- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-29
- Bylos Nr.
- 1S-984-319/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- G. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, išnagrinėjo nuteistojo G. S. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-04-27 nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015-03-13 nutarimą dėl G. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-05-19 nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., galutine bausme 2 m. terminuoto laisvės atėmimo su 6 MGL t.y.780 litų bauda.
Bausmės pradžia- 2013-10-23, bausmės pabaiga - 2015-10-23. Anksčiau teistas.
Atsiliepimas
Komisija 2015-03-13 nutarimu nutarė taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. Prokuroras savo atsiliepime Komisijos nutarimui nepritaria.
Skundžiama nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, kadangi surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog, būdamas laisvėje, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. S. skunde prašo nutartį panaikinti ir patvirtinti komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Skunde nurodo, kad skundžiama nutartimi neteisėtai kvestionuojamas teisėtas ir teisingas Komisijos nutarimas, nes pagal BVK 157 str. ir 164 str. lygtinio paleidimo prašymų nagrinėjimas yra Komisijos prerogatyva. Nuteistojo teigimu, teismas nepagrįstai nutartyje nenurodė lygtinio paleidimo kriterijų, kad yra privaloma ir nutartį grindė ne nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje vertinimu, o jo asmenybės vertinimu, bei veikos, už kurią nuteistas, sunkumo vertinimu, t.y. nubaudimu antrą kartą už tą patį, kad yra neteisėta, todėl tai yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. S. skundas atmestinas.
BVK 157 str. 1 d. reglamentuoja, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali būti tie laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie atitinka numatytas sąlygas – įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus. Taip pat vertinama nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Bausmės atlikimo metu nuteistasis G. S. skatintas 4 kartus, nuobaudų neturi, požiūris į darbą teigiamas, tačiau pataisos įstaigoje įdarbintas nebuvo, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Iš Psichologinio tyrimo išvados matyti, kad G. S. stokoja prognostinių įgūdžių, situaciją linkęs vertinti vienpusiškai iš savanaudiškų pozicijų, rūpinasi savo statusu sau reikšmingoje (dažnai asocialioje) grupėje. Jam būdingas agresyvus elgesys, kuris įtakojamas savitvardos problemų. Nuteistajam būdinga stipri emocijų kaita, žema tolerancija frustracijai. Savitvardos praradimo problemos ypatingai pasireiškia esant apsvaigimo būsenoje. Būdamas laisvėje alkoholį vartoja nesaikingai, pavartojęs alkoholio įvykdo nusikaltimus, elgiasi agresyviai. Jis suvokia ir pripažįsta alkoholio vartojimo problemą, tačiau dėl stipraus noro išsaugoti statusą draugų grupėje, gali nesugebėti to padaryti. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė 93 balai, (pagal „OASys“ metodiką vidutinė rizika nuo 44- 99 balų), pagrindiniai pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai įvardijami ankstesni teistumai, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, neigiama aplinkinių įtaka, įgūdžių stoka, emocijų kontrolės problemos.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog Komisijos nutarimas surašytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tačiau padarė išvadą, jog jame įvertinti ne visi lygtinį paleidimą lemiantys veiksniais ir su tokia išvada aukštesnysis teismas pilnai sutinka.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad skundo argumentai dėl skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nepatvirtinto Komisijos nutarimo, yra neteisingi. Iš pateiktos medžiagos dėl lygtinio paleidimo matyti, kad Komisija vertino tuos pačius duomenis, kurie buvo pateikti ir apylinkės teismui, tačiau pagal įstatymo nuostatas Komisijos nutarimas privalo būti apylinkės teismo patvirtintas, kas suponuoja išvadą, jog teismas patikrina Komisijos nutarimo pagrįstumą ir sprendžia, ar jos išvadose pateikta medžiaga įvertinta tinkamai ir yra pagrindas jį tvirtinti.
Nuteistasis skunde teigia, kad teismas privalėjo vertinti tik jo elgesį pataisos įstaigoje, ką, jo vertinimu, teisingai padarė Komisija, tačiau nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu vertinimo kriterijus, t.y. kad jis neturi nuobaudų, įvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, sudaro tik formalias lygtinio paleidimo sąlygas, tik kurioms esant galima svarstyti, ar yra materialusis pagrindas, leidžiantis spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo galimumo. Iš tiesų, Komisijos nutarime nebuvo aptarta aplinkybių visuma, o daugiausia dėmesio buvo kreipiama tik į formalias įstatyme numatytas lygtinio paleidimo sąlygas.
Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.).
Negalima sutikti su skundo argumentais, jog ankstesnių jo teistumų bei nusikaltimų, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, analizė ir vertinimas yra neteisėtas, laikytinas jo baudimu antrą kartą už tą patį. Aukštesnysis teismas pažymi, kad teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau ši įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 str. 2 d. įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu.
G. S. bausmę atlieka už tyčinius, pavojingus visuomenei nusikaltimus, jis anksčiau teistas 5 kartus. Jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, pažeidė vykdymo atidėjimo sąlygas, vėliau vėl darė pavojingus nusikaltimus, kas rodo, kad iš ankstesnių teistumų ir jam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo instituto jis nepasimokė. Šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina neigiamai, kaip pavojingą visuomenei asmenį, kas neduoda pagrindo išvadai, jog jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, atsižvelgęs į paskirtos bausmės bendrą trukmę, padarė pagrįstą išvadą, kad atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, siekiant įgyvendinti nuosprendžiu skirtą individualizuotą bausmę bei teisingumo principą. Nelaikytina teisės pažeidimu skundžiamoje nutartyje įvertinta neatlikta paskirtos bausmės dalis. Teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad neatlikta bausmės dalis, palyginta su atliktąja, nėra didelė, tačiau ši aplinkybė nėra išskirtinė ar prioritetinė, o vertinama kartu su kitomis ir jų visumoje.
Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas komisijos nutarimo, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad įvertintos aplinkybės: G. S. padarytų nusikaltimų pobūdis, nuteistojo asmenybės ypatumai, jo elgesys iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Paleidus nuteistąjį G. S. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.