Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties, kuria netenkintas V. G. skundas ir paliktas nepakeistu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio (toliau tekste - institucija) 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

institucijos atstovas 2013 m. lapkričio 21 d. V. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 183 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad V. G. 2013 m. rugsėjo 20 d., 02.12 val., nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, garsiai klausėsi muzikos, bute buvę asmenys garsiai šūkavo ir tokiu būdu buvo trikdoma viešoji rimtis, trukdoma kaimynams ilsėtis ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 183 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, nepagrista, priimta padarius esminius teisės aiškinimo ir taikymo pažeidimus, dėl to naikintina, o administracinio teisės pažeidimo byla apelianto atžvilgiu nutrauktina. Byloje surinkti įrodymai, aiškiai parodo, kad V. G. dėl padaryto pažeidimo nėra kaltas, viešosios tvarkos nesutrikdė, maža to, ėmėsi visų būtinų veiksmų, kad nebūtų trikdoma viešoji rimtis. Liudytojas D. R. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad girdėjo merginų dainavimą ir kaip jas ramino V. G.. Pasakė, kad dėl V. G. raminimo policijos tikrai kvietęs nebūtų. Liudytojas M. S. nurodė, kad muzika grojo iš R. Š. kambario, jis jai buvo paskolinęs kolonėles. Irgi girdėjo kaip V. G. ramino R. Š.. R. Š. nurodė, kad V. G. su ja nedainavo, kur grojo muzika, ji neprisimenanti. Analogiškus paaiškinimus pateikė ir A. S.. Nors tiek pareigūnai, tiek kaimynas nematė kitų asmenų bute, R. Š. ir A. S. prisipažino buvusios bute. Vien ta aplinkybė, kad V. G. buvo kartu, negali būti vertinama kaip prisidėjimas prie veikos darymo, kadangi jis ėmėsi aktyvių veiksmų, kad viešoji rimtis nebūtų trikdoma, ką pažymėjo daugelis liudytojų. Teismų praktikoje plačiai taikomas in dubia pro reo principas reikalauja, kad visi neatitikimai ir prieštaravimai administracinio teisės pažeidimo byloje būtų vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nesivadovavo šiuo principu, kadangi motyvuodamas savo sprendimą, išrinko tik tas liudytojų paaiškinimų atkarpas, kurios yra nenaudingas V. G., išvis netirdamas ir nevertindamas liudytojų paaiškinimų, nurodančių, kad veikos jis neįvykdė, Apie visus prieštaravimus, kurie turėjo būti vertinami V. G. naudai pirmosios instancijos teismas iš viso nutylėjo. Atsakomybės institutas yra imperatyvaus pobūdžio, kadangi yra tiesiogiai susijęs su atsakomybėn traukiamo asmens teisių ir laisvių varžymu, todėl šio instituto normos turi būti taikomos tinkamai, kaip tai yra išaiškinta teismų praktikoje. Teismai turi įsitikinti, kad atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai įvykdė veiką, kad nebūtų nubausti nekalti asmenys, kas šiuo atveju, padaryta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

V. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas už Lietuvos Respublikos ATPK 183 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą. Šioje teisės normoje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki trijų šimtų litų. Apeliantas neigia savo kaltę, motyvuodamas tuo, jog jis netriukšmavo, o byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių pažeidimo padarymą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. V. G. kaltė padarius Lietuvos Respublikos ATPK 183 str. 1 d. numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė. Būtent apeliaciniame skunde įvykio aplinkybės yra aiškinamos atsietai nuo byloje surinktų įrodymų visumos.

Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojas D. R. duodamas parodymus teisme, nenurodė, kad girdėjo merginų dainavimą ir kaip jas ramino V. G.. Liudytojas tik nurodė, kad girdėjo triukšmą, girdėjosi vyriškas ir moteriškas balsas. Buvo triukšmas ir dainavimas. Moteriškas dainavimas. Kažkas verkė ir kažkas sakė nusiraminti, tačiau tas pasakymas nusiraminti nebuvo triukšmas ir dėl to policijos jis tikrai nebūtų kvietęs. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog liudytojas dažnai kentė kaimyniniame bute, kuriame, be kitų nuomininkų, gyveno ir V. G., keliamą triukšmą, dėl šių veiksmų ne kartą kalbėjo būtent su nubaustuoju. Liudytojo pareiškime policijai nurodyta, kad 2013 m. rugsėjo 20 d., apie 02.00 val., iš apatinio (duomenys neskelbtini)-o buto sklido triukšmas, kuris dažnai kartojasi. Anksčiau penkis kartus buvo bandyta tartis gražiuoju, bet nesėkmingai. Pastoviai garsiai groja muzika ir susirenka žmonės (b. l. 12). Savo rašytiniame paaiškinime liudytojas D. R. taip pat nurodė, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) dažnai būna triukšmaujama, t. y. garsiai groja muzika. Jis, D. R., ne vieną kartą yra ėjęs pas kaimyną V. ir prašęs pastarojo, kad jis pritildytų muziką. Jiems pabendravus, V. muziką išjungdavo, tačiau vėliau, t. y. po dienos ar dviejų viskas kartodavosi. Kiekvieną kartą ateinant pas kaimynus į (duomenys neskelbtini)-ą butą, duris atidarydavo V. 2013 m. rugsėjo 20 d., apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini)-ame bute eilinį kartą pradėjo garsiai groti muzika ir buvo triukšmaujama, girdėjosi žmonių balsai ir šūkavimai, dainavimas. Tą naktį jis, D. R., pas kaimynus nebeėjo, o pagalbos telefonu pranešė apie triukšmą. Maždaug dešimt minučių po pranešimo, atvyko policijos pareigūnai. Atvykus policijai, D. R. nusileido į septintą aukštą ir pasakė policijos pareigūnams, kad tai jis kvietė juos dėl triukšmo. Tuo metu policijos pareigūnai skambino į duris, kurias atidarė V. ir jis, D. R., kartu su policijos pareigūnais užėjo į vidų. Užėjus į vidų V. pareiškė, kad jie buvo susitarę, kad jei pastarojo leidžiama muzika trukdys, jie turės padaužyti į radiatorių, tačiau jis V. buvo perspėjęs, kad jei jis ir toliau triukšmaus, kvies policiją. Bute D. R., be V., kitų žmonių nematė. Jis pasakė policijos pareigūnams, kad pageidauja parašyti pareiškimą, su vienu iš policijos pareigūnų jie nuėjo į savo butą ir parašė pareiškimą (b. l. 14).

Akcentuotina, kad liudytojas M. S. teisme nurodė įvykio metu miegojęs, todėl jo parodymų patikimumas kelia abejonių. Juo labiau, kad iš liudytojo rašytinių paaiškinimų matyti, jog įvykio aplinkybes jis iš anksto aptarė su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu. M. S. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2013 m. rugsėjo 20 d. įvykyje nedalyvavo, kadangi tuo metu miegojo savo kambaryje, tačiau nakties miego metu (valandos nežino), staiga išgirdo operas „traukiančias” merginas, tuo momentu prabudo, bet neišeidamas iš kambario, sušuko „baikit” ir tuo metu išgirdo V. kambario durims apsidarant bei sakant „tyliau merginos” ar kažką panašaus. Po kelių akimirkų užtilo muzika, kuri sklido iš tolimojo kambario, taip pat ir merginų balsai (primena, jog buvo R. paskolinęs muzikines kolonėles). Nutilus muzikai bei balsams, daugiau nieko nebegirdėjo. Po kurio laiko į jo, M. S., kambarį įsiveržė R. bei pastarosios draugė šaukdamos: „V. išvežė policija”. Tuo metu atsibudo ir pradėjo raminti merginas, kadangi pastarosios šaukė (kažką nerišliai apie V.) bei R. verkė. Tik V. grįžus į butą, jiems pavyko nuraminti merginas. Su V. aptarė situaciją, V. paaiškino, jog merginos triukšmavo bei klausėsi muzikos, o kai pastarasis išgirdo M. S. balsą, išėjo iš savo kambario (ką jis ir girdėjo) raminti merginų, kurios buvo R. kambaryje. Kitą dieną kartu su V. liepė R. eiti atsiprašyti kaimynų už sukeltą triukšmą (nes kaip ir minėjo susidarė vertinimą, jog triukšmavo R. bei pastarosios draugė). R. tai daryti kategoriškai atsisakė, teigdama, jog bijo. Tada, kaip buto nuomininkai, nusprendė nueiti pas kaimyną viršuje, kuris pagal jam, M. S., žinomą informaciją ir paskambino į policiją. Nuėję pas kaimyną, atsiprašė už merginų sukeltą triukšmą. Realiai paliudyti ar V. dalyvavo įvykyje ir triukšmavo, negali, nes tuo metu miegojo ir matyti nieko negalėjo (b. l. 19). Iš byloje esančio tyrėjo A. K. 2013 m. gruodžio 3 d. tarnybinio pranešimo taip pat matyti, kad dirbdamas pagal medžiagą ROIK (duomenys neskelbtini) dėl triukšmo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatė, kad minėtas butas priklauso A. P. su žmona. Patikrinimo metu buvo gauta nuomos sutarties kopija. Nuomos sutartis buvo sudaryta tarp V. G. ir D. P. nuo 2013 m. rugpjūčio 4 d. iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. Su buto savininkų sutikimu, be V. G., bute dar gyveno bendranuomininkai R. Š. ir M. S.. 2013 m. rugsėjo 20 d., 02.12 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, triukšmas, garsi muzika. Patikrinimo metu telefonu buvo susisiekta su vienu iš nuomininkų - M. S., kuris paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo 20 d. jis miegojo ir jokio triukšmo ar konflikto su policijos pareigūnais nematė ir negirdėjo, todėl nieko apie tos nakties įvykius papasakoti negali (b. l. 18). Esant nurodytų aplinkybių visumai, liudytojo M. S. parodymai apie tai, kad V. G. bandė raminti triukšmaujančias merginas, vertintini kritiškai, juo labiau, kad juos paneigia ir kita bylos medžiaga.

Apeliaciniame skunde teigiama, neva vien ta aplinkybė, kad V. G. buvo kartu su triukšmavusiais asmenimis, negali būti vertinama kaip prisidėjimas prie veikos darymo, kadangi jis ėmėsi aktyvių veiksmų, kad viešoji rimtis nebūtų trikdoma. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais taip pat nesutiktina, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog V. nebuvo vien pasyvus įvykio, kurio metu buvo triukšmaujama, stebėtojas, bet ir dalyvis. Akcentuotina, kad tiek liudytoja R. Š., tiek liudytoja A. S. apklausiamos pirmosios instancijos teisme, pripažino, kad jie visi trys su V. grįžo iš klubo, kartu gėrė šampaną ir triukšmavo, o V. jų neramino. R. Š. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad grįžus namo iš klubo, V. pasiūlė išgerti šampano. Jie sėdėjo, gėrė šampaną, klausėsi muzikos ir garsiai kalbėjosi, juokėsi ir dainavo. Maždaug po 15 ar 20 minučių, jie išgirdo kažką skambinant į duris. Tada jos su A. nuėjo į savo kambarį, o V. atidarė buto duris, į butą užėjo trys policijos pareigūnai ir paklausė, kodėl bute triukšmaujama ir pasakė, kad yra gautas skundas iš kaimynų. Tada V. pradėjo konfliktuoti su policijos pareigūnais, reikalavo, kad policijos pareigūnai išmatuotų decibelų lygį, rėkė, kad jis visko taip nepaliks. Policijos pareigūnai įspėjo V. G., kad pastarasis nusiramintų ir vykdytų teisėtus jų nurodymus, tačiau V. nenurimo, todėl policijos pareigūnai jį sulaikė ir išsivedė į policijos automobilį. Jos su A. tuo metu jau gulėjo lovose ir verkė, kadangi buvo labai išsigandusios. Maždaug po penkiolikos minučių namo grįžo V., pastarasis buvo labai supykęs ir žadėjo nepalikti viso to, kas įvyko, kadangi jis labai gerai žino savo teises ir įstatymus. Tada jie dar kažkiek pasikalbėjo ir išsiskirstė po savo kambarius (b. l. 17).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pažeidimas fiksuotas pagal budėtojo pranešimą 2013 m. rugsėjo 20 d., 02.12 val., dėl sklindančio triukšmo iš (duomenys neskelbtini)-ojo namo, (duomenys neskelbtini)-ojo buto. Pranešime nurodyta, kad pas kaimynus nuo vakar iki šiol triukšmas, garsi muzika. (duomenys neskelbtini)-ame bute gyvena nuomininkai. Atvykę pareigūnai nustatė, kad būtent iš buto, kuriame gyveno apeliantas, iš tiesų sklido garsi muzika ir girdėjosi žmonių šūksniai (b. l. 13). Teismo posėdyje apklaustas liudytoju pareigūnas P. K. patvirtino savo tarnybiniame pranešime ir paaiškinime užfiksuotas aplinkybes. Pažymėtina, kad liudytojų P. K., D. R., R. Š., A. S. paaiškinimai logiški, nuoseklūs, jokių esminių prieštaravimų jų parodymuose nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi jų paaiškinimais.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.