Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. U. ieškinį atsakovams V. J. ir I. J. dėl leidimo atlikti veiksmus be atsakovo sutikimo ir piniginių kompensacijų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma ir šalių teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovui, pagal 2017 m. gruodžio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. NGP-3123, nuosavybės teise priklauso 355/709 ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Gargždai, Klaipėdos r., o kita dalis 354/709 ginčo žemės sklypo priklauso atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, pagal 2019 m. gegužės 27 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. NGP-1327 (I t. b.l. 33-34, 169-170). Iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo taip pat nustatyta, kad ieškovas ir atsakovai yra gyvenamojo namo, pastato – sandėlio, pastato- garažo, patsto - sandėlio, ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių ginčo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) r., bendrasavininkai. Ieškovui pagal 2017 m. gegužės 17 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, notarinio registro Nr. NGP-1385, nuosavybės teise priklauso ½ dalis statinių, esančių ginčo žemės sklype, o kita dalis statinių, pagal 1988 m. lapkričio 10 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 6615, nuosavybės teise yra įregistruota atsakovo V. J. vardu (I t. b.l. 35-37). Tiek šalių paaiškinimais, tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl naudojimosi tvarkos bendraturčiams priklausančiais statiniais bei ginčo žemės sklypo dalimis, nes ginčas buvo išspręstas dar 1981 m. kovo 5 d. Klaipėdos rajono liaudies teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-128/81, kuria buvo patvirtinta bendraturčių sudaryta taikos sutartis (I t. b.l. 38-39) bei įsigyjant ginčo žemės sklypą iš valstybės.

Iš 2019 m. balandžio 1 d. rangos sutarties Nr. 2 nustatyta, kad ieškovas su UAB „Masteris LT“ sudarė rangos sutartį dėl ieškovui bendra nuosavybės teise priklausančio gyenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo ir dūmtraukio remonto, neviršijant Lokalinės sąmatos Nr. S001, pagal 2018 m. gruodžio 6 d. gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), apžiūros akte Nr. PDS 06/12 nurodytus rekomenduojamus darbus defektams pašalinti (I t. b.l. 188-190).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo šalys yra ginčo žemės sklypo ir jame stovinčių statinių bendraturčiai ir tarp šalių nėra ginčo dėl ginčo žemės sklypo ir jame esančių statinių naudojimosi tvarkos, tačiau yra kilęs ginčas dėl to, kad ieškovas nori įsivesti dujas, centralizuotą vandentiekį ir nuotekas, o atsakovai kaip bendraturčiai neduoda sutikimo atlikti šiuos veiksmus. Nustatyta, kad atsakovai ½ ginčo žemės sklype esančių statinių yra įsigiję pirmiau nei ieškovas, tačiau ieškovas anksčiau nei atsakovai iš valstybės įsigijo ginčo žemės sklypo dalį. Atsakovai ginčo žemės sklypo dalį įsigijo tik po bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2019 m. gegužės 27 d.

Dėl reikalavimo priteisti 449,37 Eur už ginčo žemės sklypo suformavimo ir kadastrinių matavimų atlikimą.

Iš 2017 m. sausio 4 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto darbų sutarties nustatyta, kad ieškovas, veikdamas pagal Z. U. įgaliojimą su UAB „Gargždų matavimai“ sudarė sutartį dėl ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų su naudojimosi tvarka sklype ir žemės sklypo formavimo projekto parengimo už 900,00 Eur (II t. b.l. 9-12). Ieškovo mokėjimo pavedimai patvirtina, kad jis yra sumokėjęs 900,00 Eur už kadastrinius matavimus ir ginčo žemės sklypo pertvarkymo projektą (II t. b.l. 13-19, 23-26). Ieškovas raštu ragino atsakovą sumokėti 449,37 Eur jo patirtų išlaidų už ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimą, tačiau atsakovai iki šiol nėra sumokėję (I t. b.l. 85). Atsakovas V. J. teismo posėdžio metu pripažino, kad ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko ieškovas ir sutinka padengti ieškovo prašomą priteisti sumą už kadastrinius matavimus, nurodė, kad nėra sumokėjęs iki šiol, nes manė, kad jam turi būti perduoti kažkokie ginčo žemės sklypo dokumentai ar diskelis. Įvertinus nustatytas aplinkybes, kad ieškovas savo asmeninėmis lėšomis atliko viso ginčo žemės sklypo pertvarkymo projektą bei tikslius kadastrinius matavimus ir tik po šių matavimų tiek ieškovui, tiek atsakovui buvo leista privatizuoti ginčo žemės sklypo dalis iš valstybės, į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutinka sumokėti dalį, tačiau iki šiol nėra apmokėję ieškovo patirtų išlaidų, yra pagrindas ieškovui iš atsakovų solidariai priteisti dalį ieškovo patirtų išlaidų už ginčo žemės sklypo pertvarkymo projektą ir kadastrinius matavimus, tai yra priteisti 449,37 Eur (Lietuvos Respublikos civilini proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnis.

Dėl ieškinio reikalavimo leisti ieškovui be bendraturčių sutikimo įsivesti vandentikį, nuotekas ir dujas.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad jis iš esmės neprieštarauja ir sutinka, kad ieškovas turi teisę įsivesti centralizuotą vandentiekį, nuotekas ir dujas per bendrojo naudojimo žemės sklypą. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to ar ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu, nes atsakovai tvirtina, kad jie niekada nedraudė ir sutiko, kad ieškovas įsivestų vandentiekį, nuotekas ir dujas per bendro naudojimosi žemę, o ieškovas nurodo, kad jis ne kartą prašė atsakovo leisti tai atlikti, tačiau atsakovai nesutiko nenurodydami jokių motyvų ir nepateikė raštiško atsakymo į jo rašytą pranešimą. Kadangi ieškovas ir atsakovai yra ginčo žemės sklypo bendraturčiai bei statinių, esančių ant ginčo žemės sklypo savininkai, norint ieškovui įsivesti dujas, centralizuotą vandentiekį ar nuotekas, yra būtinas bendraturčių sutikimas, nes tinklai bus vendami per bendro naudojimo ginčo žemės sklypą.

Tiek šalių paaiškinimais, tiek byloje esančiais rašytinias įrodymais nustatyta, kad atsakovai yra įsivedę vandentiekį ir nuotekų šalinimą, pagal 2009 m. balandžio 9 d. išduotas AB „Klaipėdos vanduo“ projektines technines sąlygas ir pagal UAB „Rojūsta“ atliktą projektą dar 2009 m. (I t. b.l. 124-137). Atsakovas 2009 m. gruodžio 31 d. sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. G04-200900448 su AB „Klaipėdos vanduo“ ir pagal šią sutartį atsakovui į jam priklausančią gyvenamojo namo dalį yra tiekiams vanduo ir šalinamos nuotekos (I t. 140-147). Ieškovas siekdamas įsivesti dujas su AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudarė naujojo buitinio vartotojo sistemos prijungimo prie operatoriaus dujų sistemos paslaugos sutartį Nr. 17-02115D (I t. b.l. 64-66), o 2018 m. sausio 19 d. sudarė dujotiekio įrengimo paslaugų sutartį Nr. D2Ž3702115 (I t. b.l 67-75). Iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. kovo 21 d. rašto Nr. 50213-5046 nustatyta, kad ieškovas buvo informuotas, kad norint pasijungti dujas jis turi susitarti su V. J. dėl sutikimo dujotiekio statybai (I t. b.l 76-77). Išekovas kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ dėl vandetiekio ir nuotekų įvedimo ir 2017 m. vasario 3 d. AB „Klaipėdos vanduo“ išdavė prisijungimo sąlygas, iš kurių nustatyta, kad norint, kad ieškovui būtų leista prisijungti vandentiekį ir buitines nuotekas, yra būtinas bendrasavininko sutikimas (I t. b.l. 78-79). Iš ieškovo 2018 m. kovo 27 d. atsakovui rašyto ir registruotu laišku siųsto pranešimo nustatyta, kad ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą prašydamas per dešimt dienų pateikti jam elektroniniu paštu ar kitomis atsakovui patogiomis ryšio priemonėmis atsakymą dėl leidimo ieškovui įsivesti vandentiekio, nuotekų ir dujotiekio sistemas (I t. b.l. 83-84).

Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, nurodė, kad ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka Civilinio kodekso 1.5 ir 4.75 str. nuostatų (Lietuvos A. T. 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012).

Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos (Lietuvos A. T. 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1).

Bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Susipažinus su į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, tai yra ieškovo pateiktu UAB „Vanduja“ parengtu kiemo dujotiekio įrengimo projektu (II t. b.l. 43) bei kitais byloje esančiais rašytinais įrodymais, nenustatyta, kad ieškovo siekis įsivesti centralizuotą vandentiekį, nuotekas ir dujas kaip nors pažeistų atsakovų teises ar interesus. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jie niekada netrukdė ir leido ieškovui įsivesti vandentiekį, nuotekas ir dujas, tačiau nežinojo kokia forma jis turi atsakyti ieškovui. Įvertinus tai, kad atsakovas iš esmės neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių, kad ieškovas ne kartą jo žodžiu prašė leisti įsivesti vandentiekį, nuotekas ir dujas, į tai, kad atsakovui buvo siųstas raštiškas ieškovo prašymas dėl leidimo ir jame aiškiai buvo nurodyta, kad per dešimt dienų turi būti pateiktas atsakymas, į paties atsakovo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovai nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą ieškovui. Teismo vertinimu, atsakovai nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo dujų, vandentiekio ir nuotekų sistemų įrengimo darbai pažeidžia jų interesus ar teises (CPK 178 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių atsakovų atsisakymas duoti sutikimą leisti ieškovui įsivesti centralizuotą vandentiekį, nuotekas ir dujas ginčo žemės sklype laikytinas nepagrįstu ir pažeidžiančiu ieškovo kaip namo ir ginčo žemės sklypo bendraturčio teises. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimai pripažinti teisę be atsakovų sutikimo įsivesti centralizuotą vandentiekį, nuotekas ir dujas ginčo žemės sklype ir atlikti visus kitus veiksmus būtinus be atsakovų sutikimo tenkintinas. Tai, kad atsakovai nesuteikė ieškovui leidimo iš esmės patvirtina ir bylos rašytinė medžiaga bei pateis atsakovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai bei atsakovų procesiniuose dokumentuose dėstomos aplinkybės. Atsakovo nurodytas motyvas, kad jis nežinojo kaip jis turi atsakyti ieškovui į gautą raštišką paklausimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl reikalavimo leisti be atsakovų sutikimo atlikti gyvenamojo namo stogo ir kamino remonto darbus ir priteisti 2 412,94 Eur lėšų už gyvenamojo namo, esančio adresu Vasario 16 -osios skg. 9, Gargždai, būtinus ir privalomus stogo remonto darbus.

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigą valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 2 straipsnio 56 punktą, statinio naudotojas - statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Pagal Statybos įstatymo 47 straipsnio l dalies 1-4 punktus, statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą bei suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

Iš 2018 m. gruodžio 6 d. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atlikto gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), pastato stogo techninės būklės nustatymo apžiūros akto Nr. PDS 06/12 nustatyta, kad ieškovo iniciatyva buvo atlikta neeilinė statinio ir atskirų jo konstrukcijų apžiūra, kurios metu nustatyta, kad stogo asbetoninė danga pažeista erozijos, turi defomacinių įtrukių. Viena plokštė pasisilinkusi iš savo vietos. Skardos lankstiniai deformuoti su pastebimais plyšiais. Kamino viršutinės 3 silikatinių plytų eilės nestabilios, akivaizdžiai pastebima rišamosios medžiagos defomacija. Kamino ir stogo sujungimo mazgas nesandarus. Ištrūpėjęs cementinio skiedinio užpildas. Lubų apžiūros metu pastebėtos drėgmės pažeistos vietos. Medinės stogo konstrukcijos turi perteklinės drėgmės. Medienos santykinis drėgnumas apžiūros metu sudarė 12,3 procento. Vertikalios išorinės atitvaros apdaila pažeista drėgmės. Palėpės sandėliuko stogo medinės konstrukcijos /gegnės pažeistos drėgmės. Stogo šlaito medinis lentų pakalimas vietomis pažeistas drėgmės. Pastebimos augalinės kilmės dėmės (I t. b.l. 19-21, 86-96).

Iš priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2019 m. sausio 28 d. rašto nustatyta, kad ginčo pastato mūrinis dumtraukis neatitinka Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių bei Šildymo sistemų naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų ir yra nustatytas terminas iki 2019 m. balandžio 1 d. minėtiems trūkumams pašalinti (II t. b.l. 6). Ieškovas 2019 m. balandžio 1 d. su R. M. sudarė rangos sutartį Nr. 1 dėl gyvenamojo pastato Vasario 16-osios skg. 9, Gargždai, dėl kamino remonto darbų atlikimo (II t. b.l. 3-5). Atsakovui nesutikus kamino tvarkymo darbai nebuvo atlikti, tai patvirtina R. M. ieškovui rašytas pranešimas (II t. b.l. 7).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovui ir atsakovams priklausančio gyvenamojo namo, esančio ginčo žemės sklype, stogas ir kaminas yra avarinės būklės, todėl yra būtina namo stogą ir kaminą remontuoti. Atsakovas V. J. teismo posėdžio metu pats pripažino, kad namo stogą reikėjo remontuoti jau prieš 10 metų, tačiau mano, kad tikslinga ne remontuoti namo stogą, o keisti nauju ir jis tai ketina daryti. Atsakovas V. J. taip pat nurodė, kad jis sutinka, jog ieškovas remontuotų namo stogą ir kaminą, tačiau mano, kad jis neturi teisės reikalauti už remontą, nes nėra išleidęs nė cento, be to, jis taip pat ketina tvarkyti kitą dalį stogo ir tai darys už savo lėšas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo reikalavimas leisti atlikti gyvenamojo namo stogo ir kamino remonto darbus be atsakovų sutikimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Bendraturtis neturi siekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo, vieno iš bendraturčių interesai negali būti iškelti virš kito interesų. Toks bendraturčio elgesys - CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pareigų nevykdymas – pripažintinas neteisėtais veiksmais (neveikimu). Kada dėl neteisėtų bendraturčio veiksmų (neveikimo) kitam bendraturčiui padaroma žala, tuomet atsiranda pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.146 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovų prievolės tinkamai prižiūrėti ir remontuoti pastato bendrąsias konstrukcijas, nagrinėjamu atveju gyvenamojo namo stogo ir kamino, nevykdymo neišvengiamai daroma žala ir ieškovo turtui, kadangi ieškovui priklausančios patalpos drėgsta dėl blogos stogo dangos. Todėl konstatuotina, jog tarp atsakovų neteisėtų veiksmų (prievolės bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti nevykdymo) ir ieškovo patalpose esančios padidintos drėgmės yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kaip konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas, bendraturčio neteisėtais veiksmais žalos gali būti padaroma ne tik bendram daiktui, bet ir pačiu bendru daiktu, kaip antai, kai, netinkamai eksploatuojant bendrą daiktą, sužalojama bendraturčio asmeninė nuosavybė. Tokiu atveju atsakyti turės visi bendraturčiai, o atlygintinos žalos dydis turėtų būti mažinamas nukentėjusiam bendraturčiui, kuris taip pat yra atsakingas už tinkamo bendro daikto eksploatavimo užtikrinimą, tenkančia dalimi. Atsakovai teismui nepateikė jokių įrdoymų, kad būdami gyvenamojo namo bendraturčiai ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, kad būtų remontuojamas gyvenamojo namo stogas ir kaminas, nors atsakovas pripažįsta, kad stogas blogos būklės yra jau apie dešimt metų, tai, kad atsakovas ketina dengti per naują puse stogo nėra patvirtinta jokiais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas žinodamas, kad gyvenamojo namo stogas yra blogos būklės ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad būtų šalinami gedimai, į tai, kad ieškovas siekia bendrųjų pastatų konstrukcijų remonto, į ieškovos teisėtus lūkesčius, kad atsakovai kartu su juo privalo rūpintis bendrosios dalinės nuosavybės būkle, jo priežiūra, darytina išvada, kad atsakovų kaltė nustatyta. Pareiga remontuoti bendrąsias pastato konstrukcijas tenka abiems bendraturčiams, t. y. ne tik atsakovams, bet ir pačiam ieškovui (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Kadangi už statinio priežiūrą yra atsakingi vis bendraturčiai proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), atitinkamai proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje kiekvienam tenka kaltės dalis, susijusi su bendrųjų konstrukcijų remontu.

Atsakovus nuo pat pradžių atstovavo kvalifikuotas teisininkas, tačiau atsakovai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė teismui priešieškinio. Atsakovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo teismui pateikta stogo ir kamino remonto darbų sąmata būtų paskaičiuota netinkamai. Atsakovai pateikė tik UAB „Apdailos fabrikas“ 2019 m. kovo mėn. lokalinę sąmatą Nr. 20190806, kurioje paskaičiuota stogo remonto darbų kaina su medžiagomis 4 539,69 Eur, tačiau teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų kas atliktų už tokią kainą stogo ir kamino remonto darbus. Ieškovas stogo ir kamino remonto darbams reikiamas išlaidas įrodinėja 2018 m. spalio mėn. lokaline sąmata Nr. S001, pagal kurią numatyta darbų su medžiagomis kaina yra 4 825,88 Eur, be to pateikė rašytinius įrodymus, kad jis yra suradęs rangovą, kuris pagal šią sąmatą sutinka atlikti remonto darbus. Atsakovai nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus įrodymus. Ieškovo pateikta lokalinė sąmata, nors ir neatitinka teismo ekspertizės įrodomosios, bet yra sudaryta kvalifikuotų specialistų, todėl abejoti jos patikimumu nėra pagrindo. Be to, atsakovų pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytos kainos skiriasi ne žymiai, o paskaičiavimo laikotarpis yra skirtingas, nes ieškovo sąmata sudaryta 2018 m. spalio mėn., o atsakovų 2019 m. kovo mėn. Nors ieškovas neįrodė, kad lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai faktiškai atlikti ir ieškovas faktiškai patyrė išlaidas, tačiau teismas sprendžia, kad lokalinė sąmata yra pakankamas pagrindas konstatuoti nuostolių faktą ir sumą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reiškią reikalavimą leisti atlikti namo stogo ir kamino avarinius remonto darbus be atsakovų sutikimo. Teismo vertinimu, į sąmatą įtraukti bendrųjų konstrukcijų gyvenamojo namo stogo bei kamino defektų šalinimo darbai, kurie būtini pašalinant drėgmės padarytas progresuojančias deformacijas siekiant sustabdyti tolimesnį drėgmės patekimą į gyvenamąsias patalpas, turi būti atlyginami proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Įvertinant tai, kad ieškovas siekia bendrųjų namo konstrukcijų remonto, atsakovų pasyvų elgesį, į tai, kad jie pažeidė ieškovo teisėtus lūkesčius bendromis lėšomis atlikti stogo ir kamino būtinąjį remontą, į tai, kad nepateikta įrodymų apie atsakovų realius ketinimus remontuoti stogą ir kaminą, todėl nesant pagrindo tikėtis, kad atsakovas nutrauks neteisėtą neveikimą, ieškovo pateiktoje sąmatoje nurodytos išlaidos priteistinos solidariai iš atsakovų (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1, 3 dalys, 4.83 straipsnio 3 dalis).

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 862,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas patyrė 139,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų (I t. b.l. 92) ir 600,00 Eur atstovavimo išlaidų (II t. b.l. 27-30), todėl ieškinį tenkinus visiškai yra pagrindas ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų nepriteistinos, nes neviršija 3,00 Eur, todėl vadovaujantis teisingumo protingumo kriterijais nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011-11-07 LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovui G. U. teisę be atsakovų V. J. ir I. J. sutikimo parengti visus reikalingus projektus, gauti visus reikiamus suderinimus ir sutikimus, statybą leidžiančius dokumentus bei atlikti visus kitus būtinus veiksmus, susijusius su centralizuotų buitinių nuotekų, vandentiekio, dujotiekio tinklų įvedimu žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajonas.

Pripažinti ieškovui G. U. teisę be atsakovų V. J. ir I. J. sutikimo atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajonas, stogo ir kamino avarinius remonto darbus, įpareigojant atsakovus V. J. ir I. J. netrukdyti atlikti gyvenamojo namo stogo ir kamino avarinius remonto darbus bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su centralizuotų buitinių nuotekų, vandentiekio, dujotiekio tinklų įvedimu ginčo žemės sklype.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. J. ir I. J. 449,37 Eur skolą ieškovui G. U..

Prtiteisti ieškovui G. U. solidariai iš atsakovų V. J. ir I. J. 2 412,94 Eur būtinus ir privalomus stogo remonto darbus.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. J. ir I. J. 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 2 862,31 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovui G. U. iš atsakovų V. J. ir I. J. po 369,50 Eur iš kiekvieno atskirai bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.