įvertinti daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos teisėtumą (toliau – Prašymas).

Administracija Prašyme nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė panaudos teise valdo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam Kauno miesto savivaldybės tarybos 1997 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 92 suteiktas skvero statusas, taip pat nuosavybės teise valdo susisiekimo komunikaciją – (duomenys neskelbtini) gatvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Administracija Prašyme pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. T-724 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos neišlaikant norminio atstumo nuo Kauno miesto savivaldybės panaudos teise valdomo žemės sklypo ribos“ nusprendė, neprieštarauti, kad atvirojo tipo investicinis fondas „Citus Development Fund“, kurį valdo valdymo įmonė UAB „Synergy finance“, statytų daugiabutį gyvenamąjį namą adresu: (duomenys neskelbtini), neišlaikydama norminio atstumo nuo Lietuvos Respublikos nuosavybės teise valdomo (patikėjimo teise – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 2517 kv. m dalis panaudos teise – Kauno miesto savivaldybės) žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ribos, nepažeisdamas miesto ir trečiųjų asmenų interesų. Kauno miesto savivaldybės administracija 2018 m. sausio 5 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-21-180105-00014 (toliau – Statybos leidimas), kuriuo suteikta teisė vykdyti statybą pagal „Daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos projektą“ (toliau – Projektas).

Kauno miesto savivaldybės administracijai kilo abejonių, ar statomo pastato balkonai yra suprojektuoti ir įrengti atsižvelgiant į statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 7 priedo 9.3.2 papunkčio reikalavimus.

Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 10 straipsniu ir Planavimo sąlygų, prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos ir teisėtumo tikrinimo aprašu, patvirtintu Inspekcijos viršininko 2011 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1V-17 (toliau – Aprašas) patikrino Statybos leidimo išdavimo teisėtumą ir IS „Infostatyba“ 2021 m. vasario 11 d. užregistravo Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)210211-00001 (toliau – Statybos leidimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)210211-00001). Statybos leidimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)210211-00001 nurodyta, kad Statybos leidimas išduotas nustačius kitų pažeidimų. Statytojo atstovas elektroniniu paštu pateikė Inspekcijai ekspertizės rangovo UAB „Būsto sprendimai“ 2021 m. vasario 18 d.8 raštą Nr. SD-E-3551/21 su tos pačios dienos bendrosios techninio projekto ekspertizės aktu Nr. 446-EA-796/G(P1), kuriuo Statybos leidimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)210211-00001 konstatuoti pažeidimai buvo pašalinti.

Inspekcija, atlikusi Pastato statybos patikrinimą, IS „Infostatyba“ užregistravo 2021 m. vasario 15 d. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. (duomenys neskelbtini)210215-00001 (toliau – patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)210215-00001), kuriame nurodė, kad Pastato statyba atitinka esminius statinio projekto sprendinius.

Inspekcija, išnagrinėjusi Administracijos Prašymą, 2021 m. vasario 25 d. raštu Nr. 2D-2960 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020-08-25 rašto Nr. (33.194)R-2480“ (toliau – Sprendimas), atsakė Administracijai, kad Projektas nepažeidžia STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2 papunkčio reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto savivaldybės administracija, nesutikdama su gautu atsakymu (Sprendimu), kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas, išnagrinėjęs bylą, 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Administracija, nesutikdama su priimtu teismo sprendimu, su apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT), kuris, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2023 m. kovo 8 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neišnagrinėjo iš esmės ir nepateikė motyvų pareiškėjos argumentų ginčo klausimais, ar ginčo pastatui taikytinos perimetrinio užstatymo taisyklės. Be to, LVAT atkreipė dėmesį, jog šalims skirtingai interpretuojant Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T-724 ,,Dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos neišlaikant norminio atstumo nuo Kauno miesto savivaldybės panaudos teise valdomo žemės sklypo ribos“ turinį ir keliant klausimą dėl galimai pažeistų kultūros paveldo vertingųjų savybių, būtų tikslinga įvertinti, ar nėra reikalingumo į šią bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti Kauno miesto savivaldybės tarybą bei Kultūros paveldo departamentą.

Taigi, byloje įvertinus apeliacinės instancijos teismo išvadas, atsižvelgus į bylos šalių nuomones ir argumentus, antrą kartą nagrinėjant ginčą iš esmės įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu Kultūros paveldo departamentas.

Žemesnės instancijos teismas

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – Priežiūros įstatymas), Planavimo sąlygų, prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos ir teisėtumo tikrinimo aprašas, patvirtintas Inspekcijos viršininko 2011 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1V-17 „Dėl planavimo sąlygų, planavimo sąlygų sąvadų ir statybą leidžiančių dokumentų parengimo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1V-168 redakcija; toliau – Aprašas).

Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Statybos valstybinė priežiūra, be kita ko, apima statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, Inspekcija statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą tikrina pagal Inspekcijos metinius veiklos planus, taip pat viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu. Pagal Priežiūros įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, atlikdamas statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimą, Inspekcijos pareigūnas statybą leidžiantį dokumentą išdavusiam viešojo administravimo subjektui pateikia privalomąjį nurodymą pateikti visus su statybą leidžiančio dokumento išdavimu susijusius dokumentus. Nurodyti pateikti dokumentai, išskyrus tuos, kuriuos (jų kopijas) galima gauti pasinaudojus IS „Infostatyba“, pateikiami per 10 darbo dienų nuo privalomojo nurodymo gavimo dienos. Šį terminą Inspekcija, gavusi rašytinį motyvuotą viešojo administravimo subjekto prašymą, gali pratęsti 10 darbo dienų.

Priežiūros įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gavęs privalomajame nurodyme nurodytus dokumentus Inspekcijos pareigūnas patikrina, ar: statytojo prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodyti visi pagal teisės aktų reikalavimus privalomi nurodyti duomenys (1 punktas); statytojas atitinka statytojui Statybos įstatymo nustatytus reikalavimus (2 punktas); statytojas su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikė visus privalomus dokumentus, nurodytus Statybos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose; ar šis prašymas įregistruotas IS „Infostatyba“ (3 punktas); prie statinio projekto pridėtos visos prisijungimo sąlygos ir Specialieji reikalavimai (kai jie privalomi pagal teisės aktų reikalavimus) (4 punktas); statinio projekto sudėtis atitinka teisės aktų reikalavimus (5 punktas); statinio projektą pasirašė visi jį privalėję pasirašyti asmenys ir ar šie asmenys turėjo teisę rengti ir pasirašyti šį statinio projektą (6 punktas); statinio projekte teisingai nurodyta statinio kategorija ir statybos rūšis (7 punktas); statinio projekto ekspertizės akte (kai ekspertizė privaloma) yra įrašas, kad statinio projekto sprendiniai atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų teisės aktų reikalavimus (8 punktas); statinio projekto ekspertizę atlikę ir ekspertizės aktą pasirašę asmenys turėjo teisę tai atlikti (9 punktas); statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams (10 punktas); numatytos prisijungimo prie inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų vietos ir būdai atitinka inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkų ar naudotojų išduotas prisijungimo sąlygas (11 punktas); teisingai nurodyti subjektai, pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją privalantys patikrinti statinio projektą (12 punktas); statinio projektui pritarė visi privalėję jį tikrinti subjektai (13 punktas); nepažeisti Statybos įstatymo nustatyti statinio projekto patikrinimo terminai (14 punktas); nepažeisti Statybos įstatymo nustatyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminai (15 punktas).

Priežiūros įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas turi teisę patikrinti ir šio straipsnio 3 dalyje nenurodytų statybą leidžiančio dokumento išdavimo reikalavimų atitiktį teisės aktams.

Išsamią statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo patikrinimų tvarką pagal Inspekcijos darbo planus tikrintinų statybą leidžiančių dokumentų rūšis nustato, su statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo patikrinimais susijusių dokumentų formas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumui patikrinti pateiktinų dokumentų sąrašą tvirtina Inspekcijos viršininkas (Priežiūros įstatymo 10 straipsnio 8 dalis).

Aprašo 18 punkto nuostatos numato, jog statybą leidžiančių dokumentų teisėtumas tikrinimas pagal gautus skundus ir pranešimus arba pagal darbo planus. Tikrinant statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą, tikrinama, ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, susijusių su prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą privalomais pridėti dokumentais ir prašyme būtinais nurodyti duomenimis, statinio projekto sudėtimi ir jo įforminimu, projekto tikrinimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūromis. Visais atvejais patikrinimas atliekamas pagal Priežiūros įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus (Aprašo 19 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjant skundą ar pranešimą, įvertinami ir kiti jame nurodyti aspektai, susiję su statybą leidžiančio dokumento išdavimu, o sprendžiant dėl saugomos teritorijos direkcijos ar Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos dalyvavimo statybos procese, papildomai Saugomų teritorijų valstybės kadastre ir Kultūros vertybių registre tikrinama, ar statinys nėra saugomoje teritorijoje bei nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar apsaugos zonoje (Aprašo 19.4. ir 19.5. papunkčiai).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcija atliko patikrinimą, gavusi Administracijos Prašymą (Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Inspekcija, atlikdama patikrinimą pagal Administracijos Prašymą, 2020 m. rugsėjo 16 d. surašė statytojo valdymo įmonės UAB „Victory Funds“ vadovui privalomąjį nurodymą Nr. PN-1203 (toliau – nurodymas PN-1203), kuriuo pareikalavo iki 2020 m. rugsėjo 24 d. pateikti Inspekcijai informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų kopijas arba kompiuterinę laikmeną su prašomų dokumentų įrašais pasirašytais elektroniniu parašu, susijusias su gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), statybos darbais. Inspekcija 2020 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 2D-13075 „Dėl privalomojo nurodymo įteikimo ir statybos patikrinimo“ pateikė statytojo valdymo įmonės UAB „Victory Funds“ vadovui nurodymą PN-1203, o pareiškėją informavo apie rašto nagrinėjimo termino pratęsimą.

Statytojas 2020 m. rugsėjo 23 d. prašymu Nr. 2020/CDF/S/15 kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pratęsti nurodymo PN-1203 įvykdymo terminą, kuris Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. RE-331 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ (toliau – sprendimas RE-331) buvo pratęstas iki 2020 m. spalio 7 d. Sprendimas RE-331 Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 25 d. lydraščiu Nr. 2D-13539 „Dėl jūsų prašymo ir 2020 m. rugsėjo 16 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-1203 įvykdymo termino pratęsimo“ išsiųstas UAB „Victory Funds“ vadovui elektroniniu paštu.

Statytojas, vykdydamas nurodymą PN-1203, 2020 m. spalio 5 d. perdavimo aktu Inspekcijai pateikė statybos vykdymo dokumentus. Statytojo įgaliotas asmuo 2020 m. spalio 28 d. elektroniniu laišku Inspekcijai pateikė Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 2020/7 kopiją (toliau – LAR sprendimas), kuriuo Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos taryba išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl architekto G. N. (projektuotojo direktoriaus) galimai padarytų profesinės etikos pažeidimų (analogiški kaip rašte) ir LAR sprendime pažymėta, kad architektas G. N. nepažeidė Architektūros paslaugų teikėjų Europos etikos kodekso. Statytojo įgaliotas asmuo elektroniniu paštu 2020 m. gruodžio 15 d., 2020 m. gruodžio 17 d., 2021 m. vasario 5 d. ir 2021 m. vasario 11 d. pateikė Inspekcijai papildomus dokumentus.

Inspekcija, atlikdama statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimą, 2020 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 2D-19201 „Dėl teisės aktų taikymo išaiškinimo, atliekant statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimą“, kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją su prašymu pateikti išaiškinimą dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 (toliau – STR 2.02.01:2004), 226.2 papunkčio taikymo projektuojant gyvenamuosius pastatus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2021 m. vasario 9 d. raštu Nr. (14)-D8(E)-868 „Dėl teisės aktų taikymo išaiškinimo, atliekant statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimą“ paaiškino, kad STR 2.02.01:2004 226.2 papunkčio nuostata taikytina, kai statybos darbai atliekami kitose nei statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – STR 1.05.01:2017), 7 priedo 9.3 papunktyje nurodytose teritorijose.

Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 10 straipsniu ir Inspekcijos viršininko 2011 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1V-17 „Dėl planavimo sąlygų, prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos ir teisėtumo tikrinimo aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Planavimo sąlygų, prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos ir teisėtumo tikrinimo aprašu (toliau – ir Aprašas), patikrino Statybos leidimo išdavimo teisėtumą ir IS „Infostatyba“ 2021 m. vasario 11 d. užregistravo Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)210211-00001 (toliau – Statybos leidimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)210211-00001). Šiame patikrinimo akte nurodyta, kad Statybos leidimas išduotas nustačius kitų pažeidimų. Statytojo atstovas elektroniniu paštu pateikė Inspekcijai ekspertizės rangovo UAB „Būsto sprendimai“ 2021 m. vasario 18 d. raštą Nr. SD-E-3551/21 su tos pačios dienos bendrosios techninio projekto ekspertizės aktu Nr. 446-EA-796/G(P1), kuriuo Statybos leidimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)210211-00001 konstatuoti pažeidimai buvo pašalinti. Inspekcija, atlikusi Pastato statybos patikrinimą, IS „Infostatyba“ užregistravo 2021 m. vasario 15 d. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. (duomenys neskelbtini)210215-00001 (toliau – Patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)210215-00001), kuriame nurodė, kad Pastato statyba atitinka esminius statinio projekto sprendinius.

Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, teikiant skundą ir (ar) pranešimą, jame turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys dokumentai. Todėl administracinės procedūros apimtį ir atitinkamai priimamo administracinio sprendimo pagrindus sąlygoja pareiškėjos Prašyme nurodytas pagrindas ir dalykas.

Kaip matyti iš Administracijos Prašymo, Administracija Pastato statybos neteisėtumą siejo su tuo, jog pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) balkonai patenka į skvero ribas, bei kad neišlaikytas normatyvinis atstumas iki Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise valdomos susisiekimo komunikacijos - (duomenys neskelbtini), ir yra viršijamos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. T-724 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos neišlaikant norminio atstumo nuo Kauno miesto savivaldybės panaudos teise valdomo žemės sklypo ribos“ Statytojui suteiktos teisės, taip pat, kad Projektas pažeidžia STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2 papunkčio reikalavimus.

Byloje nėra ginčo, jog Administracija 2018 m. sausio 5 d. išdavė Informuotiesiems investuotojams skirtam investiciniam fondui „Citus Development Fund“ (toliau – ir Statytojas) statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-21-180105-00014 (toliau – ir Statybos leidimas), kuriuo Statytojui suteikė teisę statyti naujus statinius pagal projektuotojo UAB Architektų biuro „G. N. ir partneriai“ (toliau – projektuotojas) 2017 metais parengtą projektą Nr. 0389 „Daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ (toliau – ir Projektas).

Kaip matyti iš Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2016 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. 70-27-250, Administracija, vadovaudamasi statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 67 punktu ir atsižvelgdama į Statytojo 2016 m. gruodžio 9 d. prašymą, pritarė daugiabučio gyvenamojo namo su administracinėmis paskirties patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projektiniams pasiūlymams.

Administracija pripažįsta, kad Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyrius 2017 m. birželio 8 d. raštu Nr. 3.2-506 ,,Dėl techninio projekto (duomenys neskelbtini)g., Kaune, sprendinių“ išreiškė neprieštaravimą daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninio projekto sprendiniams, neišlaikant normatyvinio atstumo nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iki sklypo ribos, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir įstatymu saugomų interesų.

Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausioji specialistė 2018 m. sausio 22 d. pasirašė Pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-20-180122-00133.

Inspekcijos 2019 m. spalio 1 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2057-(15.2) patvirtina, kad patikrinimas atliktas pagal Administracijos 2019 m. rugsėjo 6 d. pranešimą Nr. (33.194) R-2350 dėl galimai neteisėtai įrengtų balkonų statant daugiabutį gyvenamąjį namą, adresu: (duomenys neskelbtini). Inspekcijos 2019 m. spalio 1 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-2057-(15.2) nurodyta, kad balkonai (matmenys 1,75 m x 2,40 m) įrengti pagal Projektą.

Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2019 m. spalio 3 d. raštu Nr. 2D-12686 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos vykdymo teisėtumo patikrinimo (duomenys neskelbtini)“ informavo Administraciją, kad Inspekcija pagal kompetenciją 2019 m. rugsėjo 20 d. atlikusi patikrinimą, nustatė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) statomas daugiabutis gyvenamasis namas, turint Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimą statyti naują statinį Nr. LSNS-21-180105-00014 pagal 2017 metais parengtą statinio projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos projektas“. Šio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ginčo balkonai Projekte numatyti. Inspekcija taip pat informavo Administraciją, kad statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 9.3 punktu rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi statybos darbams atliekamiems teritorijose, kur istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas ir (ar) statybos zona yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, kai į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją patenka tik pastatų balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų projekcijos, jeigu planuojama statyba atitinka visus šiuos reikalavimus: tokių balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus vertikalioje plokštumoje, yra ne mažesnis nei 2,5 metrai; pastatų balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų projekcijos į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją gali išsikišti ne daugiau kaip 2 metrus. Atstumas nuo tokių balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų bet kurios konstrukcijos bet kurio taško iki kelio (gatvės) važiuojamosios dalies horizontalioje plokštumoje yra ne mažesnis nei 1 metras.

Bylos duomenys patvirtina, jog atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad pastato balkonų matmenys yra apie 2,40 x 1,75 m, ir atstumas nuo pirmojo aukšti balkono iki žemės paviršiaus apie 3,30 m, o sutikrinus su projekte numatytais sprendiniais, esminių nukrypimų nuo projekto nenustatyta.

Inspekcija, atsižvelgusi į tai, kad balkonų įrengimas atitinka STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3 punkto nuostatas, bei balkonų faktiniai matmenys atitinka Projektą, statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatė.

UAB „Būsto sprendimai“ 2019 m. vasario 15 d. Darbo projekto dalinės (konstrukcijų) ekspertizės akte Nr. 445-EA-819/DP(G) nurodyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projekto konstrukcijų dalies bylose 2016-07-03-DP-SK, KC-16-S.007-DP-SK, KC-16-S.007-DP-SK-1, KC-16—S.007-DP-SK-2, KC-16-S.007-DP-SK-3 ir KC-16-S.007-DP-SK-4 pateikti sprendiniai atitinka techninio projekto sprendinius bei technines specifikacijas, taip pat Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus statinių reikalavimus bei esminio statybos techninio reglamento STR 2.01.01(01)2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“ reikalavimus ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių dokumentų reikalavimus. Projekto konstrukcijų dalies įvertinimo išvadoje nurodyta, jog konstrukcijų dalies darbo projekto brėžinius galima tvirtinti.

Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius 2016 m. rugpjūčio 17 d. patvirtino Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. 2k-224. Šiuose reikalavimuose statytojui nurodyta saugoti, perduoti ateities kartoms galimai mažiausiai įtakotą projektuojamais naujadarais Kauno Senamiesčio identitetą, o Žemės sklypo sprendiniais reiktų siekti restauruoti Kauno senamiesčiui būdingą perimetrinį užstatymą bei respektuoti (pagal archeologinius tyrimus) buvusio užstatymo vietas Žemės sklypo gretimybėje. Be kita ko, minėtais reikalavimais Statytojas įpareigotas atkreipti dėmesį į parengto Kauno senamiesčio vertinimo tarybos akto projektinėje dokumentacijoje išdėstytus duomenis, kurie susiję su numatomo tvarkyti sklypo paveldosauginiu vertinimu: 7.2.3.- Kauno senamiestyje vyraujantys užstatymo bruožai – vyraujantis perimetrinis XVIII-XIX a. gatvių apstatymas 2-3 aukštų pastatais.

Iš šį bylą pateikto Kultūros paveldo departamento atsiliepimo argumentų, darytina išvada, jog Departamento Kauno teritorinis skyrius, kuris, vadovaujantis Departamento teritorinių skyrių nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. Į-261, 4.2. punktu, vykdo Departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas Kauno apskrityje, informacinėje sistemoje “Infostatyba” pritarė projektuotojo UAB Architektų biuras, G. N. ir partneriai parengtam statinio projektui - „Daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos projektas”.

Administracija 2016 m. gruodžio 28 d. išdavė Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. 70-17-990, kurių 6 punkte nurodytas užstatymo tipas – perimetrinis užstatymas.

Kaip matyti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2016 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. 70-27-250 „Dėl pritarimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektiniams pasiūlymams“, Administracija, vadovaudamasi statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 67 punktu ir išnagrinėjusi statytojo 2016 m. gruodžio 9 d. prašymą, pritarė statybos projektiniams pasiūlymams ir Statytojui priminė, jog žemės sklypas, kuriame numatoma statyti gyvenamąjį namą, yra Kauno senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: (duomenys neskelbtini)) teritorijoje, todėl vadovaujantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktu, statinio projektui rengti turi būti gauti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos specialieji paveldosaugos reikalavimai.

Kauno senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: (duomenys neskelbtini)) teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Detaliųjų archeologinių tyrimų projektas parengtas 2016 m. birželio 8 d. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2016 m. birželio 15 d. išdavė Leidimą atlikti archeologinius tyrimus Nr. LA-171. Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto Paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktas Nr. 17-02 (antrinis) surašytas 2017 m. balandžio 7 d.

Iš visos byloje surinktos medžiagos ir šalių išdėstytų argumentų, teismui nėra pagrindo daryti išvadą, kad sklypo su daugiabučiu gyvenamuoju namu statybos sprendiniais būtų pažeisti kultūros vertybių apsaugos normatyviniai reikalavimai. Tokių duomenų byloje nėra, to nenustatė ir Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjos Prašymą.

Kaip matyti iš Inspekcijos Sprendimo, Inspekcija, nagrinėdama Administracijos Prašymą, visas minėtas aplinkybes įvertino. Inspekcija sprendė, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktu, savivaldybės administracijai su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, be kitų dokumentų, turi būti pateikiama ir sutartis, sutikimas ar susitarimas su besiribojančio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju, jeigu statinius numatoma statyti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos.

Inspekcija, priimdama Sprendimą, vadovavosi STR 1.05.01:2017 55 punkto nuostata, kurioje nustatyti atvejai, kada privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus, nurodyti STR 1.05.01:2017 7 priede. Inspekcija rėmėsi ir STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punktu, nustatančiu, jog rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

Inspekcija vadovavosi ir STR 1.05.01:2017 7 priedo 9 punktu, kuriame reglamentuoti atvejai, kada rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) yra neprivalomi. Inspekcija rėmėsi ginčo atveju aktualiomis STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3. papunkčio nuostatomis, kurios nustato, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi statybos darbams atliekamiems teritorijose, kur istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas ir (ar) statybos zona yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, kai į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją patenka tik pastatų balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų projekcijos, jeigu planuojama statyba atitinka visus šiuos reikalavimus: tokių balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus vertikalioje plokštumoje, yra ne mažesnis nei 2,5 metrai (9.3.1 papunktis); pastatų balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų projekcijos į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją gali išsikišti ne daugiau kaip 2 metrus. Atstumas nuo tokių balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų bet kurios konstrukcijos bet kurio taško iki kelio (gatvės) važiuojamosios dalies horizontalioje plokštumoje yra ne mažesnis nei 1 metras (9.3.2 papunktis).

Kaip ir nurodyta Inspekcijos Sprendime, Inspekcijos pareigūnas nustatė, jog Administracijos 2016 m. gruodžio 18 d. išduotų specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 70-17-990 6 punkte nurodyta, kad užstatymo tipas – „perimetrinis užstatymas“. Taip pat perimetrinis užstatymas nurodytas ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 17 d. išduotuose specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose Nr. 2k-224, kuriuose pažymėta, jog „sklypo sprendiniais reiktų siekti restauruoti Kauno senamiesčiui būdingą perimetrinį užstatymą“.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismui nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo motyvais ir aiškinimu, kad Žemės sklype nebuvo istoriškai susiklosčiusio perimetrinio užstatymo. Kaip matyti iš anksčiau dėstomo, tokius argumentus paneigia specialieji architektūros reikalavimai bei specialieji paveldosaugos reikalavimai.

Inspekcijos Sprendime detaliai ir išsamiai atsakyta į Administracijos Prašyme nurodytą aplinkybę dėl balkonų suprojektavimo ir įrengimo atitikties STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2 papunkčio reikalavimams. Inspekcija Sprendime nurodė, kad pagal projekto (02 rinkmenos) Bendrosios dalies brėžinius: Fasadas tarp ašių 5-1 (žymuo: 0389-01-TP-SA.B-13), Fasadas tarp ašių 1-5 (žymuo: 0389-01-TP-SA.B-15) fasado elementų – balkonų bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus vertikalioje plokštumoje, yra ne mažesnis nei 2,5 metrų. Pagal Projekto (04 rinkmenos) Konstrukcijų dalies brėžinius: Antro ir ketvirto aukštų monolitinių kolonų ir sienų išdėstymo planas (žymuo: KC-16-S.007-TP-SK-5), Antro ir ketvirto aukštų monolitinių kolonų ir sienų išdėstymo planas (žymuo: KC-16-S.007-TP-SK-6) fasado elementų – balkonų projekcijos į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją išsikiša ne daugiau kaip 2 metrus. Atstumas nuo balkonų bet kurios konstrukcijos bet kurio taško iki kelio (gatvės) važiuojamosios dalies horizontalioje plokštumoje yra ne mažesnis nei 1 metras, todėl dėl balkonų projekcijų į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją neprivaloma gauti šių besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimų.

Inspekcija Sprendime nurodė, kad STR 2.06.04:2014 37 punkte bendru atveju nurodyti gatvės skersinio profilio elementai. Šio punkto 37.7. papunktyje nurodyta, kad automobilių stovėjimo juosta (f), kurios plotis parenkamas pagal 31 lentelės reikalavimus. STR 2.06.04:2014 31 lentelės 3 eilutėje nurodyta, kad automobiliai pravažiavimo atžvilgiu statomi tik iš vienos pusės kampu (450, stovėjimo vietos ilgis – 4,25 m, 600, stovėjimo vietos ilgis – 4,55 m), esant vienpusiam eismui, nes automobilių stovėjimo juosta iki statybos pradžios pagal Kelių eismo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, buvo pažymėta nurodomuoju kelio ženklu Nr. 528 ir papildoma lentele Nr. 836.

Vadovaujantis STR 2.06.04:2014 110 punktu, automobilių stovėjimo vietos gatvėse įrengiamos vadovaujantis 11 lentele. B, C, D kategorijų gatvių važiuojamosiose dalyse stovėjimo vietos gali būti įrengiamos kaip stovėjimo juostos arba įlankos. Remiantis STR 2.06.04:2014 11 lentelės 6 stulpelio 7-9 eilutėmis ir 35.5 papunkčiu, stovėjimo vietos gatvės važiuojamojoje dalyje visais atvejais įrengiamos tik D3 kategorijų gatvėse. (duomenys neskelbtini)gatvė pagal leidimo išdavimo metu galiojusį Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių brėžinį Nr. 14 „Susisiekimo komunikacijos“ buvo priskirta D1 kategorijai. STR 2.06.04:2014 37 punkte nurodyti gatvės skersinio profilio elementai bendru atveju. Šio punkto 37.7. papunktyje nurodyta, kad automobilių stovėjimo juosta (f), kurios plotis parenkamas pagal 31 lentelės reikalavimus. STR 2.06.04:2014 31 lentelės 3 eilutėje nurodyta, kad, kai automobiliai pravažiavimo atžvilgiu statomi tik iš vienos pusės 450 kampu, stovėjimo vietos ilgis yra 4,25 m, jei kampu 600 – stovėjimo vietos ilgis yra 4,55 m. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, II dalies sąvokomis, važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis transporto priemonėms važiuoti. Automobilių stovėjimo juosta iki statybos pradžios pagal Kelių eismo taisykles, buvo pažymėta nurodomuoju kelio ženklu Nr. 528 ir papildoma lentele Nr. 836.

Taigi, nagrinėjamu atveju automobilių statymas buvo numatytas šalia važiuojamosios dalies specialiai įrengtoje juostoje (STR 2.06.04:2014 11 lentelės 6 stulpelio 7 eilutė ir 35.5 papunktis – žymėjimas (J)), kuri buvo pažymėta nurodomuoju kelio ženklu Nr. 528 ir papildoma lentele Nr. 836, nurodančiu automobilių pastatymo būdą, reglamentuotą STR 2.06.04:2014 31 lentelės 3 eilutėje. Tokiu būdu pravažiavimo atžvilgiu statant automobilius, vieno metro atstumas iki (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies yra išlaikytas.

Inspekcija, įvertinusi visas nurodytų teisės aktų nuostatas, išsamiai išnagrinėjusi faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius dokumentus, skundžiamame atsakyme padarė pagrįstą išvada, jog projektas nepažeidžia STR 1.05.01:2017 7 priedo (Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai) 9.3.2 papunkčio reikalavimų.

Tarp šalių nėra ginčo ir pareiškėja neteigia, kad Statytojas būtų nukrypęs nuo Projekto ar Pastatas būtų pastatytas be Statybos leidimo. Statybos leidimą Pastato statybai pagal Projektą išdavė pati Administracija.

Pažymėtina, jog Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. T-724 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos neišlaikant norminio atstumo nuo o miesto savivaldybės panaudos teise valdomo žemės sklypo ribos“ išreiškė sutikimą, kad Statytojas statytų Pastatą, neišlaikydamas norminio atstumo nuo Kauno miesto savivaldybės panaudos teise valdomo žemės sklypo ribos, nepažeisdamas miesto ir trečiųjų asmenų interesų (1 punktas), bei įpareigojo Fondą, atlikus darbus, sutvarkyti teritoriją taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį (2 sprendimo punktas).

Nenustatyta, kad šis Tarybos sprendimas būtų skųstas įstatymų nustatyta tvarka (tokia galimybė nurodyta pačiame sprendime), todėl teismo nuomone, pareiškėja be pagrindo kvestionuoja Tarybos sprendimą. Juo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog Pastato pastatymas, leidžiant neišlaikyti norminio atstumo iki nurodyto žemės sklypo, kaip nors pažeistų miesto ar trečiųjų asmenų interesus.

Nesutiktina su Administracijos argumentais, kad, neva, nebuvo gauta sutikimo, kuris apimtų ir balkonų išsikišimų reikalavimus.

Pastebėtina, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis yra kita, naudojimo būdas – bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos. Remiantis Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, kitos paskirties bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos naudojimo būdo žemės sklypai skirti bendram viešajam naudojimui: botanikos ir zoologijos sodams, kapinėms ir palaikų laikymo statiniams, urbanizuotų teritorijų viešosioms erdvėms.

Remiantis Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, galiojusio leidimo išdavimo metu, sprendiniais, žemės sklypui (duomenys neskelbtini), suteiktas skvero statusas, kurio pagrindinė funkcija - rekreacinė. Atsižvelgiant į tai, kad pietinio pastato fasado balkonų projekcijos patenka į skvero teritoriją, o STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3. papunkčio nuostatos, apibrėžiančios išimtis dėl rašytinių besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimų (susitarimų) perimetrinio užstatymo atveju, taikytinos ne tik tuomet, kai balkonų projekcijos išsikiša į kelių (gatvių) teritoriją, bet ir tuomet, kai išsikišama į skverą, Inspekcijos skundžiamame atsakyme padaryta pagrįsta išvada, jog projektas nepažeidžia STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2 papunkčio reikalavimų.

Pagal statybos leidimo išdavimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis. Taigi, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.

Nagrinėjamu atveju, statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrai numatyti 2016-12-28 specialiuosiuose architektūros reikalavimuose Nr. 70-17-990 nurodant, kad statiniai žemės sklype gretimų sklypų atžvilgiu išdėstomi pagal parengtus projektinius pasiūlymus. Projektinių pasiūlymų Sklypo plano brėžinyje Nr. 0389-PP-SP-01 nurodyta, kad „ties sklypo riba „9-5-4-3-2“ šalia valstybinės žemės – bendro naudojimo teritorijų paskirties sklypo (panaudos sutartis – Kauno m. savivaldybė), nustatant statybos liniją 0.00-0.33 m atstumu nuo sklypo ribos“. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje apibrėžta, kad statybos linija – linija, su kuria turi sutapti pastatų ir (ar) kitų statinių, išskyrus kelius ar gatves ir inžinerinius tinklus, gatvės fasado projekcija, neįskaitant balkonų, erkerių, karnizų ir kitų fasado elementų.

Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės 2016-12-28 išduotų specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 70-17-990 8 punkte nurodyta, jog statiniai žemės sklype gretimų sklypų atžvilgiu turi būti išdėstomi pagal parengtus projektinius pasiūlymus. Kauno miesto savivaldybės 2016-12-28 išduotų specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 70-17-990 10 punkte nurodyta, kad projektiniams pasiūlymams Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius pritarė 2016 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 70-248.

Darytina išvada, kad skundžiamame Inspekcijos atsakyme pagrįstai pareiškėjai yra atsakyta, kad balkonų suprojektavimas ir įrengimas atitinka STR 7 priedo 9.3.2. papunkčio reikalavimus.

Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad skundai ar pranešimai dėl kitų, negu nurodyti šio straipsnio 4 dalyje, iki statybą leidžiančių dokumentų išdavimo priimtų administracinių sprendimų nenagrinėjami, jeigu: buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, išskyrus atvejus, kai dėl administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas (1 punktas); administracinio sprendimo teisėtumo klausimas dėl tų pačių aplinkybių nagrinėjamas arba išnagrinėtas teisme (2 punktas).

Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalyje nustatyta, kad statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas: įsiteisėjusiu teismo sprendimu (1 punktas); viešojo administravimo subjekto, išdavusio šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, sprendimu šiais atvejais: jeigu, pakeitus esminius statinio projekto sprendinius, šis subjektas išdavė naują statybą leidžiantį dokumentą; jeigu buvo pakeisti žemės sklypo matmenys jį padalijant į atskirus žemės sklypus, sujungiant žemės sklypus, atlikus žemės sklypų perdalijimą (amalgamaciją) ir dėl to pažeidžiami leidžiami žemės sklypo užstatymo rodikliai ir kiti teisės aktai; statytojo (užsakovo) prašymu (2 punktas); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimu – leidimo tęsti sustabdytą statybą, jeigu statinio statyba po šio statybą leidžiančio dokumento išdavimo pakartotinai sustabdyta (3 punktas); užbaigus statinio statybą (4 punktas).

Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalį, kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba į teismą. Bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai.

Įvertinus nurodytą reglamentavimą, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, nenustatyta, kad Administracija ar kitas subjektas būtų kreipęsis į atitinkamas teisėsaugos institucijas ar teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcija išsamiai išnagrinėjo Administracijos Prašymą ir Administracijai pateikė motyvuotą atsakymą. Sprendimas priimtas nepažeidžiant procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, jame nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės, argumentai ir teisinis pagrindas (VAĮ 10 straipsnis).

Teismas neturi teisinio pagrindo naikinti Sprendimo nei pareiškėjos skunde nurodytais, nei jos atstovo išdėstytais teismo posėdžių metu, motyvais (ABTĮ 91 straipsnis), todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Aplinkybė, kad Inspekcija atsakymą pareiškėjai pateikė, praleidusi Priežiūros įstatymo 25 straipsnyje nustatytą skundo nagrinėjimo terminą, pati savaime nedaro Inspekcijos Sprendimo neteisingu ar neteisėtu ir vertintina kaip mažareikšmis procedūrinis pažeidimas, kuris nepaneigia Inspekcijos Sprendime padarytų išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

Teismui pripažinus, jog Inspekcijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti ir Administracijos išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. įpareigoti Inspekciją nagrinėti Administracijos Prašymą iš naujo, todėl ir šis reikalavimas atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso šalys procesiniuose dokumentuose nurodė ir kitus argumentus, susijusius su skundžiamu Sprendimu ir Inspekcijos veiksmais, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėja prašo priteisti jos naudai iš atsakovės šioje byloje patirtas 10 760,29 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundo netenkinant, nėra pagrindo tenkinti jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Gitana ButrimaitėEgidija PuzinskaitėHenrikas Sadauskas