Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2012-11-13 · Civilinė byla Nr. 2-391-878/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-13
Bylos Nr.
2-391-878/2012
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00232-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Ieškovas
AB LESTO
Atsakovas
J. M.
Kategorijos
  • 35.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-391-878/2012Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00232-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos 35.3.5.; 35.3.6.; (S) 35.5.; 44.5.1.; 45.5.; 116.1.
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 13 d.Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant J. M.,dalyvaujant ieškovės AB LESTO atstovei J. J.,atsakovui J. M. ir jo atstovui advokatui Č. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB LESTO ieškinį atsakovui J. M. dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė AB LESTO ieškiniu (b.l. 2-3) prašė iš atsakovo J. M. priteisti 4383,56 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 132,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškinyje nurodė, kad AB RST neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime 2010 m. gruodžio 13 d. priėmus sprendimą reorganizuoti AB RST ir AB „VST” sujungimo būdu, įsteigiant AB LESTO, pastaroji perėmė visas AB „VST” materialines ir procesines teises bei pareigas. Su atsakovu 2002 m. rugsėjo 24 d. buvo sudaryta Elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartis Nr. 600 (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo tiekti elektros energiją sutartyje nurodytiems objektams, o atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį pateikti duomenis apie suvartotą elektros energijos kiekį ir visiškai atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 13 d. susidarė 4383,56 Lt įsiskolinimas už suvartotą elektros energiją.

Teismo posėdžio metu ieškovės AB LESTO atstovė ieškinį palaikė iš esmės jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad AB „VST” Sutartį su J. M. sudarė kaip su ūkininku. Atsakovas privalėjo atsiskaityti už suvartotą elektros energiją ir už leistą vartoti galią. Nuo 2009 m. už elektros energiją ir leistiną galią nebuvo atsiskaitoma, todėl 2009 m. kovo 9 d. nutrauktas elektros energijos tiekimas atsakovui, pagal užduotį demontuota apskaitos įranga. Įsiskolinimą realiai sudaro nesumokėtas leistinos naudoti galios mokestis nuo 2009 m. sausio iki lapkričio mėnesio. Už sunaudotą elektros energiją paskutinis atsakovo mokėjimas pagal skaitiklio parodymus atliktas 2009 m. sausio 15 d. Atsakovas žinojo, kokia leistina jam naudoti galia, jis 2009 m. kreipėsi dėl galios sumažinimo. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimai yra visiems privalomi, juose nustatoma komercinių vartotojų naudojamos galios dedamosios kaina. S. S. dėl elektros energijos tiekimo J. M. objektui, vartotojas nebuvo laikomas nauju, nes elektra į tą objektą jau buvo įvesta. Elektros energijos skaitiklis jam buvo pastatytas.

Atsiliepimas

A. J. M. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą ir patikslintą atsiliepimą į ieškinį (b.l. 17-18, 22-23), kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, neaišku, kodėl ieškovė kreipiasi pagal sutartį, kuri sudaryta tarp atsakovo ir AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, jis nėra objekto, kuriam tiekiama elektros energija savininkas, sutartį pasirašė, nes tuo metu jis ir kiti ūkininkai tame bendrovei priklausančiame pastate buvo nusprendę džiovinti grūdus, pastatu jis naudojosi labai trumpai, apie metus laiko. Suvartotos elektros energijos apskaitos prietaisas tame pastate nebuvo sumontuotas, už elektros energiją mokėjo pagal artimiausioje transformatorinėje esančius kažkokius parametrus, kuriuos pateikdavo transformatorinę aptarnaujantys elektros tinklų darbuotojai, energija pagal Sutartį buvo tiekiama ne jo kaip ūkininko ūkiui ir ne į jo kaip ūkininko sodybą, neaišku, kaip apskaičiuotas elektros energijos suvartojimas, jeigu nebuvo elektros energijos suvartojimo apskaitos prietaisų, neaišku, kodėl nebuvo fiksuojami suvartotos elektros energijos prietaisų rodmenys, kodėl tariamas įsiskolinimo laikotarpis pradėtas fiksuoti 2009 metais, jeigu elektros energijos tiekimas nutrauktas daug anksčiau ir elektros energija netiekiama apie 10 metų.

Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad jis su žmona turėjo fermą Pakuonio ar Aštuonėlių kaime, ten buvo ūkininkaujama, dėl elektros energijos tiekimo pasirašė sutartį, jam buvo suteiktas vartotojo kodas. Bačkininkų kaime turi sodybą. Daugiau jokių objektų neturi. Ašmintos kaime irstant žemės ūkio bendrovei turtas buvo likęs be priežiūros. Jis turi šios bendrovės pajų. Kartu su kitais ūkininkais Ašmintos fermoje pasistatė grūdų valomąją mašiną ir valė grūdus. Jam nuo pastotės prie fermų pajungė elektrą, pasakė, kad skaitiklio nestatys. Fermos savininkų nebuvo, nieko neklausė, ar gali pastatu naudotis. Ferma naudojosi visi kaimo žmonės. Už elektrą jis sumokėdavo elektros tinkluose, kur jam pasakydavo mokėtiną sumą, nes skaitiklis buvo aukštos įtampos pastotėje, kur įeiti galėjo tik elektros tinklų darbuotojai. Pinigus už elektros energiją visi susidėdavo, jis nunešdavo į elektros tinklus. Jam išrašydavo kažkokį popierių, ir pagal jį sumokėdavo. Sutartyje esantis parašas panašus į jo, bet tikras dėl to nėra. Žmonių, su kuriais bendrai naudojosi ferma, įvardinti negali, nepamena. Buvo suinteresuotas, kad į pastatą būtų tiekiama elektros energija. Norėjo fermą nupirkti, bet 2002-2003 metais susirgo ir nebegalėjo darbuotis. Fermas Ašmintos kaime pasinaudoja ir dabar, esant reikalui. Mano, kad už elektrą mokėjo iki 2009 metų. Pastate neįsirengė jokių elektros spintų ar pan., nes jam tai nebuvo aktualu. Nepamena, ar kreipėsi į elektros tinklus dėl galios sumažinimo. Už Ašmintos žemės ūkio bendrovės pajus nieko neįsigijo. Nepamena, kokia forma kreipėsi į elektros tinklus dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo. Jam niekas nesakė, kad mokama ir už galią. Tokia galia jam nebuvo reikalinga, kreipėsi dėl jos sumažinimo, nes elektrikai jam taip patarė. Dėl to kreipėsi dar prieš elektros atjungimą, pasakė, kad elektros energija nebesinaudos.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas advokatas Č. Ž. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad Sutartis nėra pagrindas ieškovės reikalavimams, joje neįvardinta leistina vartoti galia, nėra dokumento, kad tokios galios atsakovas prašė. Elektros skaitiklis buvo įrengtas atsakovui neprieinamoje vietoje – elektros pastotėje, nėra aišku, ar ne per tą patį apskaitos prietaisą nėjo kitų objektų, į kuriuos iš jos buvo tiekta elektros energija, parodymai. Neaišku ir tai, kaip apskaičiuojamas galios mokestis, iki elektros energijos atjungimo iš atsakovo niekas neprašė mokėti už galią. Be to, atsakovas nėra pastato, kuriam tiekta elektros energija, savininkas. Dėl šių priežasčių J. M. negali būti atsakovu šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Vartotojas sutartimi su energijos tiekimo įmone įsipareigoja laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą, be to, vartotojas su energijos tiekėju suderina energijos tiekimo režimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.385 straipsnio 1 dalis, šalių sudarytos sutarties 6, 9 punktai). Energijos kaina (tarifai) nustatoma įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.385 straipsnio 4 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tarp šalių yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, atsakovas pirko elektros energiją iš visuomeninio tiekėjo AB „VST”, kuri 2010 m. gruodžio 13 d. reorganizuota sujungimo su AB RST būdu, įsteigiant AB LESTO, perėmusią visas AB „VST” materialines ir procesines teises (b.l. 42-81). Ieškovė atsakovui pagal 2002 m. rugsėjo 24 d. Sutartį (b.l. 6-9, 87, 89) tiekė elektros energiją atsakovo kaip ūkininko objektui: fermai Ašmintos k., įrengtoji ir leistina vartoti galia 220.0 kVA/kW, vartotojo kodas 2210. Tai nurodyta ir pačioje Sutartyje, tiek jos įžanginėje dalyje, tiek vartotojo rekvizituose, taip pat J. M. pats pripažino, jog ūkį buvo įregistravęs dar 1998 ar 1999 metais, ūkininkavo, liudytoja apklausta jo buvusi sutuoktinė R. M. parodė, kad jų šeima 2002 metais sudarant Sutartį, vertėsi būtent iš ūkio. Nors teismas 2012 m. rugpjūčio 16 d. parengiamajame posėdyje protokoline nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti ūkininko ūkio registravimo dokumentus (b.l. 96), atsakovas teismo įpareigojimo neįvykdė, paaiškino, jog neturi duomenų apie jo vardu registruotą ūkį, jog jam Nacionalinėje žemės tarnyboje paaiškinta, kad jis nėra ūkininkas, ūkis neįregistruotas ir jam pažymos išduoti negali (b.l. 126). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas ieškovei jokių duomenų apie savo kaip ūkininko statuso pasikeitimą neteikė. Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gruodžio 12 d.) (toliau – ir Taisyklės) 6 punkto nuostatas, elektros energijos buitinis vartotojas – fizinis asmuo, perkantis elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (individualiam gyvenamajam namui, ūkiniam pastatui, daugiabučio gyvenamojo namo arba bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo butui, vasarnamiui, sodo sklypui, garažui ar pan.). Buitiniams vartotojams prilyginamos sodininkų, nuosavų automobilių garažų savininkų bendrijos, perkančios elektros energiją bendrijų narių sodams, garažams ir (ar) jų bendroms reikmėms, taip pat daugiabučių gyvenamųjų namų arba bendrabučio tipo daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, arba minėtų namų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgalioti atstovai, arba minėtų namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų administratoriai, perkantys elektros energiją daugiabučių gyvenamųjų namų bendroms reikmėms ir (ar) liftams, bendrabučio tipo daugiabučiams gyvenamiesiems namams (butams, kambariams, bendroms reikmėms ir (ar) liftams). Iš esmės analogiškai buitinio vartotojo sąvoka buvo apibrėžta ir iki Taisyklių galiojusių Ūkio ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 398 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 8 punkte. J. M. kaip ūkininkas elektros energiją pagal Sutartį pirko ūkinei veiklai vykdyti, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jam elektros energija pagal Sutartį buvo tiekiama kaip buitiniam vartotojui. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip buitinis vartotojas J. M. elektros energiją pirko pagal 1995 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą Elektros energijos tiekimo-vartojimo (pardavimo-pirkimo) buities vartotojui sutartį (b.l. 90), pagal kurią elektros energija tiekiama J. M. objektui (duomenys neskelbtini)., t.y. kur atsakovas nurodė esant jo sodybą, pagal šią sutartį jam leista naudoti galia 4 kW. Atsakovas kaip ūkininkas dar 1999 m. spalio 15 d. buvo sudaręs elektros energijos pardavimo (tiekimo) – pirkimo (vartojimo) sutartį Nr. 152 dėl elektros energijos pirkimo kitai jo turėtai fermai, jam buvo suteiktas vartotojo kodas 2210, t.y. tas pats kodas, kaip ir sudarant Sutartį (b.l. 82, 83).

Atsakovas nurodė, kad fermos pastatas, į kurią elektros energija buvo tiekiama pagal Sutartį, jam nuosavybės teise nepriklausė. Nekilnojamojo turto registro duomenys nepatvirtina, kad atsakovas buvo šio pastato Ašmintos kaime savininkas, tačiau iš J. M. paaiškinimų matyti, kad jis turėjo Ašmintos žemės ūkio bendrovės pajų, šios bendrovės fermos pastatu naudojosi pagal savo reikmes labai ilgą laiką, kaip pats paaiškino, naudojasi savo reikmėms netgi iki šiol, taigi, galima spręsti, jog buvo susiklostę faktiniai panaudos santykiai tarp J. M. ir Ašmintos žemės ūkio bendrovės, atsakovas teisėtai naudojosi šiuo fermos pastatu ir būtent jis kaip ūkininkas pasirašė Sutartį dėl elektros energijos jo naudojamam objektui tiekimo ir Sutartimi prisiėmė atitinkamus komercinio vartotojo įsipareigojimus. Nors atsakovas aiškino, kad fermos pastatu naudojosi ne vienas, o su kitais kaimo žmonėmis, jis teismui nenurodė nė vieno konkretaus to kito asmens, taip pat jis aiškino, kad pastatas niekam nepriklausė, kad jam nereikėję klausti niekieno leidimo dėl naudojimosi pastatu. Parengiamojo posėdžio metu jis teigė, kad fermos Ašmintos kaime buvo ne jo, o buvusios sutuoktinės R. M. nuosavybė (b.l. 38), kad tos fermos gal jau visai nebėra (b. l. 39), tačiau teismo posėdyje aiškino, kad šia ferma pasinaudoja savo reikmėms dar ir dabar. Tokie jo aiškinimai vertintini kaip siekis išvengti sumokėjimo už paties atsakovo prašymu pagal jo pasirašytą Sutartį pastatui tiektą elektros energiją ir su tuo susijusias paslaugas.

Atsakovo ir jo atstovo argumentai dėl elektros energijos apskaitos prietaiso įrengimo ir pan. neturi jokios reikšmės nagrinėjamu atveju, nes byloje nekyla ginčas dėl neatsiskaitymo už suvartotą elektros energiją ar neteisingus apskaitos duomenis. Tiek pats atsakovas patvirtino, tiek tą nurodė ir ieškovės atstovė, kad už patiektą elektros energiją atsakovas atsiskaitė, tačiau J. M. nuo 2009 m. sausio mėnesio nemokėjo ieškovei už pagal Sutartį leistiną naudoti galią. Šios aplinkybės neneigė ir pats atsakovas, tačiau jis aiškino, jog nežinojo, kad reikia mokėti už galią, jo atstovas nurodė, kad Sutartyje neįvardinta leistina vartoti galia, nėra dokumento, kad tokios galios atsakovas prašė, neaišku, kaip apskaičiuojamas galios mokestis, be to, iki elektros energijos atjungimo iš atsakovo niekas neprašė mokėti už galią. Pastebėtina, kad Sutartimi jos šalys įsipareigojo vadovautis ja, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) nutarimais, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) bei kitais norminiais aktais (Sutarties 2 punktas). Sutarties 4.1. punktu tiekėjas įsipareigojo aprūpinti vartotojo objektą elektra pagal 1 priedo 1 punkte nustatytą leistinąją naudoti galią (b.l. 6). Sutarties 1 priede (b.l. 28) numatyta leistinoji vartoti galia 220.0 kW. Taigi, atsakovas žinojo, kokia yra jo objekte naudoti leistina galia.

Pažymėtina, kad dvinaris tarifas – už suvartotą kiekį ir galios mokestis - Lietuvoje verslo įmonėms įvestas 2004 m., priėmus Elektros energetikos įstatymo pakeitimus (Elektros energetikos įstatymo (redakcija nuo 2004 m. liepos 10 d.) 44 straipsnio 3 dalis nustatė, kad skirstymo paslaugos kaina bei visuomeninė elektros energijos kaina gali būti diferencijuojamos į tarifų rūšis pagal vartotojų kategorijas ar grupes, elektros energijos vartojimo laiką, sunaudotos elektros energijos kiekį, nustatytą galią, taip pat pagal kitus paslaugos teikėjo pasirinktus objektyvius požymius, kurie sudarytų galimybę nustatant skirtingas tarifų rūšis siekti didesnio veiklos efektyvumo. Taigi komerciniai vartotojai turėjo sumokėti už užtikrinamą maksimalią leistiną galią, nepriklausomai nuo to, ar ją išnaudoja, o už sunaudotas kilovatvalandes moka atskirai. Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. O3-85 patvirtintos Akcinės bendrovės „VST” elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos, galiojusios iki 2009 m. sausio 1 d., 6.18. punktą trečios grupės vartotojams ūkininkams, kaip ir nagrinėjamu atveju, gaunantiems elektros energiją iš 0,4 kV įtampos elektros tinklų ir pasirinkusiems pirmąjį mokėjimo už elektros energiją planą, iki 2008 m. gruodžio 31 d. buvo taikoma lengvata - jie atitinkamo tarifo galios mokesčio dedamąją mokėjo tik tris mėnesius - rugpjūtį, rugsėjį ir spalį - per metus. Nuo 2009 m. sausio 1 d. pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. O3-218 vienašališkai nustatytą ir paskelbtą Akcinės bendrovės „VST” elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarką lengvata ūkininkams nebenumatyta. Šios tvarkos 2.3. punkte nustatyta, kad galios dedamoji – tai vieno leistino naudoti vartotojui kW mėnesio kaina. Remiantis šios tvarkos 3.1.3. ūkininkas J. M., kaip vartotojas, kurio leistinoji naudoti galia virš 30 kW, priskiriamas trečiosios grupės vartotojams. Minėtos tvarkos 6.3. punktas nustato, kad trečiosios grupės vartotojai gali pasirinkti atsiskaitymą pagal dvinarį galios dedamosios ir nediferencijuotos energijos dedamosios arba dvinarį galios dedamosios ir diferencijuotos pagal laiko intervalus energijos dedamosios tarifus, taigi atsiskaitymas šiems vartotojams yra pagal dvinarį tarifą. Minėtos tvarkos 6.8. punkte nurodyta, jog trečiosios grupių vartotojams, nepasirinkusiems tarifų plano, priskiriamas pirmas tarifų planas. Byloje nėra duomenų apie ūkininko J. M. pasirinktą tarifų planą, taigi jam priskirtinas pirmas tarifų planas. Tą patvirtina ir ieškovės apskaičiuotas mokestis už atsakovui suteiktą leistinąją vartoti galią – 220 kW x 1,5 Lt (Tvarkos 4.2.1. punktas, lentelės 3.1. punktas) + 19 procentų PVM = 392,7 Lt. A. J. M. teismo posėdyje patvirtino, kad kreipėsi į „VST” dėl rezervuotos galios sumažinimo, byloje ieškovė pateikė ūkininko J. M. 2009 m. kovo 13 d. paraišką dėl galios fermai Ašmintos kaime sumažinimo iki 12 kW (b.l. 89), tačiau atsakovas nesudarė su ieškove Sutarties pakeitimo dėl galios sumažinimo. Iš užduoties Nr. 4670489 matyti, kad 2009 m. lapkričio 17 d. buvo atjungtas komercinis vartotojas ūkininkas J. M., objektas – ferma Ašmintos kaime, Prienų r., demontuota elektros apskaita (b.l. 101-102). Atsakovui galios mokestis skaičiuotas nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d., t.y. iki vartotojo objekto atjungimo nuo ieškovės elektros tinklų (b.l. 29-35, 101). Vartotojo pareiga elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytais terminais atsiskaityti už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją, suteiktas elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka visuomeninio tiekėjo nustatytomis visuomeninėmis elektros energijos kainomis ir tarifais nustatyta ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 45.5., 75, 76 punktuose (2007 m. gruodžio 12 d. redakcija).

Atsakovo skolos susidarymo laikotarpiu iki 2009 m. liepos 31 d. galiojusių redakcijų Elektros energetikos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis nustatė, kad vartotojas, kuris pagal šio įstatymo 25 straipsnį gauna elektros energiją iš visuomeninio tiekėjo, privalo laiku atsiskaityti su visuomeniniu tiekėju už elektros energiją ir jos persiuntimą. Vartotojas, remiantis šio straipsnio 2 dalimi, turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti sutartį su visuomeniniu tiekėju, jį apie tai įspėjęs raštu prieš 30 kalendorinių dienų ir jis privalo iki sutarties nutraukimo dienos visiškai atsiskaityti su visuomeniniu tiekėju už patiektą elektros energiją bei jos persiuntimo paslaugą. Šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalis numatė, kad viršutines perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainų ribas, vadovaudamasi Energetikos įstatymu, šiuo įstatymu bei viršutinių kainų ribų nustatymo metodika, nustato Komisija. Viršutinių kainų ribų nustatymo metodiką rengia ir tvirtina Komisija. Pagal 44 straipsnio 1 dalį, Komisijai nustačius viršutines kainų ribas, konkrečias perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainas ir tarifus nustato ir keičia paslaugų teikėjai, o 3 dalis nustatė, kad skirstymo paslaugos kaina bei visuomeninė elektros energijos kaina gali būti diferencijuojamos į tarifų rūšis pagal vartotojų kategorijas ar grupes, elektros energijos vartojimo laiką, sunaudotos elektros energijos kiekį, nustatytą galią, taip pat pagal kitus paslaugos teikėjo pasirinktus objektyvius požymius, kurie sudarytų galimybę nustatant skirtingas tarifų rūšis siekti didesnio veiklos efektyvumo.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas byloje davė aiškiai nenuoširdžius paaiškinimus. Atsiliepime jis nurodė, kad elektros energija į fermą nebuvo tiekiama jau apie dešimt metų (b.l. 22-23), tačiau ieškovei pateikus pažymas apie suvartotą elektros energiją fermai Ašmintos kaime per 2007 m. liepos, rugsėjo mėnesius, 2008 m. kovo mėnesį (b.l. 91-93), teismo posėdyje pripažino, kad tuo laiku elektros energija buvo tiekiama. Iš vartotojo ūkininko J. M., vartotojo kodas 2210, skolos, apmokėjimų ir sąskaitų istorijos nuo 1999 m. spalio 15 d. iki 2009 m. lapkričio 11 d. (b.l. 29-35) matyti, kad už elektros energiją buvo mokama nuo 2001 m. gruodžio 29 d., paskutinis mokėjimas atliktas 2009 m. sausio 15 d. Jis atsiliepime vėlgi teigė, kad nebuvo jokių apskaitos prietaisų, tačiau teismo posėdyje aiškino, kad prietaisai vis dėlto buvo, tik jis negalėjo prie jų prieiti. Todėl teismas jo paaiškinimus vertina kaip neobjektyvius ir nepatikimus. Akivaizdu, kad atsakovas, sudaręs sutartį dėl elektros energijos tiekimo, nebuvo nei rūpestingas, nei atidus savo kaip elektros energijos pirkėjo pareigoms, nesidomėjo nauju šių teisinių santykių reglamentavimu, netinkamai vykdė savo pareigą laiku ir tinkamai atsiskaityti už jam suteiktas paslaugas.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis). Atsakovas pažeidė savo įsipareigojimus, laiku ir tinkamai neatsiskaitydamas už su elektros energijos tiekimu susijusias paslaugas, todėl, vadovaujantis Sutarties 6 punktu, CK 6.1, 6.4, 6.38 straipsniais, 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 6.388 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 4383,56 Lt skola priteistina iš atsakovo ieškovei.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 2 dalis skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovės ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl penkių procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 132,00 Lt žyminis mokestis ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 26,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu teisme. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 4382,56 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt du litus 56 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2012 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 132,00 Lt (vieno šimto trisdešimt dviejų litų 00 ct) žyminį mokestį ieškovei AB LESTO, kodas 302577612, buveinė Žvejų g. 14, Vilniuje, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, banko kodas 21400.

Priteisti iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 26,40 Lt (dvidešimt šešis litus 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Inga Liubinienė