Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. P. ir R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14695-820/2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams D. P. ir R. P. dėl skolos priteisimo.

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. gruodžio 15 d. gautas atsakovų apeliacinis skundas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi apeliantams R. P. ir D. P. nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

3. 2024 m. sausio 2 d. nutartimi apeliacinis skundas, pareikštas civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams D. P. ir R. P., dėl skolos priteisimo laikytas nepaduotu ir grąžintas apeliantams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

17. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

18. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 26 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti apeliantų D. P. ir R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. nutarties.

Dėl ginčo esmės

19. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti apeliantų D. P. ir R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. nutarties. Apeliantų teigimu, terminą atskirajam skundui paduoti jie praleido, nes nebuvo tinkamai informuoti apie šios nutarties priėmimą (R. P. buvo informuotas tik per EPP, tačiau neinformuotas elektroniniu paštu, D. P. neinformuota atskirai paštu, nes ji neturi EPP paskyros), o apie nutarties priėmimą jiems tapo žinoma tik 2024 m. sausio 24 d. prisijungus prie EPP sistemos.

20. Pažymėtina, kad viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis).

21. Vadovaujantis CPK 335 straipsniu, atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos, o jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

22. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).

23. Kaip matyti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka. Nutarties rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta, kad ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Ši nutartis teisėjo elektroniniu parašu pasirašyta 2024 m. sausio 2 d. ir tą pačią dieną, naudojantis Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO, išsiųsta apeliantams per EPP (atsakovo R. P. paskyrą). Nutartis laikoma įteikta 2024 m. sausio 3 d. Atsakovams jos neapskundus, nutartis 2024 m. sausio 10 d. įsiteisėjo.

24. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siuntė jiems procesinius dokumentus tik per EPP, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantų argumentu. Pažymėtina, kad naudojimosi EPP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), panaikinančios Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. 6P-95-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“. Taisyklių 7.2 punkte numatyta, jog paslaugų gavėjas aktyvuodamas paskyrą, patvirtina, kad susipažino su taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų. Pagal taisyklių 34 punktą, tuo atveju, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Taisyklių 35 punkte nurodyta, jog paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Taip pat, paslaugų gavėjas turi teisę deaktyvuoti savo paskyrą, taip atšaukdamas savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektronini ryšių priemonėmis. Pagal Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1R-180 redakcija) 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.

25. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad R. P. yra sudaręs sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra EPP sistemos vartotojas, LITEKO VEP paskyra yra aktyvi. Šios aplinkybės neneigė ir patys apeliantai. Civilinėje byloje apeliantui yra nustatytas matomumas, todėl jis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga. Tuo tarpu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo būtų atšaukęs sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis (deaktyvavęs paskyrą) ar pateikęs nagrinėjamoje civilinėje byloje prašymą jam procesinius dokumentus įteikinėti kitu būdu. Vertinant atskirojo skundo argumentą, jog EPP paskyros neturi atsakovė D. P., todėl teismo procesiniai dokumentai jai turėjo būti siunčiami paštu, atkreiptinas dėmesys, kad ši atsakovė tiek atsiliepimą į ieškinį (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos DOK-118894), tiek apeliacinį skundą (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-14695-820/2023 DOK-197321), tiek atskirąjį skundą (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-14695-820/2023 DOK-14392) teismui pateikė taip pat ne paštu, o per bendraatsakovo R. P. EPP paskyrą. Todėl, vadovaujantis CPK 7 straipsnyje įtvirtintu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu bei CPK 120 straipsnio, reglamentuojančio dokumentų įteikimą procesinio bendrininkavimo atveju, nuostatomis, nesant atsakovės aiškiai išreikšto pageidavimo procesinius dokumentus gauti kitokiu būdu, nei ji juos teikia teismui (per bendraatsakovo EPP paskyrą), laikytina, kad pirmos instancijos teismas procesinius dokumentus ir atsakovei D. P. įteikė tinkamai. Taigi, priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dokumentus jiems siuntė per EPP.

26. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. nutartis apeliantams tinkamai buvo išsiųsta per EPP 2024 m. sausio 2 d., todėl ji laikytina įteikta kitą darbo dieną, t. y. 2024 m. sausio 3 d. Tai reiškia, kad apeliantai atskirąjį skundą teismui galėjo pateikti iki 2024 m. sausio 10 d., tačiau pateikė tik 2024 m. sausio 26 d., t. y. praleidę 16 dienų nuo nutarties įteikimo atskirajam skundui paduoti terminą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad terminas buvo praleistas išskirtinai tik dėl pasyvių apeliantų veiksmų. Apeliantai teismui nenurodė priežasčių, kodėl 2023 m. gruodžio 15 d. apeliacinį skundą teismui pateikę per EPP sistemą, vėl prie EPP sistemos prisijungė tik 2024 m. sausio 24 d. Taigi, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog terminas atskirajam skundui pateikti praleistas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai informavo apeliantus apie procesinius dokumentus.

27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis, CPK 307 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis). Nors įstatymuose ir teismų praktikoje nėra nustatyto išsamaus ir baigtinio svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymuose nurodytas procesinis terminas, sąrašo, akcentuotina, kad teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-470-241/2016).

28. Sutiktina su skundžiamos nutarties motyvu, kad apeliantai daugiau kaip mėnesį nesidomėjo ir netikrino apeliacinio skundo nagrinėjimo eigos, veikė pasyviai ir aplaidžiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai turėjo pareigą elgtis rūpestingai ir atsakingai bei domėtis vykstančiu civilinės bylos nagrinėjimo procesu, ypatingai, kai būtent jie buvo pateikę apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimo. Tokie apeliantų veiksmai nėra suderinami su CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis bendrosiomis šalies pareigomis – rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu ir domėtis bylos eiga. Byloje nebuvo ir nėra nustatyta objektyvių, nuo apeliantų valios nepriklausančių, priežasčių, sukliudžiusių jiems tinkamai pasinaudoti procesinėmis teisėmis ir tinkamai vykdyti procesines pareigas - procesinius dokumentus teismui pateikti per nustatytą terminą. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog terminas atskirajam skundui pateikti buvo praleistas dėl pačių asmenų neveikimo, nesidomėjimo procesu, todėl nėra pagrindo tokį terminą atnaujinti.

29. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, jog kartu su 2024 m. sausio 25 d. atskiruoju skundu pateikė dokumentą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagristai nurodė, kad žyminis mokestis už apeliacinį skundą nebuvo įskaitytas, todėl jo grąžinimo klausimas skundžiamoje nutartyje nespręstinas. Pastarasis apeliantų argumentas nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti apeliantų atskirąjį skundą, paduotą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. nutarties, neteisėtumą.

30. Sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimas spręstinas CPK 87 straipsnyje įtvirtinta tvarka.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias terminus atskiriesiems skundams pateikti ir tokių terminų atnaujinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Apeliantai atskiruoju skundu taip pat prašė sustabdyti kaip neįsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14695-820/2023 vykdymą. Atsižvelgus į tai, jog apeliantų atskirasis skundas netenkintinas, stabdyti 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimo vykdymą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

apeliantų D. P. ir R. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.