Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant atsakovės atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Audriui Bareišiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. (P. Š.) skundą atsakovei Užsienio reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo pakeitimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje keliamas ginčas dėl Ambasados 2015-05-06 sprendimo Nr. 55 ,,Dėl atsisakymo išduoti vienkartinę nacionalinę (D) vizą“, kuriuo pareiškėjui P. S. atsisakyta išduoti nacionalinę (D) vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniai bylos duomenys tvirtina, kad Migracijos departamentas prie VRM 2015-02-27 pranešimu Nr. (15/4-16)10K-10310 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo“ informavo pareiškėją, kad Migracijos departamentas prie VRM 2015-02-27 priėmė sprendimą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjas iki 2015-05-27 privalo atlikti veiksmus dėl leidimo įforminimo (b. l. 18).

Pareiškėjas P. S. 2015-04-09 Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą ir nurodė, kad Lietuvoje turi įmonę UAB ,,Foxtrot Enterprises“, teikiančią pastatų įrengimo ir inžinerines paslaugas (elektros prietaisų, oro kondicionierių servisas). Išnagrinėjusi šį pareiškėjo prašymą, Ambasada 2015-04-20 sprendimu jį tenkinti atsisakė (b. l. 41–42).

Pareiškėjas 2015-04-30 Ambasadai pateikė dar vieną prašymą išduoti nacionalinę vizą ir nurodė, kad atvykimo į Lietuvą tikslas – oficialus vizitas (b. l. 36–37).

Ambasadoje 2015-04-30 vykusio pokalbio metu, pareiškėjas P. S. nurodė, kad jo vadovaujama įmonė, UAB ,,Foxtrot Enterprises“, vykdys studentų iš Jungtinių Arabų Emiratų ir Indijos atranką į Lietuvos universitetus (b. l. 35, 40–41).

Atsižvelgusi į pareiškėjo pateiktos informacijos neatitikimus ir Valstybės saugumo departamento pateiktą konsultaciją, Ambasada priėmė 2015-05-06 sprendimą Nr. 55 ir, vadovaudamasi ĮUTP 19 str. ir Europos Parlamentos ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodekso 32 str. 1 p., Ambasada atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, nes jis nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų (b. l. 35, 40).

Pareiškėjas su tokiu atsakovės sprendimu nesutinka ir prašo teismą jį pakeisti (b. l. 13–16), nurodydamas, kad Ambasada privalėjo išduoti jam nacionalinę vizą, nes Migracijos departamentas prie VRM buvo priėmęs sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, vadinasi pareiškėjas atitiko ĮUTP 26 str. reikalavimus.

Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas), ĮUTP ir vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004-09-02 įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtinto Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo bei panaikinimo, konsultavimosi, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo ir kvietimo užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką patvirtinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašo) nuostatos.

ĮUTP 11 str. 1 d. nustatyta, kad užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomas 2001-03-15 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą. Indija yra įrašyta į šį priedą, todėl jos piliečiams, norintiems atvykti į Europos Sąjungos teritoriją ir kirsti išorines Europos Sąjungos sienas, būtina gauti vizą.

ĮUTP 12 str. nustatytos išduodamų vizų rūšys, t. y. šengeno viza ir nacionalinė viza. Užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išduodama vienkartinė nacionalinė viza (D) (ĮUTP 17 str. 3 d.). Užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje, išduodama daugkartinė nacionalinė viza (D) (ĮUTP 17 str. 4 d.).

Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti ĮUTP 19 straipsnyje, pagal kurį nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu: jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (1 p.); norėdamas gauti vizą, jis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (2 p.); norėdamas gauti vizą, jis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių (3 p.) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (4 p.); jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą (5 p.); priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės (6 p.); jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę (7 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus (8 p.); jis nepateikia sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu (9 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 p.).

Pagal Tvarkos aprašo 3 p., viza išduodama vadovaujantis tarptautinių sutarčių, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, Vizų kodekso, kitų Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų, aprašo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgaliotų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiui išduodama viza (toliau – vizų tarnybos), valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su konsultacijų vykdymu, vizos išdavimu ar atsisakymu ją išduoti, jos pratęsimu ar atsisakymu ją pratęsti, jos panaikinimu ir Šengeno vizos atšaukimu (Tvarkos aprašo 4 p.). Jeigu užsienietis atitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygas ir įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas nenustato nė vieno iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų ĮUTP 19 straipsnyje, priimamas sprendimas išduoti nacionalinę vizą (Tvarkos aprašo 78 p.). Nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (Tvarkos aprašo 80 p.).

Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų išduoti vizas nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Pagal Vizų kodeksą, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

Europos Komisijos 2010-03-19 sprendime „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ konsuliniams pareigūnams išdėstyta nuosekli tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti forma, turinys ir pan. Tvarkoje pažymėta, kad patvirtinamaisiais dokumentais dėl kelionės tikslo verslo reikalais turėtų būti įrodyta: a) numatomos kelionės tikslas; b) apgyvendinimo įrodymas arba įrodymas, kad turima pakankamai lėšų asmens apgyvendinimo išlaidoms padengti; c) kad asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; d) informaciją, pagal kurią galima įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Tvarkoje tarp nurodytų su kelionės tikslu susijusių dokumentų verslo klausimais pagrįsti turi būti dokumentai, įrodantys verslo ryšius (pvz., sutartys, apmokėtos sąskaitos, užsakymų sąrašas ir pan.), dokumentai, įrodantys bendrovės verslo veiklą (pvz., metinės veiklos žurnalas, išrašas iš prekybos registro, metinė ataskaita ir pan.).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareigūnai, įgalioti išduoti vizas, nagrinėdami pateiktus prašymus išduoti vizas, įvertinę visas vizai išduoti reikšmingas aplinkybes, turi diskrecijos teisę spręsti dėl vizos išdavimo / neišdavimo.

Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis ĮUTP 19 str. 2 p. nuostatomis, įvertinus nustatytus neatitikimus apie pareiškėjui priklausančios įmonės ketinamą vykdyti veiklą.

Bylos duomenys tvirtina, kad pirmąjį prašymą išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas Ambasadai pateikė 2015-04-09 ir nurodė, kad atvykimo į Lietuvą tikslas yra verslas. Pokalbio su konsuliniu pareigūnu metu, pareiškėjas paaiškino, kad jo turima įmonė, UAB ,,Foxtrot Enterprises“, teiks pastatų įrengimo ir inžinerines paslaugas (elektros prietaisų, oro kondicionierių servisas). Išnagrinėjus šį pareiškėjo prašymą, Ambasada atsisakė išduoti jam nacionalinę (D) vizą (b. l. 41–42). Pareiškėjas 2015-04-30 Ambasadai pateikė naują prašymą išduoti nacionalinę vizą ir nurodė, kad atvykimo į Lietuvą tikslas – oficialus vizitas (b. l. 36–37). Ambasadoje 2015-04-30 vykusio pokalbio metu, nurodė kad jo vadovaujama įmonė, UAB ,,Foxtrot Enterprises“, vykdys studentų iš Jungtinių Arabų Emiratų ir Indijos atranką į Lietuvos universitetus (b. l. 35, 40–41). Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėdama pareiškėjo 2015-04-30 prašymą ir nustačiusi jo pateiktos informacijos nepatikimumą, Ambasada konsultacijos kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, kuris, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimuose nustatytus neatitikimus, taip pat kitą informaciją, rekomendavo neišduoti pareiškėjui vizos (b. l. 80–83).

Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma tvirtina, kad pareiškėjas negali pagrįsti numatomo atvykimo tikslo bei sąlygų. Kaip minėta anksčiau, tokio sprendimo priėmimas yra pareigūno, įgalioto išduoti vizas, diskrecijos teisė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymus išduoti nacionalinę vizą, nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, pagrindžiančių jo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas konsuliniam pareigūnui pateikė prieštaringą informaciją apie UAB ,,Foxtrot Enterprises“ ketinamą vykdyti ūkinę veiklą. Nei Ambasadai, nei teismui nebuvo pateikti jokie objektyvūs duomenys, įrodantys verslo ryšius, bendrovės vykdomą realią veiklą ir pan.

Skunde pabrėžiama, kad Migracijos departamentas 2015-02-27 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir konstatavo, kad jis atitinka ĮUTP 26 str. reikalavimus, todėl Ambasada neturėjo teisės atsisakyti jam išduoti nacionalinę vizą.

Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Migracijos departamento prie VRM sprendimas išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje ir sprendimas atsisakyti išduoti vizą nėra tarpusavyje susiję. Teisinis reglamentavimas nenustato, kad, kai asmuo yra gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nacionalinė viza išduodama kita tvarka. Nagrinėdamas prašymą dėl vizos išdavimo, konsulinis pareigūnas prisiima atsakomybę ir turi įvertinti nelegalios imigracijos pavojų, todėl kiekvienu atveju turi nustatyti, ar nėra ĮUTP 19 str. nustatytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą. Migracijos departamento prie VRM sprendimas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, konsulinio pareigūno nesaisto. Šis sprendimas yra tik vienas iš dokumentų, kuriais gali būti grindžiamas atvykimo tikslas ir pagrindas, kita vertus, sprendimas išduoti nacionalinę vizą priimamas tik nustačius, kad nėra ĮUTP 19 str. nustatytų priežasčių. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2014-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-184/2014).

Atsakovė neginčija, kad Ambasadai kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, kuriais pareiškėjas grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas. Teismas pažymi, kad pareiškėjo prašymas netenkintas ne dėl to, kad jis nepateikė būtinų dokumentų, o dėl to, kad jo pateikti dokumentai objektyviai nepagrindė jo buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra, todėl Ambasados 2015-05-06 sprendimas Nr. 55 ,,Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“ paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo P. Š. (P. Š.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.