Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Arūno Paštuolio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. C. ir A. R. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (penkios nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimo G. A. atžvilgiu) – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimo G. S. atžvilgiu) – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimo D. D. atžvilgiu) – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimo A. P. atžvilgiu) – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimo S. M. atžvilgiu) – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimo L. K. atžvilgiu) – 40 parų arešto bausme;

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimo I. K. atžvilgiu) – 40 parų arešto bausme;

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (sukčiavimo I. K. atžvilgiu) – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas nukentėjusiosios G. A. atžvilgiu), 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, pirmiau subendrinta bausmė subendrinta su likusiomis bausmėmis, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir A. R. paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

D.C. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (penkios nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir nuteistas:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo G. A. atžvilgiu) – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo G. S. atžvilgiu) – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo D. D. atžvilgiu) – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo A. P. atžvilgiu) – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo S. M. atžvilgiu) – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl sukčiavimo L. K. atžvilgiu) – 40 parų arešto bausme;

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl sukčiavimo I. K. atžvilgiu) – 40 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir D. C. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, D. C. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo (duomenys neskelbtini) val. (2 dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Skundžiamu nuosprendžiu T. D. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis atidėtas 2 metams, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta M. S., padariusį BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą A. S. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nukentėjusiosios G. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai solidariai iš A. R., D. C., T. D. priteista 628,61 eurai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios G. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai solidariai iš A. R. ir D. C. priteista 15 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios D. D. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jos naudai solidariai iš A. R. ir D. C. priteista 300 eurų turtinei žalai atlyginti.

Apeliacinių skundų T. D. ir M. S. atžvilgiu negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.6. Be to, A. R. ir D.C., veikdami bendrai, (duomenys neskelbtini) d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kuomet A. R. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose adresu (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, kai A. R. (duomenys neskelbtini) min. portale (duomenys neskelbtini) patalpino klaidingą skelbimą apie tai, kad išnuomoja butą (duomenys neskelbtini) ir telefonu paprašė D. C. surasti asmenį, į kurio banko sąskaitą bus pervesti pinigai, o šis, žinodamas apie daromas nusikalstamas veikas, surado asmenį – G. P., į kurio banko sąskaitą bus pervesti pinigai bei jis išgrynins pinigus iš sąskaitos, o (duomenys neskelbtini) min. nukentėjusiajai L. K. su juo (A. R.) susisiekus skelbime nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini)ir pageidaujant išsinuomoti butą, jis (duomenys neskelbtini) d. nurodė pervesti avansu 250 Eur į G. P., nežinojusio apie daromą nusikalstamą veiką, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau L. K. pervedus pinigus, buto neišnuomojo, o G. P. pinigus tą pačią dieną 15 val. 10 min. išgrynino bankomate (duomenys neskelbtini) ir perdavė D. C., taip apgaule savo ir kitų naudai jie įgijo 250 Eur, tuo padarydami nukentėjusiajai L. K. 250 Eur turtinę žalą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų D. C. ir A. R. apeliaciniai skundai atmetami.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistųjų D. C. ir A. R. apeliacinių skundų turinio, jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl jų kaltės, padarius jiems inkriminuojamas veikas, taip pat prašo sušvelninti bausmes. Papildomai nuteistasis D.C. prašo paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartimi. Nuteistasis A. R. apeliaciniu skundu taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

6. Teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, tai yra įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kuriais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nuosprendį ir apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, ištyrė visas D. C. ir A. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai pripažino juos kaltais ir tinkamai jiems paskyrė bausmes. Skundžiamajame teismo nuosprendyje pakankamai aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis nuteistųjų apeliacinių skundų motyvais, teisinio pagrindo nėra. Nuteistųjų kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, tai yra baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant D. C. ir A. R. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams ir jų esmės iš naujo nekartoja, kadangi tiek liudytojų parodymai, tiek rašytinė bylos medžiaga yra detaliai aptarti ir išanalizuoti nuosprendyje.

Dėl nuteistojo D. C. apeliacinio skundo

10. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. N. nurodė, kad nuteistasis D.C. pasiūlė jam užsidirbti ir nurodė, kad jam paskambins kitas vyras ir pasakys, ką reikės daryti. Po kelių dienų su liudytoju susisiekė vyras, kuris nurodė, kad skambina nuo D. C., ir nurodė, kad skambina nuo D. C., taip pat nurodė, kad jam reikalinga banko sąskaita, į kurią bus pervedami pinigai, kuriuos liudytojas turės perduoti D. C.. Kadangi liudytojas D. N. neatsiminė savo prisijungimo duomenų prie elektroninio banko, telefonu skambinusio vyro liepimu surado kitą asmenį, tai yra M. M., į kurio banko sąskaitą bus galima daryti pavedimus. M. M. kartu su D. N. pervestus pinigus į M. M. sąskaitą, išgrynindavo ir perduodavo D. C. arba pastarojo nurodytam asmeniui. Tokius liudytojo D. N. parodymus patvirtino liudytojas M. M.. Nuteistasis D.C. apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojui D. N. policijos pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu darė spaudimą, todėl jis davė tokius parodymus, be to, šis liudytojas ir M. M. nebuvo apklausti teisminio nagrinėjimo metu. Siekiant pašalinti bet kokias abejones, Kauno apygardos teisme buvo apklausti liudytojai D. N. ir M. M., kurie nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, jiems spaudimo policijos pareigūnai nedarė. Be to, iš liudytojų M. M. ir D. N. apklausų protokolų matyti, kad nėra pateikta pastabų dėl apklausų atlikimo tvarkos ar protokoluose užfiksuotų parodymų turinio. Priešingai, procesinių veiksmų atlikimo metu dalyvavusių asmenų parašais patvirtinta, kad apklausų protokoluose parodymai užrašyti teisingai. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojų M. M. ir D. N. parodymais, kurie buvo nuoseklūs, logiški ir neprieštaraujantys kitai baudžiamosios bylos medžiagai.

11. Teisėjų kolegija įvertinusi visus aptartus duomenis, rašytinę bylos medžiagą, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, sugretinusi byloje esančius įrodymus, juos palyginusi tarpusavyje bei susiejusi į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog Alytaus apylinkės teismas 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagrįstai D. C. pripažino kaltu įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (5 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalyje (2 nusikalstamos veikos). Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.

12. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D.C. padarė 7 nusikalstamas veikas, iš kurių 5 priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir 2 skiriamos baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino, jog nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad D.C. administracine tvarka baustas 5 kartus, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nesumoka. Nuteistasis D.C. praeityje teistas 6 kartus už turtinio pobūdžio nusikaltimų darymą (pagal BK 178, 180, 181, 182 straipsnius). Nors praeityje D. C. buvo skiriamos laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo bausmės, taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad D.C. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartiniai nusikaltimai yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

13. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. C. skyrė tokias laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžius nustatė kiek mažesnius nei sankcijoje numatyti bausmės vidurkiai. Bausmių bendrinimo klaidų Alytaus apylinkės teismas taip pat nepadarė. Todėl, įvertinus D. C. asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę D. C. pagrindo mažinti nėra.

14. Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat prašo paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 22 d. nutartimi. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 22 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu D. C. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskyrė galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 22 d. nutartis įsiteisėjo 2021 m. liepos 15 d. Skundžiamas nuosprendis priimtas 2021 m. liepos 1 d., taigi, Alytaus apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo subendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 22 d. neįsiteisėjusia nutartimi subendrinta bausme. Šiame kontekste pažymėtina, kad skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės privalės būti subendrintos laikantis BPK 347, 362 straipsniuose nustatytos tvarkos. Skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes savo iniciatyva, pataisos namų arba nuteistojo prašymu privalės subendrinti vėliausią nuosprendį priėmęs teismas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo subendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 22 d. nutartimi.

Dėl nuteistojo A. R. apeliacinio skundo

15. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skundu nurodo, jog jis neįvykdė sukčiavimo nukentėjusiosios G. A. atžvilgiu, kadangi jis tuo metu laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo drausmės grupėje, kurioje yra blokuojamas telefoninis ryšys.

16. Šiuos nuteistojo teiginius paneigia nuteistųjų T. D. ir M. S. parodymai. Nuteistasis T. D. visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog kažkada jam būnant namuose, paskambino A. R., kuris pasiūlė užsidirbti pinigų. Tuo metu jis kaip tik neturėjo pinigų ir augino mažą vaiką. A. R. liepė jam prisijungti prie banko AB „Swedbank“ bankininkystės, padiktavo kažkokios banko sąskaitos rekvizitus. A. R. jam pasakė, jog kai perves pinigus, kad susisiektų su D. C., kuris paduos jo atlygį. Tuomet jis prisijungė prie elektroninės bankininkystės ir atliko du pinigų pervedimus. Tą pačią dieną jis paskambino M. S., nes matė į kieno banko sąskaitą pervedė pinigus. Paskambinęs M. S., paklausė, ką šis išdirbinėja ir kodėl sutiko tai padaryti. M. S. jam pasakė, jog serga jo dukra ir kad jam reikia pinigų. Liudytojas M. S. visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) mėnesį D.C. pasiūlė jam užsidirbti pinigų. Jis sutiko su tokiu pasiūlymu. D.C. jam pasakė, kad turės duoti savo banko sąskaitos numerį, į kurią perves pinigus, o šis turės juos išgryninti ir už tai gaus atlygį. Jam nesakė, kiek bus tų pinigų pervedimų, bet tik pasakė, kad kuo didesnė pinigų suma, tuo bus didesnis ir atlygis. Jis iš karto suprato, kad tai bus nusikalstama veika, nes už pinigų išgryninimą niekas nemoka atlygio. D.C. jam liepė įsigyti naują telefono SIM kortelę, iš kurios jis turės bendrauti su „zona“. Jis nusipirko naują SIM kortelę ir jos duomenis nusiuntė D. C., kuris tos kortelės duomenis nusiuntė A. R.. Jis pats pažįsta A. R. nuo (duomenys neskelbtini) metų ir žinojo, jog šis užsiima sukčiavimais ir už tai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. D.C. jam davė A. R. telefono numerį. Kitą dieną jam paskambino pats A. R. ir pasakė, kad jam bus pervedami pinigai. Buvo padaryti du pavedimai į jo sąskaitą, pirmasis 500 eurų, antrasis 260 eurų arba 280 eurų. Abu pavedimus išgrynino ir perdavė D. C..

17. Iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės matyti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Nusikaltimo G. A. atžvilgiu padarymo dieną – (duomenys neskelbtini) d., buvo užfiksuota 11 sujungimų su abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nukentėjusiajai G. A..

18. Be to, tiek D.C., tiek M. S., tiek T. D., patvirtino, jog nurodymus apie daromas nusikalstamas veikas jiems davė būtent A. R., šį asmenį visi trys nuteistieji atpažino iš jo balso tono ir kalbos manieros, prieš tai jie daug metų buvo bendravę tiek gyvai, tiek telefonu, yra pažįstami ilgą laiką, nei vienas iš jų nesuabejojo, kad visus kartus kalbėjo su A. R., nuteistajam T. D. paskambinęs A. R. prisistatė savo pravarde „A.“. Kaip teisingai pažymėjo Alytaus apylinkės teismas, nors nuteistasis D.C. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jam ikiteisminio tyrimo pareigūnai darė spaudimą ir jis davė neteisingus parodymus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu vykdant įtariamojo apklausas tyrėjoms N. N. bei S. N., D.C. visiškai pripažino savo kaltę ir išsamiai nurodė visas nusikaltimų padarymo aplinkybes, šias nusikaltimų padarymo aplinkybes, dalyvaujant advokatui V. J., nuteistasis D.C. taip pat nurodė apklausiant jį pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Ikiteisminio tyrimo metu D. C. duotus parodymus iš esmės patvirtina ir kiti byloje ištirti duomenys, tai yra liudytojos V. D., D. N., G. P., M. M. parodymai, nuteistųjų T. D. ir M. S. paaiškinimai, rašytiniai bylos įrodymai, todėl netikėti ikiteisminio tyrimo metu D. C. duotais paaiškinimais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

19. Nors nuteistasis A. R. teigia, kad jis bausmę atlikinėjo drausmės grupėje ir kamerų tipo sąlygomis, todėl negalėjo naudotis mobilaus ryšio telefonu, tačiau iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. R. (duomenys neskelbtini) d. buvo perkeltas laisvės atėmimo bausmę atlikinėti drausmės grupėje, o kamerų tipo sąlygomis atlikinėjo tik du kartus po 15 dienų, nuo (duomenys neskelbtini) d. Nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo drausmės sąlygomis, tačiau tai nepaneigia nuteistųjų T. D., M. S., D. C. parodymų, kurie nurodė, kad tiesiogiai dėl sukčiavimo prieš G. A. bendravo su A. R.. Teisėjų kolegija įvertinusi visus aptartus duomenis, rašytinę bylos medžiagą, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, sugretinusi byloje esančius įrodymus, juos palyginusi tarpusavyje bei susiejusi į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog Alytaus apylinkės teismas 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagrįstai A. R. pripažino kaltu įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (5 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi. Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą dėl A. R. kaltės sustiprina ta aplinkybė, jog jis praeityje 8 kartus teistas, paskutinius 3 kartus teistas už sukčiavimą (taip pat vykdant sukčiavimus prisistatydavo tokiu pačiu policijos pareigūnu – K. R.), taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos “Liteko“ duomenų matyti, kad šiuo metu yra nagrinėjamos net 3 baudžiamosios bylos, kuriose A. R. kaltinamas įvykdęs iš esmės analogiškus sukčiavimo veiksmus.

20. Apeliaciniame skunde A. R. nurodo, kad jam įvykdyti nusikalstamas veikas liepė balsas galvoje, todėl teismas turėtų spręsti dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo jo atžvilgiu. Duomenų apie nuteistojo A. R. įrašymą į psichikos ar priklausomybių ligų įskaitas byloje nėra. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis A. R. nenurodė, jog turi problemų su psichine sveikata arba apie tai, kad jam įvykdyti nusikalstamas veikas liepė balsai galvoje. Teisėjų kolegija šiuos nuteistojo parodymus atmeta kaip visiškai nelogiškus ir nepagrįstus.

21. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. R. padarė 10 nusikalstamų veikų, iš kurių 6 priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, 2 priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys) ir 2 priskiriamos baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino, jog nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. R. administracine tvarka baustas 1 kartą, paskirtos baudos nesumokėjo. Nuteistasis A. R. praeityje teistas 8 kartus už turtinio pobūdžio nusikaltimų (pagal BK 178, 182 straipsnius) darymą, paskutiniais 3 nuosprendžiais yra nuteistas už sukčiavimą iš esmės analogiškomis aplinkybėmis. Nors praeityje A. R. buvo skiriamos laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo bausmės, taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Be to, A. R. nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, atlikdamas ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad A. R. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartiniai nusikaltimai yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

22. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. R. skyrė tokias laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžius nustatė kiek mažesnius nei sankcijoje numatyti bausmės vidurkiai. Bausmių bendrinimo klaidų Alytaus apylinkės teismas taip pat nepadarė. Todėl, įvertinus A. R. asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę A. R. pagrindo mažinti nėra.

23. Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti bylos įrodymai, kurių vertinimo analizę atliko ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neabejotinai patvirtina nuteistųjų D. C. ir A. R. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi. Bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė apeliantams tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apeliantų asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytoms nusikalstamoms veikoms. Todėl tenkinti nuteistųjų D. C. ir A. R. apeliacinius skundus ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

24. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gautos patikslintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (13 t. b. l. 85-96). Pažymose nurodyta, kad D. C. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 76,46 eurai, A. R. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 651,94 euras ir tokios sumos yra priteistinos valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

25. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek D.C., tiek A. R. anksčiau teisti ne po vieną kartą, A. R. inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Nuteistieji nedirba, duomenų apie nuteistųjų turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms nuteistųjų turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už D. C. ir A. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų D. C. ir A. R. apeliacinius skundus atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš A. R. ir D. C. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dienos.