Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. N., institucijos, surašiusios protokolą, atstovui V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. N., a. k. (duomenys neskelbtini),, gyv. (duomenys neskelbtini),, Lietuvos Respublikos pilietis, vykdantis individualią veiklą, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. lapkričio 20 d., apie 14.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), remontuojamame bute statybines atliekas tvarkė V. S., vidaus apdailos darbus dirbo A. L.. Jie dėl darbo tarėsi su V. N.. Su jais nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, neįteiktas antras darbo sutarties egzempliorius, jiems neišduotas darbuotojo tapatybę patvirtinantis dokumentas – darbo pažymėjimas ir apie jų priėmimą į darbą neinformuotas VSDFV teritorinis skyrius. Tokiais veiksmais individualią veiklą vykdantis V. N. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 99 str. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. N. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad 2014 m. lapkričio mėn. gavęs pasiūlymą atlikti buto apdailos darbus, pasikvietė kartu dirbti A. L. ir V. S., nes pats V. N. tuo metu sirgo, todėl mažai dirbo. Su užsakovu sutartį dėl remonto darbų atlikimo sudarė V. N. bei užsakovas turėjo atsiskaityti su V. N., o jis – su V. S. ir A. L.. Supranta, jog padarė pažeidimą, kad V. S. ir A. L. leido dirbti, su jais nesudaręs darbo sutarčių.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. pažeidimo faktą ir V. N. kaltę įrodo byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens paaiškinimu, kuriame jis paaiškino, kad gavęs pasiūlymą atlikti buto apdailos darbus, pasikvietė kartu dirbti A. L. ir V. S.. Sudaręs sutartį su J. J. dėl patalpos įrengimo darbų atlikimo, 2014 m. lapkričio 17 d. pradėjo dirbti. J. J. V. N. sumokėjo avansą – 1000 Lt. Sutartis ir darbų vertė – 2200 Lt. 1000 Lt. pasidalino po 300 Lt, 100 Lt. buvo skirti kurui ir įrankiams. V. N. asmeniškai sudarė sutartį su užsakovu, todėl yra atsakingas už darbų kokybę, terminus, užsakovas atsiskaito su juo, pinigus kolegoms išmoka V. N.. Dėl to, kad su A. L. ir V. S. nesudarė darbo sutarties, V. N. labai gailisi. Nurodo, kad jam pastarieji metai buvo labai sunkūs (b. l. 3-6), V. N. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad internete yra pasiskelbęs, kad atlieka apdailos darbus. Sulaukė pasiūlymo dėl buto dažymo ir kitų apdailos darbų (duomenys neskelbtini),. Su užsakovu J. J. aptarė dėl apdailos darbų ir pasirašė 2200 Lt. sutartį. V. N. turi draugų apdailininkų, todėl pasikvietė V. S. ir A. L. kartu padirbti. Lapkričio 16 d., sekmadienį, visi atvažiavo į butą aptarti dėl šio buto darbų. V. S. atliks griovimo, ardymo, pralyginimo, tvarkymo darbus, o su A. L. sutarta gruntavimo, glaistymo, dažymo darbai. Šiuos darbu sutarė kartu atlikti nuo 2014 m. lapkričio 17 d. Sutartyje numatytą sumą buvo sutarta pasidalinti bendrai. 2014 m. lapkričio 17 d. paėmęs iš J. J. 1000 Lt avansą, už atliktus darbus pasidalino po 300 Lt. 100 Lt. buvo sutarta skirti kurui ir įrankiams. 2014 m. lapkričio 19 d. V. N. A. L. ir V. S. sumokėjo po 300 Lt. Darbo įrankiai, naudojami darbams, yra bendri ir naudojasi vieni kitų įrankiais. Darbo sutarties su A. L. ir V. S. nebuvo sudaręs. A. L. ir V. S. atveža savo transportu. Už darbo kokybę, terminus atsakingas V. N.. Po darbo kartais V. N. parveža namo, kartais patys grįžta (b. l. 7), V. S. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad neturi pastovaus darbo, yra registruotas darbo biržoje. Jo pažįstamas pasiūlė dirbti pagalbiniu darbininku remontuojamame name Kaune, (duomenys neskelbtini). Draugo vardas A.. Atėjęs į remontuojamą pastatą kalbėjosi su J. J. dėl darbo pobūdžio ir apmokėjimo, buvo sutarta, kad jis valys patalpas, kad jį aprūpins valymo inventoriumi, už atliktus darbus sutarta 10 lt. valandinis užmokestis. Per visą laikotarpį už atliktus darbus gavo 450 Lt. Darbo sutartis nebuvo sudaryta, verslo liudijimo neišsipirkęs. Dėl šio objekto darbo ir kitų tarėsi su V. N., jis nurodė adresą, kuriame yra darbo, dažniausiai atlieka patalpų valymo darbus. Patikslina, kad dėl apmokėjimo sutarė su V. N., už darbus 450 Lt. sumokėjo V. N. (b. l. 8), A. L. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad draugas paprašė padėti įrengti gyvenamas patalpas. Patikrinimo metu atlikinėjo darbus, už darbą turi gauti 150 Lt. Pradėjo dirbti nuo pirmadienio. Įrankiai ir darbo drabužiai yra jo. Verslo liudijimo nėra įgijęs. Darbus organizuoja V. (b. l. 9), sutartis (b. l. 10), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 11-12), faktų fiksavimo pažyma (b. l. 13-14), faktų fiksavimo pažyma (b. l. 15-16).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Iš paminėtų įstatymų nuostatų seka, kad nustatinėjant, buvo ar nebuvo nelegalaus darbo faktas, pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar tarp asmenų atsiradę faktiniai santykiai pagal savo pobūdį yra darbo teisiniai santykiai, kaip juos apibrėžia Darbo kodekso 93 straipsnis. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, tarp V. N. bei V. S. ir A. L. buvo sutarta, kad A. L. nuo 2014 m. lapkričio 17 d. atliks gruntavimo, glaistymo, dažymo darbus, o V. S. atliks griovimo, ardymo ir tvarkymo darbus. Už atliktų darbų kokybę, terminus atsakingas buvo V. N., nes jis 2014 m. lapkričio 17d. sudarė rangos sutartį su J. J. dėl patalpos remonto darbų atlikimo už orientacinę 2200 Lt kainą. Iš V. N. paaiškinimo matyti, kad jis bei V. S. ir A. L. buvo sutarę, jog iš J. J. gautą pinigų sumą visi pasidalins po lygiai. Bylos aplinkybių visuma liudija, kad A. L. ir V. S., V. N. vadovaujant, atlikinėjo tam tikras darbuotojų pareigas už jo nustatytą darbo užmokestį. Tiek V. S., tiek A. L. atlikinėjo konkrečius darbus. Šie požymiai atitinka Darbo kodekso 93 straipsnyje įtvirtintą darbo sutarties apibrėžimą. Kadangi faktiniai tarp V. N. iš vienos pusės ir A. L. ir V. S. iš kitos pusės susiklostę santykiai patenka būtent į darbo teisės reguliavimo sritį, tad jie ir privalėjo būti įforminti rašytine darbo sutartimi. Darbdavio sąvoką apibrėžia Darbo kodekso 14 ir 16 straipsniai. 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdaviu gali būti kiekvienas fizinis asmuo. Fiziniai asmenys, neįsteigę įmonės, gali verstis komercine ūkine veikla tik Vyriausybės nustatyta tvarka įsigiję patentą. Taigi, fizinis asmuo, pasirinkęs atitinkamą komercinės ūkinės veiklos būdą, jį privalo realizuoti taip, kad nebūtų pažeidžiamos įstatymų saugomos kitų asmenų teisės ir interesai. Iš byloje esančių V. S. bei A. L. paaiškinimų matyti, kad jie verslo liudijimų įsigiję nebuvo.

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 20 d., apie 14.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), remontuojamame bute statybines atliekas tvarkė V. S., vidaus apdailos darbus dirbo A. L.. Su jais nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, neįteiktas antras darbo sutarties egzempliorius, jiems neišduotas darbuotojo tapatybę patvirtinantis dokumentas – darbo pažymėjimas ir apie jų priėmimą į darbą neinformuotas VSDFV teritorinis skyrius, todėl V. N. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie V. N. administracinius baustumus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina minimalaus dydžio bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286-288 str., teismas

nutarė:

V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., ir skirti jam:

už nelegaliai dirbusį A. L. 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą.

Iš viso paskirti 6000,00 Lt (šešių tūkstančių litų 00 ct), kas atitinka 1737 Eur (tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių eurų), baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.