- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-15
- Bylos Nr.
- 1A-88-50-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Eduardas Maškevičius, Juozapas Surblys
- Nuteistasis
- Arūnui Zakiui, A. Z.
- Advokatai
- Vladas Vitkauskas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. vieneriems metams laisvės atėmimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Z. nuteistas už tai, kad 2006-11-30, apie 6.25 val., (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas duris įsibrovęs į J. B. priklausantį butą, pagrobė J. B. priklausančio turto už 1 401 litą.
Nuteistasis prašo nuosprendį pakeisti ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nes dėl padarytos veikos visiškai prisipažino ir padėjo pareigūnams išaiškinti šį nusikaltimą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir netaikė BK 59 straipsnio nuostatų. Beveik visi daiktai nukentėjusiajam buvo grąžinti, nukentėjusysis civilinio ieškinio atsisakė ir jam atleido. Be to, teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai atsižvelgė į ankstesnius jo teistumus, kadangi anksčiau paskirtas bausmes jis jau yra atlikęs. Skunde nurodoma, kad darydamas nusikaltimą, už kurį nuteistas, jis smarkiai susižalojo kojas, todėl realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali sukelti sunkumų.
Apeliacijos teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašo nuosprendį pakeisti, prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas: teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, bausmė nuteistajam paskirta įvertinus konkrečias aplinkybes, kurios atspindi Baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. esmę.
Skirdamas bausmę už padarytą nusikaltimą, teismas atsižvelgė, kad nuteistasis jau buvo teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, kad buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės. Todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad nuteistajam, kaip recidyvistui, turėjo būti skiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Kartu teismas pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi – ir paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, nors baudžiamojo įstatymo sankcija numato galimybę paskirti laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų. Tai rodo, jog teismas maksimaliai sušvelnino bausmę ir ją švelninti dar daugiau jokio pagrindo nėra.
Teismas, motyvuodamas bausmės paskyrimą, kartu padarė išvadą, kad nuteistajam neturėjo ir negalėjo būti skiriamos kitos baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės, kurios nesiejamos su laisvės atėmimu. Tokia motyvacija siejama su Baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. nuostata, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus padarytos veikos pobūdį – tyčinį nusikaltimą, kuris susijęs su vagyste įsibraunant į butą – teismo pasirinkta alternatyva yra teisinga.
Kiti skunde nurodyti teiginiai yra susiję su sociologinio pobūdžio samprotavimais, su kuriais galima ir sutikti, ir nesutikti, tačiau šie teiginiai nėra susiję su bausmės paskyrimo problemomis konkrečioje byloje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.