Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų P. J. ir J. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, biudžetinė įstaiga Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, D. Z., A. J., V. J. ir Ž. J.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Posėdžio metu pareiškėjai ir jų atstovas palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad namų valdoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų, kai ją jiems suteikė kolūkis, tačiau nėra sutvarkę nuosavybės dokumentų, todėl nėra namo ir ūkinio pastato savininkai. Savo laiku pradėjo privatizavimo procedūrą, tačiau ji pabaigta nebuvo. Jie sumokėjo pinigus už namą, todėl galvojo, kad namų valda priklauso jiems. Tuo metu augino paršiukus, pardavė juos ir visus gautus pinigus įnešė už namą. Pinigus mokėjo banke, bet kvitas yra dingęs. Visą laiką galvojo, kad namas ir ūkinis pastatas priklauso jiems, net nuosavybės teises į žemę atkūrė į sklypą šalia namo, nors realiai turėjo atkurti teisę į kitoje vietoje esantį sklypą.

Liudytojas J. D. parodė, kad pareiškėjai su šeima atvyko į kolūkį, jiems buvo paskirtas namas, visa šeima dirbo kolūkyje. Po to kolūkio turtas perėjo Žemės ūkio bendrovei, kuri po to visą turtą išdalino žmonėms. J. visą laiką ir iki šiol gyvena tame name, todėl jis galvojo, kad tai jų nuosavybė. Buhalterija bendrovėje dirbo netvarkingai, girdėjo šnekų, kad dingsta dokumentai iš ten.

Liudytoja G. L. parodė, kad dirbo kolūkyje kasininke, kai pasidarė Žemės ūkio bendrovė nebedirbo, išėjo (duomenys neskelbtini) metais. Žmonės išsipirko namus ir kitą turtą iš bendrovės, ar Jurgilai taip pat išsipirko, nežino ir pasakyti negali.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje surinktais įrodymais – pareiškėjų J. J. ir P. J. bei jų atstovo, suinteresuotų asmenų V. J. ir A. J. paaiškinimais, liudytojų J. D. ir G. L. parodymais, bylos medžiaga - nustatyta, kad numanomai (nes patvirtinantys dokumentai nepateikti, kas vertinama neturint esminės įtakos sprendimo byloje priėmimui) (duomenys neskelbtini) kolūkio (nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kolūkio) pastatytus pastatus – gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), kuriam (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės pateikta informacija, turėtų būti suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), kaip savininkė valdė kolūkio teisių perėmėja - (duomenys neskelbtini) įkurta (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė (Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialo 2018 m. gruodžio 31 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini)). Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis Utenos rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė išregistruota (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjų, suinteresuotų asmenų ir liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai dirbo kolūkyje, o po to ŽŪB, iš kurios gavo tikslines kompensacijas bendrai 25 000 sumai, ir ketino pirkti namų valdą, kurioje gyveno nuo (duomenys neskelbtini) metų. Nėra pagrindo netikėti pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų nurodytomis aplinkybėmis, kad jie surinko reikiamą grynų pinigų sumą, įmokėjo ją Taupomajame banke ir sumokėjimą patvirtinantį dokumentą atidavė bendrovės buhalterei tikslu nupirkti namų valdą - gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), kuriai (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės pateikta informacija, turėtų būti suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtino liudytojai, nurodydami, jog buhalterija buvo tvarkoma netinkamai, dingdavo dokumentai, be to jas netiesiogiai patvirtina ta aplinkybė, kad archyvuose nėra išlikę jokie dokumentai, susiję su namų valda, esančia (duomenys neskelbtini), kurioje gyveno ir gyvena pareiškėjai (t.y. dokumentai nustatyta tvarka nebuvo perduoti į archyvą). Tuo tarpu byloje yra 2000 m. vasario 17 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, kad P. J. turėjo teisę atkurti nuosavybes teisę į 3,65 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau jos prašymu Utenos apskrities viršininko sprendimu jai suteiktas lygiavertis sklypas (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į šį sklypą yra registruota P. J. vardu Nekilnojamojo turto registre, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje yra 2000 m. kovo 31 d. Utenos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno patvirtintas susitarimas, kuriuo J. J. ir P. J. susitarė, kad žemės sklypas, į kurį P. J. atkuriama nuosavybės teisė, būtų privatizuotas P. J. vardu po J. J. priklausančia namų valda.

Taigi nustatyta, kad Utenos rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė buvo išregistruota, tai yra pasibaigė (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad būtų likęs koks nors nekilnojamas turtas bendrovės balanse, nėra. Pareiškėjai turėjo ketinimą ir pakankamai lėšų, kad įgyti namų valdą – gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, tuo tikslu pageidavo ir prašė, kad žemės sklypas, į kurį P. J. buvo atkuriamos nuosavybės teisės, būtų po šia namų valda arba šalia jos. Pinigai buvo įmokėti bankui ir tai patvirtinantys įrodymai pateikti bendrovei, tačiau dėl tam tikrų darbuotojų kaltės dokumentai nebuvo įforminti iki galo, taip pat nebuvo perduoti į archyvą, nors realiai pinigai buvo sumokėti.

Rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad A. K. nuo (duomenys neskelbtini) metų kovo mėnesio moka komunalinius mokesčius už namų valdą. Utenos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2018 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis 1991-1995 metų namų ūkio knygos duomenimis P. J. ir J. J. nuo (duomenys neskelbtini) metų savo gyvenamąją vietą deklaravo ir iki šiol gyvena kolūkio name, esančiame (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro 2019 m. rugsėjo 6 d. duomenimis adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Jei per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito pereina keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis). Aptarti įrodymai patvirtina, kad daikto faktinis valdymas prasidėjo 1987 metais ir tęsiasi iki šiol. Teismas laiko visuotinai žinoma aplinkybe (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 1 punktas), kad privatizavimo laikotarpiu kolūkiams ir tarybiniams ūkiams priklausantys nekilnojamieji daiktai neretai buvo privatizuojami (o vėliau perduodami pajininkams ir t. t.) pažeidžiant tuometinę įstatymų nustatytą tvarką (t. y. neįregistravus pačių daiktų, ne notariškai patvirtintais ar jiems prilygintais sandoriais ir t. t. ), ką patvirtina šios bylos duomenys (duomenų apie turtą archyvuose nebuvimas, ta aplinkybė, kad pastatai iki šiol apskritai nėra registruoti registre ir t.t.) ir daugybė kitų teismuose išnagrinėtų bylų.

Pastatai – gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas nuo jų pastatymo įstatymo nustatyta tvarka nėra įregistruoti iki šiol (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis), todėl visi iki tol atlikti jų perleidimo sandoriai (iš kolūkio bendrovei, vėliau pajininkams) nebuvo ir negalėjo būti sudaryti, dėl ko nuosavybės teisės į namų valdą – gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, negali būti įregistruotos administracine tvarka.

Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, biudžetinė įstaiga Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, D. Z., A. J., V. J. ir Ž. J. ir kiti asmenys namų valdos valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčija. Duomenų apie tai, kad pastatai priklausytų valstybei ar savivaldybei arba būtų registruoti kito asmens vardu, nėra (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjai byloje leistinais ir pakankamais įrodymais įrodė visas būtinas nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimui sąlygas, nustatytas CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, t.y. pareiškėjai praeityje ir šiuo metu nebuvo ir nėra įgiję iki galo nuosavybės teisės į namų valdą - gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), kuriai (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės pateikta informacija, turėtų būti suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu būdu (nors pareiškėjai namą ir ūkinį pastatą įgijo sumokėję grynuosius, tačiau tai nebuvo įforminta teisės aktų nustatyta tvarka); pareiškėjai namų valdą įgijo sąžiningai ir iki šiol ją valdo bei naudoja sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai (duomenų, kad namų valda būtų užvaldyta per prievartą ar kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, byloje nėra); pareiškėjai buvo ir yra įsitikinę, kad gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą įgijo teisėtai ir niekas kitas į juos nepretenduoja; nuo pat įsigijimo momento pareiškėjai pradėjo atvirai, nesislapstydami valdyti namų valdą, ja naudojosi ir nepertraukiamai naudojasi iki šiol; tas faktas, jog gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas nėra įregistruoti pareiškėjų vardu, taip pat nėra kliūtis teismui konstatuoti daikto atviro valdymo sąlygos buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011)); daiktinės teisės į minėtą namų valdą nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjo, nei jokių kitų asmenų vardu; pareiškėjai namų valdą valdė ir valdo kaip savo, elgiasi kaip šio daikto savininkai (naudoja, prižiūri, remontuoja, saugo); pareiškėjai minėtus nekilnojamuosius daiktus teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo daugiau nei 10 metų.

Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjai įgyjamosios senaties pagrindu yra įgiję nuosavybės teisę į namų valdą – gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl nekilnojamųjų daiktų įregistravimo nuosavybės teise VĮ Registrų centre (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – į namų valdą – gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl nekilnojamųjų daiktų įregistravimo nuosavybės teise VĮ Registrų centre.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.