Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad jos sutuoktinis, L. R., buvo melagingai apkaltintas rašęs seksualinio turinio žinutes dviems nepilnametėms merginoms. Šios nepilnametės merginos yra samdomos atsakovės J. K., kad padėtų jai dirbant L. turgelyje. Dėl šių kaltinimų buvo parašytas pareiškimas policijoje, kuri ikiteisminio tyrimo nepradėjo, nes nustatė, kad merginos melavo ir tokio turinio žinučių sutuoktinis nėra joms rašęs. 2022 m. rugpjūčio 2 d., apie 7 val. ryte buvo savo darbo vietoje L. turgelyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Į darbą tuo metu atvyko ir atsakovė. Ji paklausė, ar ieškovei skambino sutuoktinis L. R.. Atsakovei atsakė, kad ji visus savo reikalus aiškintųsi su jos sutuoktiniu, nes ieškovė su jų problemomis neturi nieko bendro. Tą pačią dieną, apie 14 val. į jos darbo vietą, t.y. L. turgelį, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, atvyko J. K. sesuo L. G. M.. Atsakovė toliau ieškovę garsiai įžeidinėjo, kad yra „ponia“, „viskuo nepatenkinta“, kad yra „iškrypėlio žmona“. Liepė jai atstoti ir savo problemas aiškintis su jos sutuoktiniu L. R.. Tuomet atsakovė ėmė dar garsiau rėkti jų darbo vietoje, kad iekšovė yra „iškrypėlio žmona“. Atskaovės sesuo L. G. M. ją bandė raminti, ieškovė tuo metu bandė paaiškinti, kad yra niekuo dėta, nes čia jos ir sutuoktinio reikalai, tačiau ji toliau kitų žmonių akivaizdoje šaukė, kad ji yra „iškrypėlio žmona“, nes su juo gyvena. Tuomet konfliktas eskalavosi - ji atsakovei pasakė, kad ji yra alkoholikė, kuri pragėrė automobilio teises, kas yra tiesa, nes iš jos yra atimta teisė vairuoti dėl to, kad vairavo neblaivi. Atsakovė pasidarė agresyvi, pagrasino, kad ieškovei „pis“ ir ėmė į ieškovę svaidyti svogūnus. Situaciją matęs pribėgo jos sutuoktinis D. K., kuris sulaikė savo žmoną J. K. nuo tolimesnės agresijos. Tada verkdama pribėgo atsakovės dukra M. K., kuri taip pat ramino savo mamą. Prie ieškovės pribėgo D. P., kad reikalui esant galėtų apginti. Atsakovės sesuo L. G. M. nusivedė atsakovę į šoną, pasakiusi, kad ieškovė neturi nieko bendro su jos ir sutuoktinio problemomis. Šį konfliktą matė liudininkai - V. R., kuri stovėjo prie pat ir į ją pačią vos nepataikė atsakovės mestas svogūnas, o šiek tiek tolėliau stovėjo D. P., kiti asmenys. Taip pat, šį konfliktą girdėjo visi šalia stovintys klientai, aplinkiniai žmonės. Jie klausinėjo, kodėl atsakovė vadino ją „iškrypėlio žmona“. Kadangi buvo labai emociškai sukrėsta ir prastai jautėsi, į policiją nesikreipė. Visas šis konfliktas sukėlė didžiulį stresą, buvo viešai pažeminta prie visų ten buvusių žmonių. Negana to, sekančią dieną sužinojo, kad atsakovė bendrauja su visais bendradarbiais ir jiems šmeižia ją. Ji paskleidė melagingus faktus apie ją kolegoms, dėl ko ji jautė gėdą, nemalonu eiti į darbą, jaučia, kad bendradarbiai pakeitė savo nuomonę apie ją. Atsakovės paskleista informacija, buvo išreikšta lyg įrodytas faktas, o ne nuomonė. Kadangi nuomonei, kaip saviraiškos būdui, asmens garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos pažeidimo požiūriu taikomi mažesni apribojimai negu žinių skleidimui, praktikoje tampa aktualus jų atskyrimo klausimas. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Jos sutuoktinis L. R. nėra „iškrypėlis“ ar nusikaltėlis, nes ikiteisminis tyrimas dėl neva jo rašytų žinučių buvo nepradėtas, nustačius, kad tokio turinio žinučių nepilnametėms jis nerašė. Prašo teismo įpareigoti atsakovę atlyginti patirtą 500 eur neturtinę žalą. Po atsakovės paskleistos melagingos informacijos apie ją, patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, labai pergyveno, patyrė didelį sukrėtimą, negalėjo miegoti naktimis, jautė didžiulę gėdą, pažeminimą, kadangi informacija buvo paskleista dideliam jos pažįstamų žmonių ratui, žmonės ėmė ją apkalbėti, nebepasitikėjo, susidarė neigiamą nuomonę, jos reputacija buvo diskredituota, jautėsi pažeminta, pašlijo emocinė būklė. Dėl atsakovės veiksmų pradėjo skyrybų procesą su savo sutuoktiniu L. R. ir vos nesugriuvo šeima. Vėliau, kai sužinojo, kad ikiteisminis tyrimas dėl kaltinimų vyrui buvo nepradėtas, nes kaltinimai buvo melagingi, suvokė, kad visa ši situacija L. turguje galėjo būti atsakovės planas, kad pašalintų ją kaip konkurentę L. turgelyje. Kad diskredituotų, pažemintų kitų akivaizdoje, pakeistų kitų nuomonę apie ją ir jie nebenorėtų apsipirkti pas ją. Savo veiksmais atsakovė pažemino jos garbę ir orumą.

6. Liudytoja V. R. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovė kažką sakė ieškovei, kuri sakė aiškintis tarp savęs. Po to pradėjo įsiaudrinti. Atsakovė ieškovę pavadino negražiu žodžiu. Atsakovė metė svogūną į ieškovę, nepataikė. Klientai ėjo pro šalį, klausė, kas dedasi. Atsakovė sakė – išsigimėlio žmona. Konfliktą pradėjo atsakovė. Ieškovė sakė atgal, kad atsakovė pragėrė teises. Atsakovė sakė – ištvirkėlio žmona. Turėjo aplink visi girdėti, 10-15 žmonių. Vaikinukas atbėgo, atsistojo, kad nebūtų muštynių. Ieškovė atsakovei sakė aiškintis su vyru, jos nekišti. Girdėjo kaip atsakovė išvadino ieškovę ir ne vieną kartą. Ramino ieškovę, nes ji labai verkė, matėsi, kad pergyveno.

7. Liudytojas D. P. teismo posėdžio metu parodė, kad prekiavo tą dieną, 10-11 val. išgirdo necenzūrinius žodžius, daug garso buvo, atkreipė dėmesį. Atsakovė sakė ieškovei iškrypėlio ar išsigimėlio žmona. Jis pribėgo, nes matė, kad viskas pereina į kažkokį kitą lygmenį, muštynes gal. Atsakovė metė svogūną, į ieškovę nepataikė. Pradėjo garsiai kalbėti atsakovė, buvo kažkokie keiksmažodžiai. Žmonių dėmesį tai turėjo atkreipti. Ieškovė kažką sakė, kad atsakovė neblaivi būna dažnai. Pavieniai žmonės sustojo, žiūrėjo. Po to matė, kad ieškovė jautėsi įžeista.

8. Liudytoja S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad išgirdo, kaip pradėjo garsiai rėkauti viena ant kitos. Piktas pokalbis buvo. Abi piktos. Vyras pribėgo, nuvedė atsakovę. Pradžios nematė. Žmonių buvo, jie girdėjo. Garsiai koliojosi abi. Atrodė abi vienodai kaltos, abi šaukė. Pas ją tuo metu buvo žmonių. Girdėjo, kaip ieškovė sakė – alkoholike, teises praknisai. Keiksmažodžių buvo, atrodo iš abiejų pusių, tiksliai nepamena.

9. Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jos susiginčijo. Išgirdo, kad žmonės renkasi, daug triukšmo, rėkavimo. Rėkavo viena ant kitos – tu tokia ir tokia. Triukšmo buvo. Keiksmų neužfiksavo. Nuvedė savo žmoną, nes per daug arti abi stovėjo ir rėkavo. Nenorėjo triukšmo, kad nubaidytų klientus. Triukšmą girdėjo 3 min., išlipęs iš mašinos. Buvo gal vidurdienis. Atėjo ant galo. Išlipęs iš mašinos matė šurmulį.

10. Liudytoja L. M. teismo posėdžio metu parodė, kad nuvažiavo į turgų. Ieškovė ir atsakovė garsiai kažką aiškinosi. Abi šaukė kažką. Abi prieš tai gerai sutarė. Atsakovė paklausė ieškovės, kaip reikalai. Nuo to prasidėjo konfliktas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

11. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė pateikė kelto bilietą. Atsakovė pateikė protokolą-pareiškimą (b. l. 25-27), policijos raštą (b. l. 28), susirašinėjimą (b. l. 30-31). Išreikalauti duomenys apie atsakovę (b. l. 61-77).

12. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovė ją viešai be pagrindo užsipuolė ir įžeidinėjo. Atsakovė nurodo, kad neteisingos informacijos viešai nenurodė, ieškovės vyras atliko nederamus veiksmus nepilnametės dukros atžvilgiu. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės vyras nederamai bendravo su nepilnamete atsakovės dukra, dėl ko buvo kreiptasi ir į policiją (b. l. 25-27, 30-31). Ginčo dėl to byloje nebuvo. Policijos įstaiga jokio tyrimo nepradėjo, tačiau įspėjo ieškovės vyrą apie galimą baudžiamąją atsakomybę tam tikrais atvejais bei dėl neteisėto priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio (b. l. 28). Iš šių aplinkybių matyti, kad policijos vertinimu atsakovo elgesys buvo tam tikra apimtimi neteisėtas ir nepriimtinas visuomenėje, tačiau atsakovas nepadarė nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo. Kitaip tariant galima daryti išvadą, kad atsakovas įspėtas dėl visuomeninių moralės normų pažeidimo bei balansavimo netoli ribos, nuo kurios jo veiksmai galėtų įgyti nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių.

13. Atsakovė buvo pasipiktinusi tokiu ieškovės vyro elgesiu, kam, akivaizdu, turėjo teisę. Toks ieškovės sutuoktinio elgesys nagrinėjamoje situacijoje neabejotinai buvo smerktinas. Tačiau atsakovė nagrinėjamu atveju pasirinko netinkamą subjektą savo pykčiui ir emocijoms išreikšti.

14. Atsakovė 2022-08-02 pati atvyko į viešą vietą, turgų, pati ieškojo kontakto su ieškove, kuri ten dirbo, pati pradėjo pokalbį dėl ieškovės vyro elgesio. Iš ieškovės ir liudytojos V. R. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovė atsakovei liepė aiškintis dėl situacijos su ieškovės vyru tarpusavyje, ieškovės nekišti. Taigi, ieškovė pokalbio, o vėliau ir konflikto pirma nepradėjo, kalbėtis ir konfliktuoti su atsakove nenorėjo. Iš nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad atsakovė ne tik nenorėjo nutraukti konflikto, bet vadovaujantis liudytojų parodymais jį dar ir eskalavo. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pavadino ieškovę iškrypėlio žmona, metė į ieškovę svogūną, šaukė, rėkė, sakė necenzūrinius žodžius, tą girdėjo einantys pro šalį žmonės. Pati atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad žodis po žodžio susiginčijo, apsižodžiavo, šveitė į ieškovę vieną svogūną.

15. Liudytoja V. R. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovė kažką sakė ieškovei, kuri sakė aiškintis tarp savęs, po ko atsakovė pradėjo įsiaudrinti, ieškovę pavadino negražiu žodžiu, metė svogūną į ieškovę, nors ir nepataikė, atsakovė sakė – išsigimėlio ar ištvirkėlio žmona, konfliktą pradėjo atsakovė, turėjo aplink visi girdėti, 10-15 žmonių, net atbėgo vaikinukas, atsistojo, kad nebūtų muštynių. Girdėjo kaip atsakovė išvadino ieškovę ir ne vieną kartą.

16. Liudytojas D. P. teismo posėdžio metu parodė, kad išgirdo necenzūrinius žodžius, daug garso buvo. Atsakovė sakė ieškovei iškrypėlio ar išsigimėlio žmona. Jis pribėgo, nes matė, kad viskas gali pereiti į muštynes. Atsakovė metė svogūną, į ieškovę nepataikė. Atsakovė pradėjo garsiai kalbėti, buvo kažkokie keiksmažodžiai. Žmonių dėmesį tai turėjo atkreipti. Pavieniai žmonės sustojo, žiūrėjo.

17. Liudytoja S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad pradžios nematė, išgirdo, kaip pradėjo garsiai rėkauti viena ant kitos. Pokalbis buvo piktas. Vyras pribėgo, nuvedė atsakovę. Žmonių buvo, jie girdėjo. Garsiai koliojosi abi. Atrodė abi vienodai kaltos, abi šaukė. Keiksmažodžių buvo, atrodo iš abiejų pusių, tiksliai nepamena.

18. Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jos susiginčijo. Išgirdo, kad žmonės renkasi, daug triukšmo, rėkavimo. Rėkavo viena ant kitos – tu tokia ir tokia. Nuvedė savo žmoną, nes per daug arti abi stovėjo ir rėkavo. Nenorėjo triukšmo, kad nubaidytų klientus.

19. Liudytoja L. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė ir atsakovė garsiai kažką aiškinosi, abi šaukė kažką.

20. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovė pirma pradėjo pokalbį, dėl atsakovės inicijuoto pokalbio pobūdžio jis virto konfliktu, kurį sukėlė atsakovė. Konfliktas buvo tokio intensyvumo, kad aplinkiniams net pasirodė, jog gali kilti muštynės. Atsakovė ieškovę pavadino necenzūriniais žodžiais, taip pat iškrypėlio, ištvirkėlio ar išsigimėlio žmona, metė, nors ir nepataikė, į ieškovę svogūną. Nors ieškovė atsakovės atžvilgiu taip pat pavartojo kažkokią frazę, susijusią su galimai atsakovės vartojamu alkoholiu, prarastomis vairuotojo teisėmis, tačiau ieškovė tai akivaizdžiai padarė jau išprovokuota atsakovės bei atsakovei jau sukėlus konfliktą, kurį girdėjo aplinkiniai asmenys. Be to, ieškovės pavartota frazė nėra tokia nepagarbi ar nemandagi, palyginus su atsakovės vartotais žodžiais, keiksmais, fiziniais veiksmais.

21. Žmogaus orumą gina įstatymas (LR Konstitucijos 21 str. 2 d.). Draudžiama žeminti žmogaus orumą (LR Konstitucijos 21 str. 3 d.). Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų kėsinimosi į jo garbę ir orumą (LR Konstitucijos 22 str. 4 d.). Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes - garbę, orumą, dalykinę reputaciją (LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.114 str. 1 d.). Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 str. 1 d.).

22. Laisvė reikšti įsitikinimus, skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus garbei ir orumui, privačiam gyvenimui (LR Konstitucijos 25 str. 3 d.). Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas (LR Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d.).

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir (4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Neatitikinčia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-09 nutartį byloje Nr. 3K-3-81/2013). Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 31 punktas). Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas, tikri (teisingi) duomenys (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 82 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju jei atsakovė būtų sukėlusi konfliktą su ieškovės vyru, pavadinusį jį iškrypėliu, ištvirkėliu ar išsigimėliu, gal ir būtų galima kalbėti apie tai, jog atsakovė tokius žodžius pavartojo pagrįstai, o paskleistos aplinkiniams žinios atitinka tikrovę, atsižvelgiant į ieškovės sutuoktinio bendravimo su nepilnamečiais asmenimis faktą. Tačiau atsakovė tokiu būdu užsipuolė ieškovę, kuri niekaip nebuvo susijusi su savo vyro veiksmais, nei padėjo jam tokius veiksmus atlikti, nei dengė savo vyrą ir bandė jam pagelbėti išvengti dėl to galėjusios kilti atsakomybės. Todėl atsakovė ieškovės atžvilgiu pavartodama tokio pobūdžio frazes, taip pat vadovaujantis liudytojų parodymais ir keiksmažodžius, neišreiškė nei kažkokios nuomonės, nei paskleidė kažkokias objektyvias žinias, faktus, duomenis, o elementariai savo veiksmais įžeidę ieškovės garbę ir orumą bei akivaizdžiai to ir siekė. Tokioje situacijoje nebuvo jokio pagrindo, girdint pašaliniams asmenims, viešoje vietoje įžeidinėti ieškovę, kadangi toks ar panašus pasakymas kaip iškrypėlio, ištvirkėlio ar išsigimėlio žmona neturi jokios visuomeninės vertės ir reikšmės, kad tokią žinią būtų galima pagrįstai ir teisėtai viešai pareikšti. Kaip minėta, ieškovė buvo visiškai nesusijusi su įvykiu, kuriame figūravo jos sutuoktinis. Atsakovė, taip pavadindama ieškovę, neatskleidė ieškovės padaryto įstatymo pažeidimo ar nusikalstamos veikos (žr. sprendimo 22 p.), kadangi ieškovė nieko neteisėto nepadarė. Atsakovei taip viešai išvadinus ieškovę, neabejotinai konstatuotina, kad tai atlikta neetiškai, neatskleidžiant viso konteksto, viešai aplinkiniams pažįstamiems ir nepažįstamiems asmenims nušviečiant ieškovę kaip bendrininkę kažko nepadoraus ir neteisėto, ką galbūt padarė jos sutuoktinis, nors aplinkiniams asmenims nebuvo žinomas šis su ieškovės sutuoktiniu susijęs įvykis (žr. sprendimo 23 p.).

25. Tokiame kontekste vertintina, kad atsakovė paskleidė ne objektyvią žinią, bet faktiškai tik įžeidinėjo ieškovę, taip pat tam tikra prasme ją sulygino ir sugretino su jos sutuoktiniu, atlikusiu nederamus veiksmus, dėl ko nemažam kiekiui aplinkinių tai girdėjusių asmenų buvo paskleista negatyvaus pobūdžio žinia apie ieškovę, kuri neatitiko tikrovės. Toks viešas ieškovės išvadinimas neabejotinai pažemino jos asmens garbę ir orumą. Tokios frazės, pavartotos viešai prie kitų asmenų, nebūtų malonios jokiam žmogui. Taip pat yra pagrindo vertinti, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu vartojo ir keiksmažodžius. Ieškovės garbės ir orumo pažeminimą patvirtina ir liudytojų nurodytos aplinkybės: liudytoja V. R. po įvykio ramino ieškovę, nes ji labai verkė, matėsi, kad pergyveno; liudytojas D. P. matė, kad ieškovė jautėsi įžeista. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad yra visuma aplinkybių, dėl kurių yra pagrindas ginti ieškovės garbę ir orumą (žr. sprendimo 23 p.), o taip pat atlyginti ieškovės patirtą neturtinę žalą, vadovaujantis CK 2.24 str. 1 d.

26. Teismų praktikoje laikoma, kad keiksmažodžių vartojimas viešai asmens atžvilgiu žeidžia jo garbę ir orumą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-09 nutartį byloje Nr. 3K-3-81/2013). Taip pat pastebėtina, kad jei tokioje situacijoje būtų traktuojama, kad atsakovės paskleista viešai žinia nebuvo neatitinkanti tikrovės, tai reikštų, kad ieškovės garbė ir orumas, kurių saugojimą garantuoja LR Konstitucija bei LR Civilinis kodeksas, nėra ginami (žr. sprendimo 21 p.). Be to, faktiškai nustatyti atsakovės veiksmai atitinka LR Administracinių nusižengimų kodekse nurodytą nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų (ANK 481 str. 1 d.). Pagal LR Administracinių nusižengimų kodeksą nukentėjusiam dėl nusižengimo asmeniui gali būti atlyginama neturtinė žala. Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala (ANK 578 str. 1 d.). Kai administraciniu nusižengimu padaryta fizinė ar neturtinė žala ir jos neatlygino administracinį nusižengimą padaręs asmuo, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) nutarime konstatuoja, kad buvo padaryta fizinė ar neturtinė žala, ir klausimas dėl šios žalos dydžio nagrinėjamas civilinio proceso tvarka (ANK 664 str. 3 d.).

27. Nagrinėjamu atveju ieškovė į policiją dėl atsakovės veiksmų nesikreipė, dėl ko teisiškai nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas nebuvo įformintas. Tačiau tokia aplinkybė nereiškia, kad atsakovės veiksmai ginčo dieną buvo tinkami, o ieškovei nebuvo padaryta neturtinė žala, nes faktinės aplinkybės išlieka tos pačios. Kultūringoje, pilietiškoje, sąmoningoje visuomenėje negali būti toleruojamos tokios situacijos, kai žmonės, nebūdami išprovokuoti, viešai įžeidinėja kitus žmones ir jų atžvilgiu vartoja necenzūrinius žodžius. Prieš tai jau aptarti atsakovės veiksmai buvo neteisėti, jie neabejotinai sukėlė neturtinę žalą ieškovei, ieškovei žala buvo sukelta būtent atsakovės veiksmais, kuriuos ji atliko sąmoningai ir tyčia. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas vertinti, kad turi būti atlyginta ieškovės patirta neturtinė žala (LR CK 6.246 str.-6.250 str.).

28. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d.).

29. Nagrinėjamu atveju byloje yra jau įvardintų duomenų (žr. sprendimo 25 p.), pakankamų daryti išvadą, kad ieškovė dėl atsakovės veiksmų patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, pažeminimą, o atsitiktinių pirkėjų akyse, nežinant kokia situacija buvo iš tikrųjų, ieškovė galėjo patirti ir tam tikrą prekybininkės reputacijos pablogėjimą. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės 500 Eur neturtinę žalą. Dėl priteistinos neturtinės žalos sumos visų pirma pastebėtina, kad nėra jokių objektyvių kriterijų ir kategorijų, kuriais vadovaujantis apskaičiuojamas neturtinės žalos dydis. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika kiekvienas atvejis yra įvertinamas individualiai. Todėl teismui nustačius mažesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, nei prašo ieškovas, tai nebūtinai turi reikšti, jog ieškinys tenkinamas iš dalies. Tokia išvada galima tuo atveju, kai ieškovas reikalauja akivaizdžiai neadekvačios neturtinės žalos sumos ir dėl to kyla daug ginčų, atsakovui tenka intensyviai įrodinėti kitokią protingą, pagrįstą neturtinės žalos sumą nagrinėjant bylą. Iš esmės atsižvelgiant į atsakovės veiksmų pobūdį, į tai, kad ieškovė nebuvo susijusi su savo sutuoktinio veiksmais, pati neieškojo kontakto su atsakove ir pokalbio bei konflikto su atsakove pirma nepradėjo, į infliacijos lygį, dėl kurio pinigų perkamoji galia yra labai nukritusi, ieškovės reikalaujama suma adekvati. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad ieškovė, vadovaujantis liudytojų parodymais, neišliko rami, viešai pavartojo išsireiškimą apie atsakovės problemas su alkoholiu. Be to, iš liudytojų parodymų matyti, kad aplinkiniai žmonės konflikto atveju ieškovės nesmerkė, ją palaikė. Taip pat svarbu pastebėti, kad ieškovė patyrė dideles išlaidas advokatui. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, kai pripažįstama, jog ieškovo garbė ir orumas buvo pažeisti, tačiau ieškinį išsprendus tokiu būdu (pvz. ieškinį tenkinant iš dalies ir dalinai priteisiant atstovavimo išlaidas), kad ieškovas faktiškai prarastų savo dalį bylinėjimosi išlaidų, o priteista ieškinio suma jų nepadengtų, tai reikštų neteisingumą ieškovo atžvilgiu bei iš esmės neapgintą jo garbę ir orumą. Kartu reikia atsižvelgti ir į tai, kad teismo sprendimu atsakovui nekiltų, kiek tai įmanoma, neproporcingų turtinių padarinių.

30. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo teisę pasitelkti advokato pagalbą, byla nebuvo eilinė, advokato darbo įkainojimas neprivalo būti minimalistinis, byloje vyko keli posėdžiai, advokato išlaidos neviršija LR Teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų dydžių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškinys tenkintinas taip, kad ieškovei atlygintinos išlaidos advokatui, o neturtinės žalos suma nustatytina 200 Eur. Tokia suma nustatytina labiausiai atsižvelgiant į tai, kad atsakovei tenka didelės apimties pareiga padengti ieškovės išlaidas advokatui, kas jau savaime yra poveikis ir pamoka atsakovei.

Kiti klausimai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovės byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 21,00 Eur, kadangi patikslintame ieškinyje liko tik apibrėžto žalos dydžio reikalavimas. Ieškovė taip pat patyrė 1500,00 Eur išlaidų advokatui.

Kadangi dėl jau išdėstytų motyvų traktuotina, kad ieškovės ieškinys tenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteistina 1521,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei grąžintina 99,00 Eur permokėto žyminio mokesčio.

Valstybei iš atsakovės priteistina 28,88 Eur pašto išlaidų (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. D.-R., a. k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti ir 1521,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt vieną Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei I. D.-R. 99,00 Eur (devyniasdešimt devynis Eur) permokėto žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. K. 28,88 Eur (dvidešimt aštuonis Eur 88 ct) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.