Kauno apygardos teismo nutartis

2013-01-09 · Civilinė byla Nr. 2S-195-601/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-09
Bylos Nr.
2S-195-601/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-02825-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Pareiškėjas
E. B.
Atsakovas
S. B.
Ieškovas
E. B.
Trečiasis asmuo
G. J. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
Kategorijos
  • 118.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-195-601/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-02825-2012-2
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Milda Remeikienė(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 118.5; 121.21; 122.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. B. ir atsakovo S. B. (S. B.) atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl gyvenamojo namo pripažinimo šeimos turtu bei akcijų pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe, tretieji asmenys G. J. G. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, antstolis R. B..

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaunas, registruotą VĮ Registrų centras atsakovo S. B. vardu, šeimos turtu ir pripažinti 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų, registruotų E. B. vardu, ieškovės E. B. asmenine nuosavybe (b. l. 3-4).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepimu prašo ieškovės prašymą atmesti (b. l. 72-73).

Šalies argumentai

Ieškovė E. B. pateikė teismui taikos sutartį (gauta teisme 2012-10-01), prašė ją patvirtinti (b. l. 112). Atsakovas išreiškė valią ir prašė taikos sutartį patvirtinti (b. l. 117-118, 129-130). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prieštaravo dėl taikos sutarties patvirtinimo (b. l. 127).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 29 d. nutartimi taikos sutarties nepatvirtintino. Nustatė, kad iš S. B. į biudžetą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimu Nr. N6-5 nuspręsta išieškoti 3 065 052,95 Lt mokestinę nepriemoką. Esant šiai aplinkybei teismas sprendė, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos prieštaraujant, šalių pateiktos taikos sutarties patvirtinimas negalimas (b. l. 131-132).

Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Apeliantė (ieškovė) atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti ieškovės E. B. ir atsakovo S. B. sudarytą taikos sutartį (b. l. 152-154). Motyvuose nurodė, kad:

Teismo išvada, kad taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, nepagrįsta byloje nustatytomis aplinkybėmis, neatitinka byloje esančių įrodymų, yra abstrakti, neaiški, neišsami.Teismo nutartis be motyvų.Ieškovė nėra skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos bei kitiems asmenims ir ji neturi savo asmeniniu turtu dengti atsakovo asmeninių skolų, todėl skola išieškotina tik iš atsakovo bendro turto dalies (CPK 3.112 str.). Teismas neįvertino įrodymų, kad 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų yra E. B. asmeninė nuosavybė.Šalių susitarimas, kad gyvenamasis namas yra šeimos turtas, neprieštarauja jokiam įstatymui ir viešajam interesui, kadangi tai patvirtino trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepimu į ieškinį. Teismas pažeidė šalių lygybės principą, kadangi CPK numatyta, kad tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų turi procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę <...> sudaryti taikos sutartį (CPK 47 str.). Teismas ginčijama nutartimi pripažino tik Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos dalyvavimą būtinu, tačiau trečiojo asmens G. J. G. – ne. Teismas tik nutarties motyvuojamojoje dalyje, tačiau ne rezoliucinėje, nurodo atsisakymą tvirtinti taikos sutartį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį tenkinti (b. l. 171-172).

Šalies argumentai

Atsakovas (apeliantas) S. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį ir patvirtinti taikos sutartį (b. l. 156-158):

Motyvuose nurodė:

Įstatymas nenumato tokio atsisakymo tvirtinti taikos sutartį pagrindo, kurį nurodė teismas ginčijamojoje nutartyje. Nenustačius turto teisinio rėžimo, išieškojimas pagal asmenines S. B. prievoles yra negalimas. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurios registruotos E. B. vardu, yra jos asmeninė nuosavybė, kadangi įsigytos iš E. B. asmeninių lėšų. Ieškinio reikalavimas pripažinti gyvenamąją patalpą šeimos turtu negali būti traktuojamas kaip neteisėtas, prieštaraujantis įstatymų normoms ir viešajam interesui. Teismas, atsisakydamas patvirtinti taikos sutartį, pažeidė CPK įtvirtintas šalių teises –pabaigti bylą taikos sutartimi, o atsakovui – pripažinti ieškinį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį tenkinti (b. l. 170).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai tenkinti iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas.

Byloje nustatyta, kad E. B. ir S. B. (bylos šalys) sudarė taikos sutartį ir pateikė Kauno miesto apylinkės teismui ją tvirtinti.

Pažymėtina, kad nors skundžiamos nutarties revoliucinėje dalyje ir nėra įrašytas nutarimas – taikos sutarties netvirtinti, tačiau iš teismo posėdžio protokolo, iš skundžiamos nutarties turinio, nurodomų teisės normų, nurodyto nutarties apskundimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakė tvirtinti šalių pateiktą 2012 m. rugsėjo 28 d. taikos sutartį.

Teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, priimamų procesinių sprendimų turiniui keliami imperatyvūs reikalavimai leidžia užtikrinti, kad teisines pasekmes sukuriantis dokumentas būtų logiškas ir aiškus, juo įtvirtinami įpareigojimai būtų pagrįsti nuosekliu bylos aplinkybių ir susiklosčiusį santykį reglamentuojančių teisės normų įvertinimu. CPK 140 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas, kuris <...> netvirtina šalių taikos sutarties, dėl to priima motyvuotą nutartį. Pagal CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą teismo nutartyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Motyvų, pagrindžiančių teismo padarytą išvadą, nebuvimas teismo procesiniame dokumente vertintinas kaip esminis proceso normų pažeidimas, esantis absoliučiu tokio dokumento panaikinimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstu apeliantės argumentą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų. Reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą (nutartį), t. y. nurodyti faktinius ir teisinius argumentus, dėl kurių teismas vienaip ar kitaip išsprendė bylą, yra imperatyvus, jis kyla iš teisinės valstybės teismo proceso principų.

CPK 42 straipsnio 2 dalyje aiškiai reglamentuota, kada teismas <...> netvirtina šalių taikos sutarties, jei šie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui (numatytas apribojimas tvirtinti taikos sutartį). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atsisakydamas tvirtinti taikos sutartį nenurodė jokių tokį sprendimą pagrindžiančių motyvų, t. y. teismas nepatvirtindamas taikos sutarties, nenurodė, kokiai konkrečiai imperatyviai įstatymo normai ar kokiam viešajam interesui prieštarauja prašoma patvirtinti taikos sutartis (CPK 42 str. 2 d.), todėl teismo nutartis dėl taikos sutarties netvirtinimo naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, o taikos sutarties tvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 329 str. 2 d. 4 p., 327 str. 1 d. 1 p., 337 str. 3 p., teisėjas

nutaria:

Atskiruosius skundus patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarties dalį dėl 2012 m. rugsėjo 28 d. taikos sutarties netvirtinimo panaikinti ir taikos sutarties tvirtinimo klausimą perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Evaldas Burzdikas