Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos E. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. Š. ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja E. P. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji iki pat savo mamos D. Š. mirties buvo jos išlaikoma. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo pagal Lietuvos Respublikos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos mama D. Š. (duomenys neskelbtini) mirė nuo Covid-19 ligos sukeltų komplikacijų. Covid-19 liga pareiškėjos mama apsikrėtė eidama šeimos gydytojos pareigas gydymo įstaigoje UAB „(Duomenys neskelbtini)“. Po mirties ji Lietuvos Respublikos Prezidento buvo apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Pareiškėja nurodė, jog savo mamos D. Š. mirties dieną dėl savo sveikatos būklės ji buvo nedarbinga ir išlaikoma savo mamos. Po mamos mirties ji kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją dėl Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytos kompensacijos gavimo, tačiau 2024 m. kovo 18 d. raštu buvo informuota, jog turi pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad pareiškėjos mirties dieną turėjo teisę gauti jos išlaikymą. Pareiškėja teigė, jog ji yra neįgali, nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. neterminuotai jai nustatytas tik 30 procentų darbingumas, yra nedarbinga, daug metų gydosi pas psichiatrus, pastoviai vartoja medikamentus, nustatytas diabetas. Nuo pat 2015 m. pareiškėja jokių pajamų apart valstybės mokamos netekto darbingumo išmokos negaudavo. Mamos D. Š. mirties dieną pareiškėjos gaunamas pajamas sudarė 296,54 Eur netekto darbingumo išmoka. Gaudama tokio dydžio pašalpą, pareiškėja negalėjo normaliai pragyventi, mokėti mokesčių, įsigyti maisto produktų, jai būtinų vaistų, drabužių, kitų būtinų prekių ir paslaugų. Šių pinigų visiškai nepakako pareiškėjos būtiniausių poreikių patenkinimui, todėl ji buvo pilnai išlaikoma savo mamos D. Š.. Tuo tarpu D. Š. pajamas tuo metu sudarė apie 2000 Eur gaunamas darbo užmokestis bei apie 600 Eur siekianti senatvės pensija. Todėl D. Š. turėjo visas finansines galimybes išlaikyti pareiškėją ir tą reguliariai darė. Pareiškėjos mama D. Š. iki pat savo mirties rėmė pareiškėją ne tik pinigais, kiekvieną mėnesį duodama jai po kelis šimtus eurų, bet ir pirkdavo jai maisto produktus, vaistus, drabužius, avalynę, padėdavo išlaikyti būstą apmokėdama pareiškėjos komunalinius mokesčius. Mamos teikiama finansinės parama buvo pagrindinis ir nuolatinis pareiškėjos pragyvenimo šaltinis, be kurio ji nebūtų galėjusi patenkinti net pačių elementariausių savo poreikių. Pareiškėja yra išskyrusi, jau daug metų gyvena viena, vaikų neturi.

Suinteresuotas asmuo M. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos, su pareiškėjos pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutinka ir prašė jį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, jog suinteresuotumo bylos baigtimi neturi ir prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 33 straipsnis reglamentuoja kompensacijas darbuotojams mirus ar netekus sveikatos teikiant medicinos pagalbą ligoniams, sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, ar dirbant ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose. Įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, jog darbuotojui mirus nuo ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, kai apsikrėtimas susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ypač pavojinga užkrečiamąją liga sergančiam pacientui ar darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje, mirusiojo sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams ir įvaikiams, kol jiems sukaks 16 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), besimokantiems nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (motinai) bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, mokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio kompensacija. Mirusysis laidojamas valstybės lėšomis.

Pareiškėja E. P. pateikė gimimo liudijimo nuorašą bei medicininį mirties liudijimą, patvirtinančius, jog 2020 m. gruodžio 22 d. nuo Covid-19 ligos sukeltų komplikacijų mirusi D. Š. buvo jos mama.

Medicinos dokumentų išrašai patvirtina, jog pareiškėjai diagnozuotas cukrinis diabetas, dėl kitų ligų ji gydoma pas psichiatrą. Darbingumo lygio pažymoje nurodyta, jog pareiškėja nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu pripažinta nedarbinga nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki 2030 m. spalio 29 d. Nustatytas 70 procentų netektas darbingumas dėl ligos.

Pareiškėja pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymą apie jai išmokėtas išmokas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Pateikta pažyma pagrindžia, jog pareiškėjos gaunamos pajamos buvo labai mažos, mamos D. Š. mirties metu jos netekto darbingumo/negalios pensija sudarė 296,54 Eur.

Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ji įgijo 1998 m. lapkričio 11 d. dovanojimo sutarties pagrindu.

Gyventojų registro duomenimis nustatyta, jog pareiškėja yra išsituokusi, duomenų apie sutuoktinį ir vaikus nėra.

AB „Regitra“ duomenimis pareiškėjos E. P. vardu įregistruotų ir/ar nuosavybės teise deklaruotų kelių transporto priemonių nėra.

Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos mama D. Š. iki mirties gavo senatvės pensiją, kurios dydis kito ir 2020 m. gruodžio mėn. sudarė 694,13 Eur. Be to UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo šeimos gydytoja, jos gaunamas darbo užmokestis siekė nuo kiek daugiau nei 1000 Eur 2015 metais iki daugiau nei 2000 Eur 2020 metais.

Pareiškėja nurodė, kad ji reguliariai vartoja vaistus, kuriems kas mėnesį išleidžia apie 15-20 Eur. Nuosavybės teise turimo buto komunaliniams mokesčiams kas mėnesį išleidžia apie 50 Eur, drabužiams bei avalynei tenkanti suma sudaro apie 50 Eur, maistui – 300 Eur, telefono bei interneto išlaidos 20 Eur, higienos priemonės 40 Eur. Pareiškėja nurodė, kad jos gaunama pašalpa (netekto darbingumo/negalios pensija) nebuvo pakankama jos pačių būtiniausių poreikių patenkinimui, todėl ji buvo išlaikoma savo mamos D. Š., kurios pajamos leido tai daryti.

Pareiškėjos brolis M. Š. pateiktame atsiliepime patvirtino pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos ministerija atsiliepime į pareiškimą duomenų, paneigiančių pareiškime nurodytas aplinkybes, nepateikė.

Pateikti įrodymai, teismo įsitikinimu, pagrindžia pareiškėjos pareiškime išdėstytas aplinkybes. Vertinant byloje esančius įrodymus, byloje dalyvaujančių suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog pareiškėjos pateiktas reikalavimas nėra nepagrįstas. Pateikti įrodymai leidžia spręsti, jog pareiškėja, ilgą laiką – net nuo 2011 metų, būdama pripažinta neįgalia dėl psichinės sveikatos būklės, esant nustatytam 70 procentų nedarbingumo lygiui, be kito asmens paramos nebūtų patenkinusi net ir minimaliai būtinųjų poreikių. Jos gaunamos pajamos tiek neįgalumo nustatymo metu 2011 metais, tiek iki mamos D. Š. mirties, buvo itin mažos, todėl teismui nekyla abejonių, jog jos mama, profesionali ir (duomenys neskelbtini) žinoma šeimos gydytoja, gaudama ne tik senatvės pensiją, bet ir darbo užmokestį, keletą kartų viršijantį pareiškėjos, t. y. dukters gaunamas pajamas, išlaikė savo neįgalią, mažas pajamas gaunančią dukrą. Pareiškėja pateikė savo ir mirusios mamos pajamas pagrindžiančius įrodymus, ir nors rašytinių įrodymų apie mamos jai teiktą turtinę pagalbą, išlaikymą teismui nepateikė, tačiau teismas neabejoja byloje esančiais įrodymais ir pareiškėjos teiginiais, jog mama kas mėnesį ją remdavo, duodama po kelis šimtus pinigais, o taip pirkdama jai maisto produktus, vaistus, drabužius, avalynę ir kt. Teismas įsitikinęs, jog tokia turtinė parama buvo teikiama geranoriškai, pareiškėjos mama D. Š., pati būdama gydytoja, neabejotinai suvokė dukters sveikatos būklę bei jos galimybes išgyventi iš gaunamų pajamų, todėl sprendžia, jog pareiškėjos pateikti įrodymai pagrindžia prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-31/1999; Nr. 3K-3-945/1999; Nr. 3K-3-513/2004; Nr. 3K-3-147/2005).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 1 dalis numato, jog įrodymai civilinėse bylose yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pripažįsta, jog pateikti įrodymai pagrindžia pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog pareiškėjai E. P. jos mama D. Š. teikė turtinę pagalbą ilgą laiką, pateikti įrodymai pagrindžia laikotarpį nuo 2015 m. iki 2020 m. Įvertinus abiejų gautas pajamas, neabejotinai, teikiama turtinė pagalba buvo nuolatinio pobūdžio, duomenų, paneigiančių pareiškėjos nurodytas bei teismo nustatytas aplinkybes, byloje nėra, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja E. P. iki pat mamos D. Š. mirties buvo jos išlaikoma, nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas kompensacijai, numatytai Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme, gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki pat savo mamos D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). buvo jos išlaikoma.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas kompensacijai, numatytai Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme, gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.