Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo M. P. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. spalio 3 d. nutarties, kuria įtariamajam suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams nuo 2006 m. spalio 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. įtariamas tuo, kad išžagino nepilnametį asmenį, o būtent: 2006 m. balandžio 4 d. apie 6 val., R. L. priklausančiame bute, esančiame P. g. XX – X, M., vaiko kambaryje, lovoje, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl psichinės ligos, atsigulė į lovą prie V. L. , nutraukė jai kelnaites, įkišo savo lytinį organą į nukentėjusiosios V. L. , gim. 1991-07-11, lytinius organus – makštį ir per prievartą atliko lytinį aktą su neįgalia nepilnamete V. L. prieš jos valią, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 149 str. 3 d.

Įtariamasis M. P. nesutinka su Šiaulių apygardos teismo 2006m. spalio 3 d. nutartimi ir teigia, jog yra įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, kurio neįvykdė. Įtariamasis pripažįsta, kad lytiškai santykiavo su V. L. , tačiau, pasak jo, tai nebuvo lytinis aktas prieš merginos valią, o vyko pačiai merginai to norint. Suimtasis teigia, kad iš pažiūros mergina neatrodė nepilnametė, o nukentėjusiąją ir jos motiną R. L. pažinojo ir anksčiau. Pasak įtariamojo, dabar jis jau žino, kad nukentėjusioji serga psichine liga, o gydytojai jį informavo, kad ligoniams su jos diagnoze yra padidėjęs lytinis potraukis. M. P. skunde nurodo, kad pati nukentėjusioji savo veiksmais išprovokavo lytinius santykius. Be to, jiems santykiaujant jos namuose, Pavasario g. 35-5, Mažeikiai, tuo metu buvo ir jos mama, R. L. , o V. L. neatstūmė jo ir neparodė noro, kad motina išgirstų ir nutrauktų jų veiksmus. Įtariamasis teigia, jog nebūtų rizikavęs prievartauti merginą, namuose esant jos motinai ir draugams.

Suimtasis pažymi, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, jis užtikrino dalyvavimą procese, pasižadėjo netrukdyti ikiteisminiam tyrimui, tiksliai paaiškino tyrėjai ir teisme visas įvykio aplinkybes, taip pat nebuvo nustatyta, kad jis ėmėsi kokių nors neteisėtų veiksmų ar kad būtų bandęs paveikti liudytojus, nukentėjusiąją, jos motiną ir kitus asmenis. Pasak suimtojo, visiškai nėra objektyvių įrodymų, kad jis įvykdė inkriminuojamą sunkų nusikaltimą, iš viso negalėjo būti svarstomas kardomosios priemonės skyrimo ir pratęsimo klausimas, nes iki šiol nėra ekspertizės išvados nusikalstamos veiklos aplinkybėms nustatyti. M. P. teigimu, prokurorė O. A. naudojasi privilegijuota teise, pateikė primityvius argumentus ir visa nutartis pagrįsta trafaretinėmis frazėmis, todėl daro išvadą, kad prokurorė O. A. kerštauja įtariamajam už jo skundus Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui A. Valantinui, kuriuose išdėstė, kad jam taikant procesines prievartos priemones bei atliekant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso Kodekse numatytus tyrimo veiksmus prokurorė nepranešė tėvams jį suėmus ir tuo grubiai pažeidė LR BPK 128 str. 1 d. Be to, įtariamajam turi būti sudaryta galimybė pačiam pranešti šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams apie suėmimo paskyrimą, tačiau jo net nebuvo net paklausta ar turi tėvus, ar kokio nors turto. Tuo tarpų suėmus M. P. bei nesiėmus jokių priemonių jo turto apsaugai, buvo apiplėštas jo būstas, esantis Sodų g. 22-17, Mažeikiai, ir pavogtas jo turtas bei apgadintas būstas. Dėl tokio prokurorės neveikimo buvo skųstasi aukštesniems prokurorams, tačiau niekas nereagavo ir dangstė baudžiamojo proceso pažeidimus. Be to, įtariamasis nurodo, kad būdamas suimtas prarado ir invalidumo pensiją, prokurorė nesuteikė jam galimybės valstybinėje medicinos socialinės ekspertizės komisijoje prasitęsti invalidumo pažymėjimo galiojimo laiką, nors to buvo prašęs. Suimtasis taip pat nurodo, jog jam žymiai pablogėjo sveikata ir tai gali turėti neigiamų ir negrįžtamų pasekmių, nes nuolat svaigsta galva, dėl ligos jam sunku perskaityti tardymo metu pateikiamus raštus ir iš karto suprasti jų turinio esmę, o patys gydytojai nurodo, jog kalėjimo sąlygomis jo ligos efektyviai gydyti neįmanoma. M. P. mano, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pilnai galima būtų pasiekti LR BPK 119 str. numatytus tikslus, o paskirta kardomoji priemonė - suėmimas dar trims mėnesiams yra tikrai per griežta.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes įtariamasis M. P. prašo: panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę; nušalinti prokurorę O. A. ikiteisminio tyrimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo M. P. skundas atmetamas.

Teismo nuomone, Vilniaus apygardos teismas suėmimo terminą pratęsė pagrįstai, esant pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, bei egzistuojant LR BPK 122 str. 1 d. numatytiems suėmimo pagrindams.

M. P. įtariamas padarius sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Atitinkamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 8 p. nurodyta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama LR BPK 122 str. 2 d. vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai ir to pakanka pratęsti suėmimą LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, jei remiantis minėta aplinkybe teismas pagrįstai mano, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Atsižvelgiant į tai, jog įtariamasis niekur nedirba, nevedęs, o taip pat į gresiančią griežtą laisvės atėmimo bausmę, teismo nuomone, suėmimo terminas pratęstas visiškai pagrįstai, nes yra pagrindas manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Šiaulių apygardos teismas taip pat pagrįstai pratęsė suėmimo terminą ir LR BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu. Iš byloje esančių duomenų matoma, jog įtariamasis su nukentėjusiosios motina buvo susipažinęs maždaug prieš savaitę iki įvykio, tačiau jų santykiai pakankamai geri, o pati R. L. , nors pati įvykio nemačiusi, tačiau, praėjus daugiau kaip penkiems mėnesiams po įvykio, teigia jokių pretenzijų dėl dukros išžaginimo neturinti. Tokie duomenys leidžia manyti, jog M. P. , būdamas laisvėje, gali bandyti paveikti nukentėjusiosios motiną, kad ji pakeistų parodymus, o taip pat gali bandyti tiek pats, tiek ir per nukentėjusiosios motiną paveikti nepilnametę nukentėjusiąją V. L. . Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog pratęsiant suėmimą LR BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, turi būti duomenų ne apie tai, jog įtariamasis darys poveikį, o apie tai, jog tokį poveikį galėtų būti bandoma daryti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 10 p. nurodyta, jog BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu. M. P. įtariamas LR BK 149 str. 3 d. numatyto sunkaus nusikaltimo padarymu. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų leidžia daryti iš Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM duomenų bazės pateikta informacija, iš kurios matyti, jog M. P. įtariamas kelių nusikalstamų veikų padarymu.

Suimtasis nurodo, jog prokurorė pažeidė BPK 128 str. bei 129 str., nes nepranešė jo šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams apie suėmimo paskyrimą ir nesiėmė jo turto apsaugos, tačiau prokuroro veiksmų apskundimą bei skundų išsprendimą reglamentuoja LR BPK 63 – 64 str. Be to, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog 2006-04-13 pats įtariamojo tėvas M. P. kreipėsi į Mažeikių rajono policijos komisariato viršininką dėl pasimatymo su sūnumi M. P. , todėl aišku, jog tuo metu apie sūnaus suėmimą tėvui jau buvo žinoma. Be to, iš daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, jog iš suimtojo M. P. paimti daiktai 2006-04-06 buvo perduoti jo tėvui E. P. . Tuo tarpu iš paties E. P. pareiškimo matoma, jog butą, kuriame iki sulaikymo gyveno M. P. , pagal galimybes lankė bei juo rūpinosi tėvas E. P. . Atitinkamai M. P. 2006-05-24 prašymas dėl invalidumo dokumentacijos sutvarkymo buvo išnagrinėtas bei 2006-05-25 atmestas motyvuotu prokurorės nutarimu.

Įtariamasis prašo skirti švelnesnę kardomąją priemonę, tačiau pažymėtina, jog atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 26 p., aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs suimtojo skundą dėl suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo stadijoje, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone..

Įtariamasis skunde taip pat ginčija įvykio aplinkybes, tačiau pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, įrodymų nevertina. Tuo pačiu nesvarstomas ir prokurorės nušalinimo klausimas, nes prokurorės nušalinimą ikiteisminio tyrimo metu reglamentuoja LR BPK 60 str.

Įtariamasis M. P. nurodo, jog jam būnant suimtam žymiai pablogėjo sveikata, tačiau 2006 m. spalio 11 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi suimtajam M. P. paskirta teismo stacionarinė psichiatrijos ekspertizė ir byla buvo perduota Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniam skyriui ekspertizės atlikimui, todėl matoma, jog byla nėra vilkinama, o įtariamojo dalyvavimas atliekant ekspertizę būtinas, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei egzistuojančius suėmimo termino pratęsimo pagrindus, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti tikslų, numatytų LR BPK 119 str., todėl suėmimo termino pratęsimas yra būtinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo M. P. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.