- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-19
- Bylos Nr.
- I-5628-423/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- P. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
P. P. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovės atstovas), 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-4), atsikirtime į atsiliepimą ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nuo 2017-03-23 iki 2017-08-24 buvo laikomas Alytaus PN netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Nurodė, kad buvo verčiamas nuolat persikelti į kitas gyvenamąsias patalpas nakties metu, eiti su visais savo daiktais per lauką, nepaisant oro sąlygų, o atėjus į naująją kamerą, pareiškėjas prižadindavo kitus nuteistuosius, kildavo konfliktai. Į kitą kamerą pareiškėjas būdavo perkeliamas todėl, kad atsisakydavo eiti gyventi į jam paskirtą būrį. Teigia, jog prašydavo pareigūnų palikti pareiškėją toje pačioje kameroje ir nakties metu jo neperkelti, tačiau į jo prašymus buvo nereaguojama. Tuomet pareigūnai versdavo pareiškėją vieną valandą vaikščioti lauke, vėliau pasirašyti pasiaiškinimą ir vėl eiti į kamerą. Dėl tokių atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumus, orumo pažeminimą, stresą. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą (b. l. 27-30) su pareiškėjo skundu nesutiko ir paaiškino, kad pareiškėjas atsisakė eiti gyventi į jam paskirtą būrį, todėl buvo laikinai izoliuojamas laikino izoliavimo kamerose. Kadangi pareiškėjas atsisakydavo būti jam paskirtame būryje dažniausiai naktimis, todėl buvo perkeliamas nakties metu. Tam, kad būtų neviršytas 24 val. laikymo laikino izoliavimo kameroje terminas, pareiškėjas būdavo išleidžiamas iš kameros pasivaikščioti. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius duomenis ir įrodant, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų, tačiau to nepadarė. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus PN nuo 2017-03-23 iki 2017-08-24.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš esmės dėl to, jog buvo iš savo gyvenamosios patalpos perkeliamas į laikino izoliavimo kamerą nakties metu, esant prastam orui buvo vedamas į lauką, o naujojoje kameroje pažadindavo kitus nuteistuosius, kurie jį įžeidinėdavo.
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 144 straipsnis reglamentuoja, kas kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės pažeidimui ir būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį, išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio 3 dalyje nurodytus asmenis, laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno, izoliuoti, jis gali būti laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas. Toks nuteistojo laikinas izoliavimas galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno atvykimo į pataisos įstaigą, bet ne ilgiau kaip dvidešimt keturioms valandoms, ir nelaikomas nuobauda.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas BVK 144 straipsnio pagrindu buvo laikinai izoliuojamas laikinojo izoliavimo kamerose todėl, kad atsisakydavo eiti gyventi į jam paskirtą 20 būrį (b. l. 31-45). Remiantis byloje pateiktais Alytaus PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo nutarimais, nustatyta, kad pareiškėjas buvo izoliuotas šiomis datomis: 2017-03-23 izoliuotas 21.35 val., o išleistas iš kameros 2017-03-24 21.35 val.; 2017-03-24 patalpintas į kamerą 22.35 val., o išleistas iš kameros 22.40 val.; 2017-03-25 patalpintas į kamerą 23.35 val., o išleistas iš kameros 2017-03-26 23.35 val.; 2017-04- 08 patalpintas į kamerą 23.35 val., o išleistas 2017-04-09 23.35 val.; 2017-04-10 patalpintas į kamerą 00.40 val., o išleistas 2017-04-10 16.15 val.; 2017-04-24 patalpintas į kamerą 00.35 val., išleistas 2017-04-24 17.50 val.; 2017-05-24 patalpintas j kamerą 1.40 val., paleistas iš kameros 2017-05-24 14.20 val. (b. l. 31-45). Visuose minėtuose nutarimuose užfiksuota, jog pareiškėjas atsisakymą gyventi jam paskirtame būryje išreikšdavo būtent nakties metu (21.30 val., 23.30 val., 22.35 val., 00.35 val., 23.30 val., 1.35 val.). Kadangi tokiu laiku pataisos įstaigos direktoriaus nebūdavo, pareiškėjas buvo kaskart izoliuojamas perkeliant į kamerų tipo patalpas, kaip numato BVK 144 straipsnio nuostatos. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad nei vienu atveju nebuvo viršyta 24 val. pareiškėjo laikymo laikino izoliavimo kameroje trukmė. Siekiant neviršyti šio termino, pareiškėjas būdavo išleidžiamas iš kameros (kartais nakties metu), tačiau tuomet pakartotinai atsisakydavo eiti į jam paskirtą būrį ir būdavo vėl izoliuojamas. Teisės aktuose nėra reglamentuojama, kad nuteistieji į kitas gyvenamąsias patalpas gali būti perkeliami tik dienos metu, todėl šioje dalyje nekonstatuotini pataisos namų neteisėti veiksmai. Be to, pareiškėjas pats išreikšdavo atsisakymą gyventi jam paskirtame būryje būtent naktį, todėl teismui nesuprantami ir laikytini nepagrįstais pareiškėjo nusiskundimai dėl to. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus pataisos namų administracijos veiksmus dėl pareiškėjo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos namų direktoriaus. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad už kiekvieną atsisakymą eiti gyventi į jam paskirtą būrį, pareiškėjas buvo nubaustas drausminėmis nuobaudomis (b. l .46-55).
Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sąlygų. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
P. P. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.