- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-05-28
- Bylos Nr.
- 1-385-784/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Kaltinamasis
- M. K.
- Advokatai
- Jūratė Kleinauskienė
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis (registruotas darbo biržoje), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. K. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą:
jis 2008 m. gruodžio 15 d. apie 5 val. prie VšĮ Vilniaus miesto greitosios pagalbos universitetinės ligoninės, esančios Šiltnamių g. 29, Vilniuje, įėjimo durų, pareikalavo iš nukentėjusiojo A. E. mobiliojo ryšio telefono, o pastarajam atsisakius atiduoti telefoną, įrėmė A. E. guminę lazdą į krūtinę ir jį prispausdamas prie pastato sienos, dar kartą pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną , kurį nukentėjusysis išsigandęs atidavė. Tokiais veiksmais M. K. pagrobė svetimą A. E. priklausantį turtą – 355 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3110“ su 10 Lt vertės SIM Tele2 „Pildyk“ kortele.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ apsaugos darbuotoju. 2008 m. gruodžio 15 d. dirbo Vilniaus Lazdynų ligoninės priimamajame. Apie 1 valandą nakties į ligoninę atvežė nukentėjusįjį A. E., kurį po gydytojo apžiūros seselė atvedė prie jų posto ir pasakė, kad jis ten pasėdės, kol pradės važiuoti visuomeninis transportas. Apie 5 valandą ryto, kai jau pradėjo važinėti visuomeninis transportas, jis pakvietė nukentėjusįjį išeiti į lauką. Dar prieš tai jis su nukentėjusiuoju kalbėjosi, pastarsis pasakojo, kad prieš patekdamas į ligoninę apšaukė savo motiną. Išėjus į lauką, jis nukentėjusįjį lazda prispaudė prie sienos ir pradėjo pastarajam priekaištauti, kad šis negražiai pasielgė, apšaukdamas motiną. Tuomet jis paklausė, ką nukentėjusysis turi kišenėse. Nukentėjusysis iš kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną. Jis pareikalavo telefoną atiduoti ir nukentėjusysis minėtą telefoną atidavė. Jis telefonu nesinaudojo, o po dviejų savaičių pagrobtą telefoną už 120 Lt pardavė kolegai. Nežino, kodėl padarė nusikaltimą, dėl padarytos veikos gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama BPK 273 straipsnyje numatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. E. parodė, kad 2008 m. gruodžio 15 d. apie 2.00 val. greitosios pagalbos darbuotojai pristatė jį į ligoninę, esančią Šiltnamių g. 29, Vilniuje. Šioje ligoninėje jam suteikė būtiną medicininę pagalbą ir medikai liepė pasėdėti priimamajame, kur yra apsaugos darbuotojų kambarys. Priimamajame medicinos darbuotojų nebuvo. Jis iki 5.00 val. ramiai sėdėjo priėmimo skyriuje, ir laukė, kada pradės važiuoti visuomeninis transportas. Besėdint priimamajame, prie jo priėjo apsaugos darbuotojas, kaip vėliau sužinojo jo pavardę M. K., ir ėmė iš jo šaipytis, vadino narkomanu, jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, prašė 10 Lt alui nusipirkti. Jis jam pasakė, kad pinigų neturi. M. K. gumine lazda kelis kartus bedė į nugarą ir į kojas. Po to priėjo antras ten buvęs apsaugos darbuotojas, kuris nieko jam nesakė, tik liepė ramiai sėdėti ir laukti, kada pradės važiuoti visuomeninis transportas. Po kurio laiko apsaugos darbuotojai išėjo į lauką, M. K. pakvietė jį eiti kartu su jais parūkyti. Lauke rūkyti jam nedavė. Bestovint M. K. jam liepė atiduoti mobiliojo ryšio telefono aparatą ir pačiam iškraustyti savo drabužių kišenes. Jis pats iškraustė savo drabužių kišenes. Iš kelnių kišenės ištraukė apie 15 centų, o iš kairės pusės kelnių kišenės ištraukė savo mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia 3110“. Centai nukrito ant žemės, M. K. liepė juos surinkti, jis atsisakė. Tada M. K. liepė atiduoti mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia 3110“, kurį jis laikė kairėje rankoje. Telefono jis neatidavė. Tada M. K. įrėmęs guminę lazdą jam į krūtinę, prispaudė jį prie ligoninės pastato sienos ir liepė atiduoti telefoną arba pagrasino mušimu. Jis išsigando ir pats atidavė savo mobiliojo ryšio telefoną. Antras apsaugos darbuotojas stovėjo šalia ir nieko nesakė nei jam, nei M. K.. M. K., paėmęs iš jo telefoną, liepė dingti, bei pasakė, kad paimtą iš jo telefoną atiduos jo motinai. Jo motina kitą dieną nuvyko į ligoninę pasiimti telefono, bet tuo metu dirbo kiti apsaugos darbuotojai. Į jo mobilaus ryšio telefono aparatą „Nokia 3110“ buvo įdėta SIM kortelė kurios Nr. 8-674-406713, kuri buvo UAB „Tele2“ Pildyk 10 Lt vertės. Šios kortelės M. K. jam neatidavė. Po kelių dienų, jis kartu su motina nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini) “, kur paaiškino kas atsitiko 2008 m. gruodžio 15 d. GMP ligoninės priimamajame. Jiems būnant šioje bendrovėje buvo iškviestas 2008 m. gruodžio 15 d. nakties metu dirbęs apsaugos darbuotojas M. K., kuris jų akivaizdoje paaiškino, kad minėtą naktį jis dirbo Šiltnamių g. 29 Vilniuje, esančioje ligoninėje apsaugos darbuotoju, bet jo atžvilgiu jokios nusikalstamos veikos nepadarė. (b.l. 9, 11-12).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. D. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ apsaugos darbuotoju. 2008 m. gruodžio 14 d. nuo 7.00 val. jis kartu su kolega M. K. dirbo VŠĮ greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje adresu Šiltnamių g. 29 Vilniuje, apsaugos poste, kuris yra pastato viduje, prie ligoninės priimamojo įėjimo durų. 2008 m. gruodžio 15 d. nakties metu, apie 1.00 val. į priėmimo skyrių greitosios pagalbos darbuotojai pristatė ligonį. Ligonis atrodė apsvaigęs nuo neaiškios kilmės medžiagų, sunkiai orientavosi aplinkoje, jo kalba buvo sutrikusi, nerišli. Medicinos darbuotojai po apžiūros ligonį pasodino priimamajame skyriuje priešais jų apsaugos postą. Būdamas apsaugos poste jis matė, kaip jo kolega M. K. priėjo prie sėdinčio vaikino ir su juo bendravo. Jis girdėjo, kaip M. K. ligonio prašė cigarečių, tačiau cigarečių negavęs, grįžo atgal į apsaugos postą. Jis M. K. paaaiškino, kad negalima ligonio prašyti cigarečių, panašu, kad šis ligonis turi negalią. M. K. jo nepaklausė ir dar kelis kartus buvo priėjęs prie šio ligonio. Matė, kai M. K. vienas išėjo į lauką parūkyti, o grįžus į apsaugos postą, jis jam pasakė, kad daugiau neitų prie ligonio ir iš jo nereikalautų cigarečių. M. K. į jo pastabas nereagavo. Po kurio laiko M. K. vėl priėjo prie sėdinčio ligonio ir pasiūlė eiti į lauką kartu parūkyti. Ligonis kartu su M. K. išėjo į lauką. Lauke jie buvo apie 10 min. Pirmas į ligoninės priėmimo skyrių grįžo ligonis. Ligonio elgesys sukėlė įtarimą, kadangi buvo susijaudinęs, pradėjo dairytis aplinkui, lyg kažko aplinkui ieškodamas. Po kelių minučių iš lauko grįžo ir M. K.. Jis paklausė M. K., ką jis su ligoniu veikė išėjęs į lauką. M. K. paaiškino, kad jie abu lauke rūkė. Daugiau nieko M. K. jam nepasakojo. Po valandos M. K. vėl su ligoniu išėjo į lauką. Abu lauke buvo apie 10 min. Jo akivaizdoje M. K. neskriaudė ligonio. Kadangi jis yra nerūkantis, tai su M. K. į lauką nebuvo išėjęs ir apsaugos posto palikęs nebuvo, todėl negali pasakyti, ką M. K. su ligoniu veikė lauke. Apie 5.00 val. M. K. dar kartą kartu su ligoniu išėjo į lauką. Jam kilo įtarimas, todėl jis irgi išėjo į lauką. Lauke jis pamatė, kad M. K. su ligoniu stovi prie ligoninės įėjimo durų. M. K. tyčiojosi iš ligonio sakydamas, kad pastarasis nesveikas ir, kad greičiau eitų į namus. Jis M. K. nieko nesakė ir grįžo atgal į ligoninės pastatą. Po 5 min. į ligoninę atėjo M. K.. Ligonis į ligoninę daugiau negrįžo. Jis M. K. pasiteiravo, kur ligonis. M. K. paaiškino, kad jis išėjo į namus. Jie abu dar dirbo iki 8.00 val. ryto. Apie tai, kad M. K. 2008 m. gruodžio 15 d. iš ligonio paėmė mobiliojo ryšio telefono aparatą, sužinojo iš bendrovės vadovybės. Kada ir kokiomis aplinkybėmis M. K. paėmė ligonio mobiliojo ryšio telefono aparatą nematė ir nurodyti negali. (b.l. 33-35).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ apsaugos darbuotoju. 2008 m. gruodžio 15 d. apie 7.00 val. jis atėjo į darbą. Darbo vietoje rado apsaugos darbuotojus M. K. ir V. D.. V. D. išvažiavo į namus, o M. K. dar liko darbo vietoje. Jie abu nuėjo išgerti kavos. M. K. paprašė paskolinti 50 Lt. Jis M. K. pasakė, kad pinigų paskolinti negali. Tada M. K. išsitraukė mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia“ juodos spalvos korpusu ir pasakė, kad jį parduoda. M. K. už mobilaus ryšio telefoną paprašė 150 Lt. Jis apžiūrėjo telefono aparatą ir jį įsigijo už 130 Lt. M. K. pasakė, kad tai jam priklausantis telefonas, bet kadangi jam reikalingi pinigai, tai jis telefoną nori parduoti. Jam nekilo įtarimas, kad mobiliojo ryšio telefono aparatas gali būti įgytas nusikalstamu būdu, kadangi šį telefoną įsigijo iš kolegos. Šiuo mobiliojo ryšio telefono aparatu naudojosi apie savaitę. Greitosios pagalbos ligoninėje vairuotoju dirbantis M. P. jo paklausė, ar jis neturi nereikalingo mobiliojo ryšio telefono aparato pardavimui. Kadangi tuo metu jis turėjo kelis mobiliojo ryšio telefono aparatus, tai vieną iš jų, „Nokia“, nusprendė parduoti. M. P. mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia„ nusipirko už 150 Lt. Po kurio laiko į jį kreipėsi M. P. ir pasakė, kad policijos pareigūnai domisi mobiliojo ryšio telefono aparatu „Nokia“. Nenorėdamas turėti problemų su policijos pareigūnais M. P. atidavė jam mobilaus ryšio telefono aparatą „Nokia“. Po to bendrovės vadovybė jam paaiškino, kad į bendrovę kreipėsi vaikinas, kuris paaiškino, kad 2008 m. gruodžio 15 d. jam būnant ligoninėje apsaugos darbuotojas atėmė mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia“. Jis atidavė mobilaus ryšio telefono aparatą UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovybei (b.l. 36-37).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. P. parodė, kad jis dirba VšĮ greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje vairuotoju. 2008 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tikslios datos nurodyti negali, į jį kreipėsi ligoninės apsaugos darbuotojas vardu V.. Pastarasis jam pasiūlė pirkti mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia“ už 150 Lt. Vitalijus paaiškino, kad jam reikalingi pinigai, todėl jis parduota jam priklausantį telefono aparatą. Kadangi telefono aparatas „Nokia“ jam patiko, todėl jį įsigijo. Įsigydamas mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia“ nežinojo, kad jis gali būti įgytas nusikalstamu būdu. Minėtą mobiliojo ryšio telefono aparatą naudojo iki 2009 m. sausio 14 d., aparate buvo įdėta jam priklausanti SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnams pasidomėjus apie mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia“, jis nuėjo pas apsaugos darbuotoją V. ir jam grąžino minėtą telefoną. Daugiau dėl šio fakto nieko paaiškinti negali (b.l. 21-22).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. V. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovu. Jų bendrovės apsaugos darbuotojai dirba VŠĮ GPUL adresu Šiltnamių g. 29 Vilniuje. 2008 m. gruodžio 19 d. į jų bendrovę kreipėsi I. E. ir paaiškino, kad 2008 m. gruodžio 15 d. apie 1.00 val. jos sūnus A. E. buvo pristatytas į ligoninę, kur vėliau jų apsaugos darbuotojas sumušė jos sūnų ir atėmė mobiliojo ryšio telefono aparatą. Įvykio išsiaiškinimui buvo iškviestas tą parą dirbęs apsaugos darbuotojas M. K., kuris paaiškino, kad minėtą parą dirbo ligoninėje, bet nukentėjusiojo A. E. atžvilgiu nusikalstamos veikos nepadarė. 2009 m. sausio 14 d. apsaugos darbuotojas V. K. surašė jiems tarnybinį pranešimą, kuriame paaiškino visas įvykio aplinkybes ir atnešė mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia 3110“ (b.l. 23-24).
Iš 2009 m. sausio 19 d. apžiūros protokolo ir prie jo pridėtos fotonuotraukos matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefono aparatas „Nokia 3110“ (b. l. 26-27, 32).
Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis M. K., įremdamas A. E. guminę lazdą į krūtinę ir prispausdamas pastarąjį prie sienos, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele. Plėšimas yra svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Kaltinamajam M. K. pareikštame kaltinime, be kita ko, nurodoma, kad minėtais veiksmais (įremdamas guminę lazdą nukentėjusiajam į krūtinę ir jį prispausdamas prie sienos) kaltinamasis ne tik panaudojo fizinį smurtą, bet ir atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis. Tokia kaltinimo pozicija nepagrįsta, nes atėmimas galimybės nukentėjusiam asmeniui priešintis yra savarankiškas plėšimo sudėties požymis ir jis neturi būti siejamas su fiziniu ar psichiniu smurtu. Todėl kaltinamajam iš pareikšto kaltinimo teismas pašalina aplinkybę, kad nukentėjusiajam buvo atimta galimybė priešintis. Tai nekeičia ikiteisminio tyrimo metu pateiktos kaltinamojo veikos kvalifikacijos, nes neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis svetimą turtą pagrobė panaudodamas fizinį smurtą. Kaltinamojo M. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajam M. K. bausmę teismas atsižvelgia, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, padarytas apysunkis nusikaltimas, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau, nors kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, atsižvelgiant į tai, kad jis padarė įžūlų nusikaltimą prieš ligoninės pacientą, kai tuo tarpu pagal savo darbo funkcijas ir elementarius moralės reikalavimus turėjo elgtis visiškai priešingai, teismas kaltinamajam skiria artimą minimaliai trukmei laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, kritišką elgesio vertinimą, į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, teismas prieina prie išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo ir kaltinamajam, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atideda, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimą.
Nukentėjusysis A. E. pateikė teismui prašymą, kad atsisako 10 Lt civilinio ieškinio, todėl šioje dalyje byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (1 300 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ir įpareigojimą – atsiprašyti nukentėjusiojo.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Bylą dalyje dėl nukentėjusiojo A. E. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.