Kauno apygardos teismo nutartis

2019-07-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-359-594/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-25
Bylos Nr.
AN2-359-594/2019
Teisminio proceso Nr.
4-09-3-00099-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Pažeidėjas
J. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo Nr. AN2-359-594/2019
Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00099-2019-6
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.10; 21.11.10
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 25 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo J. V. (toliau – J. V.) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2019 m. birželio 3 d. nutarimo J. V. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. J. V. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 120 eurų bauda, už tai, kad jis 2019 m. gegužės 1 d. 8.40 val., (duomenys neskelbtini), pasienio ruože, vykdamas automobiliu „Volvo XC 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasienio teisinę kontrolę atliekantiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams atsisakė pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus bei leisti apžiūrėti transporto priemonę ir gabenamus daiktus. Tokiais veiksmais J. V. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 11 straipsnio 9 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu J. V. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną, pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, jo atžvilgiu nutraukti.

2.1. Apelianto nuomone apylinkės teismas netinkamai kvalifikavo jo veiksmus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų sustabdymo metu, netinkamai įvertino Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų privalomų nurodymų davimą reglamentuojančius teisės aktus, į administracinio nusižengimo bylą pateiktus Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir apelianto vaizdo įrašus bei neteisingai vertino jo ir jo sutuoktinės L. V. paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu. Teismas, konstatuodamas administracinėn atsakomybėn traukiamo J. V. kaltę, rėmėsi išimtinai tik Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų parodymais, duotais teisminio bylos nagrinėjimo metu bei jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, neišanalizavęs parodymų prieštaringumo. Tuo tarpu, duomenų, kurie paneigė minėtus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų parodymus išvis nevertino. Apelianto nuomone nepagrįstai buvo suteiktas prioritetas Valstybės sienos apsaugos pareigūnų parodymams ir paaiškinimams, nors ANK nėra įtvirtintos nuostatos, suteikiančios prioritetą tam tikros rūšies įrodymams, kitų įrodymų atžvilgiu, o tai reiškia, kad administracinio nusižengimo teisenoje visi įrodymai turi vienodą įrodomąją galią ir privalo būti vertinami administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visumoje.

2.2. Skunde pabrėžiama, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį kyla tam, kas nevykdo tik teisėtų pareigūnų reikalavimų ar nurodymų. Tuo tarpu šiuo atveju, Valstybės sienos apsaugos pareigūnai, sustabdę pasienio ruože J. V. nesilaikė jiems teisės aktais numatytų ir keliamų reikalavimų, tinkamai neprisistatė, nepateikė tarnybinių pažymėjimų, nepaaiškino sustabdymo priežasčių ir tikslo, kėlė neteisėtus reikalavimus ir nurodymus (išjungti variklį), elgėsi netinkamai, dėl ko kilo konfliktinė situacija ir apeliantas neturėjo galimybė tinkamai ir laiku pateikti Valstybės sienos apsaugos pareigūnams savo asmens tapatybės dokumentą bei paaiškinti susidariusią situaciją dėl automobilio bagažinės. Apelianto teigimu, jis buvo sustabdytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno A. Č., o ne pareigūno A. L., kaip tai melagingai nurodyta šių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir teisiamojo posėdžio metu. Pareigūnas A. Č., priėjęs prie jo automobilio pilnai neprisistatė, tik nurodė „Valstybės sienos apsaugos tarnyba“ ir pareikalavo iš apelianto, kad jis pateiktų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, transporto priemonės registracijos liudijimą, išjungtų automobilio variklį bei atidarytų automobilio bagažinę. Šių aplinkybių, apklausiamas teisme, neginčijo ir pats pareigūnas. Tačiau apeliantui nebuvo paaiškinta dėl kokių priežasčių ir kokiu tikslu jis buvo sustabdytas, kodėl privalo išjungti automobilio variklį ir parodyti automobilio bagažinę. Vienintelis pareigūno A. Č., kaip ir vėliau atvykusio vyresniojo pamainos pareigūno A. B. atsakymas buvo, kad jis yra pasienio ruože, o už teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Akivaizdu, kad toks pareigūnų elgesys išprovokavo J. V. nepasitenkinimą, dėl ko jis pradėjo pareigūnus filmuoti, tačiau toks elgesys, priešingai nei tai nurodo apylinkės teismas skundžiamame nutarime, negali būti laikomas provokuojančiu pareigūnus, nes jis tik bandė išsiaiškinti dėl kokios priežasties buvo sustabdytas patikrinimui ir kodėl jam yra keliami neteisėti reikalavimai ir nurodymai. Tuo tarpu pareigūnai turėjo nekelti dar didesnės konfliktinės situacijos ir tiesiog suteikti prašomą informaciją. Pažymima ir tai, kad reikalavimas išjungti variklį nėra įtrauktas ir nurodytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2019 m. gegužės 3 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), nors būtent dėl šito neteisėto pareigūnų reikalavimo ir prasidėjo konfliktinė situacija. Išdėstytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių ir dėl kitų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų reikalavimų teisėtumo.

2.3. Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad „asmuo manydamas ir suvokdamas, kad pasienio pareigūnai atlieka kažkokį tikrinimą, jų sustabdytas tokiomis aplinkybėmis privalėjo vykdyti jų nurodymus“, t. y. vykdyti jų nurodymus, be jokių sustabdymo priežasties ir/ar pažeidimo esmės paaiškinimo, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, ir yra padaryta remiantis samprotavimais ir išvedžiojimais bei išimtinai Valstybės sienos apsaugos pareigūnų parodymais, nesiaiškinant ir neanalizuojant visų administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų ir aplinkybių visumos. Be to, joks teisės aktas, susijęs su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų funkcijų atlikimu, nenumato pareigūnui teisės reikalauti sustabdžius automobilį pasienio ruože išjungti automobilio variklį ir atitinkamai asmeniui pareigos paklusti tokiam pareigūno reikalavimui. Pareigūnų akcentuojamas Kelių eismo taisyklių 16 punktas taip pat numato, tik prievolę sustabdyti automobilį, bet ne išjungti variklį. Taigi, neteisėtiems pareigūnų reikalavimams asmuo neprivalo paklusti.

2.4. Skunde keliamas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų parodymų patikimumo klausimas, nurodant, kad pasienio pareigūnų parodymai dėl jų tinkamo prisistatymo ir tarnybinių pažymėjimų pateikimo yra prieštaringi. Nors tiek pareigūnas A. B., tiek ir A. L. apklausiami teismo posėdyje nurodė, kad prisistatydami buvo pateikę tarnybinius pažymėjimus, tačiau lyginant jų parodymus ir tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, tarp jų yra nemažų prieštaravimų. Pareigūnas A. B. 2019 m. gegužės 27 d. teismo posėdyje nurodė, kad prisistatė apeliantui ir parodė savo tarnybinį pažymėjimą ir paaiškino, kad privalo pateikti asmens tapatybės kortelę ir leisti apžiūrėti automobilį, nes yra pasienio ruože, tuo tarpu savo 2019 m. gegužės 1 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad prieš atlikdamas patikrinimą pareigūnas prisistatė „Valstybės sienos apsaugos tarnyba“, paprašė pateikti dokumentus, trumpai išdėstė, jog atlieka pasienio režimo kontrolę ir, kad J. V. privalo pateikti savo asmens tapatybės dokumentą bei leisti apžiūrėti automobilį. J. V. paprašius tarnybinio pažymėjimo, šis jam buvo parodytas, kaip ir tarnybinis identifikacinis ženklas. Akivaizdu, kad pasienio pareigūno parodymai ir paaiškinimai nėra nuoseklūs, tarp jų nemažai prieštaravimų, todėl apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai tik šių asmenų parodymais, konstatuodamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

2.5. Skunde taip pat nesutinkama, kad J. V. veiksmai buvo tyčiniai, priešingai nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo tyčios nepaklusti Valstybės sienos apsaugos pareigūnams ir nevykdyti jų reikalavimų. Apelianto teigimu, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų - A. Č., A. L., A. B., D. V. ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovo D. Č., parodymai 2019 m. gegužės 27 d. vykusio teismo posėdžio metu ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų - A. Č., A. L., A. B. ir D. V. paaiškinimai tarnybiniuose pranešimuose prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų parodymai ir paaiškinimai, kad apeliantas kategoriškai atsisakė pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir tai padarė tyčia yra visiškai nepagrįsti. Juolab, kad pačių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, nurodyta, kad apelianto asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas buvo pateiktas, iš kurio jie nustatė jo tapatybę. Be to, apelianto pateiktame vaizdo įraše matyti, kad jis rodo savo asmens tapatybės kortelę pareigūnui A. Č. neuždengęs savo asmens duomenų. Todėl, akivaizdu, kad jis Valstybės sienos apsaugos pareigūnų reikalavimus pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, įvykdė ir jie galėjo nustatyti jo autentiškumą bei patikrinti asmens tapatybę. Todėl pareigūno A. Č. parodymai, kad apeliantas atsisakė pateikti asmens tapatybės kortelę yra melagingi. Be to, apylinkės teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad asmens tapatybės kortelė iš apelianto rankų buvo ištraukta panaudojant prievartą, kas akivaizdžiai nebuvo tikslinga ir būtina, kadangi asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas A. B. iš karto pateiktas nebuvo, nes prieš tai jis buvo rodomas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui A. Č..

2.6. Skunde nurodoma, kad situaciją dėl automobilio bagažinės stringančio mechanizmo patvirtina liudytojos L. V. parodymai, kuriuos apylinkės teismas nepagrįstai atmetė ir laikė siekiu padėti J. V. išvengti administracinės atsakomybės. Apeliantas dėl susidariusios konfliktinės situacijos neturėjo galimybės pareigūnams tinkamai paaiškinti kodėl negali atidaryti bagažinės ir, kad tai gali padaryti tik jo sutuoktinė, kuriai jis ir paskambino kai buvo sustabdytas ir pareikalauta leisti apžiūrėti transporto priemonę. Sutuoktinė netrukus atvyko ir atidarė bagažinę bei sudarė sąlygas pasienio pareigūnams bagažinę apžiūrėti, kas tik dar kartą patvirtina tyčios J. V. veiksmuose nebuvimą. Apylinkės teismas tinkamai neįvertino ir tos aplinkybės, kad jis fiziškai negalėjo atidaryti transporto priemonės bagažinės dar ir todėl, kad pareigūnas A. Č. buvo atidaręs automobilio dureles, atsistojęs prie jų nesudarė jokių galimybių išlipti iš automobilio, ką teisme patvirtino ir pats pareigūnas.

2.7. Apelianto teigimu, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų byloje pateikti vaizdo įrašai nepatvirtina J. V. padaryto administracinio nusižengimo, nes juose užfiksuota tik atvykusių policijos pareigūnų veiksmai, o ne pasienio pareigūnų veiksmai. Minėtas įrašas tik patvirtina, kad net ir atvykus policijos pareigūnams, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo tinkamai paaiškinta dėl kokių priežasčių jie atvyko, kas juos kvietė ir kodėl turi būti tikrinamas jo blaivumas. Iš minėto vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnai nurodo, jog atvyko, nes Bendruoju pagalbos numeriu buvo pranešta, kad pasienio ruože sustabdytas galimai neblaivus vairuotojas, tuo tarpu apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodo, kad policijos pareigūnai paaiškino apeliantui ir jo sutuoktinei, kad blaivumas turi būti patikrintas, nes jis atsisako vykdyti teisėtus pasienio pareigūnų reikalavimus. J. V. nuomone Valstybės sienos apsaugos pareigūnų priešišką nusistatymą jo atžvilgiu patvirtina ir tai, kad buvo iškviesti policijos pareigūnai apelianto tariamam neblaivumui nustatyti, nors remiantis Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 13 punktu Valstybės sienos apsaugos pareigūnui gali patys nustatyti neblaivumą ir tam nebūtina pasitelkti policijos pareigūnus. Tuo labiau, kad net nebuvo jokių akivaizdžių priežasčių, dėl kurių, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams galėtų kilti įtarimas, jog apeliantas yra neblaivus.

2.8. Skunde pabrėžiama, kad apelianto kaltė dėl ANK 506 straipsnio 4 dalies administracinio nusižengimo padarymo nepasitvirtino, nes byloje nėra jokių patikimų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, o visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į J. V. apeliacinį skundą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos vadas R. B. prašo skundo netenkinti, kadangi pagrindo abejoti apelianto veiksmų neteisėtumu ir tyčia nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. J. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, išanalizavęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamame nutarime padarytas išvadas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas J. V. administracinio nusižengimo bylą, įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių nepažeidė ir pagrįstai pripažino J. V. kaltu dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

7. ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (toliau – įstatymas) 11 straipsnio 9 punkte (dalyje) numatyta, kad asmenys, esantys pasienio ruože, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės pareigūnų reikalavimu privalo sustabdyti transporto priemones, pateikti asmens, transporto priemonės, gabenamų krovinių, prekių dokumentus, sudaryti galimybes apžiūrėti transporto priemones, gabenamus krovinius, prekes, vykdyti kitus pareigūnų reikalavimus. Šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalis numato, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, dėvintis vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka patvirtinto pavyzdžio tarnybinę uniformą ir skiriamuosius ženklus, taip pat pateikęs tarnybinį ženklą arba tarnybinį pažymėjimą, turi teisę duoti fiziniams ir juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams, atstovybėms bei juridinio asmens statuso neturintiems asmenims privalomus vykdyti reikalavimus ir nurodymus. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų teisė tikrinti fizinių ir juridinių asmenų, juridinių asmenų filialų, atstovybių bei juridinio asmens statuso neturinčių asmenų, transporto priemonių dokumentus, apžiūrėti transporto priemones, o vietose, kuriose nėra muitinės įstaigų, tikrinti daiktų, krovinių dokumentus įvirtinta minėto įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje.

8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas J. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, įrodyta teisme apklaustų liudytojų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų D. Č., A. B., A. L., A. Č. D. V., liudytojos L. V. parodymais, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, tiek ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto J. V. parodymais bei kita bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią J. V. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pareiškėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams.

9. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi prieštaringais Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, apklaustų liudytojais parodymais, kurie neatitinka tikrovės, neva jis piktybiškai vengė vykdyti pareigūnų reikalavimus, tyčia nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir atsisakė leisti apžiūrėti automobilį bei jo bagažinę, tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tiek liudytojas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas A. L., tiek ir A. Č., apklausiami apylinkės teisme nurodė, kad pasienio ruože sustabdžius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. V. vairuojamą automobilį, pareigūnas A. L. priėjo prie automobilio, prisistatė ir paprašė pateikti asmens tapatybės dokumentą, transporto priemonės registracijos liudijimą, atidaryti bagažinę ir užgesinti variklį, tačiau vairuotojas kategoriškai tai atsisakė padaryti. Jis buvo įspėtas, kad už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą jam gresia administracinė atsakomybė, tačiau vairuotojas elgėsi neadekvačiai, pasiėmė telefoną pradėjo filmuoti ir reikalauti pamainos vado. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas D. Č., kuris patvirtino, kad J. V. kategoriškai atsisakė pateikti asmens tapatybės dokumentą ir leisti apžiūrėti automobilį. Pareigūnams pakartotinai paprašius pateikti dokumentų, jis jį parodė per automobilio langą, tačiau į rankas pareigūnams nedavė, neatidarė automobilio bagažinės. Atvykus pamainos viršininkui ir dar kartą paaiškinus, kas gresia už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, J. V. vis tiek nepakluso, asmens tapatybės kortelę parodė tik per automobilio langą ir į rankas pamainos vyresniajam nedavė, tuomet buvo panaudota minimali prievarta ir asmens tapatybės kortelės buvo ištraukta iš J. V. rankų. Vėliau atvyko administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutuoktinė, ji taip pat įkalbinėjo vyrą sutikti su pareigūnų reikalavimais, tačiau J. V. ir toliau nepakluso. Sutuoktinė kažkokiu būdu atrakino automobilio bagažinę, pareigūnai ją apžiūrėjo. Dėl tokio neadekvataus vairuotojo elgesio buvo iškviesti policijos pareigūnai, kad būtų patikrintas asmens blaivumas. Šias aplinkybes, apklaustas apylinkės teisme, patvirtino ir pamainos vyresnysis pareigūnas A. B. Minėti liudytojų parodymai iš esmės sutampa ir su jų tarnybiniuose pareiškimuose nurodytomis aplinkybėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pats pažeidėjas, apklausiamas pirmos instancijos teisme patvirtino aplinkybę, kad važiuodamas pasienio ruože matė patruliuojančius Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus, kurie jį sustabdė ir parašė pateikti asmens dokumentą, transporto priemonės registracijos liudijimą, užgesinti variklį ir atidaryti automobilio bagažinę. Teismo posėdžio metu apklausiama J. V. sutuoktinė taip pat patvirtino, kad jai paskambino vyras ir nurodė, kad jį sustabdė pasienio pareigūnai ir nenori jo paleisti, paprašė jos atvažiuoti. Darytina išvada, kad priešingai, negu teigia pareiškėjas, minėtų liudytojų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa, liudytojai iš esmės vienodai aiškina faktines bylos aplinkybes, jų parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Pažymėtina ir tai, kad minėti liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų objektyvumu ir patikimumu. Aukštesnės instancijos teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų parodymais, bei aplinkybių, dėl kurių jie būtų suinteresuoti apkalbėti ar pakenkti patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, būtų šališki, tendencingi ar neobjektyvūs. Tai, kad bylos baigtimi suinteresuoto asmens versija nesutampa su Valstybės sienos apsaugos pareigūnų, kurie, kol nekonstatuota priešingai, laikytini nešališkais asmenimis, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje yra nepašalintų prieštaravimų ar abejonių, kurios turėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant apelianto kaltės klausimą, skunde akcentuojama aplinkybė, kuris iš pareigūnų jį sustabdė, esminės reikšmės neturi. Dėl aptartų ir apylinkės teismo tinkamai įvertintų pareiškėjo veiksmų neabejojama tuo, kad J. V., važiuodamas automobiliu pasienio ruože ir sustabdytas pareigūnų, atsisakydamas jiems pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei leisti apžiūrėti jo vairuojamą transporto priemonę ir gabenamus daiktus, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 11 straipsnio 9 punkto (dalies) reikalavimus, kas atitinka ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį.

10. Atmetami ir apeliacinio skundo argumentai, kad tyčios administracinėn atsakomybėn patraukto J. V. veiksmuose nebuvo, kadangi jis pateikė savo asmens dokumentą, kurio pagrindu pareigūnai nustatė jo tapatybę, taip pat buvo atidaryta ir automobilio bagažinė. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad Valstybės sienos pasaugos pareigūnams sustabdžius J. V. asmens tapatybės kortelės į rankas pareigūnams jis nepateikė, asmens dokumentą rodė laikydamas rankoje per automobilio langą, net po kelis kartus pakartotų prašymų vis tiek kategoriškai atsisakė pateikti dokumentą pasienio pareigūnams. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai patikrinti asmens tapatybės dokumento autentiškumą bei nustatyti asmens tapatybę galėjo tik patys paėmę iš J. V. rankų minėtą dokumentą. Tai patvirtina tiek pasienio pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys, tiek jų parodymai teismo posėdžio metu. Aplinkybių, kad asmens dokumentą apeliantas rodė per automobilio langą ir jis priverstinai iš jo buvo paimtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, neginčijo ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Pažymėtina, kad ir automobilio bagažinė buvo apžiūrėta ne savanoriškai J. V. ją atidarius, bet tik po to, kai atvyko jo sutuoktinė ir atidarė transporto priemonės bagažinę, kas patvirtina apylinkės teismo išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, būdamas pasienio ruože privalėjo vykdyti pasienio pareigūnų reikalavimus, tačiau to piktybiškai nedarė.

11. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojos L. V. parodymais dėl sunkumų atidarant transporto priemonės, kuri buvo įsigyta neseniai, bagažinę. Šie parodymai pagrindžia apelianto parodymus, kad jis, sustabdytas pasienio pareigūnų, susisiekė su sutuoktine ir paprašė jos atvykti, nes tik ji mokėjo atidaryti automobilio bagažinę. Apylinkės teismas tokius J. V. ir jo sutuoktinės parodymus pagrįstai vertino kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės. Kaip matyti iš apylinkės teismui pateikto vaizdo įrašo, J. V., atvykus jo sutuoktinei, laisvai vaikščiojo prie automobilio, filmavo pareigūnus, atsisakė tikrintis blaivumą, reikalavo nurodyti priežastis, kodėl jis turi tą daryti. Policijos pareigūnas paaiškino J. V., kad jis turi pasitikrinti blaivumą todėl, kad atsisako paklusti teisėtiems pasienio pareigūnų reikalavimams, tame tarpe ir atidaryti automobilio bagažinę, tačiau, kaip matyti iš vaizdo įrašo, nei vienas iš šių asmenų nenurodė, kad transporto priemonės bagažinė sunkiai atsidaro ir J. V. objektyviai negalėjo įvykdyti minėto pasienio pareigūnų reikalavimo. Įvertinus visus šiuos duomenis bei atsižvelgus į tai, kad minėta versija dėl sunkumų atidarant transporto priemonės bagažinę atsirado tik bylą nagrinėjant teisme, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai nusprendė nesiremti liudytojos L. V. parodymais dėl šios aplinkybės.

12. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apelianto teiginiai, kad Valstybės sienos apsaugos pareigūnų reikalavimai nebuvo teisėti: pareigūnai tinkamai neprisistatė, nepateikė tarnybinių pažymėjimų, reikalavo išjungti automobilio variklį, nors to nenumato minėtų pareigūnų veiklą reglamentuojantys teisės aktai, kaip beje ir Kelių eismo taisyklių 16 punktas, pareigūnai elgėsi netinkamai, nepaaiškino apeliantui dėl kokių priežasčių ar kokiu tikslu jis buvo sustabdytas, nors tokią prievolę turi pagal įstatymą, nenurodė, kodėl jis turi išjungti automobilio variklį, atidaryti bagažinę. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis šios nutarties 7 punkte išdėstytu teisiniu reguliavimu, konstatuotina, kad Valstybės sienos apsaugos pareigūnai, atlikdami savo pareigas pasienio ruože turi teisę stabdyti transporto priemones, tikrinti asmenų ir transporto priemonių dokumentus, apžiūrėti transporto priemones bei duoti kitus nurodymus, o jų duodami nurodymai ir reikalavimai privalo būti vykdomi. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. V. buvo sustabdytas pasienio ruože Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, kurie dėvėjo atitinkamas uniformas ir segėjo tarnybinius ženklelius, leidžiančius juos identifikuoti, sustabdžius vairuotoją jam prisistatė (tai patvirtina byloje esanti vaizdo medžiaga ir pareigūnų parodymai bei tarnybiniai pranešimai), tačiau J. V. nesutiko geranoriškai paklusti jų teisėtiems reikalavimams – pateikti asmens tapatybės kortelę, transporto priemonės dokumentus, atidaryti bagažinę ir leisti ją apžiūrėti, todėl pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį už teisėtų pasienio pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Nors apelianto teigimu pasienio pareigūnų reikalavimų teisėtumas yra ginčytinas, nes nei vienas iš teisės aktų nepatvirtina, kad pasienio pareigūnų reikalavimas išjungti automobilio variklį yra teisėtas, be to apie šį reikalavimą nėra užsiminta administracinio nusižengimo protokole, tačiau aukštesnės instancijos teismas su tuo nesutinka. Minėtas reikalavimas yra numatytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr.4-116 (2016-09-20 redakcija) patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų 159 punkte, kuriame nurodoma, kad jeigu įtariama, kad stabdomos/sustabdytos transporto priemonės vairuotojas ir (ar) keleiviai gali nepaklusti arba pasipriešinti pareigūnams ar vairuotojas yra neblaivus pareigūnas turi teisę paprašyti (nurodyti) vairuotojo (-ui) išlipti iš transporto priemonės, neleisti jam vėl sėsti prie vairo. <...> Transporto priemonės variklis turi būti išjungtas. Taigi, nors už pasienio pareigūnų reikalavimo išjungti automobilio variklį nevykdymą J. V. nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn (šis reikalavimas nėra įtrauktas į administracinio nusižengimo protokolą), tačiau kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo pasienio pareigūnai turėjo teisinį pagrindą to reikalauti. Be to, aukščiau aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad apeliantas nevykdė kitų jam inkriminuotų pareigūnų reikalavimų, todėl aplinkybė, kiek ji susijusi su reikalavimo išjungti variklį teisėtumu/neteisėtumu, nešalina apelianto atsakomybės dėl jam inkriminuotų pareigūnų reikalavimų nevykdymo.

13. Nors apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad netinkamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų elgesys išprovokavo konfliktinę situaciją, pareigūnai tinkamai neprisistatė, nepateikė tarnybinių pažymėjimų, nepaaiškino kodėl jis yra sustabdytas, kokiu pagrindu iš jo reikalaujama išjungti variklį, sudaryti sąlygas apžiūrėti transporto priemonę, pateikti asmens dokumentą, tačiau kaip matyti iš byloje esančios vaizdo medžiagos, pasienio pareigūnų duotų paaiškinimų teismo posėdyje bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų duomenų, Valstybės sienos pasaugos tarnybos pareigūnas priėjęs prie J. V. automobilio prisistato, jis dėvi teisės aktais patvirtintą uniformą, segi tarnybinį ženklelį, kuris, priešingai, nei savo skunde nurodo apeliantas, nėra dengiamas ranka. Pareigūnas paaiškina, kad vairuotojas yra sustabdytas pasienio ruože, todėl turi vykdyti teisėtus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų nurodymus, priešingu atveju jam gresia administracinė atsakomybė. Pareigūnas elgiasi mandagiai ir kantriai net kelis kartus pakartoja vairuotojui jo sustabdymo priežastį bei primeną gresiančią atsakomybę už teisėtų reikalavimų nevykdymą. Tuo tarpu pats apeliantas yra priešiškai nusiteikęs pareigūnų atžvilgiu, jis laiko asmens tapatybės kortelę rankose ir liepia šalia esančiam pareigūnui žiūrėti ir nusirašyti jo asmens duomenis, reikalauja, kad atvyktų pamainos vyresnysis, pareigūnams iškvietus vyresnįjį pareigūną ir šiam prisistačius, apeliantas ir toliau nesutinka vykdyti teisėtų reikalavimų. Visos šios aplinkybės, kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, patvirtina, kad tai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra priešiškai nusiteikęs, nenori paklusti teisėtiems pareigūnų reikalavimams ir juos provokuoja. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaip nepagrįstas atmestinas ir apeliacinio skundo teiginys, kad Valstybės sienos pareigūnų priešiškumą patvirtina tai, jog J. V. tariamam neblaivumui nustatyti buvo iškviesti policijos pareigūnai, nors remiantis Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymu turėjo patys imtis priemonių jo neblaivumui patikrinti. Pažymėtina, kad apelianto minėtas įstatymas nurodo, kad pasienio pareigūnai turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinti asmens blaivumą, o paties patikrinimo tvarką reglamentuoja jau anksčiau nurodyti Sienos kontrolės nuostatai, kurių 159 punktas numato, kad jeigu įtariama, kad stabdomos/sustabdytos transporto priemonės vairuotojas ir (ar) keleiviai gali nepaklusti arba pasipriešinti pareigūnams ar vairuotojas yra neblaivus, pareigūnas privalo pranešti užkardos budėtojui, iškviesti arba paprašyti užkardos budėtojo iškviesti policijos patrulį, kuris nustatinės apsvaigimo faktą ir vykdys tolesnį tyrimą. Minėto teisinio reglamentavimo kontekste darytina išvada, kad policijos pareigūnai buvo pagrįstai iškviesti nustatyti sustabdytos transporto priemonės vairuotojo blaivumui. Kaip nepagrįstas atmetamas ir apelianto argumentas, kad pasienio pareigūnas A. B. nepagrįstai jo atžvilgiu panaudojo fizinę prievartą ištraukdamas jam iš rankų asmens tapatybės kortelę, kas negali būti laikoma teisėtais veiksmais. Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis suteikia teisę pareigūnams, vykdantiems savo pareigas, esant būtinybei jas tinkami atlikti, panaudoti prievartą. Šiuo atveju, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, J. V. atžvilgiu buvo panaudota minimali prievarta paimant iš jo rankų asmens tapatybės kortelę, kuri neduoda pagrindo manyti, kad pasienio pareigūnai apelianto atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Be to, pažeidėjo nepasitenkinimas pasienio pareigūnų veiksmais nėra pakankama, pagrįsta priežastis elgtis netinkamai, nepateisina jo neteisėtų veiksmų bei nešalina atsakomybės už Valstybės sienos pasaugos tarnybos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad J. V. piktybiškai nepakluso jį sustabdžiusių pasienio pareigūnų teisėtiems reikalavimams ir tai darė tyčia.

14. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenys ir paties apelianto duotais parodymais nustatyta, jog jis gyvena pasienio ruože ((duomenys neskelbtini)), čia turi įmonę (UAB „(duomenys neskelbtini)“), anksčiau yra baustas administracine tvarka už pasienio teisinio režimo reikalavimų pažeidimą, kaip pats nurodo, įvykio dieną, vykdamas į sandėlius, matė pasienio pareigūnus, suprato, kad vyksta kažkoks patikrinimas, todėl įvertinus visus šiuos duomenis, darytina išvada, kad J. V. buvo žinoma buvimo pasienio ruože tvarka ir reikalavimai, o nepaklusdamas teisėtiems pareigūnų reikalavimams jis suprato savo veiksmų esmę ir norėjo taip veikti. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad J. V. veiksmai atitinka nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje sudėties požymius.

15. Aukštesnės instancijos teismas nepagrįstais laiko ir apeliacinio skundo teiginius dėl galimo teismo šališkumo. Iš skundo turinio, jame dėstomų aplinkybių galima daryti išvadą, kad teismo šališkumą apeliantas sieja su jam nepalankiu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Tačiau ši aplinkybė, pati savaime, nelaikytina pagrindu pripažinti teismą buvus šališku. Jokių kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad teismas, nagrinėdamas J. V. administracinio nusižengimo bylą, nebuvo objektyvus, turėjo išankstinę nuomonę dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo ir jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, skunde nenurodyta. Tokių aplinkybių aukštesnysis teismas taip pat nenustatė. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme J. V. teisė pareikšti nušalinimą buvo išaiškinta, tačiau šia teise administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesinaudojo.

16. Aukštesnės instancijos teismas aukščiau aptartų duomenų pagrindu, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą - pripažinti J. V. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, J. V. apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Albinas Antanaitis