Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2629-1133/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-12
Bylos Nr.
1-2629-1133/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27935-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
P. N.
Advokatai
Algimantas Kliunka
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2629-1133/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27935-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Boženai Voišvilienei,dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,kaltinamajam P. N. ir jo gynėjui advokatui Algimantui Kliunkai,laiduotojai L. N.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. N., a k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „E“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. N. 2021 m. rugpjūčio 15 d. apie 16 val., vairavo automobilį „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus gatvėmis, kai minėtam automobiliui patekus į eismo įvykį ties pastatu Vilniuje, Ozo g. 4, ir policijos pareigūnams alkotesteriu patikrinus vairuotojo neblaivumą, buvo nustatytas 1,79 promilės girtumo laipsnis. Tokiu būdu P. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis P. N., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad važiavo neblaivus, nesilaikė tinkamo atstumo ir padarė eismo įvykį, žalą atlygino. Alkoholį pradėjo vartoti apie pietus, išgėrė du 5,6 laipsnių stiprumo alaus butelius, apie 0,6 litro. Jautėsi išgėręs, tačiau sėdo už vairo, važiavo vienas, negali pakomentuoti, kodėl nusprendė sėsti už vairo, sutinka su nustatytu neblaivumu. Jam tai neįprastas elgesys, supranta, kad padarė klaidą. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašo laiduotoja skirti motiną, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Nors jis gyvena (duomenys neskelbtini), su mama bendrauja daug, kasdien kalba telefonu, kas savaitę ar dvi važiuoja į (duomenys neskelbtini), kartais mama atvažiuoja pas jį. Motina daro jam įtaką. Jį sulaikė sekmadienį, motinai apie šį įvykį pranešė pirmadienį, dėl šio jo poelgio motina buvo šokiruota, verkė, sakė, kad jis blogai pasielgė. Priklausomybės alkoholiui neturi, iki įvykio alkoholį vartojo per šventes, su tėvais kartu alkoholio nevartodavo. Motina jam padėjo finansiškai išspręsti šią problemą.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be P. N. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis):

Liudytojos K. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d. apie 16.30 val. su automobiliu „Nissan Qashqai“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ji važiavo Ozo gatve link Šeškinės gatvės, pastebėjusi, kad iš viešojo sustojimo stotelės nori išvažiuoti autobusas, sustojo jį praleisti. Sustojus po poros sekundžių pajuto, kaip į jos automobilio galą atsitrenkė kita transporto priemonė. Išlipusi iš automobilio pastebėjo, kad į jos automobilio galą įvažiavo automobilis „Audi“, o į jį įvažiavo „VW Passat“. Kadangi „VW Passat“ vairuotojas nesutiko su savo kalte, pats iškvietė policiją. Laukiant policijos „VW Passat“ vairuotojas buvo tai savo automobilyje, tai lauke. Po 20 minučių atvažiavo policininkai, kurie, patikrinę jų visų blaivumą nustatė, kad „VW Passat“ vairuotojas yra neblaivus bei jį sulaikė. Jai iš karto pasirodė, kad „VW Passat“ vairuotojas galėjo vartoti alkoholinius gėrimus iš vakaro, tą dieną jis neatrodė labai neblaivus. Jos akivaizdoje „VW Passat“ vairuotojas nieko negėrė (b. l. 41-43);

Policijos registruojamų įvykių išklotinės duomenys, iš kurių matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d. 16.07 val. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Ozo g. 4, ties stotele „Pramogų arena“ (link Šeškinės), susidūrė pranešėjo automobilis „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) su automobiliais „VW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir „Nissan“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 6-8);

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės I. G. 2021 m. rugpjūčio 15 d. tarnybinio pranešimo duomenys, kad šių metų rugpjūčio 15 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu E. R., 16.10 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, Ozo g. 4, ties stotele „Pramogų arena“ (link Šeškinės) susidūrė pranešėjo automobilis „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) su automobiliu „VW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir su automobiliu „Nissan“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Atvykus į juos kreipėsi „Nissan“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) vairuotoja K. G., kuri paaiškino, kad važiavo nuo Kareivių gatvės pusės link Šeškinės, Ozo g. 4 sustojo praleisti iš stotelės išvažiuojantį autobusą ir staiga pajuto smūgį į galinę automobilio dalį, atsitrenkė automobilis „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). „Audi“ vairuotojas A. G. paaiškino, kad prieš jį sustojo automobilis „Nissan“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), sustojo ir jis, po to staiga pajuto smūgį į jo vairuojamo automobilio galą ir jis atsitrenkė į „Nissan“ automobilį. Kai išlipo iš automobilio pamatė, kad į jo vairuojamo automobilį atsitrenkė „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). „VW Passat“ vairavo P. N.. Buvo nuspręsta patikrinti visų eismo įvykio dalyvių blaivumą. K. G. ir A. G. buvo blaivūs, o P. N. pirmu pūtimu 16.30 val. įpūtė 1,79 promilės alkoholio, antru pūtimu 2,19 promilės alkoholio. P. N. su tikrinimo rezultatais nesutiko, todėl buvo pristatytas į Nepriklausomybės lygų centrą padaryti tyrimus už savo lėšas (b. l. 9);

Alkotesterio kvitų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1497558 duomenys bei neblaivumo nustatymo akto duomenys, iš kurių matyti, kad P. N. 2021 m. rugpjūčio 15 d. 16.30 val. buvo nustatytas 1,79 promilių girtumas, o 2021 m. rugpjūčio 15 d. 16.46 val. nustatytas 2,19 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. P. N. su alkotesterio parodymais nesutiko. Taip pat nustatytas vienas neblaivumo požymis – iš burnos sklindančio alkoholio kvapas (b. l. 12-15);

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2021 rugpjūčio 16 d. Specialisto išvados Nr. T-A 4329/2021(01) ir 2021 m. rugpjūčio 15 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1 duomenys, kuriuos pateikė P. N., matyti, kad P. N. 2021 m. rugpjūčio 15 d. jo prašymą buvo tikrinamas blaivumas. Nurodyta, kad apžiūra pradėta 17.55 val., patikrinus jo blaivumą alkotesteriu 18 val. buvo nustatytas 1,74 promilių girtumas, 17.55 val. paėmus kraujo alkoholio nustatymui, kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,53 promilės etilo alkoholio. Padaryta išvada, kad P. N. nustatytas vidutinio girtumo laipsnis (b. l. 131-132);

2021 m. rugpjūčio 15 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei 2021 m. rugpjūčio 15 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto duomenys, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kuriam nustatyti šie apgadinimai: apgadintas priekinis bamperis ir variklio dangtis, kėbulo smulkūs nubraižymai. Automobilis priverstinai nuvežtas į UAB „Tomadas“ aikštelę, kadangi automobilio vairuotojas pažeidė KET 14 punktų reikalavimus (b. l. 18-26);

Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) valdytojas ir savininkas yra UAB „O“ (b. l. 17);

Liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis yra įmonės UAB „O“ įgaliotas atstovas. Automobilis „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. yra išnuomotas UAB „E“ ir, kiek jam žinoma, automobilio vairuotoju priskirtas P. N.. Apie įvykį sužinojo apklausos metu, nenumanė ir negalėjo žinoti, kad P. N. vairuos įmonei UAB „O“ priklausantį ir įmonei UAB „E“ išnuomotą automobilį būdamas neblaivus (b. l. 45-46);

2021 m. rugpjūčio 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenys, iš kurių matyti, kad liudytojas A. K. pateikė automobilio „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „O“ su UAB „E“ (b. l. 47-50);

Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2021 m. rugpjūčio mėnesį automobilio „VW Passat“ (pasirinkti 2016 m.) kaina su PVM buvo 10 280 Eur (b. l. 16).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog P. N. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,79 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Pats kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir teisiamojo posėdžio metu, kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vairavo neblaivus ir sukėlė eismo įvykį. Alkoholį pradėjo vartoti apie pietus, išgėrė du 5,6 laipsnių stiprumo alaus butelius, apie 0,6 l, jautėsi išgėręs tačiau vis tiek sėdosi už vairo, sutinka su nustatytu neblaivumu. Šiuos jo parodymus pagrindžia pirmiau aptarti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai: liudytojos K. G. parodymai, kad jai važiuojant Ozo gatve, sustojus praleisti autobuso, į jos automobilio galą atsitrenkė kitas automobilis, į kurį atsitrenkė automobilis „VW Passat“, kadangi pastarojo automobilio vairuotojas P. N. nesutiko su kalte, pats iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai patikrino jo blaivumą ir nustatė, kad P. N. vairavo neblaivus. Analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos policijos registruojamų įvykių išklotinės duomenyse ir pareigūnės I. G. iš karto po įvykio surašytame tarnybiniame pranešime, t. y. kad buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio Vilniuje, Ozo g. 4, atvykus į įvykio vietą ir patikrinus vairuotojų blaivumą alkotesteriu buvo nustatyta, kad P. N. automobilį vairavo neblaivus. Pažymėtina, kad nors P. N. iš karto po įvykio nesutiko su alkotesterio parodymais, tačiau apklausiamas kitą dieną po įvykio su alkotesterio parodymais jau sutiko, taip pat, kaip minėta, savo kaltę jis pripažino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to tai, kad jis iš tiesų buvo neblaivus patvirtina neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, t. y. iš burnos sklindančio alkoholio kvapas, ir alkotesterio kvitų rodmenys – P. N. pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 1,79 promilių girtumas, o antro tikrinimo metu nustatytas 2,19 promilių girtumas. P. N. girtumas buvo tikrintas su alkotesteriu ARJK-0115, kuris tuo metu turėjo galiojantį patikros sertifikatą Nr. 1487558, patvirtinantį, kad yra tinkamas naudoti (patikros sertifikatas galioja nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d.). Pastebėtina, kad P. N., jam nesutikus su alkotesterio parodymais, buvo nuvežtas į Nepriklausomybės lygų centrą, kur alkotesteriu patikrinus jo neblaivumą 18 val. buvo taip pat buvo nustatytas 1,74 promilių girtumas, o 17.55 val. jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia 1,53 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taigi minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.

Taigi, iš išdėstytų įrodymų matyti, kad kaltinamasis P. N. būdamas neblaivus (nustatytas 1,79 promilių girtumas) ir tai suvokdamas, tyčia sėdo už automobilio vairo ir vairavo kaltinime nurodytą automobilį „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), t. y. veikė tiesiogine tyčia ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme buvo gautas L. N. prašymas perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (b. l. 100).

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.

Nuoširdų gailestį dėl įvykio, prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir žalos atlyginimą automobilio savininkui yra pagrindas pripažinti P. N. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad P. N. nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, šio įvykio metu padarytą žalą atlyginimo visiškai (b. l. 109-115).

Taigi byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.

Teismo manymu byloje taip pat yra pagrindas išvadai, kad P. N., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savo elgesį įvertino kritiškai, teigė, jog supranta šios veikos pavojingumą ir galimas pasekmes. Yra dvi jo atsakomybę lengvinančio ir nėra sunkinančių aplinkybių. Iš P. N. apklausos teisiamojo posėdžio metu matyti, jog jis nuoširdžiai gailisi ir išties dėl savo priešingų teisei veiksmų išgyvena. Kaip minėta, asmuo anksčiau nebuvo teistas (b. l. 79), per paskutinius penkerius metus buvo tris kartus baustas administracine tvarka už leistino greičio viršijimą, visos baudos sumokėtos, nuobaudos negaliojančios (b. l. 76-77). P. N. yra dirbantis (b. l. 75), byloje taip pat yra pateikta kaltinamojo P. N. charakteristika iš jo darbovietės UAB „E“, kurioje jis dirba nuo 2017 m. spalio 9 d. Charakteristikoje nurodoma, kad neigiamos informacijos ar nusiskundimu P. N. nėra (b. l. 116). Visa tai leidžia spręsti, jog asmuo nėra linkęs pažeidinėti įstatymų nuostatų, o padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgdamas į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.

Visgi, be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Kaltinamasis, jo gynėjas ir L. N. duodami paaiškinimus teisme nurodė, kad pagal savo asmenines savybes L. N. gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką ateityje, kadangi ji yra jo motina, turi autoritetą P. N. akyse. L. N. nurodė, kad jos sūnus labai geras ir jai jokių problemų nekėlė iki šio laiko, mano, kad tai jam bus gera pamoka ir kad tai bus pirmas ir paskutinis kartas. Sūnus pas ją atvažiuoja dažnai – apie 3 kartus per mėnesį, nepastebėjo, kad jis vartotų alkoholį, pats P. N. taip pat teigia priklausomybės alkoholiui neturintis.

L. N. niekada nėra teista (b. l. 104), per paskutinius penkerius metus tris kartus bausta administracine tvarka, visus kartus už KET pažeidimus, tačiau baudos yra sumokėtos, nuobaudos negaliojančios (b. l. 107-108), turi nuolatinį darbą, nuo 2010 m. rugsėjo 15 d. dirba (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad pareigas atlieka sąžiningai ir atsakingai, neigiamos informacijos ar nusiskundimų ja nėra (b. l. 101). Atsižvelgiant į nurodytus duomenis teismas sprendžia, kad L. N. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkama būti laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo, yra asmuo, turintis kaltinamajam autoritetą, galintis jam daryti teigiamą įtaką.

Esant išdėstytiems motyvams, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas P. N. nuo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo motiną L. N., nustatant 1 metų laidavimo terminą. Įvertinus aukščiau aptartas kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes savybes, laidavimas skiriamas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išplėstinis turto konfiskavimas. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (kasacinė nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).

Teismo nuomone baudžiamojo proceso prevencinei paskirčiai įgyvendinti P. N. turi būti skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Vien tik asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, nagrinėjamu atveju neleistų pasiekti BK 281¹ straipsniu įtvirtinto tikslo, siekio apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei nuo jų atgrasyti.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę P. N. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus kai jam nustatytas 1,79 promilės girtumas. Jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad P. N. anksčiau nėra teistas ar baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio nusižengimą, į tai, jog jo nustatytas girtumas ne itin daug viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (nuo 1,51 promilės), taip pat į pirmiau paminėtas P. N. asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, nusikaltimo padarymo aplinkybes, kad jis vairuodamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, kurio metu tik atsitiktinumo dėka nenukentėjo kiti asmenys, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudimas naudotis specialia teise, nustatant minimalų terminą, t. y. draudimą vairuoti transporto priemones 1 metus 3 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos (nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d.). Teismas pažymi, kad kaltinamojo gynėjo nurodytos aplinkybės, jog transporto priemonė ateityje P. N. bus būtina dirbant pagal specialybę statybos darbų vadovu, nėra išimtinės, kurios sudarytų pagrindą teismui neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, jog minėtos aplinkybės buvo žinomos P. N. ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos darymo.

Nusikalstama veika padaryta naudojantis transporto priemone, be jos nusikalstamos veikos padaryti būtų neįmanoma, todėl teismas kaltinamojo vairuotą automobilį pripažįsta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir sprendžia klausimą dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskyrimo.

Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Neskirti transporto priemonės konfiskavimo ar nepriteisti piniginio ekvivalento transporto priemonės vertei, teismas gali tik konstatavęs, kad šių priemonių taikymas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VĮ ,,Regitra“ duomenimis automobilis, kurį vairavo kaltinamasis, nuosavybės teise priklausė ne jam, o įmonei UAB „O“, kuris nuomojo automobilį P. N. darbovietei UAB „E“. Transporto priemonės savininkas neturėjo ir negalėjo turėjo duomenų, kad P. N. automobilį vairuos neblaivus, todėl pagrindo konfiskuoti automobilį „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) nėra, taigi šiuo atveju spręstina dėl automobilio vertės ar jos dalies konfiskavimo. VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio vertė su PVM 10 280 Eur. Sprendžiant dėl šios poveikio priemonės taikymo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas girtumas ženkliai viršijo leistiną 0,4 promilių neblaivumo ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti transporto priemones (pirmo tikrinimo metu nustatytas 1,79 promilės girtumas, antro tikrinimo metu jis didėjo), taigi P. N. kėlė realią grėsmę kitų asmenų sveikatai bei gyvybei, be to sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino ir kitiems asmenims priklausančias transporto priemones. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo gaunamą uždarbį (nuo 1 000 iki 2 000 Eur per mėnesį), kad apgadinto automobilio valdytojui žalą (4 287,05 Eur) kaltinamasis atlygino, kad jam teks kompensuoti ir draudikų patirtas išlaidas. Teismo nuomone, įvertinus visa kas išdėstyta, leidžia daryti išvadą, kad yra BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas pagrindas konfiskuoti dalį automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą – 2 000 Eur. Dalies konfiskuotino turto vertės atitinkančios sumos išieškojimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, yra būtinas ir šiuo atveju yra proporcinga teisinė priemonė. Iš vis neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės, teismas nemato pagrindo. Pažymėtina, jog šiuo atveju kaltinamojo asmenybė, jo gynėjo nurodytos aplinkybės, kad jis jau sumokėjo 2 050 Eur atlygindamas automobiliui, kurį vairavo eismo įvykio metu, padarytą žalą, taip pat kad jis sumokėjo 2 037,05 Eur žalą, padarytą to pačio įvykio metu kitam automobiliui, negali būti vertinama kaip pagrindas netaikyti BK 72 straipsnio, kadangi būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, kuomet jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, ta žala ir buvo padaryta, o tai, kad ir sumažintos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos netekimas kaltininkui sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams.

Kaltinamojo gynėjas prašė vietoj transporto priemonės konfiskavimo, skirti įmoką į nukentėjusiu nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo vertinimu P. N. šiuo atveju turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, nuostatos, nes turto konfiskavimas siejamas su P. N. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos verte, kuri, parodo, kokią riziką asmuo yra pasiryžęs prisiimti darydamas nusikalstamą veiką. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo gynėjo baigiamojoje kalboje nurodytoje baudžiamojoje byloje 2K-79-511/2018, kurioje iš ties nebuvo taikytas transporto priemonės ar jos vertės konfiskavimas, tačiau buvo paskirta įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis sudarė tris ketvirtadalius automobilio vertės. Taigi šiuo atveju paskirtas dalies automobilio vertės konfiskavimas yra net palankesnis kaltinamajam nei įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kiti klausimai

Kaltinamajam P. N. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66-67) – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 66-67) – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 66-68) – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio rašte nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos dėl transporto priemonės „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 15 d. nuvežimo ir saugojimo UAB „Tomadas“ aikštelėje iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. yra 6 Eur su PVM (b. l. 29-36). Byloje yra pateikta mokėjimo nurodymo Nr. 324 patvirtinimo kopija, iš kurios matyti, kad P. N. pervedė į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą 6 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 37), todėl šiuo klausimu teismas plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

P. N., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos L. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti P. N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš P. N. valstybės naudai dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 000 Eur (du tūkstančius eurų).

P. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; kardomąją priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

P. N. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

P. N. išaiškinti, kad vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašas tikras:Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė