Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-12-13 · Byla Nr. PK-487-88/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-12-13
Bylos Nr.
PK-487-88/2011
Teisminio proceso Nr.
1-01-3-00015-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Antanas Virbalas
Civilinis ieškovas
E. J.
Kaltinamasis
P. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PK-487-88/2011Teisminio proceso Nr. 1-01-3-00015-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.9.; 1.2.8.1.1. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2011 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Antanas Virbalas,

sekretoriaujant Daliai Babičienei, Jolantai Pranatienei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. J.,E. J. atstovui advokato padėjėjui A. T. P.,gynėjui advokatui M. K.,

išnagrinėjo baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka pagal E. J. skundą, kurioje

P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d.,Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. už tai, kad 2010-11-03, 20.06 val., viešai prieinamame internetiniame puslapyje www.skundai.lt, adresu http://www.skundai.lt/darbdaviai/?act=comments&sid=10581 P. J. buvo patalpinta tikrovės neatitinkanti informacija, paniekinanti ir pažeminanti bei pakertanti pasitikėjimą E. J., o būtent: „Cia ir kalbu nera, kad raso E. J.. Daugiau ten niekas negali buti tiek isdirbes, juk tevas savo sūnaus neatleis. Vargšas Edmundėlis, aria nuo 16 metu, mokslu nesugeba baigti, o jei ir baigs, tai tik per kyšius, o žinių negaus jokiu.“

Šalies argumentai

Skunde E. J. nurodė, kad 2010-11-03, 20.06 val., viešai prieinamame internetiniame puslapyje www.skundai.lt, adresu http://www.skundai.lt/darbdaviai/?act=comments&sid=10581 P. J. buvo patalpinta tikrovės neatitinkanti informacija, paniekinanti ir pažeminanti bei pakertanti pasitikėjimą E. J., o būtent:

„Cia ir kalbu nera, kad raso E. J.. Daugiau ten niekas negali buti tiek isdirbes, juk tevas savo sūnaus neatleis. Vargšas Edmundėlis, aria nuo 16 metu, mokslu nesugeba baigti, o jei ir baigs, tai tik per kyšius, o žinių negaus jokiu.“ Šis komentaras yra ne nuomonė, o informacija, neatitinkanti tikrovės, kadangi E. J. 2009 m. Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje įgijo smulkiojo verslo paslaugų tiekėjo specialybę, šiuo metu studijuoja verslo vadybą Klaipėdos aukštojoje verslo mokykloje. Kaltinamojo pareikštas vertinamasis samprotavimas „...o jei ir baigs, tai tik per kyšius, o žinių negaus jokiu“ nesiremia jokiais faktais ar kita objektyvia informacija, neturi jokio realaus pagrindimo, todėl yra peržengiantis ribas, pateiktas samprotavimas sudaro prielaidą, jog nukentėjusysis asmuo bandys papirkti atsakingus asmenis švietimo įstaigoje. Pateikdamas klaidingus faktus apie nukentėjusįjį P. J. priskyrė jam bruožus ir poelgius diskredituojančius jį kaip asmenį bei atsakingą vadybininką, dirbantį UAB „(duomenys neskelbtini) “. Kadangi vadybininko E. J. pareigos darbovietėje apima darbuotojų darbo kokybės, personalo darbo laiko ir grafiko laikymosi kontrolę, klientų aptarnavimą, prekybos vietų švaros ir tvarkos, prekių srautų priežiūrą, paskleista informacija menkina jo autoritetą, žeminą jį darbuotojų kolektyvo akyse, sudaro neigiamą apibūdinimą kaip apie asmenį, jog asmuo neturi tam tikrų protinių sugebėjimų įgyti išsilavinimą ir sieks jo nelegaliais būdais, galbūt ryšis padaryti nusikalstamą veiką. Toks neigiamas vertinimas žemina asmens garbę visuomenės akyse, gali pakirsti jo pasitikėjimą esamo ar būsimų darbdavių akyse.

Apklaustas teisiamajame posėdyje P. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad į portalą www.skundai.lt yra patalpinęs tik vieną žinutę, kad įmonėje pasikeitė 8 darbuotojai. Dėl šios žinutės apklaustas policijoje nebuvo, jį apklausė telefonu. Jo žinutė buvo parašyta 2010-09-20. Žinutę, nurodytą skunde, rašė ne jis, nurodytas elektroninio pašto adresas yra ne jo. Kas ją parašė nežino. Jam nėra žinoma apie E. J. išsilavinimą. E. J. jam yra sakęs, kad kartais, kai turi laiko, eina į paskaitas, o kai neturi – neina. E. J. jis pažįsta nuo 2010 sausio mėnesio, jie kartu dirbo, E. J. buvo jo tiesioginis vadovas, santykių tarp jų nėra jokių. Įmonėje pradėjo lankytis mokesčių inspekcijos atstovai, daryti patikrinimus, matomai E. J. pagalvojo, kad jis, t.y. P. J., juos iškvietė. Per dvi dienas jis, t.y. P. J., gavo 10 papeikimų ir jį atleido. Įsakymus dėl papeikimų jam įteikė E. J.. Namuose Sviliškių gatvėje jis, t.y. P. J., turi Internetą, IP adreso neprisimena. Nurodytas IP adresas, kurio pabaiga yra 201 priklauso jam. IP adresas, iš kurio buvo parašyta žinutė jam nepriklauso. Elektroninis paštas one.lt jam nepriklauso ir kam priklauso nežino. Namuose yra internetas TEO, stacionarus, mobilaus interneto namuose neturi, gyvena su žmona I. Giminaičiams priklausančiu internetu nesinaudoja ir nesinaudojo (b.l. 93)

Šalies argumentai

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. J. parodė, kad kreipėsi į teismą dėl įžeidimo ir melagingos informacijos, kad jis negali pabaigti mokslų. Jis sugeba baigti mokslus ir turi aukštąjį išsilavinimą. Dėl šio įvykio dabar yra priverstas lankytis pas gydytojus. Šią informaciją paskleidė P. J.. Tyrėjas K. M. sakė, kad P. J. prisipažino, kad komentarą rašė jis. Jis, t.y. E. J., buvo apklaustas PK jau prieš rašant skundą. Aplinkybės paimtos iš faktinių situacijų ir pareigūno pranešimo. Policijai pareiškimą jis rašė asmeniškai. V. P. yra jų įmonės direktorius, ar jis buvo apklaustas PK, nežino. Nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą jis, t.y. E. J., yra gavęs. Laikosi pozicijos, kad P. J. parašė komentarus. Internete buvo rasti teiginiai dėl advokato ir siūlymas įmonės kolektyvui paduoti įmonę į teismą, teismo išlaidas prisiima sau. Tokie teiginiai tik dar labiau pagilina poziciją, kad tai rašė P. J.. Elektroninį paštą www.viktorija.one.lt irgi sukūrė P. J.. Jam, t.y. E. J., nepatogumai darbe buvo tokie, kad jis skirsto užduotis, o darbuotojai nenori laikytis pareigybių, nenori bendrauti. Kad nekalbės su juo dėl to, jog nesugeba baigti mokslų, nesakė. Tačiau jaučia, kad bendravimas yra ne toks kaip anksčiau. Kolektyvas jo neklauso dėl tokio skelbimo. Prekyboje internetu pirkėjas darydamas išankstinį mokėjimą pasiskaito apie įmonę, darbuotojus. Taip pat bendraujant su klientais labai greitai nutrūksta kontaktai, tačiau klientai nepasakė, kad tai dėl to skelbimo. Tokie kontaktų nutrūkimai pradėjo kartotis po šitų „rašliavų“. G. J. yra jo tėtis, bet jis yra akcininkas. Jis, t.y. E. J., dirba V. P., o ne tėčiui. Jam, t.y. E. J., emociškai, jis lankosi pas specialistus (b.l. 94).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas K. M. parodė, kad šiuo metu dirba Šiaulių apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriuje. Pareiškimo tyrimo metu dirbo Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto policijos komisariato pietinėje policijos nuovadoje tyrėju. Vėliau teko susipažinti su E. J., tyrė jo vėlesnius skundus, ankstesni skundai buvo gauti paštu. P. J. nebuvo tekę sutikti, bendrauti teko tik telefonu. E. J. ir UAB „G “ pareiškimai buvo tirti kartu, nes kalbama apie tą patį. Nustatė, kad buvo gauti „IP“ adresai, dėl patalpintų skelbimų. Po to nustatė kam priklauso, kokiai paslaugų teikimo bendrovei. Nustatyta buvo, kad du adresai, du vartotojai yra „Lietuvos radijo ir televizijos centro“ klientai, o kiti du tai yra UAB „Vinita“ klientai. Pateikus užklausimus į UAB „Vinita“ ir „Lietuvos radijo ir televizijos centrą“, gavo atsakymą tik iš „Lietuvos ir radijo centro“ gruodžio 3 dieną, vėliau buvo gautas atsakymas ir iš UAB „Vinita“, bet tada kai jau buvo priimtas sprendimas. Buvo susisiekęs telefonu su E. J., bet jis dėl darbo užimtumo negalėjo atvykti papildomai apklausai patikslinti aplinkybių. Todėl patikslino UAB „Ginlora“ pareiškimą, buvo apklaustas direktorius V. P.. Apklausa buvo daroma gruodžio 3 dieną, jeigu neklysta, tą pačią dieną buvo gavęs jo atsakymą iš „ Lietuvos radijo ir televizijos centro“.Gavęs duomenis iš „Lietuvos radijo ir televizijos centro“, susidarė įspūdį ir nuomonę, kad žinutes rašo P. J.. Vienu atveju konkrečiai ir ruošėsi priimti sprendimą - nutarimą, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą vadovaujantis BPK 407 str., nes kaltinamasis kaip ir buvo nustatytas. „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ informavo, kad tuo metu, kada buvo rašoma viena iš nuomonių internete, abonentas kompiuteriniu adresu priklausė P. J.. Su P. J. susisiekė telefonu, penktadienį vakare vėlai, kad įsitikinti, ar tikrai sprendimą priima sąžiningai. Su juo pasišnekėjo, jis savotiškai pripažino vieną žinutę parašęs, neneigė to. Neturėdamas tikslo kažką įžeisti, paprasčiausiai parašė savo nuomonę apie įmonę. Kam priklauso elektorinis paštas, nesidomėjo. (b.l. 2) yra nurodyti keturių skirtingų kompiuterių individualūs numeriai, kuriuos suteikia paslaugos tiekėjas, tai yra „IP“ adresus. Jis užklausė ir nustatė, kad tas „IP“ adresas priklauso UAB „Lietuvos radijo ir televizijos centrui“. Yra adresas, kurį realiai skundžia, kad iš šio buvo patalpintas skelbimas lapkričio 3 dieną. Čia yra ištraukta iš interneto viešosios erdvės. Tai nėra slapta. Jis sužinojęs, kad tai priklauso „Lietuvos radijo ir televizijos centrui“, išsiuntė oficialų raštą į minėtą bendrovę lapkričio 24 dieną prašydamas pateikti, kam priklauso minėti „IP“ adresai. Atsakymą gavo gruodžio 3 dieną. UAB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ jam pranešė, kad konkrečiai 236 „IP“ adresas ir antrasis adresas „IP“ 201 gale, būtent tuo laikotarpiu, kai buvo rašomos žinutės buvo paskirtas P. J.. Tai buvo nustyta paskambinus P. J., ir jis pripažino. Jis, t.y. K. M., pasiskambino P. J., per savo duomenų bazes radęs jo telefoną. Tokia mintis buvo, kad jis tų žinučių nerašė, gal kas pasinaudojo jo kompiuteriu. Realiai duomenų, kaip ir pakako, tačiau dėl pilno įsitikinimo jis pasiskambino jam. Jis, t.y. P. J., telefonu paaiškino, kad rašė apie tą įmonę: “Taip rašiau, aš reiškiau nuomonę apie įmonę „Ginlora“. Kur vyksta konfliktinės situacijos, kur vyksta teisminiai ginčai dėl atleidimo iš darbo. Jis neneigė tas žinutes rašęs. Jam su P. J. pašnekėjus P. J. aiškino situaciją dėl ko jis tuos skundus rašė, P. J. nuomonė, kad jis nenorėjo įžeisti asmenų fizinių, jis rašė savo nuomonę apie blogai besielgiančius UAB ‚(duomenys neskelbtini) “ vadovus. Tuo remiantis jis, t.y. K. M., surašė išsamų tarnybinį ir juodraštinį variantą nutarimą atsisakyti ikiteisminį tyrimą dėl abiejų skundų. Kadangi gruodžio 6 dieną, kada buvo priimtas nutarimas, jis buvo išvykęs į komandiruotę, nes gavo pranešimą skubiai išvykti dviems savaitėm, automatiškai visą bylos medžiagą perdavė J. K.. Taip pat informavo vadovą, kad medžiagą perduoda kolegei. Vadovas pagal jų priimtą praktiką turi susipažinti su medžiaga su priimtu nutarimu juodraštiniu variantu, duoti palaiminimą ir tik po to oficialiai priimti nutarimą. Apsiklausęs direktorių Pikelį susidarė nuomonę, kad čia vyksta vidinis konfliktas. Jis, t. y. K. M. mano, kad P. J. bando gintis teisėtom priemonėm. P. J. buvo apklaustas telefonu. Dėl pačių žinučių teksto, gal reiktų paklausti specialisto. Dėl žinučių rašymo teksto identiškumo ten yra kažkokių panašumų. Dėl „201“ ir dėl „236“ buvo jo, t.y. K. M., nuomonė, jis manė, kad parašė P. J., jis pripažino, kad dėl abiejų žinučių rašymo - lapkričio 3 ir rugsėjo 23. Pagal galiojančius teisės aktus tuo metu byloje buvo priimamas sprendimas pagal surinktą medžiagą ir be apklausų. Nebuvo privaloma apklausti. Juos bausdavo jei būdavo pridedami paaiškinimai arba apklausos. Tokia tvarka, jau yra nebegaliojanti. Dėl UAB „Vinita“ atsakymo, tai UAB „Vinita“ atsakymą gavo grįžęs iš komandiruotės jau gruodžio pabaigoje. Informavau prokurorą, prokuroras jau buvo susipažinęs su ja, nes jis kuravo šitą medžiagą. Turėtų būti atsakymas, bet jis greičiau susijęs su UAB „Ginlora“ skundu. J. buvo siunčiamas nutarimas su lydraščiu. Pagal šią medžiagą oficialiai neapklausinėjo nei J. nei J. J. kreipėsi su skundu pas jo kolegę dėl kito skundo. Gal susijusiu dėl J., bet čia tik jo, t. y. K. M. prielaida, nes irgi kalba ėjo apie tą patį. Dėl tos bylos P. J. tikrai apklaustas nebuvo. Čia yra „(duomenys neskelbtini) “ pareiškimas yra nurodytos keturios skirtingos datos, skirtingi laikai, kada jie buvo patalpinti internete, viešoje erdvėje. Paskutinis adresas domina būtent jūsų tiriamą bylą. (b.l. 1) yra nurodytas šitas „IP“ adresas, kuris yra nurodytas ir (b.l. 4) E. J. skunde. Sutampa „IP“ numeris“, laikas, data. Tekstas yra paimtas lygiai toks pats, tiktai paimtas ir pridėtas prie kito pareiškimo. Atitinka tekstas. Ta pati žinutė yra ir „(duomenys neskelbtini) “ skunde ir Jokubaičio skunde (b.l. 99-102).

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja J. K. parodė, kad yra mačiusi E. J., P. J. mato pirmą kartą. E. J. pažįsta iš to, kad su kolega teko važiuoti dėl pareiškimo. Ji buvo priėmusi nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Ar buvo gautas atsakymas iš UAB „Vinita“ neatsimena. Visą medžiagą rinko jos kolega K. M.. Jis turėjo išvykti į kursus, nespėjo parašyti nutarimo, todėl jai paliko juodraštinį variantą. Juodraštinius variantus jie turi suderinti su viršininku. Kadangi K. M. nebuvo, viršininkas ką galėjo pataisė ir liepė jai pataisyti. Nutarimas buvo jos vardu ir su jos parašu. Nutarimas buvo surašytas pagal įstatymą, pagal rinktą medžiagą. Ji asmeniškai medžiagos nerinko. Ką viršininkas nutarime pataisė neatsimena. Ji, t.y. J. K. tebedirba tame pačiame policijos komisariate, eina tas pačias pareigas. Jeigu reikia tirti medžiagą – tiria. Į apklausas ankščiau nekviesdavo, nes toks buvo prokuratūros nurodymas, nuo šių metų kažkurio mėnesio jau pradėjo kviesti (b.l. 102-103).

Iš 2011-10-28 advokato E. M. prašymo matyti, kad buvo užklaustas AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, kam 2010-11-03 laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 21.00 val. buvo priskirtas IP adresas 89.117.245.236. (b.l. 109).

Iš 2011-11-09 AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad informacija apie IP adresus saugoma ne ilgiau kaip 6 mėnesius (b.l. 113).

Vertinant visumą įrodymų teismas daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų padaryti neginčijamai išvadai, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. J. privačiame kaltinime nurodytas komentaras, paskelbtas 2010-11-03, 20.06 val., buvo patalpintas P. J..

Šalies argumentai

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. J. privataus kaltinimo skunde nurodo, kad šį komentarą paskelbė P. J.. Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis savo kaltę neigia, nurodo, kad www.skundai.lt yra patalpinęs tik vieną žinutę 2010-09-20, kad įmonėje pasikeitė 8 darbuotojai. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. J. nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis turėjo tikslą ir motyvus jį apšmeižti. Nukentėjusysis net savo parodymuose tiksliai negalėjo nurodyti, dėl ko jis įtaria P. J., tik paaiškino, kad tyrėjas K. M. sakė, jog P. J. prisipažino, jog komentarą rašė jis. Iš tyrėjo K. M. parodymų matyti, kad jis susidarė nuomonę, kad komentarą rašė P. J., tam kad įsitikinti tuo, susisiekė su P. J., kuris jam, t.y. K. M., savotiškai pripažino parašęs vieną žinutę. Teisiamajame posėdyje K. M. vėliau nurodė, kad P. J. prisipažino parašęs abi žinutes. Policijoje P. J. apklaustas nebuvo. Teismas, vertindamas tyrėjo K. M. parodymus, negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad P. J. prisipažino rašęs būtent tą žinutę, kurią E. J. nurodė savo skunde, kadangi taip ir nėra aišku, dėl kurios žinutės prisipažino P. J., taip pat kaltinamasis buvo apklaustas tik telefonu jo numerį suradus per duomenų bazes, tačiau telefonu nėra galimybės nustatyti, su kokiu asmeniu tikrai yra kalbama, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad kalbėta buvo būtent su kaltinamuoju P. J., taigi galima daryti tik prielaidas, kad P. J. prisipažino rašęs minėtą žinutę.

Iš Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados Apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjos J. K. 2010-12-06 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 0110000643407 matyti, jog buvo nustatyta, kad IP adresas 89.117.245.236. (iš kurio buvo parašyta žinutė, nurodyta E. J. skunde) yra susietas su interneto paslaugas teikiančia AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“. Išsiuntus pranešimą minėtai bendrovei nurodytu laikotarpiu bendrovės duomenų bazėje šis IP adresas nerastas. Iš AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ 2011-11-09 rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad informacija apie IP adresus yra saugoma ne ilgiau kaip 6 mėnesius, todėl teismui nėra jokių galimybių nustatyti, kam 2010-11-03 priklausė IP adresas 89.117.245.236., tuo labiau negalima daryti išvados, kad iš minėto adreso E. J. skunde nurodytą žinutę parašė P. J.. Taip pat K. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ jam konkrečiai pranešė, kad IP adresas 89.117.245.236. būtent tuo laikotarpiu, kai buvo rašomos žinutės, buvo priskirtas P. J., tačiau byloje nėra jokios informacijos, patvirtinančios šių žodžių tikrumą, tuo labiau nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurį, kaip teigia K. M., surašė jis pats, tik dėl skubaus išvykimo visą medžiagą perdavė kolegei J. K., nurodyta, kad IP adresas 84.46.242.201. nurodytu laikotarpiu buvo priskirtas P. J., o IP adresas 89.117.245.236. AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ duomenų bazėje nerastas, todėl teismas K. M. teiginius, kad IP adresas 89.117.245.236. 2010-11-03 buvo priskirtas P. J., atmeta kaip nepagrįstus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (LAT 2003-06-20 nutarimas Nr. 40) yra nurodyta, kad teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįsto įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Teismas vertina visumą įrodymų vadovaudamasis visapusišku ir objektyviu ištyrimu, vidiniu savo įsitikinimu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Iš aukščiau aptartų įrodymų teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta patikimų ir objektyvių duomenų, kad žinutę internete paskelbė kaltinamasis P. J.. Vien nukentėjusiojo nuomonės, kad tai galėjo padaryti kaltinamasis nepakanka, norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Ta aplinkybė, kad tyrėjas K. M. susidarė nuomonę, kad P. J. rašė minėtą žinutę, nes telefonu savotiškai prisipažino, nesudaro pagrindo teigti, jog kaltinamasis patalpino internete minėtą komentarą.

Esant visumai aukščiau aptartų įrodymų ir aplinkybių teismas daro išvadą, kad kaltinamasis P. J. privataus kaltinimo byloje pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamąjį išteisinant aukščiau nurodytais motyvais civilinis ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos BPK 155 str. 3 d. 1 p.).

Po nuosprendžio įsiteisėjimo baudžiamoji byla perduotina prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 6 d.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 303 str. 5 d. 2 p., 307-308 str.,

nusprendžia:

P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) neįrodžius, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., išteisinti.

E. J. civilinį ieškinį P. J. dėl 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 6 d., po nuosprendžio įsiteisėjimo baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Antanas Virbalas