Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. L., gimęs Pakruojo rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis N. g., L. kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis Š. L. papirko valstybės tarnautojus, o būtent: 2018 m. kovo 11 d. apie 12.50 val., Pakruojo mieste, Taikos gatvėje, prie namo pažymėto Nr. 48, stovėdamas prie tarnybinio policijos automobilio su skiriamaisiais policijos ženklais ,,Škoda Yeti“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės durelių, savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui R. S. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui S. Š., tiesiogiai žodžiu, pro atvirą automobilio langą, policijos pareigūnui R. S. pradėjus rašyti administracinio nusižengimo protokolą, siūlė susitarti vietoje ir prašė, kad būtų nesurašytas protokolas, po to, policijos pareigūnui R. S. jį įspėjus, kad už policijos pareigūnų papirkimą gresia baudžiamoji atsakomybė, toliau policijos pareigūnui R. S. rašant administracinio nusižengimo protokolą, keletą kartų savo dešinę ranką, kurios kumštyje buvo kažkas suspausta, įkišdamas per atvirą langą prie vairuotojo durelių, prašė nerašyti protokolo, taip pat klausė, gal susitars, po to, policijos pareigūnui R. S. jį dar kartą įspėjus, kad už policijos pareigūnų papirkimą gresia baudžiamoji atsakomybė, per atvirą langą, tiesiogiai davė 50 eurų kyšį, ant policijos pareigūno R. S. sulenktos rankos dilbio padėdamas 50 eurų, siekdamas šių valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis, vairavo automobilį ,,Ford Focus“ su Belgijos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) neįregistravęs automobilio nustatyta tvarka, be privalomosios techninės apžiūros bei neapdraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Kaltinamasis Š. L. kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad važiavo iš savo namų Linksmučių kaime iki garažo, esančio Taikos g., Pakruojo mieste. Atvažiavus prie pat garažo, privažiavo policijos pareigūnų automobilis. Suprato, kad bus nubaustas, nes neturėjo reikiamų dokumentų. Nežinojo, kokio dydžio bauda gresia, galvojo, kad ji labai didelė, todėl išsigando. Galėjo būti 2018 m. kovo 11 d., po pietų. Vyko automobiliu „Ford Focus C – Max“ su belgiškais numeriais. Policijos pareigūnai sustabdė garažo aikštelėje. Pareigūnas priėjo, paprašė dokumentų, padavė vairuotojo pažymėjimą ir pasakė, kad neturi automobilio dokumentų. Automobilio dokumentus paprašė leisti atnešti kitam asmeniui. Buvo pradėtas rašyti administracinio nusižengimo protokolas. Paprašė nebausti. Pareigūnas pasakė, jog negali nebausti, kad dirba savo darbą. Tuo metu buvo šoke. Turėjo pinigų kišenėje, padėjo pareigūnui, kaip dabar žino, R. S., sėdinčiam vairuotojo vietoje, ant delno vieną kupiūrą – 50 Eur. Taip elgėsi, nes yra tėvų išlaikomas, nedirba, todėl išsigando didelės baudos bei norėjo išvengti atsakomybės. Pareigūnas pinigus paėmė ir padėjo ant automobilio panelės, o jam liepė sėsti į tarnybinį automobilį. Labai gailisi, visų atsiprašo. Nesitikėjo tokių nemalonumų. Kad pareigūnai jį stabdė, suprato iš to, kad buvo įjungti švyturėliai. Kad tai pareigūnai, suprato iš to, kad jie buvo su uniformomis, tarnybiniame automobilyje. Kišenėje turėjo 30 Eur, paskui juos laikė kumštyje. Pareigūnų paprašė nebausti, atsisakė. Pagalvojo, kad pinigų suma per maža. Nuėjo į savo automobilį pasiimti 50 Eur. Policijos pareigūnas jį įspėjo, kad negalima duoti „kyšių“, pasakė: „ar žinai, kad Lietuvoje tai seniai nesidaro?“. Jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad automobilis buvo neregistruotas Lietuvoje, nedraustas ir be techninės apžiūros. Tikėjosi išvengti atsakomybės, todėl ir pasiūlė pinigus. Praeityje buvo baustas administracine tvarka, nes pavėlavo prasitęsti leidimą medžioklei. Dar prieš daug metų buvo baustas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Prašo procesą baigti laidavimu. Laiduotoja būtų jo mama R. L., kuri gyvena kartu su juo. Mama jam visada autoritetas.

Galima laiduotoja R. L. paaiškino, kad gyvena Pakruojo rajone, L. kaime, adresu N. g.. Dirba XX gydytoja – inspektore. Su sūnumi jų santykiai yra geri. Sūnus šiaip yra geras, rūpestingas. Pripažįsta, kad sūnaus poelgis buvo nederamas. Savo poziciją dėl jo elgesio sūnui išsakė. Sūnus yra priklausomas nuo jų, nes nedirba dėl turimos negalios. Sūnus ieškosi darbo, tačiau neranda. Įsidarbinęs, vienerių metų laikotarpiu jis žada likti gyventi su jais. Prašo skirti laidavimą be užstato, nes turi išlaikyti kitą sūnų studentą, be to, dalinai turi išlaikyti ir šį sūnų. Jos alga biudžetinėje įstaigoje nėra didelė, apie tai pateikė dokumentus. Toje pačioje darbovietėje dirba apie 30 metų.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam ir prokurorui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Š. L. padaryta veika jo paties prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, siekdamas neteisėto paperkamų valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y., kad pareigūnai nesurašytų administracinio nusižengimo protokolo už ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, tiesiogiai davė valstybės tarnautojams 50 Eur kyšį.

Kaltinamojo Š. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir bausmių skyrimo pagrindais pirmą kartą teisiamam asmeniui, numatytais BK 55 straipsnyje.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau, net ir esant visoms šioms aplinkybėms, teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti atitinkamą sprendimą. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, priėjęs išvados apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.

Kaltinamasis Š. L. neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu ar pagal laidavimą (b. l. 84), jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis), iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka metų laikotarpiu nebuvo baustas (b. l. 85-86), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 89), nedirbantis (b. l. 90), psichikos ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (b. l. 93), gyvenamosios vietos seniūnija charakterizuoja teigiamai (b. l. 165), todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Turtinė žala nusikalstama veika nepadaryta.

Gautas laiduotojos R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios N. g., L. kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje, prašymas perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 167), todėl, atsižvelgus į tai, kad laiduotoja yra pasitikėjimo vertas asmuo, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kadangi ji yra kaltinamojo mama, kaltinamasis gyvena kartu su ja (b. l. 165), yra neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 163), gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojama teigiamai (b. l. 164), dirba, darbovietės charakterizuojama teigiamai (b. l. 153), todėl kaltinamasis Š. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 1 dalis) – 50 valandų nemokamų darbų (BK 40 straipsnis, 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas, 70 straipsnis). Nors byloje yra duomenų, kad Š. L. nustatytas 55 proc. darbingumas, tačiau BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytų kitų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, teismo vertinimu, yra netikslingas, kadangi kaltinamojo gaunamos pajamos yra nedidelės, nusikalstama veika padaryta ne naudojantis specialia teise ir pan. Be to, pažymėtina, kad institucija, vykdanti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, pagal kaltinamojo nedarbingumo lygio pažymą gali parinkti konkrečius darbus, kuriuos Š. L. galėtų atlikti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgus į laiduotojos asmenines savybes bei jos turtinę padėtį, laidavimas nustatytinas be užstato.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 6 dalimi, laiduotojai R. L. išaiškintina, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 7 dalimi ir 8 dalimi, kaltinamajam Š. L. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisinės pasekmės, padarius naujas nusikalstamas veikas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 121-122), Š. L. panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 50 eurų vertės banknotas Nr. X81565406408, saugomas Šiaulių AVPK finansų skyriuje (b. l. 19-20) – konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn, kaip pinigai, panaudoti darant nusikalstamą veiką (BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašu, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje per visą jos saugojimo laiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

Š. L., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Š. L. perduoti laiduotojos R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios N. g., L. kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje, atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laiduotojai R. L. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu Š. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nemokamus darbus atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Š. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Išaiškinti Š. L., kad vengiant įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone.

Išaiškinti Š. L., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Laidavimo metu jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir yra sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną 50 (penkiasdešimties) eurų kupiūrą Nr. X81565406408, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato finansų skyriuje, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Daiktą, esantį byloje – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje per visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.