Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-02-08 · Administracinė byla Nr. eI-1071-473/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-08
Bylos Nr.
eI-1071-473/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03743-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Novo Nordisk Pharma“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai
Advokatai
Andrejaus Rudanovas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1071-473/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03743-2018-1Procesinio sprendimo kategorija: 6.5; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokato padėjėjams Andrejui Rudanovui (Andrej Rudanov) ir Giedrei Gudžiūnaitei, atsakovės atstovėms Ingai Grigienei ir Vilmai Meldziukaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Novo Nordisk Pharma“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Novo Nordisk Pharma“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame paršo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Apeliacinės komisijos skundams dėl ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo ir labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijų sprendimų nagrinėti (toliau – Apeliacinė komisija) 2018 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. ((1.2.11.1-142)10-7136 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti šią instituciją išnagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą iš esmės. Skunde paaiškino (b. l. 1–12) ir teismo posėdyje pareiškėjos atstovai nurodė, kad Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija (toliau – Ligų komisija) 2018 m. birželio 13 d. posėdyje priėmė sprendimą sugriežtinti pareiškėjos gaminamų vaistinių preparatų, be kita ko, Insulino Degludeko (Tresiba®) (toliau – Tresiba) bei Liraglutidum (Victoza) (toliau – Victoza) skyrimo sąlygas: 1) leidžiant tik tęsti gydymą šiais preparatais ir tik tiems pacientams, kuriems šie preparatai buvo paskirti anksčiau; 2) uždraudžiant skirti minėtų vaistinių preparatų naujiems pacientams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2018 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-747 patvirtino 2018 m. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ir šio įsakymo 4.1 punktu įtvirtino minėtame 2018 m. birželio 13 d. Ligų komisijos posėdyje nustatytus Bendrovės vaistinių preparatų skyrimo apribojimus (sugriežtintas skyrimo sąlygas), kuriame numatyta: 4.1. 2018 m. kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno <..> 454 [aut. past. – Tresiba 100 V/ml injekcinis tirpalas 3 ml N5 (FlexTouch) (Novo Nordisk A/S, Danija)] <..> grupėms priskirti vaistiniai preparatai bei <..> vaistinis preparatas „Victoza 6 mg/ml injekcinis tirpalas užpildytame švirkštiklyje 3.0 ml N2“ (Novo Nordisk A/S, Danija), <..> skiriami ir išrašomi tik gydymui, pradėtam iki šio įsakymo įsigaliojimo, tęsti“. Kadangi bendrovė nesutiko su Ligų komisijos sprendimu sugriežtinti Tresiba ir Victoza skyrimo sąlygas, 2018 m. liepos 5 ir 6 d. organizavo susitikimus su Ministerijos atstovais bei Ligų komisijai 2018 m. liepos 13 d. pateikė paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl Tresiba ir Victoza skirtumų nuo kitų vaistinių preparatų, lemiančio poreikį juos išgrupuoti, dėl ko nebūtų taikomi minėti sugriežtinti vaistinių preparatų skyrimo ribojimai.. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-755 patvirtintu Panašaus gydomojo poveikio vaistinių preparatų grupių ir jų ekvivalentinių dozių jų bazinei kainai apskaičiuoti nustatymo tvarkos aprašu (toliau – Įsakymas Nr. V-755), pagrindė, kad Tresiba ir Victoza turi būti išgrupuoti iš esamų vaistinių preparatų grupių. Tačiau Ligų komisija 2018 m. rugsėjo 12 d. raštu nutarė pareiškėjos reikalavimų netenkinti, t. y. neišgrupuoti vaistinių preparatų Victoza ir Tresiba iš kitų vaistinių preparatų grupės, dėl ko pritaikyti sugriežtinti skyrimo ribojimai minėtiems vaistiniams preparatams nebuvo panaikinti. Bendrovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 patvirtinto Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymo į kompensavimo sąrašus ir jų keitimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas Nr. 159) 55 punktu, pateikė skundą Apeliacinei komisijai. Apeliacinė komisija Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, kadangi pareiškėjos skundai Ligų komisijai buvo svarstyti remiantis Įsakymu Nr. V-755, todėl nagrinėjamas klausimas nepatenka į Apeliacinės komisijos kompetencijos ribas ir šioje komisijoje jis nenagrinėtinas. Pareiškėja mano, kad šiuo atveju ginčas tarp bendrovės ir Ligų komisijos kilo dėl Ligų komisijos sprendimo „Sugriežtinti ar palikti galioti esamas vaistinio preparato ar medicinos pagalbos priemonės skyrimo sąlygas“, kuris patenka į Aprašo Nr. 159 55 punktą. Apeliacinės komisijos atsisakymas nagrinėti pareiškėjos skundą užkerta kelią apginti pareiškėjos pažeistas teises dėl neteisėto ir nepagrįsto vaistinių preparatų skyrimo sąlygų sugriežtinimo (jo palikimo galioti). Šio ginčo atveju, kai pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas „palikti galioti esamas vaistinio preparato ar medicinos pagalbos priemonės skyrimo sąlygas“, jo priežastys buvo nesutikimas su tuo, kad vaistiniai preparatai Victoza ir Tresiba gali būti išgrupuojami iš kitų vaistinių preparatų grupės, kas leistų šių preparatų atžvilgiu panaikinti sprendimą dėl sugriežtintų skyrimo sąlygų. Taigi, rėmimasis Įsakymu Nr. V-755 bei kitais pareiškėjos Ligų komisijai teiktais argumentais yra tik materialinis pagrindimas, kad vaistiniai preparatai Tresiba ir Victoza išskirtini iš kitų vaistinių preparatų grupių, o tokio įrodinėjimo tikslas – panaikinti sugriežtintas minėtų vaistinių preparatų skyrimo sąlygas. Atitinkamai, Ligos komisijos nesutikimas su pareiškėjos argumentais (įskaitant dėl vaistinių preparatų išgrupavimo remiantis Įsakymu Nr. V-755) pareiškėjai lėmė teisinį padarinį – sprendimą nepakeisti paskirtų sugriežtintų vaistinių preparatų skyrimo sąlygų, t. y. palikti galioti esamas vaistinių preparatų skyrimo sąlygas. Įsakymas Nr. V-755 yra materialinis teisinis pagrindas Ligų komisijos sprendimui dėl vaistinių preparatų skyrimo sąlygų priimti, nes jis nustato sąlygas, kokie preparatai, kokia tvarka ir sąlygomis gali būti grupuojami tarpusavyje, kaip skaičiuojamos jų bazinės kainos ir pan. Šio aprašo 1 punktas numato teisės akto taikymo sritį, t. y. šis įsakymas nustato panašaus gydomojo poveikio vaistinių preparatų grupių ir jų ekvivalentinių dozių jų bazinei kainai apskaičiuoti nustatymo tvarką. Tuo tarpu Aprašas Nr. 159 yra procedūrinis teisės aktas, kuris numato Ligų komisijos procedūrų pagrindą (teisę vykdyti procedūras), apibrėžia, kokia tvarka, sąlygomis ir terminais Ligų komisija turi nagrinėti prašymus, perduoti šią medžiagą kitoms kompetentingoms institucijoms, vertinti pateiktą medžiagą, suformuoti vertinimo ataskaitas ir kt. Šio teisės akto 1 punkte taip pat numatyta jo taikymo sritis, t. y. kad Aprašas Nr. 159 nustato paraiškų ir dokumentų pateikimo, siekiant ligas, sindromus, būkles, vaistinius preparatus įrašyti arba išbraukti iš Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti sąrašo (A sąrašas), vaistinius preparatus išbraukti iš Kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašo (B sąrašas), medicinos pagalbos priemones įrašyti arba išbraukti iš Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašo (C sąrašas), vaistinius preparatus įrašyti arba išbraukti iš Rezervinio vaistų sąrašo, vaistinius preparatus ir medicinos pagalbos priemones įrašyti ar išbraukti iš Centralizuotai apmokamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašo, nustatyti, pakeisti nustatytas vaistinių preparatų ir (ar) medicinos pagalbos priemonių skyrimo sąlygas ir (ar) vaistinių preparatų kompensavimo lygį, reikalavimus ir tvarką, paraiškų ir dokumentų vertinimo kriterijus, tvarką, taip pat Ministerijos nuolatinės Ligų komisijos sudėties reikalavimus, paraiškų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir apskundimo tvarką. Pažymi, kad būtent šis teisės aktas yra teisinis pagrindas Ligų komisijai apskritai svarstyti pareiškėjos prašymus dėl vaistinių preparatų išgrupavimo, tikslu, kad jiems būtų panaikintos sugriežtintos skyrimo sąlygos. Pareiškėja mano, kad jeigu išgrupavimas neturėtų tiesioginio ryšio su skyrimo sąlygomis, Ligų komisija net nebūtų svarsčiusi pareiškėjos 2018 m. liepos 13 d. pateiktų argumentų. Tuo tarpu, Apeliacinė komisija tėra skundus dėl Ligų komisijos priimtų sprendimų peržiūrintis subjektas, kuris negali paneigti Ligų komisijos kompetencijos, kurią ji pripažino nagrinėdama pareiškėjos 2018 m. liepos 13 d. pateiktus dokumentus ir 2018 m. rugsėjo 6 d. priimdama sprendimą. Todėl aplinkybė, kad pareiškėja, siekdama sugriežtintų vaistinių preparatų skyrimo sąlygų panaikinimo, kaip materialinį teisinį pagrindą inter alia nurodė Įsakymo Nr. V-755 nuostatas, nepaneigia teisinio rezultato, kurį nulėmė Ligų komisijos atsisakymas pergrupuoti Victoza ir Tresiba preparatus, t. y. nepanaikino sugriežtintų šių preparatų skyrimo sąlygų. Iš Ligų komisijos 2018 m. rugsėjo 6 d. posėdžio protokolo matyti, kad pareiškėjos klausimai nagrinėti 4-tuoju ir 5-tuoju darbotvarkės klausimais. 4-tuoju darbotvarkės klausimu (dėl Tresiba, t. y. insulinų išgrupavimo) Ligų komisija nutarė sprendimą dėl vaistinių preparatų išgrupavimo ir skyrimo sąlygų taikymo priimti artimiausiame posėdyje, t. y. sprendimas priimtas nebuvo; 5-tuoju klausimu nutarė pareiškėjos prašymo netenkinti. Tuo tarpu, Ligų komisijos viešai paskelbtoje 2018 m. rugsėjo 6 d. posėdžio santraukoje yra aiškiai nurodyta, kad 4-tuoju darbotvarkės klausimu nuspręsta: „Keisti insulinų grupavimą. Dėl skyrimo sąlygų svarstyti artimiausio posėdžio metu“. Tai suponuoja išvadą, kad Ligų komisija tarsi priėmė teigiamą sprendimą pareiškėjos atžvilgiu 4-tuoju darbotvarkės klausimu, nors 2018 m. rugsėjo 6 d. posėdžio protokole nurodoma kita informacija (kad galutinis sprendimas dėl grupavimo ir dėl skyrimo sąlygų bus priimtas kitame posėdyje). Ligų komisija surašė 2018 m. rugsėjo 12 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame teigiama, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. posėdyje buvo nutarta atmesti abu pareiškėjos prašymus, t. y. tiek dėl Tresiba, tiek dėl Victoza. Pareiškėjos manymu, Ligų komisija arba slaptai, be posėdžio, priėmė sprendimą pakeisti 2018 m. rugsėjo 6 d. užfiksuotą sprendimą, arba Ligų komisija, be posėdžio, slaptai priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymų, nors tam turėjo būti paskirtas atskiras posėdis. Iš Ministerijos oficialiame tinklalapyje skelbiamų posėdžių protokolų matyti, kad joks posėdis nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 12 d. nevyko, kas patvirtina, kad Ligų komisija sprendimus priėmė už akių, nepaskiriant posėdžio arba net ne Ligų komisijos narių, t. y. neteisėtai. Aprašo Nr. 159 11 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Pareiškėja nurodo, kad Ligų komisijos posėdyje, prieš priimant galutinį sprendimą, turi būti sudarytos galimybės dalyvauti ir pateikti savo paaiškinimus pareiškėjui. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. V-1149 patvirtinto Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos sudarymo ir jos darbo reglamento (toliau – Darbo reglamentas) 11 punkte nustatyta, kad kvietimai į posėdį pareiškėjams išsiunčiami elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki Ligų komisijos posėdžio. Pareiškėjas ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi informuoti Ligų komisiją apie kvietimo gavimą. Taigi, Ligų komisija, prieš priimdama galutinį sprendimą dėl pareiškėjos prašymų, privalėjo organizuoti posėdį ir privalėjo į jį kviesti pareiškėją. Tad Ligų komisijos sprendimas, kurį pareiškėjas skundė Apeliacinei komisijai, yra neteisėtas dėl iš esmės pažeistų procedūrų. Apeliacinė komisija, atsisakydama nagrinėti pareiškėjos skundą, užkirto kelią tokio akivaizdžiai neteisėto, pažeidžiant esmines procedūras, už akių priimto sprendimo peržiūrėjimui. Be to, Ligų komisija savo sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymų grindė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie SAM (toliau – VVKT) 2018 m. rugsėjo 5 d. išvadomis Nr. (118)2R-2547 ir Nr. (118)2R-254. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Aprašo Nr. 159 20 punktu, VVKT informaciją privalo pateikti pirmiausia raštu pareiškėjai, kopiją išsiunčiant Ligų komisijai. Tačiau VVKT savo vertinimus dėl Tresiba ir Victoza pateikė tik tiesiogiai Ligų komisijai 2018 m. rugsėjo 5 d., t. y. dieną prieš Ligų komisijos 2018 m. rugsėjo 6 d. posėdį, net nepateikus šių vertinimų Bendrovei kaip pareiškėjai. Bendrovė, sužinojusi apie VVKT vertinimus, pati tiesiogiai kreipėsi į šią instituciją ir 2018 m. rugsėjo 10 d. gavo dėl Tresiba ir Victoza atliktus vertinimus. Bendrovei nebuvo suteikta galimybė, vadovaujantis Aprašo Nr. 159 201 bei 202 punktais: per 3 darbo dienas pranešti VVKT (su kopija Ligų komisijai) apie informacijos gavimą; per 30 darbo dienų pateikti VVKT savo nesutikimą su atliktu vertinimu ir jį pagrindžiančius įrodymus (su kopija Ligų komisijai). Akivaizdu, kad nustatytos procedūros nesilaikymas turėjo užkirsti kelią Ligų komisijai nagrinėti Tresiba ir Victoza klausimus ir priimti minėtus sprendimus. Ligų komisija privalėjo pavesti VVKT pateikti vertinimus Bendrovei, įvertinti Bendrovės prieštaravimus bei informaciją ir tik turint pilną informaciją, kaip to reikalauja Aprašas Nr. 159, teikti VVKT vertinimą Ligų komisijos posėdžiui. Taip pat Bendrovė siekė atkreipti Apeliacinės komisijos dėmesį, kad Skaistė Kasciuškevičiūtė, kuri kaip VVKT ekspertė vertino Tresiba ir Victoza paraiškas bei rengė dėl to išvadas, 2018 m. rugsėjo 6 d. posėdyje jau dalyvavo kaip asmuo, turėjęs teikti nuomonę dėl VVKT ekspertų pateiktų išvadų, t. y. kaip Ministerijos Farmacijos departamento darbuotoja. Taigi, Skaistė Kasciuškevičiūtė jau kaip Ministerijos specialistė vertino VVKT Ligų komisijos nagrinėjimui pateiktas išvadas, kurias ji pati rengė, kas prieštarauja objektyvumo ir nešališkumo reikalavimui. Tokiu neteisėtu būdu pažeistas reikalavimas vengti interesų konflikto, taip pat ekspertų nepriklausomumo bei objektyvumo reikalavimai. Apeliacinė komisija tai taip pat privalėjo įvertinti. Ligų komisijos sprendimas Apeliacinėje komisijoje privalėjo būti peržiūrimas ir panaikinamas dėl esminių procedūrinių pažeidimų, tačiau Apeliacinė komisija pareiškėjui užkirto kelią ginti savo pažeistas teises, teisę būti išklausytam, nes formaliu ir neteisėtu pagrindu atsisakė nagrinėti skundą dėl a priori neteisėtų Ligų komisijos sprendimų.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė (b. l. 104-110) ir teismo posėdyje atsakovės atstovės paaiškino, kad skunde pateikiamas teisės aktų ir jų taikymo aiškinimas yra iš esmės neteisingas. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 57 straipsnio „Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainodaros bendrieji reikalavimai“ 2 dalyje nustatyta, kad kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių bazinės kainos ir paciento priemokos už juos apskaičiuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šio įstatymo pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 994 patvirtinto Ambulatoriniam gydymui skiriamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų ir pacientų priemokų už juos apskaičiavimo tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad vieno tiekėjo vaistiniai preparatai ir biologiniai vaistiniai preparatai jų bazinei kainai nustatyti grupuojami pagal bendrinį pavadinimą, farmacinę formą ir vaistinio preparato stiprumą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Vaistiniai preparatai, nepriskirti vieno tiekėjo vaistiniams preparatams, ir dviejų ir daugiau tiekėjų to paties bendrinio pavadinimo biologiniai ir panašūs biologiniai vaistiniai preparatai jų bazinei kainai nustatyti grupuojami pagal bendrinį pavadinimą ir farmacinę formą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Panašaus gydomojo poveikio vaistinių preparatų grupės ir ekvivalentinės dozės jų bazinei kainai apskaičiuoti nustatomos ir tvirtinamos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, jeigu tokių vaistinių preparatų kompensavimo ir registruotos indikacijos, gydymo schemos eiliškumas ir vaistinio preparato vartojimo būdas sutampa. Jie skiriami tos pačios amžiaus grupės asmenims, ir jų veikimo mechanizmas bei gydomasis poveikis iš esmės nesiskiria. Vadovaujantis minėtu Vyriausybės nutarimu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras pasirašė – Įsakymą Nr. V-755. Minėtų teisės aktų pagrindu yra reguliuojami teisiniai santykiai dėl konkrečių vaistinių preparatų grupavimo jų bazinei kainai nustatyti, o šių teisinių santykių turinys neturi nieko bendro su kitais teisiniais santykiais – vaistų įtraukimo (išbraukimo) į kompensavimo sąrašus, jų kompensavimo sąlygų nustatymo, kuriems taikomi kiti toliau nurodomi teisės aktai. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 58 straipsnio „Vaistinių preparatų, ligų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymas į Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti, Kompensuojamųjų vaistinių preparatų bei Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašus“ 1 dalyje nustatyta, kad vaistiniai preparatai, ligos ir medicinos pagalbos priemonės į Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti, Kompensuojamųjų vaistinių preparatų bei Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašus įrašomi sveikatos apsaugos ministro, vadovaujantis šiame straipsnyje nurodytais reikalavimais nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 patvirtinto Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymo į kompensavimo sąrašus ir jų keitimo tvarkos apraš1 (toliau – Aprašas Nr. 159), kurio 1 punkte nustatyta, kad šis aprašas nustato paraiškų ir dokumentų pateikimo, siekiant ligas, sindromus, būkles, vaistinius preparatus įrašyti arba išbraukti iš Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti sąrašo (A sąrašas), vaistinius preparatus išbraukti iš Kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašo (B sąrašas), medicinos pagalbos priemones įrašyti arba išbraukti iš Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašo (C sąrašas), vaistinius preparatus įrašyti arba išbraukti iš Rezervinio vaistų sąrašo, vaistinius preparatus ir medicinos pagalbos priemones įrašyti ar išbraukti iš Centralizuotai apmokamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašo, nustatyti, pakeisti nustatytas vaistinių preparatų ir (ar) medicinos pagalbos priemonių skyrimo sąlygas ir (ar) vaistinių preparatų kompensavimo lygį, reikalavimus ir tvarką, paraiškų ir dokumentų vertinimo kriterijus, tvarką, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuolatinės Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos sudėties reikalavimus, paraiškų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir apskundimo tvarką. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad teisiniai santykiai dėl konkrečių vaistinių preparatų grupavimo jų bazinei kainai nustatyti ir teisiniai santykiai dėl vaistinių preparatų ir (ar) medicinos pagalbos priemonių skyrimo sąlygų yra skirtingi teisiniai santykiai, nes: 1) teisės aktuose naudojami skirtingi terminai, lingvistiniai išsireiškimai; 2) juos reguliuoja skirtingi Farmacijos įstatymo straipsniai, Vyriausybės nutarimas, (taikytinas tik vaistinių preparatų grupavimo jų bazinei kainai nustatyti teisiniais santykiams) ir skirtingi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymai. Antra, speciali - administracinė institucinė apskundimo tvarka Apeliacinei komisijai taikytina tik dėl Įsakymu Nr. 159 reguliuojamų teisinių santykių, nes būtent taip numatyta minėtuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, Apeliacinė komisija neturi įgaliojimų (teisinio pagrindo) spręsti ginčus, kurių jai nepavedė spręsti joks teisės aktas. Pareiškėja skunde teigia, kad Ligų komisija tinkamai neįvertino pareiškėjos pateikto pagrindimo ir 2018 m. rugsėjo 6 d. posėdyje, kurio rezultatai fiksuoti protokolu, atsisakė panaikinti sugriežtintas skyrimo sąlygas, t. y. paliko galioti esamas vaistinių preparatų skyrimo sąlygas; dėsto, kad pareiškėja pateikė skundą Apeliacinei komisijai dėl Ligų komisijos atsisakymo panaikinti sugriežtintas vaistinių preparatų skyrimo sąlygas. Iš Ligų komisijos 2018 m. rugsėjo 6 d. posėdžio protokolo Nr. LKV-18/8 teksto matyti, kad Ligų komisija sprendė insulinų grupavimo jų bazinei kainai nustatyti klausimus. Iš pareiškėjos rašto Apeliacinei komisijai matyti, kad pareiškėja Apeliacinei komisijai skundė Ligų komisijos sprendimus dėl insulinų grupavimo jų bazinei kainai nustatyti, o ne kaip skunde klaidinančiai teigiama, kad pareiškėja pateikė skundą Apeliacinei komisijai dėl Ligų komisijos atsisakymo panaikinti sugriežtintas vaistinių preparatų skyrimo sąlygas. Ligų komisija minėtus sprendimus priėmė vadovaudamasi Panašaus gydomojo poveikio vaistinių preparatų grupių ir jų ekvivalentinių dozių jų bazinei kainai apskaičiuoti nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-755 (toliau – Įsakymas Nr. V-755). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. V-519 (kartu su 2011 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. V-724) patvirtintos tarpusavyje keičiamų insulinų (kuriems priskiriamas ir pirmiau nurodytas insulinas Tresiba) grupės ir ekvivalentinės dozės jų bazinei kainai nustatyti. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-359 patvirtintos tarpusavyje keičiamų GLP-1 agonistų, kuriems priskiriama pirmiau nurodytas vaistinis preparatas Victosa, grupės ir ekvivalentinės dozės jų bazinei kainai nustatyti. Pareiškėja, manydama, kad pirmiau nurodyti vaistai pagal jų turimas savybes negali būti priskiriami nurodytoms panašaus gydomojo poveikio vaistinių preparatų grupėms, ir vadovaudamasis Tvarkos aprašo, patvirtinto Įsakymu Nr. V-755, 3 punktu, pateikė raštu iniciatyvą Ligų komisijai dėl pirmiau nurodytų grupių atsisakymo (t. y. pareiškėjos vaistų išskyrimo iš nurodytų grupių). Ligų komisija, vadovaudamasi Įsakymo Nr. V-755 5 punktu, kreipėsi į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą (toliau – VVKT), kad pastaroji, vadovaudamasi Įsakymo Nr. V-755 5 punkte nustatytais kriterijais, pateiktų išvadą. VVKT savo išvadose nurodė, kad abu preparatai atitinka Įsakymo Nr. V-755 nustatytus vaistinių preparatų priskyrimo panašaus gydomojo poveikio vaistinių preparatų grupėms kriterijus, ir nėra teisinio pagrindo keisti šiuo metu galiojančią nurodytų vaistų grupavimo tvarką, t. y. išskirti juos į atskiras grupes. Ligų komisija, įvertinusi VVKT išvadą, ir esant pakankamai informacijos priėmė sprendimą nekeisti šiuo metu pirmiau nurodytais įsakymais patvirtintų panašaus gydomojo poveikio vaistinių preparatų grupių. Pažymi, kad Ligų komisija nesprendė klausimo dėl šių vaistinių preparatų (bendriniais pavadinimais) skyrimo sąlygų, nustatytų Ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąraše (A sąrašas), sugriežtinimo ar palikimo galioti esamų. Jei Ligų komisija būtų priėmusi vieną iš Aprašo 159, 55 punkte nurodytų sprendimų, t. y. sugriežtinusi ar palikusi galioti esamas skyrimo sąlygas (kaip teigia pareiškėja), Ligų komisija savo posėdžiuose būtų svarsčiusi A sąraše nustatytas insulinum ir liraglutidum vaistinių preparatų skyrimo sąlygas. Tačiau, kaip minėta, Ligų komisija šių klausimų nesprendė. Atkreipia dėmesį, kad Ligų komisijos sprendimas buvo susijęs su konkrečiais vaistais ir jų priskyrimu tam tikrai vaistinių preparatų grupei jų bazinei kainai apskaičiuoti, įrašant juos į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną (toliau – Kainynas). Pareiškėjos nurodomi konkrečių vaistų Victoza ir Tresiba (o ne visos grupės vaistų tuo pačiu bendriniu pavadinimu) apribojimai „tik gydymui tęsti“ yra nustatyti Kainyne, o ne A sąraše, ir tik Kainyno galiojimo laikotarpiui (t. y. 3 mėn.). Rengiant naują Kainyną, apribojimas, nurodytas Kainyne gali būti panaikintas, jei priemoka už vaistą atitinka teisės aktuose nustatytus didžiausios galimos priemokos reikalavimus. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, Įsakyme Nr. V-755, kuriuo vadovaujantis buvo priimtas pareiškėjos skundžiamas Ligų komisijos sprendimas, nurodyta procedūra ir procedūra, kurios metu priimami Aprašo Nr. 159 55 punkte nurodyti sprendimai, pagal savo esmę yra skirtingos (pirmuoju atveju sprendžiama dėl konkrečių vaistinių preparatų grupavimo jų bazinei kainai nustatyti, antruoju – sprendžiami bendro pobūdžio klausimai dėl vaistų įtraukimo (išbraukimo) į kompensavimo sąrašus, jų kompensavimo sąlygų nustatymo (pvz. vaistas skiriamas tik tam tikram pacientų pogrupiui arba esant tam tikroms ligos stadijoms ir pan.). Todėl sprendimai priimti, vadovaujantis Įsakymo Nr. V-755 nustatyta tvarka, negali būti skundžiami Apeliacinei komisijai, nes šiems sprendimams Aprašo Nr. 159 numatyta procedūra nėra taikoma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Apeliacinės komisijos skundams dėl Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo ir Laibai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijų sprendimų nagrinėti (toliau – Apeliacinė komisija) 2018 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. ((1.2.11.1-142)10-7136, kuriame nurodyta, kad Bendrovės skundas dėl Ligų komisijos 2018 m. rugsėjo 6 d. posėdyje priimtų sprendimų nepritarti Bendrovės siūlymams pergrupuoti A10AE farmakoterapinę grupę ir sudaryti galimybę pergrupuoti A10BJ farmakoterapinę grupę, nebus nagrinėjamas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių įorymų nustatyta, kad Bendrovė 2018 m. liepos 13 d. raštu Nr. R-1035 kreipėsi į Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisiją (toliau – Ligų komisija), kurios, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. V-747 dėl 2018 m. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno patvirtinimo (toliau – Įsakymas Nr. 747), į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018m. liepos 2 d. įsakymą Nr. V-755 „Dėl panašaus gydomojo poveikio vaistinių preparatų grupių ir jų ekvivalentinių dozių ir jų bazinei kaina apskaičiuoti nustatymo tvarko aprašo“ patvirtinimo (toliau – Įsakymas Nr. V-755), bei į Bendrovės ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Ministerija) atstovų vykusias diskusijas dėl farmakoterapinių grupių pakeitimo, prašė pergrupuoti A10AE farmakoterapinę grupę (b. l. 51–58). Šiame rašte Bendrovė, be kita ko, nurodė, kad Insulinui degludekui turėtų būti nustatyta atskira bazinė kaina, jo negrupuojant kartu su kitais ilgo veikimo insulino analogais dėl insulino degludeko teikiamos reikšmingos papildomos terapinės naudos pacientams.

Bendrovė 2018 m. liepos 13 d. raštu Nr. R-1034 kreipėsi į Ligų komisiją, kurios, atsižvelgiant į Įsakymą Nr. 747 ir Įsakymą Nr. V-755 bei Bendrovės ir Ministerijos atstovų vykusias diskusijas dėl farmakoterapinių grupių pakeitimo, prašė sudaryti galimybę pergrupuoti A10BJ (į gliukagoną panašaus peptido -1 receptorių agonistų angl. Glucogon-like peptide 1, GLP-1) farmakoterapinę grupę (b. l. 59–70). Liragliutidui turėtų būti nustatyta atskira bazinė kaina, jo negrupuojant kartu su kitais GLP-1 receptorių agonistais dėl liragliutido teikiamos reikšmingos papildomos terapinės naudos pacientams.

Valstybinė vaistų kontrolė tarnyba (toliau – VVKT), atsakydama Ligų komisijos 2018 m. liepos 19 d. paklausimą dėl A10BJ farmakoterapinės grupės pergrupavimo, pateikė 2018 m. rugsėjo 5 d. atsakymą (išvadą) Nr. (118)2R-2547 „Dėl gautos papildomos medžiagos vaistiniam preparatui Victoza (Liraglutidas)“, kuriame nurodė, kad liraglutidas turėtų būti priskiriamas panašaus gydomojo poveikio vaistinių preparatų grupei kartu su kitais GLP-1 (b. l. 28–36). Šioje išvadoje VVKT paaiškino, kad liraglutidas – GLP-1 agonistas, skirtas gydyti suaugusiesiems, kai 2 tipo cukrinio diabeto kontrolei nepakanka dietos ir fizinio aktyvumo 1) kaip monoterapija kai metformino vartojimas laikomas netinkamu dėl netoleravimo arba kontraindikacijų; 2) kartu su kitais diabetui gydyti skirtais vaistiniais preparatais. Šiuo metu vaistas kompensuojamas pagal registruotą indikaciją. Šiame rašte, VVKT, be kita ko, nurodė, kad remiantis vertinimui pateikto klinikinio tyrimo LEADER duomenimis, liraglutidas sumažino sudėtinių kardiovaskulinių įvykių pasireiškimą pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu ir kardiovaskuline liga. Vis dėlto, tyrimo rezultatui įtakos galėjo turėti gydymo intensyvumo netolygumas tarp grupių, skirtingas vartotų vaistų pasiskirstymas tarp grupių bei kiti anksčiau aptarti veiksniai. Be to, šiame tyrime liraglutidas buvo lygintas su placebu, todėl daryti išvados, kad liraglutidas suteiktų tokią pat pridėtinę naudą lyginant su kitais GLP-1 agonistais, negalima.

VVKT, atsakydama į Ligų komisijos 2018 m. liepos 25 d. paklausimą dėl A10AE farmakotarpinės grupės pergupavimo , pateikė 2018 m. rugsėjo 5 d. atsakymą (išvadą) Nr. (118)2R-2547 „Dėl panašaus gydomojo poveikio grupės nustatymo insulinui degludekui (Tresiba)“, kuriame nurodė, kad insulinas degludekas turi būti priskirtas panašaus gydomojo poveikio grupei kartu su insulinu glarginu ir detemiru (b. l. 16–26). Insulino degludeko registruotos indikacijos, vartojimo būdas, veikimo mechanizmas, veikimo trukmė, gydymo schemos eiliškumas pagal tarptautinėse gydymo gairėse nurodytas vartojimo rekomendacijas, kompensavimo sąlygos sutampa su kitais ilgo veikimo insulino analogais, be to, jų gydomasis poveikis iš esmės nesiskiria. Insulinas degludekas gali būti skiriamas jaunesniems pacientams nei insulinas gi ar ginas, tačiau didžioji dalis pacientų. Pagal amžiaus grupę persidengia, todėl tai nesuteikia pagrindo išskirti insuliną degludeką į atskirą ilgo veikimo insulino analogų grupę.

Ligų komisijoje 2018 m. rugsėjo 6 d. vyko posėdis, iš kurio protokolo matyti, kad posėdžio metu, be kita ko, buvo svarstyta: 1) dėl insulinų grupavimo, pateikta informacija apie pareiškėjos pateiktą 2018 m. liepos 13 d. raštą dėl ilgo veikimo insulinų grupės pakeitimo, kuriuo prašoma pergrupuoti A10AE farmakoterapinę grupę ir išskirti insuliną degludeką į atskirą grupę dėl pareiškėjos teigimu, teikiamos reikšmingos terapinės naudos pacientams; nutarta artimiausio posėdžio metu, įvertinus gydytojų specialistų pateiktą papildomą informaciją, priimti galutinį sprendimą dėl insulinų grupavimo būdo ir skyrimo sąlygų taikymo; 2) dėl GLP – 1 receptorių agonistų panašaus gydomojo poveikio grupės pakeitimo, pateikta informacija apie gautą pareiškėjos raštą, kuriame siūloma išgrupuoti vaistą liraglutidą į atskirą grupę ir nustatyti jam atskirą kainą; nutarta šiuo metu nekeisti Kainyne esančios Exenatidum, Lixisenatidum, Liraglutidum 10 mg, injekciniai grupės; informuoti pareiškėją apie VVKT vertinimą (b. l. 71–77).

Ligų komisija 2018 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (1.2.10.4-253)10-6724 „Dėl informacijos pateikimo“ atsakydama į pareiškėjos 2018 m. liepos 13 d. raštus Nr. R-1034 ir R-1035, nurodė, kad Ligų komisija 2018 m. rugsėjo 6 d. posėdyje svarstė pareiškėjos raštuose pateiktus prašymus pergrupuoti A10AE farmakoterapinę grupę ir išskirti insuliną degludeką į atskirą grupę ir išgurpuoti vaistą vaistą liraglutidą į atskirą grupę ir nustatyti jam bazinę kainą ir atsižvelgdama į VVKT pateiktą informaciją, minėto Ligų komisijos posėdžio metu nusprendė nepritarti Bendrovės siūlymams (b. l. 14–15).

Bendrovė, nesutikdama su Ligų komisijos 2018 m. rugsėjo 6 d. posėdyje priimtais sprendimais, 2018 m. rugsėjo 24 d. Apeliacinei komisijai pateikė skundą „Dėl Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimų R-1067“ (b. l. 111–124).

Apeliacinė komisija 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. BR-1590 Ligų komisijai pateikė Bendrovės 2018 m. rugsėjo 24 d. skundą bei prašė pateikti informaciją ir argumentuotą nuomonę dėl šio skundo (b. l. 125).

Ligų komisija 2018 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. BR-1605 Apeliacinei komisijai pateikė atsakymą Nr. BR-1605, kuriame patvirtinto preliminarų vertinimą, kad pareiškėja neturi teisės skųsti Ligų komisijos sprendimo dėl konkrečių vaistinių preparatų grupavimo jų bazinei kainai nustatyti (b. l. 126).

Apeliacinė komisija, atsakydama į pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 24 d. skundą, 2018 m. spalio 3 d. sprnedime Nr. ((1.2.11.1-142)10-7136 pareiškėjai paaiškino, kokia yra Apeliacinės komisijos kompetencija pagal teisės aktuose bei pažymėjo, kad Ligų komisijos sprendimų dėl vaistinių preparatų grupavimo jų bazinei kainai nustatyti Apeliacinė komisija neturi įgaliojimų nagrinėti (b. l. 13).

Pareiškėja su tokiu Apeliacinės komisijos sprendimu nesutinka, kadangi, pareiškėjos manymu, Ligų komisija priėmė sprendimus sugriežtinti vaistų Tresiba ir Victoza skyrimo sąlygas (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2018 m. birželio 29 d. priėmė Nr. V-747, kurio 4.1 papunktyje įtvirtino Ligų komisijos 2018 m. birželio 13 d. posėdyje nustatytus Bendrovės vaistinių preparatų skyrimo apribojimus (sugriežtintas skyrimo sąlygas)), dėl ko šiuo atveju pagal Aprašo Nr. 159 55 punkto nuostatas Apeliacinė komisija turėjo nagrinėti Bendrovės skundą dėl Ligų komisijos sprendimų, priimtų 2018 m. rugsėjo 6 d. posėdyje.

Iš Ministerijos tinklalapyje viešai paskelbto Ligų komisijos 2018 m. birželio 13 d. posėdžio protokolo Nr. LKV-11/18 matyti, kad šio posėdžio metu svarstyta dėl vaistinių preparatų atitikties Vyriausybės nutarimo 6 punkte nustatytiems reikalavimams ir nutarta vaistinių preparatų, kurie atitinka ne visus Vyriausybės nutarimo 6 punkte nustatytus reikalavimus, tačiau yra būtini užtikrinti veiksmingą pacientų gydymo tęstinumą, siūlyti įrašyti į Kainyną ir jų bazinę kainą Kainyne apskaičiuoti kaip vardinių, bet leisti juos skirti tik pacientų gydymui tęsti (naujiems pacientams neskirti): tokių vaistinių preparatų sąrašą patvirtinti atskiru ministro įsakymu.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2018 m. birželio 29 d. priėmė Nr. V-747 „Dėl 2018 m. kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno patvirtinimo”, kurio 4.1 punktu nustatė, kad 2018 m. kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno, be kita ko, 452.1 (Tresiba 100 V/ml injekcinis tirpalas 3 ml N5 (FlexTouch) (Novo Nordisk A/S, Danija), užpildytame švirkštiklyje) vaistinių preparatų grupėms priskirti vaistiniai preparatai bei 359 grupės vaistinis preparatas „Victoza 6 mg/ml injekcinis tirpalas užpildytame švirkštiklyje 3.0 ml N2“ (Novo Nordisk A/S, Danija) skiriami ir išrašomi tik gydymui, pradėtam iki šio įsakymo įsigaliojimo, tęsti. Šis įsakymas priimtas, be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 57 straipsnio 1 dalimi. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 57 straipsnio „Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainodaros bendrieji reikalavimai“ 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių bazinės kainos ir paciento priemokos už juos apskaičiuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Šio įstatymo pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 994 patvirtinto Ambulatoriniam gydymui skiriamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų ir pacientų priemokų už juos apskaičiavimo tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad vieno tiekėjo vaistiniai preparatai ir biologiniai vaistiniai preparatai jų bazinei kainai nustatyti grupuojami pagal bendrinį pavadinimą, farmacinę formą ir vaistinio preparato stiprumą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Vaistiniai preparatai, nepriskirti vieno tiekėjo vaistiniams preparatams, ir dviejų ir daugiau tiekėjų to paties bendrinio pavadinimo biologiniai ir panašūs biologiniai vaistiniai preparatai jų bazinei kainai nustatyti grupuojami pagal bendrinį pavadinimą ir farmacinę formą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Panašaus gydomojo poveikio vaistinių preparatų grupės ir ekvivalentinės dozės jų bazinei kainai apskaičiuoti nustatomos ir tvirtinamos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, jeigu tokių vaistinių preparatų kompensavimo ir registruotos indikacijos, gydymo schemos eiliškumas ir vaistinio preparato vartojimo būdas sutampa. Jie skiriami tos pačios amžiaus grupės asmenims, ir jų veikimo mechanizmas bei gydomasis poveikis iš esmės nesiskiria.

Įsakymo Nr. V-755, kuris priimtas vadovaujantis minėtu Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 944, 4 punkte nustatyta, kad sprendimą siūlyti sveikatos apsaugos ministrui nustatyti panašaus gydomojo poveikio vaistinių preparatų grupes ir nustatyti jų ekvivalentines dozes priima Ligų komisija. Ligų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo iniciatyvos gavimo raštu dienos kreipiasi į VVKT prašydama įvertinti, ar sutampa iniciatyvoje nurodytų vaistinių preparatų, kuriuos siūloma priskirti panašaus gydomojo poveikio vaistinių preparatų grupei ir nustatyti jų ekvivalentines dozes, registruotos indikacijos, vartojimo būdas, veikimo mechanizmas, veikimo trukmė, gydymo schemos eiliškumas pagal tarptautinėse gydymo gairėse nurodytas šių vaistinių preparatų vartojimo rekomendacijas, kompensavimo sąlygos, ar jų gydomasis poveikis iš esmės nesiskiria ir ar jie skiriami tos pačios amžiaus grupės asmenims, ir nustatyti šių vaistinių preparatų ekvivalentines dozes. VVKT ne vėliau kaip per 50 dienų nuo Ligų komisijos kreipimosi gavimo dienos Ligų komisijai raštu pateikia išvadą, kurioje pateiktas iniciatyvoje nurodytų vaistinių preparatų įvertinimas šiame punkte nurodytais aspektais ir, jei vaistiniai preparatai visais šiame punkte nurodytais aspektais įvertinti teigiamai, nustatytos šių vaistinių preparatų ekvivalentinės dozės (toliau – išvada). VVKT išvadą pateikia vadovaudamasi vaistinių preparatų farmakologinėmis savybėmis ir tiesioginių lyginamųjų klinikinių tyrimų duomenimis. Jei tokių tyrimų nėra, vadovaujamasi įrodymais pagrįstos medicinos principais (pirmenybę teikiant aukštesnio įrodymų lygmens tyrimams) bei anatominės terapinės cheminės (angl. Anatomical Therapeutic Chemical (ATC) klasifikacijos ir nustatytos vaistinių preparatų dienos dozės (angl. Defined Daily Dose (DDD) indeksu. Ligų komisija įvertina VVKT pateiktą išvadą ir ne vėliau kaip per 90 dienų nuo iniciatyvos gavimo dienos priima sprendimą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja su 2018 m. liepos 13 d. prašymais pergrupuoti A10AE farmakoterapinę grupę ir sudaryti galimybę pergrupuoti A10BJ farmakoterapinę grupę kreipėsi į Ligų komisiją. Byloje taip pat nustatyta, kad Ligų komisija, gavusi šiuos Bendrovės raštus, vadovaudamasi Įsakymo Nr. V-755 nuostatomis kreipėsi į VVKT dėl A10BJ farmakoterapinės grupės ir A10AE farmakoterapinės grupės pergrupavimo. VVKT Ligų komisijai pateikė išvadas Ligų komisija, kuri atsižvelgdama šias išvadas, 2018 m. rugsėjo 6 d. posėdyje minėtiems Bendrovės prašymams nepritarė. Bendrovė, nesutikdama su tokiais Ligų komisijos sprendimais ir manydama, kad Ligų komisija priėmė sprendimus sugriežtinti vaistų Tresiba ir Victoza skyrimo sąlygas, Apeliacinei komisijai pateikė 2018 m. rugsėjo 24 d. skundą, iš kurio turinio matyti, kad Bendrovė skundė Ligų komisijos sprendimus dėl insulinų grupavimo bei GLP-1 receptorių agonistų panašaus gydomojo poveikio grupės keitimo (b. l. 37-50).

Apeliacinė komisija 2018 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad Ligų komisija dėl Bendrovės raštų priėmė sprendimus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 2 d. priėmė įsakymu Nr. V-755, kuriuo patvirtintas Panašaus gydomojo poveikio vaistinių preparatų grupių ir jų ekvivalentinių dozių ir jų bazinei kaina apskaičiuoti nustatymo tvarko aprašas, o ne Aprašo Nr. 159 nustatyta tvarka. Apeliacinė komisija ginčijame sprendime taip pat pažymėjo, kad Komisija svarstė klausimą dėl GLP-1 receptorių agonistų panašaus gydomojo poveikio grupės pakeitimo ir insulinų grupavimo, t. y. buvo nagrinėjama grupavimo tvarka, o šie Ligų komisijos sprendimai nepatenka į Apeliacinei komisijai skundžiamų Ligų komisijos sprendimų sąrašą.

Pareiškėja mano, kad Apeliacinės komisijos atsisakymas nagrinėti Bendrovės 2018 m. rugsėjo 24 d. skundą yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi yra pažeista Aprašo Nr. 159 55 punkte įtvirtinta Apeliacinės komisijos kompetencija bei užkertamas kelias apginti pareiškėjos pažeistas teises dėl neteisėto ir nepagrįsto vaistinių preparatų skyrimo sąlygų sugriežtinimo (jo palikimo galioti).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2002 m. balandžio 5 d. priėmė įsakymą Nr. 159, kuriuo patvirtino Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymo į kompensavimo sąrašus ir jų keitimo tvarkos aprašą. Šis įsakymas priimtas, be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 58 straipsniu. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 58 straipsnio „Vaistinių preparatų, ligų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymas į Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti, Kompensuojamųjų vaistinių preparatų bei Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašus“ 1 dalyje nustatyta, kad vaistiniai preparatai, ligos ir medicinos pagalbos priemonės į Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti, Kompensuojamųjų vaistinių preparatų bei Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašus įrašomi sveikatos apsaugos ministro, vadovaujantis šiame straipsnyje nurodytais reikalavimais nustatyta tvarka. Aprašo Nr. 159 1 punkte nustatyta, kad šis aprašas nustato paraiškų ir dokumentų pateikimo, siekiant ligas, sindromus, būkles, vaistinius preparatus įrašyti arba išbraukti iš Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti sąrašo (A sąrašas), vaistinius preparatus išbraukti iš Kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašo (B sąrašas), medicinos pagalbos priemones įrašyti arba išbraukti iš Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašo (C sąrašas), vaistinius preparatus įrašyti arba išbraukti iš Rezervinio vaistų sąrašo, vaistinius preparatus ir medicinos pagalbos priemones įrašyti ar išbraukti iš Centralizuotai apmokamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašo, nustatyti, pakeisti nustatytas vaistinių preparatų ir (ar) medicinos pagalbos priemonių skyrimo sąlygas ir (ar) vaistinių preparatų kompensavimo lygį, reikalavimus ir tvarką, paraiškų ir dokumentų vertinimo kriterijus, tvarką, taip pat Ministerijos nuolatinės Ligų komisijos sudėties reikalavimus, paraiškų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir apskundimo tvarką.

Aprašo Nr. 159 55 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Ligų komisijos sprendimas siūlyti neįrašyti vaistinio preparato, ligos ar medicinos pagalbos priemonės į Sąrašus, išbraukti ligą, vaistinį preparatą ar medicinos pagalbos priemonę iš Sąrašų, sumažinti ligos, ar vaistinio preparato kompensavimo lygį, sugriežtinti ar palikti galioti esamas vaistinio preparato ar medicinos pagalbos priemonės skyrimo sąlygas gali būti skundžiamas sveikatos apsaugos ministro sudarytai Apeliacinei komisijai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į Aprašo Nr. 159 55 ir 56 punktus, 2015 m. vasario 20 d. priėmė įsakymą Nr. V-235 „Dėl Apeliacinės komisijos skundams dėl Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos sprendimų nagrinėti darbo reglamento patvirtinimo”, kurio 4 punkte nustatyta, kad Apeliacinės komisijos svarbiausias uždavinys – įvertinti pagal pateiktas vaistų rinkodaros teisių turėtojų ar jų atstovų apeliacijas, ar Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija, priimdama sprendimus, nepažeidė teisės aktų nustatytų sprendimų priėmimo procedūrų.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad Ligų komisija 2018 m. rugsėjo 6 d. vykusiame posėdyje priėmė sprendimus dėl vaistinių preparatų grupavimo jų bazinei kainai nustatyti.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, Apeliacinė komisija 2018 m. spalio 3 d. sprendime Nr. Nr. ((1.2.11.1-142)10-7136 pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 24 d. skundas dėl Ligų komisijos 2018 m. rugsėjo 6 d. posėdyje priimtų sprendimų Apeliacinėje komisijoje nenagrinėjamas, ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas taip pat nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Netenkinus pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą Sprendimą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skunde dėstoma daugiau teiginių, tačiau teismo nuomone, jie niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl dėl šių teiginių detaliau teismas šiame sprendime nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Novo Nordisk Pharma“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėJūratė Gaidytė-LavrinovičIna Kirkutienė