Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-462-654/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-05
Bylos Nr.
1S-462-654/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Aušra Bielskė
Nuteistasis
V. M.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-462-654/2017
Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)Procesinio sprendimo kategorija:2.5.14; 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės ir Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. M. skundą dėl 2017 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo V. M. skundas dėl 2017 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gruodžio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu bausmės subendrintos ir jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsniu, pridėta neatlikta Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė ir paskirta galutinė – 6 metų ir 29 dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžia – 2013 m. balandžio 18 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. gegužės 17 d. 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2016 m. gegužės 3 d. Neatliktos bausmės dalis 2017 m. rugsėjo 21 d. – 1 metai 7 mėnesiai 26 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), remdamasi 2017 m. rugsėjo 21 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, įvykdytas Komisijos rekomendacijas, vykdomas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, motyvacijos keistis stoką ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2017 m. rugsėjo 21 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Nesutikdamas su Komisijos nutarimu V. M. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2017 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nuteistojo V. M. skundą atmetė. Apylinkės teismas atsižvelgė į teismui pateiktus duomenis, kad nuteistasis formaliai atitinka įstatyme numatytus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau konstatavo, kad turi būti atsižvelgiama į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu, o taip pat ir į jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, nusikaltimams būdingą modelį, vieną kartą pažeistas lygtinio paleidimo sąlygas, tik iš dalies pripažįstamą kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonių vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos dydį, kuris nuo praėjusio svarstymo išliko nepakitęs, jo elgesį bausmės atlikimo metu, silpnai išreikštą motyvaciją keistis, pastangų nebuvimą dengiant jam priteistą civilinį ieškinį bei kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Teismas darė išvadą, kad nuteistasis nededa pakankamai pastangų mažinant nusikalstamo elgesio rizikos dydį, išlieka pakankamai didelė rizika, jog nuteistasis gali rinktis neteisėtus pelnymosi būdus, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui ir skolos padengimui, todėl kyla abejonių ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos V. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nesutikdamas su skundžiama nutartimi nuteistasis V. M. prašo panaikinti 2017 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos paskiriant atitinkamus įpareigojimus.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas nurodė, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismas nutartyje neaptarė pareiškėjo asmenybės, taip pat jo resocializacijos klausimų. Skundžiama nutartis konstatuoja praeityje vykusius faktus, bet neatsižvelgia į teigiamai pareiškėją charakterizuojančių aplinkybių visumą. Teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, nes argumento netaikyti lygtinio paleidimo V. M. atžvilgiu nepakanka. Sprendžiant, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neatskiriant jo nuo visuomenės, svarbu visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą ir kitas aplinkybes.

Pareiškėjas pabrėžia, kad visada vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas, tačiau tai nesumažino pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos ir ji liko nepakitusi. Jam buvo paaiškinta, kad jis negali sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų, nes praeityje yra daug kartų teistas.

Pareiškėjas pažymi, kad yra atlikęs didžiąją bausmės dalį, žada padengti skolą pagal vykdomuosius raštus, pataisos namuose nedirba, nes laisvų darbo vietų nėra ir niekada nebuvo, paleidus jį lygtinai žada įsidarbinti, nes nori rūpintis šeima. Apylinkės teismas savo sprendimą grindė ne pataisymo tikslu, o pagrindiniu laikė nubaudimo tikslą. Teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik teisingą nubaudimą, bet ir galimybių grįžti į visuomenę sudarymą. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę ir nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas komisijai svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šio termino suėjimas pats savaime neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo.

Nuteistajam buvo paskirta 6 metų ir 29 dienų laisvės atėmimo bausmė. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu V. M. vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu ne tik tai, ar asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Skunde pareiškėjas akcentavo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į jo asmenybę ir įvykdytus resocializacijos planus. Taip pat neatsižvelgė į teigiamai jį charakterizuojančius kriterijus ir vertino tik praeityje buvusias aplinkybes. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje esančius duomenis, pažymi, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, kurios turi esminės įtakos sprendžiant asmenų lygtinio paleidimo klausimą. Apylinkės teismas įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo dengimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas išvardintų kriterijų nebekartoja. Apylinkės teismo argumentai yra išsamūs ir pakankamai motyvuoti. Teismas atsižvelgė tiek į teigiamai, tiek į neigiamai V. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis, juos išsamiai įvardijo ir jais vadovaudamasis priėmė sprendimą. Apygardos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo skundo argumentus laiko nepagrįstais ir sutinka su apylinkės teismo nutartyje nurodytomis sprendimą lemiančiomis aplinkybėmis, jog nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra, ankstesnės jo atžvilgiu taikytos galimybės pasitaisyti, sudarytos sąlygos integruotis į visuomenę ir gyventi nepažeidinėjant įstatymų, buvo pažeistos. V. M., nepaisydamas jam suteiktų galimybių pakeisti gyvenimo būdą ir gyventi nepažeidžiant visuomenėje pripažįstamų taisyklių, pakartotinai darė nusikalstamas veikas, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas priėmė teisingą sprendimą netaikydamas nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Vertinant nuteistojo asmenybę svarbu ar visuomenė ir teismas gali pasitikėti nuteistuoju, jo pažadu daugiau nenusikalsti, ar gali pasitikėti jo teiginiais, kad jis pasitaisė, suprato savo klaidas, iš jų pasimokė. Asmenybės vertinimo lygtinio paleidimo taikymo kontekste labai svarbūs ankstesni teistumai ir ypač anksčiau taikyti lygtiniai paleidimai. Jei nuteistasis, anksčiau paleistas lygtinai, nepateisino jam suteikto pasitikėjimo ir pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas arba padarė naują nusikaltimą, pasitikėjimas juo mažėja ir jam reikia vis daugiau pastangų atgauti jį. Bylos duomenimis V. M. teistas 8 kartus, jo atžvilgiu tris kartus taikytas lygtinis paleidimas, vieną kartą lygtinio paleidimo sąlygas pažeidė. Šių aplinkybių teismas spręsdamas lygtinio paleidimo taikymo klausimą negali ignoruoti ir vertinti tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius kriterijus. Apylinkės teismas tinkamai vadovavosi nuteistojo asmenybę apibūdinančiais kriterijais ir priėmė teisingą sprendimą. Pareiškėjo skundo motyvai dėl netinkamai vertintų bylos duomenų yra nepagrįsti.

Skunde pareiškėjas teigia, kad vykdo visas Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau tai nedaro tiesioginės įtakos nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui. Komisijos nutarime pažymėta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balo įvertinta 57 balais. Didžiąją dalį (37 balus) sudaro statiniai veiksniai, t. y. tie, kurių nėra galimybės keisti. Dinaminiai veiksniai, kuriuos yra galimybė mažinti, sudaro 20 balų. Sumažinus dinaminius veiksnius nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika taptų žema (žema rizika yra nuo 0 iki 40 balų). Tačiau nuo paskutinio Komisijos vertinimo, atlikto 2017 m. gegužės 19 d., V. M. nusikalstamo elgesio rizika nė kiek nepakito. Tai reiškia, kad nėra lygtinio paleidimo kriterijų, numatytų BVK 157 straipsnio 1 dalyje, nes V. M. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, o pažangos mažinant kriminogeninius veiksnius, lėmusius jo nusikalstamumą, taip pat nėra. Akivaizdu, kad V. M. atveju yra reali galimybė sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, nes ją sudaro nemaža dalis dinaminių veiksnių. Nors V. M. teigia, kad vykdo Komisijos paskirtas rekomendacijas, jo pasirinktas vykdymo būdas ar dedamos pastangos nėra tinkamos, nes neturi realaus poveikio nusikalstamo elgesio rizikos dydžio mažinimui.

Socialinėje išvadoje nurodyta, kad pataisos namuose V. M. buvo motyvuotas dirbti, įgijo suvirintojo elektra specialybę ir kreipėsi dėl įdarbinimo, bet nebuvo priimtas. Skunde nurodomas nuteistojo siekis įsidarbinti ir rūpintis šeima teisėjų kolegijos yra vertinamas teigiamai, tačiau teisėjų kolegija abejoja V. M. nuoširdumu reiškiant šį siekį. Nuteistasis visą bausmės atlikimo laiką nedirbo, o finansiniai sunkumai nurodomi kaip vienas iš nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinančių veiksnių. Dalis iš nuteistojo priteistos žalos yra atlyginta, bet nuteistasis tai padarė ne savo noru, o ji buvo išieškota iš nuteistojo lėšų priverstine tvarka. Tai rodo, kad nuteistasis nerodo noro atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Todėl skunde nurodytos aplinkybės dėl pasižadėjimo grąžinti skolą, siekio dirbti ir rūpintis šeima nėra pakankamos sąlygos lygtinio paleidimo institutui taikyti, nes anksčiau minėtų kriterijų pagrindu lygtinis paleidimas V. M. šiuo metu negali būti taikomas.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistasis nepadarė jokios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas V. M. laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinai paleidus V. M. nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, taip pat nebūtų apsaugotas viešasis interesas. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, netenkindamas nuteistojo skundo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti 2017 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Aušra BielskėVirginija LiudvinavičienėAlenas Piesliakas