- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-05-18
- Bylos Nr.
- 1-137-527/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22632-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Kaltinamasis
- D. B.
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus (Jonava) prokuroro Artūro Bužavo 2017-05-12 pareiškimą, teisme gautą 2017-05-15, dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-22632-17, kurioje
D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gimęs Jonavoje, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2016-03-15 Jonavos r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d. (vieneri metus laisvės apribojimo), bausmę atlikęs ( b. l. 75-77),
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. B. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent:. 2017 m. gegužės 10 d., apie 16.40 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare- sugyventine J. K. metu, tyčia nukentėjusiajai J. K. abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį bei vieną kartą metė lagaminą nukentėjusiajai į veidą, taip padarė kraujosruvą kairio smilkinio priekinėje dalyje, pereinančią į kaktos sritį, žaizdą kairio antakio vidurinėje dalyje, kraujosruvą veido kairėje, kraujosruvą dešinės akies vokuose, nubrozdinimą veido dešinėje, kraujosruvas su pažeidimu apatinėje lūpoje, tokiu būdu nukentėjusiajai J. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
D. B. apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad su sugyventine J. K. bendrai gyvena ir veda bendrą ūkį apie dvejus metus, gyvena bendrai nuomojamame vieno kambario bute adreso (duomenys neskelbtini),. Su J. K. gyvena vieni, bendrų vaikų neturi. 2017-05-10, apie 15.30 val., būdamas neblaivus, išgėręs 0,5 litro alaus 7,5 prom. stiprumo butelį, grįžo į namus, kur buvo J. K., abu išgėrė 0,5 litro talpos degtinės ,,Bajorų“. Apie 16.40 val. su J. K. įvyko žodinis konfliktas, tačiau konkrečios konflikto priežasties neatsimena, bet būnant virtuvės patalpose žodinio konflikto metu dešinės rankos kumščiu sudavė smūgius J. į veidą ir galvą, kiek konkrečiai sudavė smūgių – nepamena, bet sutinka, kad tikrai ne mažiau kaip tris smūgius. Po smūgių sudavimo iš karto nuėjo į kitą kambarį ir užsidarė duris, į kambarį J. neįsileido, laikė suėmęs rankomis už durų rankenos, kad ji jų neatidarytų, jos neįsileido į kambarį, kadangi norėjo nusiraminti. Girdėjo, kaip būnant kambaryje J. iškvietė policijos pareigūnus. Kambario durys, kurias jis laikė suėmęs už rankenos, yra medinės, jos kažkada buvo su stiklu, tačiau dabar yra įstatytas kartonas. Todėl J., norėdama patekti pas jį į kambarį (koks buvo jos patekimo į kambarį tikslas – nežino), suduodama smūgį, nematė kuo (galbūt ir ranka), sulaužė kambario durų medinis kartoną, kuris sutrūko, stiklo duryse tikrai nebuvo, tačiau J. į kambarį vis tiek neįleido. Kuomet išgirdo, kad J. iškvietė policiją, išsigandęs, kad už J. sumušimą bus sulaikytas, išėjo iš kambario ir pasišalino iš buto, nuėjo pas motiną, gyvenančią bute (duomenys neskelbtini),. Paskui apie 22 val. grįžo į butą pas J., kuri pati įsileido jį į buto vidų, nes jis neturėjo raktų nuo buto ir apskritai turi tik vieną raktų porą. J. atsiprašė už savo tokį poelgį, susitaikė ir pasiliko miegoti namuose kartu. J. pasakė, kad dėl sumušimo buvo atvykusi policija ir greitoji, kuri ją nuvežė į priėmimo skyrių, apie tai, kad ji parašė pareiškimą, nieko nesakė. Prieš išeidamas iš namų po J. sumušimo, nepamena tiksliai, galbūt J. ir galėjo pasakyti, kad jei ji iškvietė policiją, jai atkeršys, nes jį vėl nuteis, bet tikrai J. nekeršys, taip pasakė tuo momentu supykęs ant J.. Iš karto po konflikto jis sutvarkė butą, kadangi nuo J. padarytų sužalojimų buvo pritiškėję kraujo lašų ant grindų bei mėtėsi stiklo šukių nuo virtuvės durų, kurios buvo su stiklu (mano, kad jas sudaužė J., nematė, ką ji darė, kai jis buvo užsidaręs kambaryje), prieš išeidamas iš buto sušlavė stiklo šukes bei pravalė kraują, taip padarė, kad stiklo šukės nesulįstų į kojas, niekas nesusižalotų, o kraujo specialiai nevalė, tiesiog šluodamas stiklo šukes per grindis nuvalė ir kraują. J. K. konflikto metu nesužalojo, jo atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. Konflikto metu jokių liudytojų bute nebuvo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, taip pasielgė, kadangi buvo neblaivus, taip pat neblaivi buvo ir J., tačiau nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė, kaltu prisipažįsta pilnai. Sutiktų, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 82–83). Pirminėje apklausoje pamiršo paminėti, kad kuomet buvo kambaryje ir laikė užrėmęs duris, kad į kambarį nepatektų J., ir ji išdaužė kambario durų kartoną, tiksliau jį sulaužė, tuomet atidarė duris ir kambaryje prie durų stovėjo stačiakampio formos užapvalintais kampais medžiaginis juodos spalvos lagaminas, kurį metė į per metrą nuo durų stovėjusią Jolitą ir pataikė į jos kūną, tačiau į kokią konkrečiai vietą – negali pasakyti, daugiau jokių daiktų nemėtė. Po konflikto buvo iš nosies pradėjęs bėgti kraujas, tačiau kodėl taip atsitiko – nežino, J. tikrai niekur nesudavė smūgių, ir kraujas bėgo iš nosies tikrai ne dėl J. kokių nors atliktų veiksmų. Taip pat papildo, kad po įvykio paprašė J., kad ji atrakintų buto duris, kad galėtų išeiti, J. duris atrakino geranoriškai, jos negąsdino, ir išėjo iki atvykstant policijai, išvengdamas sulaikymo. (b. l. 87; 93).
Nukentėjusiosios J. K. apklausos protokolu nustatyta, jog su sugyventiniu D. B. bendrai gyvena ir veda bendrą ūkį apie 1,5 metų, gyvena bendrai nuomojamame vieno kambario bute adresu (duomenys neskelbtini),. Bendrų vaikų su D. B. neturi. 2017-05-10, apie 15.30 val., į namus grįžo neblaivus D. J., buvo namuose, daugiau jokių žmonių namie nebuvo, abu vartojo degtinę 0,5 litro talpos degtinę „Bajorų“, ją išgėrė kartu, gėrė kambaryje, paskui nuėjo į virtuvę, kur apie 16.40 val. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu D. B. abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veidą bei galvą, tiksliai smūgių neskaičiavo, galbūt galėjo būti ir daugiau, bet tikrai ne mažiau kaip trys smūgiai, dėl ko prakirto antakį, apatinę lūpą, ir sudavė į viršugalvį, dėl suduotų smūgių juto stiprų fizinį skausmą. Nuo antakio prakirtimo kraujavo, todėl kraujo lašų pritiškėjo ant grindų. Po smūgių sudavimo D. B. išėjo iš virtuvės ir uždarė medines virtuvės su stiklu duris, kurias jis laikė užrėmęs savo kūnu ir iš virtuvės neišleido, prašė, kad išleistų, nes norėjo nueiti į vonią, kad apsipraustų bėgantį kraują. Kadangi D. durų neatidarė, tuomet dešinės rankos kumščiu išdaužė virtuvės durų stiklą, dėl ko stiklo šukės pabiro ant grindų, ir dėl to apsibraižė ir susižalojau dėl stiklo šukių savo dešinę ranką. Tuomet virtuvės duris D. paleido ir nuėjo į kambarį, o ji – į vonią apsiprausti kraują ir garsiai pasakė, kad skambins policijai, tuomet stovint prie vonios durų, koridoriuje, atidarė duris D. B. ir iš kambario, stovėdamas per 1 metrą, metė lagaminą, kuris pataikė į veidą, dėl ko patyrė veido apibraižymus bei juto stiprų fizinį skausmą. Lagaminas, iš kurio metė į ją, buvo stačiakampio formos, medžiaginis su užapvalintais kampais, juodos spalvos, su jame sudėtais drabužiais. Lagaminas priklauso nukentėjusiajai. Iš karto iškvietė policijos pareigūnus, operatoriui iš bendrojo pagalbos telefono 112 pasakė, kad reikalinga ir greitoji pagalba dėl patirtų sužalojimų. Kol vyko policija, kambaryje būnantis D. pasakė, kad sudaužys jos kompiuterį, norėjo užeiti į kambarį, tačiau kambario duris vėl užrėmęs laikė D. ir į kambarį neįleido, kambario durys yra medinės, su užkaltu kartonu, todėl dešinės rankos kumščiu trenkė į duris, dėl ko kartonas įlinko, įlūžo. Paskui D. duris paleido, išėjęs iš kambario pradėjo tvarkyti kambaryje, prie virtuvės ant grindų gulėjusias stiklo šukes, kurias išdaužė pati, jas valė su medžiaginiu skuduru, ir tuo pačiu jis išvalė kraujo lašus, kurių buvo pritiškėję ant grindų, kodėl viską tvarkė D – nežino, įtaria, kad viską sutvarkė iki atvykstant policijai. Paskui jis grasino, kad atkeršys, kad iškvietė policiją, nes jis vėl bus nuteistas. Tai pasakęs D. B. liepė atrakinti buto duris, jo bijodama, kad ko nepadarytų, geranoriškai buto duris atidarė, ir D. iš buto išėjo, jis daugiau nesmurtavo. Paskui atvyko greitoji pagalba, policija, D. namie jau nebuvo, pareigūnams paaiškino, kas nutiko, ir medikai pristatė į priėmimo skyrių, kur atlikę apžiūrą davė med. dokumento išrašą, kurį pateikė 2017-05-11 savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokolu prie tyrimo medžiagos. Daugiau į jokias gydymo įstaigas nesikreipė. Į namus 2017-05-10 parvyko apie 20 val., būnant namie apie 22.30 val. paskambindamas į buto duris atėjo D. B., jį įsileido, kadangi D. jau buvo prablaivėjęs, jis atėjęs verkė, atsiprašinėjo, kad sumušė, jam atleido ir D. B. liko nakvoti bute, susitaikė. D. B. pretenzijų neturi, jam civilinio ieškinio nereikš dėl padarytos fizinės žalos, jam atleido, susitaikė. Čia yra ne pirmas kartas, kaip B. smurtauja, tačiau jam atleisdavo. 2016 m. sausio mėn. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas D. B. atžvilgiu dėl sumušimo, bet jis buvo nubaustas ir jau atliko jam teismo paskirtą bausmę – laisvės apribojimą. Kuomet D. B. būna blaivus, jis būna geras, tačiau išgėręs tampa agresyvus, taip nutiko ir šį sykį. Sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Yra informuota, kad D. B. bus paskirta kardomoji priemonė – gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ( b. l. 2; 37–39).
Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad pareiškėja J. K. pranešė, kad 2017-05-10, apie 16.40 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), , žodinio konflikto metu, būnant neblaiviems, sugyventinis D. B. kumščiais daužė į įvairias veido vietas, padaryta žaizda antakyje, apatinėje lūpoje, sudavė į viršugalvį (b. l. 1–4). Apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad yra vieno kambario butas yra adresu (duomenys neskelbtini), jame yra rudos spalvos žymių ant grindų. ( b. l. 5–8).
Asmens blaivumo testu Nr. 1640 nustatyta, kad nukentėjusiajai J. K., 2017-05-10 17:34 val. nustatytas 1,16 prom. girtumas (b. l. 28).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1260/2017(02) nustatyta, kad nukentėjusiajai J. K. konstatuota kraujosruva kairio smilkinio priekinėje dalyje pereinanti į kaktos sritį, žaizda kairio antakio vidurinėje dalyje, kraujosruva veido kairėje, kraujosruva dešinės akies vokuose, nubrozdinimas veido dešinėje, kraujosruvos su pažeidimu apatinėje lūpoje, kraujosruva dešinio dilbio išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, nubrozdinimai dešiniame dilbyje, plaštakoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 47–48).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad lagaminas, kurį 2017-05-11 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė nukentėjusioji J. K., yra stačiakampio formos, medžiaginis, jame yra du skyriai užsegami užtrauktuku, jis yra pilnas drabužių (b. l. 52–55).
Šių baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma, teismo nuomone, įrodo, kad kaltinamasis D. B. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2017 m. gegužės 10 d., apie 16.40 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare- sugyventine J. K. metu, tyčia nukentėjusiajai J. K. abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį bei vieną kartą metė lagaminą nukentėjusiajai į veidą, taip padarė kraujosruvą kairio smilkinio priekinėje dalyje, pereinančią į kaktos sritį, žaizdą kairio antakio vidurinėje dalyje, kraujosruvą veido kairėje, kraujosruvą dešinės akies vokuose, nubrozdinimą veido dešinėje, kraujosruvas su pažeidimu apatinėje lūpoje, tokiu būdu nukentėjusiajai J. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, kas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir už kurią taikytina baudžiamoji atsakomybė.
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011-05-26 įstatymo Nr. XI-1425 2 straipsniu, artima aplinka – tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalimi, kaltinamasis yra nukentėjusiosios šeimos narys, kadangi jis yra nukentėjusiosios sugyventinis, todėl konstatuotina, jog šiuo atveju kaltinamasis smurtą panaudojo prieš šeimos narį, kas yra kvalifikuojanti jo atsakomybę aplinkybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Prokuroras, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, siūlo kaltinamajam skirti galutinę vienu trečdalius sumažintą 30 parų arešto bausmę.
Skiriant bausmę kaltinamajam, kuris kaltu prisipažino ir sutiko su prokuroro pasiūlytos bausmės rūšimi ir dydžiu, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (t. y. kad padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai), stadiją (nusikalstama veika yra baigta) bei kaltės formą (veika padaryta tyčia); taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.); taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 62), nukentėjusiajai jokia žala nepadaryta. Nukentėjusioji buvo informuota apie prokuroro priimtą sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau ji prokuroro sprendimo ikiteisminio tyrimo teisėjui neskundė, todėl, prokurorui priėmus sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418–419 str.), surašytinas teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 420 str. 1 d. 1 p.) ir skirtina prokuroro pasiūlyta bausmė (kuri, teismo nuomone, yra tinkama bausmė už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką), kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu. Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 99–101) – D. B. paliktina taikyti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-22632-17 surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą.
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 45 paras arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. paskirti 30 parų arešto bausmę.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti paskirtą bausmę D. B. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.
Išaiškinti D. B., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei šia teise nebus pasinaudota, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.