- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-21
- Bylos Nr.
- 1A-20-134/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- V. D.
- Kategorijos
Pranešėja Bronė VidzėnienėBaudž. byla Nr. 1A-20-134/2015Teisėjas A. D.Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2 (S) Teisminio sprendimo Nr. 1-83-1-00550-2013-9
2015 m. sausio 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Algirdo Gapučio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. D. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteistas pagal BK 139 str. 1 d. 25 MGL (3250 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėjus 2014-01-29 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirtą 20 MGL (2600 Lt) baudos bausmę, paskirta galutinė bausmė - 35 MGL, t.y. 4550 Lt (1317 eurų) bauda.
M. K. pagal BK 140 str. 1 d. išteisintas.
Priteista iš M. K. A. D. 172,23 Lt turtinės ir 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir Valstybinei ligonių kasai 870,45 Lt turtinės žalos atlyginimui.
V. D. ieškinys dėl 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. nuteistas už tai, kad 2013 m. gruodžio 22 d. apie 9.40 val. ...namo koridoriuje, nukentėjusiajai A. D. uždarant lauko duris, iš kitos durų pusės stipriai patraukė duris į save ir sudavė smūgį keliu į duris, dėl ko dūžtant durų stiklui, stiklo šukė pataikė į A. D. veidą ir jai padarė kirstinę dešinės akies apatinio voko ir dešinio skruosto žaizdą su dešinės akies apatinio ašarų kanaliuko pažeidimu, taip dėl neatsargumo padarė A. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
M. K. išteisintas kaltinus jį tuo, kad jis 2013 m. gruodžio 22 d. apie 9.35 val. ... koridoriuje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, sugriebęs už rankos neįgalų sėdintį invalido vežimėlyje V. D., jį išversdamas iš vežimėlio, taip padarydamas odos nubrozdinimą sėdmenų srityje, nežymiai sužalojo V. D. sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos nuosprendžio dalį dėl M. K. išteisinimo pagal BK 140 str. 1 d. ir jį nuteisti dėl šio nusikaltimo.
Skunde nurodo, kad jis 2013-12-22, pamatęs atvažiuojantį M. K., jo paklausė apie apibraižytas buto duris, o M. K. jį sugriebė už rankos ir ištempė iš neįgaliojo vėžimėlio, kurio ratai buvo atsirėmę į 5,5 cm aukščio slenkstį. Jis (nukentėjusysis) nevaldo kojų, todėl tam, kad neatsitrenktų į grindis, rankomis įsikibo į M. K. striukę ir nukrito ant grindų.
Apeliantas teigia, kad teismas, išteisindamas M. K. dėl jo sužalojimo, nepagrįstai nurodė, kad iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad D. buto slenkstis yra pakankamai žemas ir jis (nukentėjusysis) galėjo išvažiuoti į koridorių, sėdėdamas neįgaliojo vėžimėlyje. Nesutikdamas su šia išvada, apeliantas teigia, kad jo buto durų slenkstis yra apie 5,5 cm ir jis neįgaliojo vežimėliu jį pervažiuoti gali tik padedamas žmonos. Savo teiginių apie durų slenksčio aukštį patvirtinimui apeliantas prideda dvi nuotraukas ir nurodo, kad jei teismas šių nuotraukų nepripažintų objektyviais įrodymais, turėtų pavesti prokurorui atlikti jo butų durų slenksčio matavimus.
Teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas, ginčydamas M. K. išteisinimą dėl jo nežymaus sveikatos sutrikdymo, skunde pabrėžia, kad jis prieš konfliktą negalėjo išvažiuoti neįgaliojo vežimėliu pro savo 5,5 cm aukščio namų slenkstį, todėl negalėjo užtverti kelio koridoriumi praeinančiam M. K., įsikibti į jo striukę ir taip išgriūti iš neįgaliojo vežimėlio. Tačiau apelianto skunde pabrėžiamas jo namų slenksčio aukštis nėra vienintelis ar svarbiausias įrodymas, kuriuo remiantis būtų galima daryti išvadas apie konflikto tarp apelianto ir M. K. eigą. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas apie šį konfliktą, rėmėsi ir kitais vienodai reikšmingais ir informatyviais įrodymų šaltiniais, kurių įrodomosios reikšmės apeliantas skunde neaptaria ir neginčija.
Teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje išsamiai aptarė nuoseklius M. K. parodymus ir tai, kaip šiuos parodymus patvirtina kiti įrodymai : M. K. pateiktas konflikto garso įrašas, kuriame girdėti, kad nukentėjusysis grasina M. K., asmens apžiūros protokole užfiksuotas M. K. padarytas sužalojimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad M. K. suplėšyta striukė yra namo koridoriuje, netoli nukentėjusiojo.
Teismas aptarė ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotus nukentėjusiojo parodymus ir pagrįstai pažymėjo, kad jie dėl vienos esminių aplinkybių – M. K. prieš jį panaudoto smurto apimties – nebuvo nuoseklūs, nes nukentėjusysis teisme jau nebenurodė, kad M. K. jam du kartus spyrė į kojas.
Teismas aptarė apelianto skunde plačiai aptariamą jo buto slenksčio aukštį ir, įvertinęs prie įvykio vietos apžiūros protokole esančias slenksčio nuotraukas (1 t., 12 b.l.) bei aplinkybę, kad nukentėjusioji A. D., atvykus policijos pareigūnams, vaikščiojo iš savo buto į koridorių, todėl turėjo patraukti savo sutuoktinio neįgaliojo vežimėlį iš tarpdurio, padarė teisingą išvadą, kad apeliantas, sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje, galėjo juo per slenkstį išvažiuoti iš buto į koridorių. Kolegija, atsižvelgdama į šių įrodymų visumą, pripažįsta, kad apelianto prie skundo pateikta mastelinė jo durų slenksčio nuotrauka nepaneigia teismo išvados, kad apeliantas galėjo neįgaliojo vežimėliu pervažiuoti šį slenkstį ir prisiartinti prie M. K..
Įvertinęs bylos įrodymų visumą, teismas padarė jais pagrįstą išvadą, kad ne M. K., pagriebęs už rankos, išvertė nukentėjusįjį iš neįgaliojo vežimėlio ir šis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent nukentėjusysis griebė už M. K. drabužių ir, šiam bandant ištrūkti, išgriuvo iš vežimėlio ant grindų ir susižalojo. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde pateikiami argumentai šių teismo išvadų niekaip nepaneigia, todėl naikinti pagrįstą ir teisėtą nuosprendžio dalį, kuria M. K. išteisintas pagal BK 140 str. 1 d. dėl V. D. sužalojimo, nėra pagrindo.
Nukentėjusiojo atstovas advokatas J. S. apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė iš M. K. priteisti V. D. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šias išlaidas patvirtina pinigų priėmimo kvitas, kuriame nurodyta, kad V. D. advokatui V. S. sumokėjo 1400 Lt. Kadangi byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundą ir šis skundas atmestas, nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato pagalbai iš M. K. nepriteistinos.
M. K. gynėjas advokatas M. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė iš V. D. priteisti M. K. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šias išlaidas patvirtina pinigų priėmimo kvitas, kuriame nurodyta, kad M. K. advokatui M. B. sumokėjo 1500 Lt. Pagal BPK 106 str. 6 d. nuostatas, išteisinus kaltinamąjį, nukentėjusysis apmoka visas ar dalį proceso išlaidų tuomet, kai byla buvo pradėta tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą. Nagrinėjamu atveju M. K. išteisintas pagal BK 140 str. 1 d., dėl kurios procesas paprastai vyksta privataus kaltinimo tvarka ir iš šį procesą inicijavusio nukentėjusiojo galėtų būti priteistos išteisintojo išvados advokato pagalbai apmokėti. Tačiau iš byloje esančio prokuroro G. S. 2014-06-23 nutarimo matyti, kad procesas dėl šio nusikaltimo vyko ne privataus, o viešo kaltinimo tvarka (1 t., 3 b.l.), kaltinimą šioje byloje palaikė prokuroras, todėl proceso išlaidos iš nukentėjusiojo V. D. M. K. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
N. V. D. apeliacinį skundą atmesti.
Netenkinti V. D. ir M. K. (M. K.) prašymus dėl proceso išlaidų priteisimo.